2025-05-21 Nr. BB-2643-1-02-6-00255-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1622/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00255-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. G. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo, aktualios teismų praktikos nesilaikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismams visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, netinkamai taikytos BPK normos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir teismų praktikos, nesivadovavo in dubio pro reo principu, tuo tarpu draudžiama nuosprendį grįsti prielaidomis. Buvo vertinami tik R. G. kaltinantys bylos įrodymai, o jo kaltę paneigiantys – ignoruojami. Nevertinta nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma, tarpusavio ryšys, įrodymai ištirti nevisiškai, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas. Grindžiant išvadas, remtasi R. G. pirmųjų dviejų jo apklausų metu duotais parodymais, neatsižvelgiant į kitų apklausų metu nurodytas aplinkybes. R. G. parodymai interpretuoti, iškraipytas jų turinys. Nuosprendyje nėra išdėstyta, kuo remiantis įrodymai pripažįstami patikimais, o kaltinamojo versija atmetama. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pateikė tik formalias išvadas ir padarytų klaidų neištaisė, nesiėmė priemonių visoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

Kasatoriaus teigimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. R. G. nesutinka, kad jis padėjo G. B. sukčiauti (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis). Yra paaiškinta teismams, kodėl, 2019 m. kovo 14 d. duodamas parodymus, jis apkalbėjo save ir G. B.. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pateikė klaidinančias išvadas. Įrodymai (PVM sąskaitos–faktūros, banko sąskaitų išrašai, buhalterinės apskaitos registras, banko sąskaitos mokėjimo nurodymai ir kt.) patvirtina, kad UAB „Nekks“ ir UAB „Prodena“ suteikė paslaugas ir prekes UAB „Rufsitas“ pagal kaltinime nurodytas sąskaitas–faktūras, o pastaroji šias prekes ir paslaugas pardavė UAB „Flixauto“. Sandoriai realūs ir įvykę ir tai paneigiančių įrodymų nėra. Nuosprendyje nepateikta aiškių argumentų, kuo remiantis padaryta išvada, kad ši nuteistųjų versija nepasitvirtino. Remtasi liudytojo L. K. parodymais, nors šiuos paneigia R. G., G. B. ir M. R.. Pasak kasatoriaus, jis nepadarė ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Jo veiksmuose nenustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimo požymių, taip pat jo tyčia neišsaugant finansinės apskaitos dokumentų ir kt. Įvertinus tariamai padarytos valstybei žalos dydį, R. G. galėtų atsakyti administracine tvarka arba pagal BK 223 straipsnį. Ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, siekiant apkaltinti nuteistuosius. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė (nemotyvavo), kokie duomenys patvirtina išankstinį vykdytojo (G. B.) ir padėjėjo (R. G.) susitarimą veikti bendrai ir tyčią atitinkamu būdu siekti būtent išvengti turtinės prievolės, o ne daryti kokį kitą nusikaltimą. Teismai nesvarstė, kaip nustatyti kasatoriaus veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su G. B. pasirinktu būdu išvengti turtinės prievolės, ir šiuo klausimu nepadarė jokių išvadų.

Nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytos ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Nesurinkta jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad minėtos veikos buvo daromos R. G. iniciatyva, o ne kito asmens naudai ir interesams tenkinti. Taip pat nenustatyti galimos veikos motyvai, tikslai, ypač akcijų pirkimo–pardavimo sandoryje tarp V. P. ir M. G. 2017 metais. Nuosprendžiuose nėra nustatyti šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos požymiai ir konkrečiai padarytos veikos. Pasak kasatoriaus, santykiai, kai jis V. P. prašymu ir su jo žinia pasirašė už pastarąjį prašymuose ir įgaliojimuose, yra išimtinai civiliniai, neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės (ultima ratio). Be to, atsižvelgiant į tai, kad žala nebuvo padaryta, tokie veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai (BK 37 straipsnis). R. G. negalima nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį vien tik pagal V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus prieštaringus parodymus, kurie buvo tik perskaityti teisme, ir R. G. neturėjo galimybės šiam kaltinimo liudytojui užduoti klausimus. Tai laikytina BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimu ir teisės į teisingą ir sąžiningą procesą neužtikrinimu.

Kasatoriaus teigimu, civilinis ieškinys jo atžvilgiu negalimas, jame nurodoma žala nepagrįsta priežastiniu ryšiu. Valstybinė mokesčių inspekcija ieškinį grindžia specialisto išvada, kuri neatspindi tikros situacijos ir yra sąlyginė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde nuteistasis R. G., nesutikdamas su nuteisimu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų bei aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina jo nekaltumą, kartu ir priežastinio ryšio tarp valstybei padarytos žalos ir jo atliktų veiksmų nebuvimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo R. G. gynybos versijas dėl kaltinimo padėjus G. B. sukčiaujant išvengti turtinės prievolės UAB „Rufsitas“ naudai, pagaminus netikrus ir suklastojus tikrus dokumentus bei juos panaudojus, taip pat dėl kaltinimo paslėpus UAB „Nekks“ ir UAB „Prodena“ buhalterinės apskaitos dokumentus motyvuotai paneigė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, be kita ko, dėl R. G. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei civilinio ieškinio Valstybinei mokesčių inspekcijai priteisimo solidariai iš kasatoriaus ir kito nuteistojo paliko nepakeistą. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir pateikdamas teisinį jų vertinimą, taip pat išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Nuteistojo R. G. kasaciniame skunde pateikti argumentai yra dėl kitokio įrodymų vertinimo ir kitokių faktinių aplinkybių. Tačiau nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai. Deklaratyvūs pareiškimai apie BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, vertinant įrodymus, nustatant aplinkybes ir surašant skundžiamus nuosprendžius, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Taip pat deklaratyvūs kasatoriaus argumentai dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo ir teisės į teisingą ir sąžiningą procesą neužtikrinimo, kai teismams, išnaudojus visas galimybes, nepavyko užtikrinti liudytojo užsienio valstybės piliečio dalyvavimo teisminiame bylos nagrinėjime ir jį apklausti.

Be to, kasaciniame skunde nuteistasis R. G. teigia, kad buvo netinkamai taikytos BPK normos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, o nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad už netinkamą finansinės apskaitos tvarkymą galima atsakomybė pagal BK 223 straipsnį. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo apeliaciniame skunde minėti klausimai nebuvo keliami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, todėl šie argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas