2021-04-22 Nr. AB-8415-4-45-3-00065-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3062-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00065-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. C. (I. K.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjams Aleksandrai Richardson, Yusufi Muhammadzoda,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. C. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio I. C. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. birželio 16 d.

2. Centras teikime paaiškino, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos buvo grąžintas 2019 m. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti. Užsienietis iš pradžių buvo sulaikytas, vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Centro ir Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Centro pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. kovo 16 d. Užsienietis buvo supažindintas su Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. jo atžvilgiu priimtu sprendimu, kurį jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar neišnagrinėta. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2020 m. liepos 1 d. rašte nurodyta, kad užsienietis kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui, jis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. rašto duomenimis yra nurodytas Interpolo informacinėje sistemoje kaip ieškomas asmuo suėmimo ir ekstradicijos tikslais. Centro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis nevykdė alternatyvios sulaikymui priemonės, išvyko pažeidžiant nustatytą tvarką, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, taip pat atsižvelgiant į VSD raštą, jo teikimas turėtų būti patenkintas.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis su sulaikymo termino pratęsimu nesutinka. Jis, būdamas Lietuvos Respublikoje, sužinojo, jog Vokietijos Federacinėje Respublikoje susirgo jo vaikai, todėl jis išvyko. Užsienietis nežino, kodėl jis kelia grėsmę valstybės saugumui, jis nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose. (duomenys neskelbtini) Respublikoje jo atžvilgiu yra sufabrikuota byla, todėl jis galbūt yra ieškomas.

4. Užsieniečio atstovas prašė Centro teikimo netenkinti. Užsienietis dėl suprantamų priežasčių – vaikų ligos – išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, byloje nėra jokių įrodymų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, byloje esančios pažymos nepatvirtina jo pavojingumo. Prašė svarstyti klausimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. kovo 15 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. C., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo Centre ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. birželio 16 d.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnio, 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktų, 5 dalies 6, 7, 10, 11, 14 punktų pagrindais.

7. Teismas nustatė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-97 užsieniečio prieglobsčio byloje dar nėra įsiteisėjęs. Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą 2019 m. spalio 24 d. ir buvo sulaikytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis pažeidė nustatytos priemonės sąlygas – 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2020 m. gruodžio 15 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką ir buvo sulaikytas 48 val. Toks užsieniečio elgesys leido teismui daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir, pateikdamas prieglobsčio prašymą, siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Teismas priminė, kad galutinis sprendimas byloje dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, nėra pagrindo teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. negalėtų prireikti gauti papildomos informacijos dėl šių motyvų.

8. Teismas pabrėžė, kad užsienietis 2 kartus buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, po užsieniečio sulaikymo, jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis šios priemonės sąlygas pažeidė, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir vėl pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo. Nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, jo sulaikymo pagrindai neišnyko, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Užsienietis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, t. y. nepagrįstai konstatavo, jog užsienietis 2 kartus buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą. Iš tiesų užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Vokietijos Federacinėje Respublikoje; nustačius, kad už užsieniečio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, 2019 m. spalio 24 d. jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Šio perdavimo negalima tapatinti su užsieniečio grąžinimu dėl to, kad pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo sąlygas ir išvyko iš šalies.

12. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Teismas tokią prielaidą padarė vadovaudamasis faktų vertinimo klaida dėl užsieniečio grąžinimo. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad užsienietis, pateikdamas prieglobsčio prašymą, siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, nes siekė tarptautinės apsaugos nuo jam gresiančio persekiojimo. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kuri prisiėmė atsakomybę už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

13. Savo elgesiu užsienietis parodė, kad bendradarbiauja su Migracijos departamentu jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procese, teikė informaciją, kviečiamas dalyvavo apklausose, t. y. pagal galimybes prisidėjo prie jo prašymo nagrinėjimo sklandumo. Užsieniečiui 2020 m. birželio 4 d. buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis buvo apgyvendintas Centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo. Užsienietis daugiau nei mėnesį pragyveno Centre, tačiau, sužinojęs, kad serga jo vaikas, 2020 m. liepos 17 d. išvyko padėti šeimai, esančiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tai buvo vienintelė priežastis, dėl ko užsienietis ne savo noru, o priverstas šeiminės situacijos, išvyko į kitą šalį pasirūpinti vaiku. Tai buvo vienkartinis poelgis, kuris buvo nulemtas vaiko ligos, o užsieniečio, kaip tėvo, moralinė ir įstatyminė pareiga yra rūpintis vaiku. Savaime ši vienintelė aplinkybė negali būti lemiančia įsitikinimą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

14. Teismas nepagrįstai nurodė, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą (jis nėra įsitiesėjęs), o tai reiškia, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išsiaiškinti. Įstatymų leidėjas ir vykdančioji institucija prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimą sieja su faktiniu motyvų nustatymu, patikslinimu, aiškinimusi, o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimu.

15. Teismas motyvuotai nepagrindė, kodėl egzistuoja užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos tikimybė. Užsienietis, grąžintas į Lietuvos Respubliką, tik vieną kartą išvyko pasirūpinti sergančiu vaiku. Jokių kitų indikacijų, kad užsienietis galėtų antrą kartą pasišalinti iš Centro, jei jam būtų taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra ir teismas jų nenustatė.

16. Teismas sulaikymo termino pratęsimui pagrįsti nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi, t. y. rėmėsi tuo, kad minėta nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl užsieniečio sulaikymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo vertintas būtent 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo sulaikyti užsienietį teisėtumas, užsienietis buvo vos prieš porą dienų grąžintas į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu svarstomas sulaikymo pratęsimo užsieniečiui būtinumas. Tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą ir kad teismas neįsigilino į tai, ar tikrai yra būtinybė taikyti užsieniečiui pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą, kurios taikymas labiausiai suvaržo asmens judėjimo laisvę.

17. Užsienietis pažeidė alternatyvią sulaikymui priemonę tik vieną kartą (pavienis nusižengimas, o ne sisteminis), nes turėjo nuvykti pas sergantį vaiką (rimtos ir objektyvios priežastys), kitų pažeidimų nėra padaręs, bendradarbiavo su Migracijos departamentu jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procese. Užsienietis yra vertas teismo pasitikėjimo, kad ateityje nustatytų taisyklių nepažeis. Šiuo metu užsieniečio situaciją geriausiai atitiktų jo apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo arba apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė (užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) būtų teisingesnė ir labiau individualizuota priemonė, kuri pasiektų pirmosios instancijos teismo suformuluotą tikslą (kad užsienietis neišvyktų iš Lietuvos Respublikos), tačiau mažiau varžytų užsieniečio laisvę ir suteiktų galimybę judėti bent Centro teritorijoje. Tokiu būdu būtų labiau užtikrinta abiejų pusių interesų pusiausvyra, juo labiau, kad tokią alternatyvą sulaikymui įtvirtino įstatymų leidėjas.

18. Pareiškėjas atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad kai užsienietis pirmą kartą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, kartu turėjo būti grąžinta ir jo šeima, tačiau nebuvo, nes užsienietis paslėpė vieną iš savo vaikų, todėl buvo grąžintas tik jis. Ši aplinkybė teismų buvo įvertinta kaip užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsieniečio sutuoktinė ir toliau visais būdais trukdo Vokietijos institucijoms ir vengia jos bei nepilnamečių vaikų perdavimo Lietuvai. Užsienietis 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Centro ir, ignoruodamas Vokietijos jam paskelbtą draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, galiojantį nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2023 m. liepos 20 d., išvyko į Vokietiją, kurioje gyvena jo šeima, laukianti perdavimo į Lietuvą procedūros. Užsieniečio sulaikymas yra būtinas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse ir perteklinio lėšų naudojimo. Pareiškėjas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021 m. birželio 16 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 1 ir 6–11 punktų nuostatomis, pareiškėjo teikimą tenkino, nusprendė pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021 m. birželio 16 d.

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais sulaikymo terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Centro, taip pat išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kaip keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui. Minėtas Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jo skundas teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atmestas. Minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-3078-442/2021), byla dar neišnagrinėta. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Centro pareigūno 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Centro teikimą patenkino ir nusprendė sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi, atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Užsieniečių registracijos centro į bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. rašto duomenimis, užsienietis yra ieškomas Interpolo informacinėje sistemoje suėmimo ir ekstradicijos tikslu. Be to, VSD 2020 m. liepos 1 d. išvadoje Migracijos departamentui, nagrinėjusiam užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pateikė informacijos apie užsieniečio keliamą pavojų valstybės saugumui.

23. Byloje nustatyta, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 64 dalį galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-97 buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, užsieniečio skundas teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimu buvo atmestas, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka. Sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858‑90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019 ir kt.). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

24. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

26. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6‑11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

27. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

28. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

29. Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismo sprendimas atmesti apeliacinį skundą priimtas 2021 m. kovo 30 d., pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis dėl minėto teismo sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta. Taigi, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad užsienietis nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‑4363-502/2020 paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Centro, taip pat išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir 2020 m. gruodžio 15 d. buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką.

30. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti; šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Pagal šio straipsnio 6 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad užsienietis buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 27 d. iki 2020 m. birželio 4 d., vėliau buvo sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 15 d., kai buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką. Taigi, bendras užsieniečio sulaikymo laikas viršija 6 mėnesių terminą.

32. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5915-415/2019, kurioje buvo spręstas to paties užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog užsienietis, bandydamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje atsižvelgęs į tai, kad užsienietis ir jo sutuoktinė yra pateikę prieglobsčio prašymus Vokietijoje, į kurią pareiškėjas ir vyko maršrutu Maskva–Lenkija–Vokietija, jo šeima likusi Vokietijoje, į jo elgesį Vokietijoje, kai turėjusio įvykti šeimos grąžinimo į Lietuvą dieną paslėpė vieną iš vaikų ir atsisakė atskleisti jo buvimo vietą, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti Vokietijos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą (už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuva, šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvą prieglobsčio procedūrai vykdyti), tokį užsieniečio elgesį vertino kaip nebendradarbiavimą su Vokietijos kompetentingais pareigūnais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatęs, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ilgisi savo šeimos ir vaikų, todėl gali pasislėpti, taip pat konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 27 d. nutarimu pagrįstai nusprendė taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą. Faktinės aplinkybės dėl užsieniečio šeimos buvimo Vokietijoje šiuo atveju nėra pasikeitę, užsienietis ir pats patvirtino, kad pažeidė paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir išvyko į Vokietiją.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 aiškindama Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį (šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 114 straipsnio 5 dalis), konstatavo, kad į nustatytus sulaikymo terminus turi būti įskaičiuojama ne tik teismo sprendimu paskirto ar pratęsto sulaikymo, bet ir policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno sprendimu taikyto sulaikymo trukmė (iki 48 val., Įstatymo 114 str. 1 d.). Aiškinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos paneigti Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, pavyzdžiui, sistemingai sulaikant asmenis 48 valandoms keletą (keliolika) kartų iš eilės. Antra, maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas, numatytas Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje, gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams <...>“ ir šioje normos dalyje nėra išskiriami užsieniečiai pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Trečia, šis 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip 6 mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-97 dėl prieglobsčio užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kaip keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas užsienietį sulaikyti ilgiau nei 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo pratęstas sulaikymo terminas – iki 2021 m. birželio 16 d., šiuo atveju neviršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto papildomo 12 mėnesio termino.

35. Prieš tai nurodytų teismo išvadų teisingumo nepaneigia užsieniečio teiginiai dėl jo grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką skirtingų aplinkybių. Užsieniečio teiginiai, jog jo atžvilgiu jau yra priimtas galutinis sprendimas (nors jis ir yra apskųstas teismui), neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje įtvirtinto galutinio sprendimo apibrėžimo (galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti).

36. Užsienietis prašo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos priemonės užsieniečiui negali būti taikomos, nes pagal Įstatymo 115 straipsnio 5 dalį jos gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nėra priimtas.

37. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Užsieniečio I. C. (I. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius