2021-09-10 Nr. BB-4811-1-05-8-00004-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2021-09-10 Nr. BB-4811-1-05-8-00004-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, kaip nepadariusį nusikaltimo, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apkaltinamąją dalį pakeisti: pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą iš dalies atidėti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki bnyla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3748/2021
Teisminio proceso Nr. 1-05-8-00004-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, kaip nepadariusį nusikaltimo, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apkaltinamąją dalį pakeisti: pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą iš dalies atidėti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki bnyla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, nes įrodymus analizavo fragmentiškai, iš anksto daliai įrodymų suteikdami didesnę įrodomąją reikšmę, dėl to padarė klaidas dėl įrodymų turinio bei neteisingas išvadas dėl A. S. baudžiamosios atsakomybės. Teismai netinkamai taikė BK 253 straipsnio 2 dalį. Tik specialistas gali nustatyti, ar medžiaga yra didelės sprogstamosios galios, tuo tarpu šioje byloje nusikaltimo dalykas – didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga nesurasta, todėl nėra ką tirti. Esant abejotiniems įrodymams, t. y. nenuosekliems liudytojų D. U., R. T. parodymams, specialistų nekategoriškoms išvadoms bei jų paaiškinimams, nesant galimybių abejones pašalinti, laikytina, kad neįrodyta, jog nuteistieji A. S. ir M. B. neteisėtai, neturėdami leidimo disponavo didelės sprogstamosios galios sprogstama medžiaga. Padarytos išvados grįstos prieštaringomis aplinkybėmis ir prielaidomis, kurios nepašalintos, bet aiškintos nuteistojo nenaudai.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai be pagrindo atmetė tiesioginių liudytojų P. P., V. L. (Lazučenko) parodymus, nemotyvuotai sureikšmino liudytojų D. U., A. J., T. Č., E. P., R. T., A. T. parodymus. Vertindami įvykio vietos apžiūros protokolus, vaizdo įrašus, specialistų išvadas, teismai selektyviai atrinko dalį duomenų, kurie leido pagrįsti kaltinimą. Netinkamai ištirti ir įvertinti ir kiti bylos įrodymai – vaizdo įrašai, pokalbiai Messenger programa, įvykio vietos apžiūrų protokolai, specialisto išvados, visiškai neatsižvelgta į tai, kad įvykio vietos apžiūrų protokoluose yra nuteistuosius teisinančių duomenų, o specialisto išvadose nurodyti kaltinantys duomenys grįsti prielaidomis, akivaizdūs prieštaravimai tarp įvykio vietos apžiūros protokolų ir specialistų išvadų buvo ignoruoti, taigi nusikalstamos veikos dalykas grįstas nepatikimais įrodymais, be to, neatsižvelgta į prokuroro nutarimą nutraukti A. S. tyrimą dėl granatų grobimo iš amunicijos sandėlio. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tai nulėmė klaidingas išvadas ir neteisingų sprendimų priėmimą, liko nepaneigti nuteistųjų A. S. ir M. B. parodymai, kad įvykio metu pavėsinėje vienu metu buvo susprogdintos kelios „Dum Bum“petardos.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, skirdami A. S. bausmę, paviršutiniškai įvertino jį apibūdinančius duomenis, taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą. A. S. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje buvo aktyvus ir stropus mokinys, profesinės karo tarnybos karys bei patikimas darbuotojas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nepagrįstai daug administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti dėl formalaus policijos darbo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Kasacinis skundas argumentuojamas tuo, kad įrodymai nustatant faktines bylos aplinkybes įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus Tačiau tokie pažeidimai grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui, buvimo ir atlikto įrodymų vertinimo kritika.
Iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad įrodymų patikimumo klausimas keliamas, siekiant, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas prieš tai nurodytų liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenis, specialistų išvadas, jas pateikusių ekspertų paaiškinimus ir kitus bylos duomenis, kaip trečioji instancija. Tačiau tokie teiginiai, nors išdėstomi nurodant atskirus BPK pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Nuteistojo A. S. argumentai dėl per griežtos bausmės taip pat nepatvirtina kasacijos pagrindų buvimo. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, o pats bausmės dydis nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas vienas iš alternatyvių prašymų – nuteistąjį išteisinti – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas nuosprendžių nepriima.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė