2018-09-05 Nr. AB-15115-3-64-3-00323-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4584-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00323-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI ir laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose buvo laikoma po 4–6 asmenis, trūko vietos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, tad reikėjo visą laiką sėdėti ar gulėti. Kamerose nepakako natūralaus apšvietimo, nebuvo ventiliacijos, žema oro temperatūra, buvo didelė santykinė oro drėgmė, pelėsis. Sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo kameros, tad nebuvo užtikrinamas privatumas, iš jo sklido smarvė. Asmens kratos atliekamos esant žemai temperatūrai, rūbus tenka dėti į nešvarias voneles. Nuobaudų skyrimą provokuodavo patys pareigūnai. Paskirstymo kameros drėgnos, šaltos, silpnas apšvietimas, purvinos, sanitarinis mazgas neatskirtas. Dėl to pareiškėjas išgyveno dvasinę ir emocinę depresiją, stresą, fizinius nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, asmenybės sumenkinimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašė už laikotarpį, praleistą Šiaulių TI, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 80–89) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo N. D. skundą tenkino iš dalies. Priteisė N. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

6. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nenustatyta, kad pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta (dėl blogo kvapo, pelėsio, drėgmės kameroje), tad šios abejonės vertintos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur jam teko per mažas gyvenamasis plotas ar kur nebuvo vykdomi higienos reikalavimai ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau 13 dienų jo judėjimo laisvė galėjo būti apribota daugiau, nei būtina, tačiau ir tuo metu šie ribojimai buvo nežymūs, pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,37 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, atkreipiant dėmesį į tai, jog kitos sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose iš esmės buvo užtikrinamos, tačiau nepaneigta, jog mažiausia 62 dienas pareiškėjas buvo kamerose, kur nustatyta pelėsio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis patvirtinta, atkreipiant dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, pareiškėjui priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 7. Pareiškėjas N. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 111–114), kuriame nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ir prašo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 117–121), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

9. Pareiškėjas N. D. teismui 2018 m. birželio 28 d. pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo (b. l. 123).

10. Pareiškėjas prašo nenagrinėti jo patekto apeliacinio skundo, nes sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, atlyginimo.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (3 d.).

13. Iš teismui 2018 m. birželio 28 d. pateikto pareiškėjo pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo turinio matyti jo valia atsisakyti apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. A-4584-422/2018. Nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl nėra kliūčių nutraukti apeliacinį procesą.

15. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo N. D. apeliacinio skundo atsisakymą.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo N. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys