2021-04-21 Nr. AB-8324-3-61-3-00963-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-523-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00963-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. U. 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. KT-S-16 (19) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2019 m. sausio 15 d. su skundu kreipėsi į Tarybą dėl teismo eksperto R. M. (toliau – ir trečiasis suinteresuotasis asmuo, ekspertas) veiksmų, prašė įvertinti 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškėjusius šio teismo eksperto veiksmus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismas) 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-2340-1032/2018 (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis) paskirtos statybos techninės ekspertizės ir, įvertinus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų profesines etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimų sunkumą, teismo ekspertui taikyti vieną iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų sankcijų. Taryba skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto 6 mėnesių skundo padavimo termino.

2.2. Taryba neturėjo pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti jo skundą. Pagal teisinį reglamentavimą 6 mėnesių senaties termino pradžia siejama su sužinojimu apie pažeidimą diena, o ne nuo ekspertizės akto surašymo ar jos pateikimo į bylą data. Šiuo atveju Taryba netinkamai nustatė teisės paduoti skundą atsiradimo momentą, konstatuodama, jog jis pareiškėjui atsirado nuo 2018 m. balandžio mėn., ekspertui į bylą pateikus ekspertizės aktą, nurodydama, kad jis būtent tada sužinojo apie neteisėtus teismo eksperto veiksmus. Sprendimas priimtas, neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skunde nurodytų faktinių aplinkybių, tik paviršutiniškai įvertinus ekspertizės akto pateikimo į bylą faktą, nesiaiškinant, kada realiai paaiškėjo teismo eksperto veiksmų neatitiktis Etikos kodekso nuostatoms. Pareiškėjas akcentavo, kad jam skundžiami teismo eksperto veiksmai paaiškėjo 2018 m. lapkričio 27 d. ekspertą apklausus teismo posėdyje. Skundą Tarybai jis padavė per 2 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl akivaizdu, kad 6 mėnesių senaties termino nepraleido.

2.3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė statybinę ekspertizę, pavedė atlikti teismo ekspertui R. M.. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltų būstas“ 2018 m. kovo 29 d. pranešimu Nr.D-2018/029 „Dėl dokumentų pateikimo ir grąžinimo civilinėje byloje Nr. e2-2340-1032/2018“ pateikė UAB „Baltų būstas“ Statybos techninę ekspertizę Nr. 18-03E, pasirašytą teismo eksperto (toliau – ir Ekspertizės aktas), kurioje nurodyta, kad buto dalyje egzistuojančių remonto darbų (tarp jų ir statybinių medžiagų bei įrangos), atliktų R.

V., faktinė vertė atlikimo metu vertinta, atsižvelgiant į teismo pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria 2016 m. kovo 24 d. pastaroji įsigijo tiriamas patalpas. Pateikiamos vertės suskaičiuotos pagal 2016 m. kovo mėn. vyravusias kainas. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, jog skaičiuojant statybos darbų, medžiagų ir įrengimų vertes, buvo remiamasi 2016 m. kovo mėn. vyravusiomis kainomis. Su Ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje taip pat nurodyta, kad ji sudaryta pagal 2016 m. kovo mėn. kainas. Teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 27 d. apklausiamas teismo ekspertas patvirtino, kad atliktų remonto / pagerinimo darbų vertės buvo suskaičiuotos pagal 2016 m. kovo mėn. vyravusias vidutines kainas, pasitelkiant kompiuterinę programą „Sistela“ (posėdžio garso įrašo 1 val. 30 min. 09 sek.

– 1 val. 31 min. 10 sek.). Toliau apklausiamas ekspertas, pats sau prieštaraudamas, ne kartą teigė, kad dalis medžiagų, įrangos kainų buvo nustatytos teismo eksperto bendradarbiams (padėjėjams) važinėjant po parduotuves ir surašinėjant analogiškų prekių vidutines vertes. Ekspertizės akte nurodyta, kad darbų, medžiagų ir įrangos kainos nustatytos, naudojantis minėta programa, pagal 2016 m. kovo mėn. vyravusias kainas. Vėliau tame pačiame 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje teismo ekspertas nurodė, kad nustatinėjant įrangos, konkrečių medžiagų, įrangos vertę, jis vadovavosi ne jų faktine verte atlikimo metu, o 2018 m. vyravusiomis kainomis (posėdžio garso įrašo 1 val. 39 min. 10 sek.

– 1 val. 39 min. 25 sek.; 2 val. 33 min. 10 sek. – 2 val. 33 min. 30 sek.). Taigi, apie neteisėtus teismo eksperto veiksmus jis sužinojo ne 2018 m. balandžio mėn., kai Ekspertizės aktas buvo formaliai pateiktas į bylą, o 2018 m. lapkričio 27 d., todėl, pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo minėtos datos.

2.4. Sprendime atsakovas minėtų aplinkybių neįvertino ir tinkamai nemotyvavo savo atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą. Sprendime nėra motyvuoto, objektyviais faktiniais duomenimis grįsto atsakymo, kodėl Taryba skundo padavimo termino pradžią skaičiuoja nuo 2018 m. balandžio mėn., o ne nuo 2018 m. lapkričio 27 d., kai pareiškėjas sužinojo apie pažeidimą, ir taip pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Gavęs pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą, jis nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui. Teismo ekspertui atlikus ekspertizę, 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas buvo išsiųstas teismui, tą pačią dieną buvo užregistruotas. Teisėjos 2019 m. balandžio 6 d. rezoliucija ekspertizės aktas buvo pridėtas prie bylos medžiagos, o 2018 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl proceso šalys turėjo galimybę susipažinti su ekspertizės aktu. Pateikus ekspertizės aktą, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, o 2018 m. balandžio 23 d. įvyko teismo posėdis, kuriame nebuvo keltas klausimas dėl gauto ekspertizės akto, nebuvo prašoma apklausti teismo ekspertą. Tik 2018 m. rugsėjo 4 d. teisme buvo gautas pareiškėjo atstovės prašymas apklausti teismo ekspertą, siekiant išspręsti klausimą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

3.2. Šiuo atveju esminis momentas yra tas, kad pareiškėjas apie galbūt pažeistas Etikos kodekso nuostatas turėjo sužinoti per 6 mėnesius nuo ekspertizės akto pateikimo į bylą, kas laikytina objektyviuoju kriterijumi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie galimus Etikos kodekso pažeidimus sužinojo tik 2018 m. lapkričio 27 d., šiuo atveju yra laikoma subjektyviuoju kriterijumi. Veiksmų, siekiant įvertinti ekspertizės aktą, buvo imtasi tik tada, kai pasikeitė pareiškėją atstovaujantys advokatai, tačiau tai negali būti laikoma objektyviuoju kriterijumi, darančiu įtaką sužinojimui apie galimus Etikos kodekso pažeidimus. Pareiškėjas ekspertizės akto pateikimo į bylą metu buvo atstovaujamas advokato, todėl ekspertizės aktas turėjo būti įvertintas per protingą terminą ir, kilus abejonėms dėl teismo eksperto veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms, per 6 mėnesius kreiptis į Tarybą. Tai, kad ekspertas buvo apklaustas tik 2018 m. lapkričio 27 d., negali būti laikoma objektyviu kriterijumi, nustatant sužinojimo apie galbūt neetiškus teismo eksperto veiksmus laiką.

3.3. Be to, iš 2019 m. sausio 15 d. skundo matyti, kad jame keliami klausimai ne dėl duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, tačiau dėl ekspertizės akto, įskaitant jo turinį ir išvadas. Sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl teismo eksperto veiksmų neapriboja bei nesuvaržo jo teisės ginti teisėtus interesus ir siekti ekspertizės išvadų nuginčijimo, kadangi klausimai, susiję su ekspertizės akto teisėtumu ir pagrįstumu, spręstini teisme, kuriame yra pateiktas ekspertizės aktas.

3.4. Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos, todėl, jeigu teismo sprendimas bus priimtas ne atsakovo naudai, atsakovas prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo R. M. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad teismo pavedimu civilinėje byloje atliko statybos techninę ekspertizę, 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje atsakė į teismo, proceso dalyvių užduotus klausimus. Į du klausimus teisėjos paprašė leisti atsakyti raštu. Atsakymus pateikė 2018 m. gruodžio 7 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo tvirtino, kad nepažeidė nė vieno teismo eksperto profesinės veiklos principo, išaiškino statybos techninės ekspertizės aktą, atsakė į visus klausimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. KT-S-16 (19) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir įpareigojo pareiškėjo M. U. 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 523 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. su skundu kreipėsi į Tarybą dėl teismo eksperto veiksmų, prašydamas įvertinti 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškėjusius teismo eksperto veiksmus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi paskirtos statybos techninės ekspertizės ir, įvertinus Etikos kodekso pažeidimų sunkumą, teismo ekspertui taikyti vieną iš Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytų sankcijų. Taryba skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 9.2 papunkčiu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą, konstatavusi, kad praleistas 6 mėnesių skundo padavimo terminas, nes pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Ekspertizės aktu dar 2018 m. balandžio mėnesį (jis teisme buvo gautas ir priimtas 2018 m. balandžio 6 d.).

7. Teismas nurodė, kad pagal Reglamento 9.2 papunktį, užregistruotas skundas perduodamas Tarybos pirmininkui, kuris nusprendžia atsisakyti priimti skundą nagrinėti, be kita ko, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

8. Teismas nesutiko su Tarnybos vertinimu, kad pareiškėjas nuo Ekspertizės akto teisme gavimo (2018 m. balandžio 6 d.), turėjo galimybę suvokti, kad teismo eksperto veiksmai buvo netinkami. Teismo nuomone, šis vertinimas laikytinas formaliu, nes pareiškėjo skunde nurodytos individualios aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos. Vien tik teismo eksperto išvados pateikimas teismui savaime nesuponuoja sužinojimo apie teismo eksperto Etikos kodekso galimus pažeidimus.

9. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime nevertinama, jog teismo posėdžio metu apklausus teismo ekspertą pareiškėjui ir paaiškėjo, jog ekspertas, atlikdamas ekspertizę, vadovavosi ne atliktų darbų faktine verte jų atlikimo metu, t. y. 2016 m. kovo mėnesį, o 2018 m. vyravusiomis kainomis. Tai užfiksuota civilinės bylos Nr. e2-2340-1032/2018 teismo posėdžio garso įraše. Tokių duomenų Ekspertizės akte nėra užfiksuota. Be to, keliami ir kiti Ekspertizės akte nurodyti trūkumai, t. y. eksperto netinkama kvalifikacija, kad nebuvo ištirtos visos teismo nutartyje nurodytos patalpos. Tokią informaciją Taryba galėjo patikslinti išreikalaudama papildomus duomenis (Reglamento 12.1 p.). Be to, jai su skundu buvo pateikta civilinės bylos medžiaga, įskaitant ir teismo posėdžio garso įrašą. Pareiškėjas detaliai skunde nurodė aplinkybes apie vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes, tačiau atsakovas į jas neatsižvelgė ir visiškai nevertino. Teismo vertinimu, duomenys Ekspertizės akte savaime nepatvirtino, jog pareiškėjas apie galimus etikos principų pažeidimus galėjo ir turėjo žinoti nuo šio akto pateikimo į bylą momento. Be to, ta aplinkybė, kada buvo pareikštas prašymas apklausti teismo ekspertą, neeliminuoja teismo eksperto pateiktų atsakymų esmės ir momento, t. y. 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Taryba turėjo individualiai ištirti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skunde nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą, kuris būtų grindžiamas visapusišku skunde nurodytų faktų ištyrimu bei analize. Tačiau šiuo atveju priimtas Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, toks tyrimas pažeidžia ir gero administravimo principą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

11. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalių, 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktus dokumentus, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 523 Eur (500 Eur teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 23 Eur žyminio mokesčio sumą) bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą. Jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ne Tarybos naudai, prašo nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

13. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos atsisakymas priimti skundą nagrinėti yra formalus, nes Taryba vertino aplinkybių visumą ir, atsižvelgusi į jai suteiktą kompetenciją, skundo turinį, pareiškėjo bei profesionalaus jo atstovo elgesį civilinėje byloje, sužinojimo apie galimus Etikos kodekso pažeidimus momentą pagrįstai siejo būtent su teismo eksperto ekspertizės akto pateikimu į civilinę bylą.

13.2. Teismas neatkreipė dėmesio į Tarybai suteiktų įgaliojimų ribas, nes galimų Etikos kodekso pažeidimų paaiškėjimo momentą teismas nustatė, jį siedamas su 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje teismo eksperto pateiktų paaiškinimų, kurie laikytini atskiru teismo eksperto procesiniu veiksmu, turiniu. Vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, Taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl etikos kodekso pažeidimų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Įstatymo 41 str. 2 d., Reglamento 2 p.). Tik teismas gali vertinti ekspertizės akto ir teismo eksperto paaiškinimų turinį, be kita ko, ir tai, ar tinkamo laikotarpio kainomis buvo vadovaujamasi nustatant remonto darbų faktinę, vertę, tuo tarpu Taryba tokių įgaliojimų neturi.

13.3. Procesinį sprendimą civilinėje byloje, į kurią buvo pateiktas ekspertizės aktas, Klaipėdos apylinkės teismas priėmė 2019 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Tiek minimame sprendime, tiek ir nutartyje abiejų instancijų teismai, pagal jiems suteiktus įgaliojimus, teismo eksperto pateiktą ekspertizės aktą bei jo 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus įvertino. Įsiteisėjusiame sprendime pasisakyta, jog „ekspertizės atlikimo metu ekspertas neturėjo statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kompetencijos. <...> Šias aplinkybes patvirtino ir pats ekspertas teismo posėdžio metu. <...> Be to, eksperto R.

M. pateiktos išvados prieštarauja kitiems į bylą surinktiems įrodymams. <...> ekspertas savo išvadas dėl darbų atlikimo laiko grindė ginčo turto įsigijimo faktu, konstatuodamas, kad ieškovė remonto darbus atliko tik įsigijusi butą. Tokios išvados vertintinos kritiškai, <...> teismas eksperto R. M. išvadomis nesivadovauja, nes jos prieštaringos, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, jiems prieštarauja, be to, ekspertizės aktas yra su klaidomis, kurias pats ekspertas pripažino teismo posėdžio metu.“ Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog „pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nesivadovauti R.

M. ekspertize tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad eksperto R. M. išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra parengta remiantis klaidingomis prielaidomis apie darbų pradžią (nutarties 18 p.) ir ekspertui neturint tam tinkamos kvalifikacijos (nutarties 17 p.).“ Atsižvelgiant į tai, kad šiuose sprendimuose teismai įvertino abiejų proceso šalių, taip pat ir pareiškėjo, argumentus dėl teismo eksperto atlikto ekspertinio tyrimo ir pasisakė dėl teismo eksperto procesinių veiksmų, kurių Taryba neturėjo kompetencijos vertinti, sužinojimo apie galimus teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimus momentas galėtų būti siejamas su Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo diena – 2019 m. lapkričio 15 d.

Atitinkamai, nuo šio momento pareiškėjas per 6 mėnesių laikotarpį galėtų teikti skundą Tarybai. Tačiau skundžiamo Tarybos Sprendimo priėmimo metu civilinėje byloje priimto sprendimo, kuriame būtų įvertinti teismo eksperto procesiniai veiksmai ir ekspertizės aktas, nebuvo. Taigi teismo pateikti argumentai, jog „pareiškėjo skunde nurodytos individualios aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos“, negali būti laikomi pagrįstais, nes aplinkybių, susijusių su 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje teismo eksperto pateiktais paaiškinimais, įvertinimas reikštų Tarybai suteiktų įgaliojimų viršijimą.

Kitų aplinkybių, kurias Taryba galėtų vertinti savo kompetencijos ribose ir nustatyti kitą nei ekspertizės akto pateikimo į civilinę bylą paaiškėjimo apie galimus profesinės etikos pažeidimus momentą, pareiškėjo skunde nurodyta nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių Taryba sužinojimo apie galimus pažeidimus momentą šiuo konkrečiu atveju siejo būtent su teismo eksperto ekspertizės akto pateikimo į civilinę bylą momentu.

13.4. Vadovaujantis Reglamento 9 punktu, skundo priėmimo stadijoje gali būti nusprendžiama priimti skundą ir teikti jį nagrinėti Tarybos posėdyje arba, esant nuostatoje numatytiems pagrindams, atsisakyti skundą priimti nagrinėti. Taigi šioje stadijoje nėra nagrinėjami klausimai, susiję su pateikto skundo turiniu, t. y. nėra vertinami skunde išdėstyti argumentai dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų. Todėl Taryba skundo priėmimo stadijoje minėtų duomenų vertinti negalėjo.

13.5. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai parodo, jog galimi teismo eksperto profesinės etikos pažeidimai pareiškėjui paaiškėjo, susipažinus su į bylą pateiktu ekspertizės aktu. Be to, tai, jog pareiškėjas skunde išdėstė argumentus dėl ekspertizės akto, skundžiamame sprendime pripažino ir teismas, atkreipdamas dėmesį, jog pareiškėjo skunde „keliami ir kiti Ekspertizės akte nurodyti trūkumai“. Ekspertizės aktas 2018 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas elektroniniu parašu, t. y. pateiktas į elektroninę bylą, vadinasi, proceso šalys turėjo galimybę susipažinti su ekspertizės aktu nuo jo patalpinimo į bylą momento. Pareiškėjas ekspertizės akto pateikimo į bylą metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl ekspertizės aktas turėjo būti įvertintas per protingą terminą ir, kilus abejonėms dėl teismo eksperto veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms, per 6 mėnesius galėjo būti kreiptasi į Tarybą, tačiau skundas paduotas tik 2018 m. sausio 15 d. Teismas skundžiamame sprendime šios aplinkybės neįvertino. Be kita ko, pateikus ekspertizės aktą, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, o 2018 m. balandžio 23 d. įvyko teismo posėdis, kuriame nebuvo keltas klausimas nei dėl gauto ekspertizės akto, nei juo labiau nebuvo prašoma apklausti teismo eksperto.

13.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019 pateikė išaiškinimą, jog nuobauda teismo ekspertui turi būti paskiriama ne vėliau negu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjus 6 mėnesių terminui. Taigi remiantis ir šiuo pagrindu, nagrinėjamu atveju Taryba apskritai negalėtų nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimo, kadangi 6 mėnesių terminas jau yra suėjęs.

13.7. Dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovas nurodo, kad jis yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurios nariams už darbą nemokama (Įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų ir sudėties patvirtinimo“ patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai, 1, 19 p.), t. y. Taryba nėra juridinis asmuo ir neturi nei biudžeto, nei atsiskaitomosios sąskaitos. Atsiliepime į skundą Taryba šiuos argumentus nurodė ir, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ne Tarybos naudai, prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nepaisant to, teismas pastarojo prašymo nesvarstė – priimtame sprendime nepateikė jokių argumentų, kodėl į Tarybos prašymą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų nebuvo atsižvelgta, taip pat neįvertino aplinkybės, kad toks teismo sprendimas dėl objektyvių priežasčių nėra įvykdomas. Teismas nesvarstė galimybės taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę – nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Pareiškėjas M. U. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad:

14.1. Jis palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus bei laikosi nuomonės, kad 6 mėnesių termino skundui Tarybai paduoti nepraleido, nes 2019 m. sausio 15 d. skundu skundžiami teismo eksperto veiksmai pareiškėjui paaiškėjo ne 2018 m. balandžio mėn., kai ekspertizės aktas buvo pateiktas į bylą, o 2018 m. lapkričio 27 d. ekspertą apklausus teismo posėdyje, ką neginčijamai patvirtina į bylą pateikti teismo posėdžio garso įrašai, t. y. skundas buvo paduotas per 1,5 mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

14.2. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, 2019 m. sausio 15 d. skundu pareiškėjas neprašė vertinti ekspertizės akto ar ekspertinio tyrimo eigos (apskritai šis apeliacinio skundo argumentas net neturėtų būti vertinamas, nes skundžiamu aktu pareiškėjo skundą atsisakyta nagrinėti tik vienu pagrindu – praleidus 6 mėn. terminą). 2019 m. sausio 15 d. skundu pareiškėjas prašė įvertinti teismo eksperto veiksmus Etikos kodekso kontekste, o ne vertinti ekspertizės akto ar ekspertinio tyrimo eigą.

14.3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos iš Tarybos negali būti priteisiamos. Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Išimčių, kad bylinėjimosi išlaidos bylą laimėjusiai šaliai nebūtu priteisiamos iš kitos šalies, priklausomai nuo pralaimėjusios šalies teisinės formos, įstatymas nenumato. Pagal Nuostatų 20 punktą, Tarybą techniškai aptarnauja institucija ar įstaiga, kurios atstovas buvo paskirtas Tarybos pirmininku. Taigi, Taryba yra techniškai aptarnaujama Lietuvos teismo ekspertizės centro, kuris ir įgyvendina Tarybos teises ir pareigas santykiuose su trečiaisiais asmenims, iš kurio ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kitoks vertinimas šiuo atveju būtų visiškai nepagrįstas, nes negali priimti įpareigojančių, materialines teises bei pareigas sukuriančių administracinių sprendimų subjektiškumo neturintis asmuo. Taip pat pažeistų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, ginant savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos pirmininko 2019 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. KT-S-16 (19), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą dėl teismo eksperto galbūt padarytų esminių teismo eksperto veiklos principų pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino ir įpareigojo pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių kontekste netinkamai aiškino bylai aktualų teisinį reglamentavimą, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Ginčijamu sprendimu Tarybos pirmininkas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Reglamento 9.2 papunktyje nustatytą 6 mėnesių skundo padavimo terminą, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundą dėl teismo eksperto R. M. galbūt padarytų Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Etikos kodekso pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo pavedimu atliekant ekspertizę civilinėje byloje. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas apie teismo eksperto pažeidimus galėjo sužinoti kai Ekspertizės aktas buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismui (t. y. 2018 m. balandžio 6 d.).

19. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju Tarybos pirmininkas nepagrįstai skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo diena laikė Ekspertizės akto pateikimo Klaipėdos apylinkės teismui dieną (t. y. 2018 m. balandžio 6 d.). Jis savo procesiniuose dokumentuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jam skundžiami teismo eksperto pažeidimai paaiškėjo tik teismo ekspertą apklausus Klaipėdos apylinkės teismo posėdyje (t. y. 2018 m. lapkričio 27 d.), todėl jis skundą Tarybai padavė per 2 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir Reglamento 9.2 papunktyje nurodyto 6 mėnesių termino nepraleido.

20. Teismo ekspertizės įstatymo 41straipsnio (ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo Reglamentu. Pagal Reglamento (ginčui aktuali Teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1R-54 redakcija, galiojusi iki 2020 liepos 14 d.) 9.2 papunktį Tarybos pirmininkas gali atsisakyti priimti skundą nagrinėti, jeigu „nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai“.

21. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad skundą dėl praleisto 6 mėnesių termino galima atsisakyti priimti, tik įvertinus jo turinį ir kiekvienu konkrečiu atveju nustačius, kada skunde nurodyti pažeidimai paaiškėjo arba turėjo ir galėjo paaiškėti skundą padavusiam asmeniui. Nagrinėjamo ginčo kontekste pabrėžtina, kad teismo ekspertų padaromi Etikos kodekso pažeidimai gali paaiškėti, ir dažniausiai dėl jų veiklos, reikalaujančios specialių žinių, specifikos, paaiškėja ne iš karto atlikus konkretų ekspertinį tyrimą ir pateikus ekspertizės aktą, specialisto išvadą. Tai gali įvykti tiek teismo posėdžio metu, dėl teismui pateikto ekspertizės akto apklausus patį teismo ekspertą, tiek teismui surašius motyvuotą procesinį sprendimą, kuriame teismas procesiniuose įstatymuose nustatyta tvarka įvertina konkretaus teismo eksperto atliktą tyrimą, pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Nėra jokio pagrindo paminėtą teisinį reglamentavimą aiškinti kaip reiškiantį, kad teismo eksperto galbūt padaryti Etikos kodekso pažeidimai, susiję su teismo pavedimu atliekamu ekspertiniu tyrimu, visais atvejais ir visiems skundą Tarybai teikiantiems asmenims (t. y. tiek juridiniams, tiek fiziniams, tiek turintiems specialių žinių, tiek tokių žinių neturintiems) paaiškėja iš karto surašius ir teismui pateikus ekspertizės aktą. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju Tarybos pirmininkas sprendime atsisakyti priimti skundą dėl praleisto 6 mėnesių termino privalo, tinkamai įvertinęs visas skunde nurodytas reikšmingas aplinkybes ir prie skundo pridėtus įrodymus, pateikti pakankamus motyvus dėl skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo skundą pateikusiam asmeniui momento.

22. Pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. skunde Tarybai teigė, kad teismo ekspertas esminius teismo eksperto veiklos principus pažeidė, nes Ekspertizės akte nesąžiningai pateikė klaidingą informaciją apie atliktų darbų vertę akte nurodytu laikotarpiu ir šiais duomenimis grindė savo išvadas, neturėdamas tokios tesės, pateikė išvadą dėl darbų statybinių medžiagų ir įrangos vertės, neištyręs visų teismo nutartyje nurodytų patalpų Ekspertizės akte to nenurodė. Taip pat iš skundo Tarybai turinio matyti, kad pareiškėjas savo poziciją dėl teismo eksperto padarytų pažeidimų, be kita ko, grindė paties teismo eksperto 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais dėl Ekspertizės akto ir to teismo posėdžio metu išaiškėjusiomis aplinkybėmis.

23. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi 2019 m. sausio 15 d. skunde išdėstytą pareiškėjo poziciją dėl, jo nuomone, teismo eksperto galbūt padarytų Etikos kodekso pažeidimų, išvardintų pažeidimų pobūdį ir byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir ją pagrindžiantiems motyvams, kad duomenys Ekspertizės akte savaime nepatvirtino, jog pareiškėjas apie galimus etikos principų pažeidimus galėjo ir turėjo žinoti nuo šio akto pateikimo į bylą momento. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skunde Tarybai pateikta pozicija, kad pareiškėjui skundžiami teismo eksperto pažeidimai paaiškėjo tik šį teismo ekspertą apklausus Klaipėdos apylinkės teismo posėdyje (t. y. 2018 m. lapkričio 27 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog skundas Tarybai pateiktas, praleidus Reglamento 9.2 papunktyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Tarybą pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

24. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25. Apibendrinus Nutarties 18–24 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai iš jo pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidas ir prašo tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ne Tarybos naudai, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovo pozicija nesiderina su ABTĮ 40 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teise gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

27. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus (žr., pvz., 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. liepos 2 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 konstatavo ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.

28. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje konstatavo, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas).

29. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo atlyginti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat atmetamas atsakovo prašymas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu paminėtina, kad, esant ABTĮ 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, iš Tarybos (kaip administracinės bylos proceso šalies) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ir kitose LVAT išnagrinėtose bylose (žr. pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3814-575/2020).

30. Atsakovas teigia, kad šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu. Paminėtoje ABTĮ nuostatoje įtvirtinta, kad „teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas“. Taigi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, gali tik konstatavęs, kad proceso šalies procesinis elgesys buvo netinkamu, t. y. jeigu ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo procesines teises įgyvendino tinkamai, atsakovas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, todėl atsakovo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui nepriteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu, atmetamas.

31. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti jam iš atsakovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už pareiškėjo pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir dokumentus, kuriais grindžia šias išlaidas. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.). Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir kliento konsultavimo bei atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (ABTĮ 40 str. 5 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.), todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. U. iš atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 700 (septynis šimtus) eurų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė