2013-07-10 Nr. AB-3546-3-61-3-01922-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-437/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01922-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2012 m. liepos 8 d. (pagal gavimo datą) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (23.17-08)-320-31081 nustatytą mokestinę prievolę dėl 100 Lt ATP baudos, 6711 Lt GPM/kita/mokesčio ir rinkliavos bei 2 796 Lt PSD/kita/mokesčio rinkliavos sumokėjimo; 2) panaikinti VMI 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-31078 dalis dėl 2489,99 Lt GPM/kita/delspinigių, 11 904,30 Lt PVM/kita/delspinigių bei 0,06 ŽEM/kita/delspinigių sumos ir sprendimo Nr. (23.17-08)-320-31081 dalis dėl 296,41 Lt GPM/kita/delspinigių, 405,16 Lt PSD/ kita/delspinigių, 378,00 Lt PVM/deklaracija/delspinigių, 2659,17 Lt PVM/kita/delspinigių bei 0,09 Lt ŽEM/kita/delspinigių sumos išieškojimą; 3) panaikinti VMI 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-31078 dalis dėl 3075 Lt GPM/kita/mokesčio ir rinkliavos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei 37 815,52 Lt PVM/kita/mokesčio ir rinkliavos laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. bei nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d. sumų išieškojimą; 4) panaikinti VMI 2012 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-31081 dalį dėl 11 539,23 Lt PVM/kita/mokesčio ir rinkliavos, kurioje nurodomas laikotarpis nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., ir įpareigoti atsakovą patikslinti PVM/kita/mokesčio ir rinkliavos sumą, skaičiuotiną laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas 2013 m. vasario 18 d. (pagal gavimo datą) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. kovo 4 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui du apeliacinio skundo egzempliorius, skunde nurodyti bylos aplinkybes, kuriomis grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, taip pat kvitą, patvirtinantį 50 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjas 2013 m. kovo 4 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą, kuriuo prašė teismo pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti bei kvitą, patvirtinantį 50 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio tinkamai pozicijai suformuluoti jam reikia papildomo laiko, todėl prašo pratęsti terminą šiems reikalavimams įvykdyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui terminą iki 2013 m. kovo 16 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą nutarė laikyti nepaduotu bei, nutarčiai įsiteisėjus, jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas teikė prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir teismas šį jo prašymą tenkino, tačiau pareiškėjas nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalino, todėl apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 104 – 105), kuriuo prašo ginčijamą nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog vykdydamas teismo skundo trūkumų šalinimo nutartis, pataisė apeliacinį skundą ir išsiuntė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. kovo 18 d., t. y. pirmą darbo dieną, einančią po teismo jam pratęstojo termino – 2013 m. kovo 16 d., kuris sukako šeštadienį. Atsižvelgdamas į tai, mano, jog pataisytą apeliacinį skundą išsiuntė nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų terminų. Pažymi, jog per apsirikimą ir dėl asmeninio pobūdžio priežasčių pataisytas apeliacinis skundas buvo išsiųstas paprasta korespondencija. Nepaisant to, nustatyti trūkumai dėl pateiktojo apeliacinio skundo trūkumų buvo tinkamai įvykdyti, kadangi bendrosios teisės normos numato, jog jei dokumentai teismui įteikiami iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Priduria, jog pasidomėjus AB „Lietuvos paštas“ ar jų adresatui neįteiktos korespondencijos saugykloje nėra laiško, išsiųsto pareiškėjo 2013 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo paaiškinta, jog tokio laiško saugykloje nėra. Todėl nemano, jog teismas konkrečiu atveju turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl tenkinti atskirąjį skundą – naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį – nėra teisinio pagrindo.

V. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. balandžio 17 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas su ištaisytais trūkumais.

Administracinė byla su pareiškėjo apeliaciniu skundu 2013 m. balandžio 9 d. jau buvo išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas šį pareiškėjo patikslintą skundą kartu su 2013 m. balandžio 18 d. lydraščiu persiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 127 ir 130 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Reikalavimai skundo formai bei turiniui išvardinti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodyta įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) (6 punktas). ABTĮ 130 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Kai apeliacinis skundas paduotas raštu, apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas gavęs pareiškėjo apeliacinį skundą nustatė, jog jis neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų: pareiškėjas nepateikė teismui dviejų apeliacinio skundo egzempliorių, kvito, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimo bei nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumą bei nustatė terminą trūkumams pašalinti – iki 2013 m. kovo 4 d.

Pareiškėjas ištaisė vieną iš nutartyje nurodytų skundo trūkumų – pateikė kvitą, bylojantį apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau kitiems trūkumams taisyti paprašė pratęsti jam nustatytąjį terminą. Teismas minėtąjį terminą pareiškėjui nutartimi pratęsė iki 2013 m. kovo 16 d.

Iki nustatytojo termino pirmosios instancijos teismas, negavęs pareiškėjo apeliacinio skundo su pašalintaisiais trūkumais, 2013 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas bei neturi pagrindo prieiti prie išvadų, kurios būtų priešingos išdėstytosioms apygardos administracinio teismo nutartyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas iki nustatytojo termino nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, todėl jam pagrįstai kilo neigiama procesinė pasekmė – jo skundą nutarta laikyti nepaduotu. Nurodytina, jog nors pareiškėjas atskirajame skunde ir tikina, kad spėjo išsiųsti apeliacinį skundą su pašalintaisiais trūkumais, t. y. jį teigia išsiuntęs 2013 m. kovo 18 d., tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors byloje ir yra du ex post facto pareiškėjo pateikti apeliacinio skundo egzemplioriai, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui persiuntė 2013 m. balandžio 18 d., ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip įrodanti pareiškėjo versijos apie patikslinto apeliacinio skundo išsiuntimo paskutiniąją termino dieną teisingumą. Tokia išvada darytina todėl, kad patikrinus prie minėtųjų apeliacinio skundo egzempliorių pridėtą voką, akivaizdu, kad jis iš Vilniaus miesto buvo išsiųstas 2013 m. balandžio 16 d. (pagal žymą ant voko). Ant voko, greta minėtosios žymos, datuojamos 2013 m. balandžio 16 d., taip pat yra matyti kita žyma (pašto štampo kontūrai) bei nuplėštas pašto ženklas. Tačiau tai nevertintina kaip reikšminga aplinkybė, įrodanti bona fides pareiškėjo pastangas apeliacinį skundą su ištaisytais trūkumais pateikti laiku, kadangi minėtieji duomenys yra visiškai išblukę ir nesuteikiantys jokio konkretumo. Be to, nors pataisyto apeliacinio skundo gale ir yra nurodoma data – 2013 m. kovo 18 d. – tai taipogi nesuteikia teismui pagrindo prieiti prie kitokių išvadų dėl konkrečios pataisyto apeliacinio skundo išsiuntimui teismui datos, kadangi šį apeliacinį skundą parengė pats pareiškėjas, todėl jos teisingumas vertintinas kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Arba, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr. 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Pastebėtina, jog analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir ABTĮ 53 straipsnyje, proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė sąžiningai išsiuntęs pirmosios instancijos teismui pataisytą apeliacinį skundą 2013 m. kovo 18 d. bei to, jog šiojo pataisytojo skundo pristatymas teismui buvo nudelstas dėl nuo jo valios nepriklausiusių, t. y. objektyvių, aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo priimti jo apeliacinį skundą nagrinėti, panaikinant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą nepaduotu laikė bei šį skundą grąžino pareiškėjui pagrįstai. Kaip bebūtų, grąžinus skundą pareiškėjui kilo būtinybė grąžinti ir jo sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 98) (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjas nekėlė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, todėl spręstina, jog jis apeliacinės instancijos teismo turėtų būti grąžinamas ex officio.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ši nutartis neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, pateikiant apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ 127 ir 130 straipsnyje keliamus reikalavimus ir prašyti atnaujinti terminą (nes nėra nustatytas naikinamasis terminas) apeliaciniam skundui paduoti.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus bei teisingai taikė procesines teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra jokio pagrindo, todėl jis – atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu. Tuo tarpu pareiškėjo sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis jam – grąžintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija :

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti A. B. 50 (penkiasdešimties) litų dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. kovo 4 d. pavedimu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius