2013-03-05 Nr. DBT-15-2-05-3-14071-2012-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-38 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14071-2012-8

(S) Procesinių sprendimų kategorija: 94.5

NUTARTIS

2013 m. kovo 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl indeksuotos kompensacijos sumos priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas S. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas iš Kauno rajono savivaldybės administracijos priteisti 17519,55 Lt dydžio indeksuotą kompensacijos sumą už laikotarpį nuo 2000 iki 2008 metų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno rajono valdyba 1999 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 468 atkūrė ieškovui nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno rajono meras 1999 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 504 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą informavo ieškovą, kad minėtas turtas įvertintas 112000 Lt suma ir kad 1999 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono valdybos posėdyje bus svarstoma galimybė ieškovo bei jo mirusio brolio Vytauto - K. V. vardu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą išmokant 112000 Lt kompensaciją. Tuo metu ieškovas pasirinko nuosavybės atkūrimo būdą - perdavimą neatlygintinai nuosavybėn tuščių nenuomojamų pastatų. Iki pat 2008 m. neatsirado tuščių nenuomojamų pastatų, tad ieškovas sutiko su 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos siūlymu ir pasirinko kitą kompensavimo būdą - kompensavimą pinigais. 2008 m. gruodžio 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. JS-2881, kuriuo nurodė išmokėti ieškovui už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą) 56.000 Lt kompensaciją pinigais. Kadangi sprendimas atkurti ieškovui nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo priimtas 1999 m. lapkričio 10 d., o sprendimas išmokėti kompensaciją – 2008 m. gruodžio 30 d., atsakovė privalėjo kompensaciją indeksuoti pagal infliacijos lygį šalyje, tačiau to nepadarė. Pareigą indeksuoti išmokamą kompensaciją atsakovei nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 2003, Nr. 102-4582) 8 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, jog piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją. Vadovaudamasis pirmiau nurodytais pagrindais, ieškovas 2010 m. spalio15 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas išmokėti indeksuotą kompensacijos sumą, tačiau atsakovė išmokėti sumą nesutiko pateikdama raštus 2010 m. lapkričio 5 d. Nr. SD-2725 ir 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. SD-2991.

Kauno miesto apylinkės teismas nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos indeksavimo siejamas su Kauno rajono valdybos 1999 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 468 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮS-2881 dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą, tad ginčas kilo iš nuosavybės atkūrimo proceso. Ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ĮS-2881 jau buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Skundas dėl minėto įsakymo atmestas. Teismas pažymi, kad byloje ieškovo keliamas reikalavimas indeksuoti išmokėtą kompensaciją grindžiamas netinkamu valstybės įsipareigojimo įvykdymu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nacionalizuoto turto grąžinimo procese, o atsakovė byloje – Kauno rajono savivaldybės administracija, kuri yra subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 3 , 4, 5 dalys). Kadangi bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 2 punktas), teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reguliuojamas viešosios teisės normomis, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės institucijų veikla, mokant pinigines kompensacijas ar atliekant kitas su tuo susijusias funkcijas, taip pat laikytina sudedamąja nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalimi. Šį procesą reglamentuoja specialieji įstatymai, kaip Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas. Aptariamu atveju ieškovas prašo priteisti išmokėtos kompensacijos sumą. Savivaldybės institucijų veikla mokant pinigines kompensacijas bei atliekant kitas su tuo susijusias funkcijas yra valdingo pobūdžio, priimami administraciniai sprendimai. Iš to galima spręsti, kad tai yra viešojo administravimo veikla, reglamentuojama administracinės teisės normų. Tad ginčas laikytinas kylančiu iš administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, byla turi būti nagrinėtina administraciniame teisme (taip pat žr. Specialiosios kolegijos 2005 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą byloje T. N. ir D. R. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą byloje J. S. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl indeksuotos kompensacijos sumos priteisimo perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys