0f2ba612-e89f-4765-b71f-ce6b8a02a5bc · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1684-284/2020m. Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00050-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2020 m. birželio 23 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Loretai Armalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. S. ir jos atstovui advokatui Anatolij Å ichovcov, suinteresuotiems asmenims S. S., K. B. ir jo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. S., K.

B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja E. S. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, pareiÅ¡kėja E. S., po testatorės T. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymas reikalingas tam, kad Pakruojo rajono notarų biure jai bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios T.

B. G. turtÄ , nurodytÄ testamente. PareiÅ¡kime nurodė, kad jos motina T. B. G. 2015 m. spalio 13 d. Pakruojo rajono notarų biure sudarė oficialųjį testamentÄ , pagal kurį jai priklausantį turtÄ paliko: 0,4500 ha ploto žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), – savo vaikaitei S. S.; 0,4300 ha ploto žemės sklypÄ ir 0,7200 ha ploto žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), - pareiÅ¡kėjai E. S.; visÄ likusi savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų jos mirties dienoje, - savo sÅ«nui K.

B.. T. B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pareiÅ¡kėja dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono notarų biurÄ nesikreipė, nes neiÅ¡manydama įstatymų manė, kad, jeigu yra testamentas, tai po testatoriaus mirties turtas jai pereina savaime. 2015 m. gruodžio 30 d. T. B. G. sudarė panaudos sutartį su J. N. dėl 0,7200 ha, 0,4300 ha ploto žemės sklypų. PareiÅ¡kėja mano, kad po testatorės T. B. G. mirties ji priėmė jai testatorės paliktÄ palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti – leido J.

N. naudotis 0,7200 ha ploto bei 0,4300 ha, ploto žemės sklypais. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, mano, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, jog palikimÄ po motinos mirties priėmė faktiÅ¡kai valdydama, nes ji neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. PareiÅ¡kėja dalyvavo savo motinos laidotuvėse, todėl jai buvo žinoma apie palikimo atsiradimo momentÄ , ji galėjo per tris mėnesius kreiptis į notarÄ , tačiau to nepadarė.

Å iuo metu jau yra praėję daugiau nei du metai nuo palikimo atsiradimo, ji buvo abejinga palikimui, juo nesirÅ«pino, piktnaudžiavo alkoholiu, tik 2019 m. gruodžio mėnesį įspėjus notarui, ji palikimu susirÅ«pino. Be to, pareiÅ¡kėja ne kartÄ buvo perspėta tvarkytis palikimÄ , nes pačiam suinteresuotam asmeniui K. B. tai trukdė atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus ir galutinai nusistatyti žemės sklypų ribas ir realiÄ jų buvimo vietÄ . Jam apie T. B. G. ir J. N. sudarytÄ 2015 m. gruodžio 30 d. panaudos sutartį girdėti neteko, mano, kad tokia sudaryta nebuvo, o jei ir buvo, - ji neįrodo pareiÅ¡kėjos aktyvių veiksmų, priimant palikimÄ faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateiktu teismui atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad yra pagrindai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkinti, todėl neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo patenkinimui. Byla iÅ¡nagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos atstovui, kadangi apie teismo posėdį Å¡iam asmeniui buvo praneÅ¡ta tinkamai, iÅ¡ jo negauta praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti, o savo atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja E. S. savo pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiÅ¡kino, kad T. B. G. yra jos motina, motinos suraÅ¡yto testamento nebuvo mačiusi, tačiau ji sakė, kad namÄ su už kelio esančia žeme paliks S. S., o likusiÄ Å¾emę – jai ir broliui. Mama mirė (duomenys neskelbtini), ji po mamos mirties į notarÄ nesikreipė. Jos dukra - mirusiosios anÅ«kė - kreipėsi į notarÄ , nes reikėjo susitvarkyti namÄ ir posodybinę žemę.

Vėliau jai pasakė, kad ir brolis susitvarkė palikimÄ . Ji nesikreipė pas notarÄ , nes po laidotuvių buvo pasimetusi, kiti pradėjo sakyti, kad brangiai kainuos, o ji niekada nebuvo susidÅ«rusi su tokiais įstatymais, todėl taip ir liko nesusitvarkiusi. Jai pagal mamos testamentÄ yra likę du žemės sklypai. Tų žemės sklypų ji nedirbo, mama buvo iÅ¡nuomojus Å«kininkui G. N., todėl jis jÄ dirbo. Sutartį dėl žemės sklypų sudarė mama, kai dar buvo gyva. N. žemę iki Å¡iol ir tebedirba.

Jis taip pat iÅ¡dirba ir jos žemę, kuria ji naudojasi. Dėl to jai nereikia mokėti už suarimÄ , suakėjimÄ . Mamos žemės dirbti nesiruoÅ¡ia, žemę paliktų vaikams. Jai Å«kininkas duoda grÅ«dų, Å¡iaudų. Dėl naujos sutarties su Å«kininku ji nesikalbėjo, sutarties nesudarė. Pati mamos žemės nedirba. Apie tai, kad jai reikia kreiptis į notarÄ dėl žemės paveldėjimo, ji sužinojo gavusi laiÅ¡kÄ iÅ¡ notarės, tada 2019 m. gruodžio mėnesį pradėjo tvarkyti dokumentus.

Po mamos mirties negavo praneÅ¡imo apie palikimo priėmimÄ . Testamento nėra mačiusi. Ji žinojo, kad S. S. tvarkėsi palikimÄ . Už žemę jokio atlygio nebuvo. Ji nieko nežino apie tai, kad yra pasikeitusios žemės ribos, brolis K. B. su ja apie palikimÄ nekalbėjo. Ji mamos laidotuvėse dalyvavo. Mamos žemės sklypai tebeegzistuoja. PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Anatolij Å ichovcov pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti. Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka.

PaaiÅ¡kino, kad E. S. yra jos mama, o K. B. – dėdė. Močiutė buvo sudariusi testamentÄ , ji apie tai žinojo, nes buvo kalba, kad jie kartu su dėde turėjo nuvežti močiutę pas notarÄ . Tačiau ji tÄ dienÄ dirbo ir nevažiavo. Močiutę nuvežė dėdė vienas. Mamai apie močiutės nuvežimÄ pas notarÄ dėl testamento sudarymo nesakė. Po darbo močiutė jai pasakė, kad namas ir žemė prie jo paliko jai, o jos mamai ir K. – po gabaliukÄ Å¾emės. Ji sakė, kad yra testamentas, bet ji jo nematė, neskaitė, nes močiute tikėjo.

Dar yra giminių: dėdė turi du vaikus, ji turi dar dvi seseris. Po močiutės mirties ji pažiÅ«rėjo testamentÄ ir nuvyko pas notarę tvarkytis dokumentų. Trys mėnesiai nebuvo praėję. Ji pirma pradėjo tvarkytis paveldėjimÄ . Apie tai, kad ir mamai, ir dėdei reikia pas notarÄ tvarkytis paveldėjimÄ , kalbėjo, nes iÅ¡ mamos reikėjo pasiimti dokumentus. Dėdė taip pat tvarkėsi dokumentus, pasiėmė iÅ¡ jos reikalingus dokumentus. Mamai taip pat sakė, kad reikia pradėti tvarkytis ir jai.

Mama sutiko, kad reikia, bet pasakė, kad neturi pinigų. Ji žinojo, kad kažkas dėdei buvo negerai su paveldima žeme, dėdė sakė, kad posodybinis žemės sklypas priklauso jam, tačiau ji pasidarė geodezinius matavimus ir matininkas jai pasakė, kad pagal paveldėjimÄ , posodybinė žemė priklauso jai. Ji sakė mamai, ragino jÄ tvarkytis paveldėjimÄ , notarė pasakė, kad, nors terminas praleistas, jeigu ji ir dėdė pasiraÅ¡ytų, mamai nereikėtų jokių teismų ir taip pat galėtų susitvarkyti.

Bet dėdė nesutinka. Ji su pačiu dėde nekalbėjo, ji kalbėjo su dėdės K. B. žmona, kad ši pakalbėtų su dėde, kad nereiktų jokių teismų. Suprato, kad dėdė nesutiks. Dėl mamai testamentu paliktų dviejų žemės sklypų žino, kad močiutė juos nuomojo N., jis juos ir dirbo. Jokių sutarčių mama su N. nesudarė. Ji kalbėjo su mama, kad reikia susitvarkyti žemės dokumentus. Pati mama močiutės žemės nedirba, N. mamai atsilygina žemės sudirbimu, duoda šiaudų, šieno.

Dėdė nedavė sutikimo notarei, kad mama galėtų priimti palikimÄ , jokių motyvų dėl nesutikimo nenurodė. Notarui apie močiutės mirtį pranešė ji, ji pirma pas notarÄ ir kreipėsi, kada konkrečiai ji kreipėsi pas notarÄ , nepamena, bet per tris mėnesius. Mama taip pat turėjo galimybę tai padaryti. Kiek konkrečiai jai kainavo susitvarkyti palikimÄ , negali pasakyti, nes reikėtų susiskaičiuoti, bet kainavo daug, nes reikėjo visus dokumentus iÅ¡ archyvų gauti ir pan. Mama jos surinktais dokumentais pasinaudoti negalėjo, nes bÅ«tent jai – anÅ«kei reikėjo visai kitų dokumentų, įrodyti visÄ giminystės ryšį.

O ar mama galėjo pasinaudoti jos gautais dokumentais: gimimo, santuokos ir kt., nežino. Suinteresuotas asmuo K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėja E. S. yra jam sesuo, o S. S. jis yra dėdė. TestamentÄ , kai mama dar buvo sveikesnė, jis atvažiavo su mama paraÅ¡yti pas notarę. Testamente viskas buvo aiÅ¡kiai suraÅ¡yta, kokie žemės plotai kam priklauso. Testamentas liko pas mamÄ . Mama sakė, kad jam ir S. palieka žemės dalis, anÅ«kei – namÄ ir sklypÄ . Po mamos mirties jis per tris mėnesius pradėjo tvarkytis paveldėjimÄ , pasiėmė iÅ¡ S. dokumentus, o kai susitvarkė ir pasisamdė matininkÄ M.

Z., pamatė, kad trÅ«ksta žemės. Tada jis nuėjo į žemės tarnybÄ , kur iÅ¡ jo pareikalavo sutarčių, tačiau jokių sutarčių nebuvo. Dar kai mama buvo gyva, jis skambino N., nes mama verkė, kad N. nemoka už žemės nuomÄ . Paskambinęs N. pasakė, kad jeigu jis nesumokės motinai pinigų už žemę, jis kreipsis į policijÄ . Praėjus gal 4 ar 5 dienoms, N. pinigus mamai atvežė. Bet tų sutarčių žemės tarnyba neturėjo, jos nebuvo įregistruotos. Jis pagal paveldėjimÄ savo žemės neatgavo, nes žemę buvo paėmęs Å«kininkas.

Jis atgavo tik vienÄ sklypÄ už kelio – 0,23 ha ploto žemės sklypÄ . O kitų sklypų trÅ«ko. Bet pas notarÄ paveldėjimÄ Ä¯siformino. Jis prieÅ¡tarauja S. paveldėjimui, nes jis nuo 2018 m. moka žemės mokesčius, bet negali tinkamai jos naudoti ir susitvarkyti žemės dokumentų. Jis moka mokesčius už savo paveldėtÄ Å¾emę. Nesutinka, kad S. paveldėtų, nes jis patiria nuostolių, - moka mokesčius, bet žeme naudotis negali. Apie nuostolių kompensavimÄ S. su juo nekalba.

Jam papraÅ¡ius atlaisvinti tris sklypus, sesers sugyventinis K. pradėjo grasinti ir pasakė „kaip dirbom, taip ir dirbsim“. K. yra matininkas. Jeigu S. nepaveldės žemių, jis nežino, kas paveldės žemės sklypus. Mano, kad galimybių susitarti su seserimi dėl paveldėjimo nėra. Jis skambino seseriai iÅ¡ karto po mamos mirties dėl paveldėjimo susitvarkymo, ji nesitvarkė. Tik dėl sesers aplaidumo paveldėjimas liko nesutvarkytas. Pati mama seseriai E. S. nenorėjo palikti žemės, sakydama, kad ji viskÄ pragers,- E. S. geria.

Matininkas, pamatavęs žemės sklypus, sakė, kad kai kurios žemės sklypų ribos neatitinka dokumentų. Liudytojas G. N. 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu parodė, kad S. S. ir E. S. pažįsta, K. B. irgi žino. Apie paveldėjimÄ nieko nežino. Buvo sudaręs žemės nuomos sutartį su T. B. G. dėl jai priklausančių žemės sklypų nuomos, todėl jos žemę jis ir dirbo. Sutartis yra galiojanti ir ji galioja iki 2021 m. Po T.B. G. mirties dėl Å¡ių sutarčių niekas nepasirodė, todėl taip jos žemes ir dirbo.

Jis dirbo tris T.B. G. žemės sklypus. Šiuo metu, t.y. nuo 2019 metų vasaros, žemės nebedirba, ji dirvonuoja. Su paveldėtoja nebendravo, dėl visko tarėsi tik su T.B. G.. Po T.B. G. mirties buvo atvažiavęs jos sūnus K. B., kuris pasakė, kad žemės dirbti nebeleis, todėl jis ir nebedirba. Su E. S. yra kaimynai, su ja bendrauja dažnai, tačiau dėl žemės jokių klausimų nesprendė. Liudytojas G. N. 2020 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis negali pasakyti, kiek arų T.B.

G. žemės dirbo, bet dirbo tris žemės sklypus, turėjo su T.B. G. sudaręs sutartį, pagal jÄ ir dirbo. Nustojo T.B. G. žemę dirbti tada, kai K. B. liepė jos nebedirbti, gal nuo 2018 metų. Dirbo ir tebedirba tik E. S. žemės sklypus. Dabar tebedirba antroje kelio pusėje esančiÄ Å¾emę, yra pasėjęs rapsus. Tas plotas yra gal 15 ar 20 arų. Jie anksčiau buvo T.B. G.. Dabar kam jie priklauso, nežino. Pinigų niekam už Å¡io sklypo dirbimÄ nemoka, tik su E. buvo sutarę taip, kad jis „patalkins“ jai kituose darbuose.

Dabar trijų sklypų nebedirba, nes K. B. liepė „nebekiÅ¡ti nagų“, o žemės sklypÄ , kuriame tebedirba, niekas nedraudė dirbti. Jis dirba E. S. asmeninius žemės sklypus, taip su ja atsiskaitinėja. Dėl žemės sklypų dirbimo bendravo su E. S.. Kodėl pakeitė parodymus, duotus ankstesniame teismo posėdyje dėl to, kad dėl žemės sklypų jokių klausimų su E. S. nesprendė, o dabar paaiÅ¡kino, kad su ja bendravo ir tebedirba 15 ar 20 arų sklypÄ , nežino. Turėjo sutartį su T.B.

G. iki 2021 m., galėtų pateikti, jei reikia, nes turi sutartį pas save. Tiksliai, nuo kada žemės sklypų nebedirba, pasakyti negali. Liudytoja F. A. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta T. B. G., E. S. ir S. S., nes gyvena 35 metus Å¡alia, už kelių metrų, yra kaimynė. Ji du kartus per dienÄ nueidavo pas senutę, ji sakydavo, kad namus ir žemės sklypÄ už kelio užraÅ¡ys S., nes ji jÄ â€žnužiÅ«rėjo“, o likusiÄ Å¾emę – po pusę dukrai M. ir sÅ«nui K..

VisÄ laikÄ ji taip kalbėjo. TÄ dienÄ , kai parvažiavo iÅ¡ notarės, paraÅ¡iusi testamentÄ , ji pasakė, kad buvo pas notarę ir bÅ«tent taip surašė. Senutė buvo kurčia ir akla, todėl K. B. nuvežė pas notarę, todėl ji surašė taip, kaip norėjo K. B., jis apgavo mamÄ . Ji testamento nematė, bet žino, kad S. S. neliko žemės už kelio. Apie paveldėjimÄ nieko nežino, tik mato, kad žemė dirvonuoja, niekas nearia ir nieko nesėja. Jų žemės yra Å¡alia T.B.

G. žemių. O kai senutė buvo gyva, žemes dirbo N. ir senutė sakydavo, kad N. atvežė pinigus už žemę. Su E. S. nieko apie žemes nekalbėjo, nes ji jau gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pažinojo T.B. G., su ja daug metų dirbo, pažinojo ir jos vaikus. Ji dažnai nueidavo pas T.B. G., kuri sakydavo, kad 34 ar 37 arus už kelio paliks S., o kitÄ Å¾emę – padalins vaikams per pusę. Ji klausė S., ar ji dirba žemę, bet ji pasakė, kad nedirba, nes visas atiteko K.

B.. Jai T.B. G. sakė, kad jÄ K. nusivežė pas notarÄ ir ji viskÄ susitvarkė. Nežino, ar E. S. valdo žemę, žino, kad K. B. visÄ Å¾emę pasiėmė, o mamai nieko neliko. Jai taip sakė S. S.. Žino, kad anksčiau žemę nuomojo N., jis jÄ dirbo. Jai E. S. sakė, kad jai žemės neliko. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡iuo metu yra bedarbis, pensininkas, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) agrarinėje tarnyboje, kai buvo atstatinėjama nuosavybė. Dirbo 2000 m., kai „Šiaulių hidroprojektas“ rengė žemėtvarkos projektÄ , žemėtvarka leido keisti žemės sklypų ribas, nes žemės sklypai buvo registruoti registre, bet nenubraižyti kadastro įmonėje.

Ir dabar tebėra nenubraižyti. Tada pasikeitė žemės sklypų plotai ir vietos. Prieš rengiant projektus, kiekvienoje kadastrinėje vietovėje, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvo rengiami kaimo žmonių susirinkimai, buvo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo susirinkimai, kuriuose buvo nutarta dalinai keisti žemės sklypų vietas ir ribas, perprojektuojant žemės sklypus naujai. Prisimena, kad T.B. G. turėjo penkis žemės sklypus, o iš jų buvo suformuoti keturi žemės sklypai.

Jai buvo atkurta nuosavybė į 3,09 ha žemės, o patikslinus gavosi 3,12 ha žemės. Jos buvo keturi žemės sklypai ir dar vienas – namų valda, viso penki. T.B. G., kol turėjo sveikatos, žemę dirbo pati, o paskui jÄ iÅ¡nuomojo N.. Visus žemės sklypus iÅ¡nuomojo, iÅ¡skyrus namų valdÄ . Kai T.B. G. mirė, K. B. užprotestavo N., kad jis žemės nedirbtų. Du gabalai žemės stovi nedirbami, o kiti du yra dirbami. Juos dirba N.. Vienas jo dirbamas sklypas yra prieÅ¡ sodybÄ , kito vietos be plano pasakyti negali.

Kai jis dirbo, jie turėjo „darbinius“ žemės planus, o tikslÅ«s planai turi bÅ«ti Nacionalinė žemės tarnyboje, jie turėtų pateikti. Liudytojas J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra tas asmuo, kuris įvardintas Panaudos sutartyje, 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytoje su T.B. G., kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau visus sandorius sudarinėjo jo tėvukas, nes jis jam iÅ¡davė įgaliojimÄ tvarkyti visus jo, kaip Å«kininko, reikalus. Ä® žemės Å«kio reikalus jis nesikiÅ¡o visiÅ¡kai ir apie Å¡itas sutartis jis sužinojo tik dabar, prasidėjus teismo procesui.

Jis pats net neįsivaizduoja, kur tie sklypai yra. T. B. G. jis nepažįsta, niekada su ja nėra tekę bendrauti. Jis nieko nežino apie Panaudos sutarčių sudarymÄ . Jo tėvukas yra G. N. ir turi įgaliojimÄ ir viskÄ daro tėvas. Jei tėvas nenorėdavo kur nors pasiraÅ¡yti kaip įgaliotas asmuo, dokumentus pasiraÅ¡ydavo jis, kai kartas nuo karto grįždavo namo. Kaip buvo pasiraÅ¡ytos Panaudos sutartys, jis neatsimena, su pačia T.B. G. jis nėra bendravęs. Jis nežino, ar pats pasirašė Panaudos sutartis, ar tai padarė jo įgaliotas tėvas.

Tėvas jo vardu Å«kininkauja apie 10 metų, nes tėvas norėjo, kad jis paveldėtų Å«kininko Å«kį, visaip bandė jį į tai įtraukti, tačiau jis eina savo keliu – turi keletÄ Ä¯monių Vilniuje ir atgal grįžti į kaimÄ neketina. Jo vardu yra įregistruotas Å«kininko Å«kis, tačiau Å«kininkauja tėvukas. Dabar jau Å«kį perleidinėja broliui. Nei su T.B. G., nei su E. S. nėra pažįstamas, nėra su jomis bendravęs, jų nepažįsta. Jei su jomis buvo sudarytos sutartys, tai jas galėjo sudarinėti tėvas ar brolis, bet ne jis.

Žemes taip pat galimai dirba tėvas arba brolis, jis to nežino. Nežino, kas pasirašė sutartis. Savo duotÄ Ä¯galiojimÄ tėvui pratęsė, o jis niekur nesikiÅ¡a. Yra buvę, kad tėvo duotas sutartis pasiraÅ¡ydavo. Jis jokių sutarčių neturi, visi Å«kio dokumentai yra pas samdytÄ Å«kio buhalterę. Panaudos sutartį su pareiÅ¡kėja E. S. taip pat galimai sudarė tėvukas, tačiau paraÅ¡as sutartyje yra jo. Tačiau asmeniÅ¡kai su E. S. nebendravo, sutarties nederino, neaptarinėjo, galimai tėvas viskÄ derino, jis tik pasirašė sutartyje.

Nieko apie tÄ sutartį nežino ir paaiÅ¡kinti negali. Po T.B. G. mirties niekas nepasikeitė, jokių sandorių jis nesudarinėjo, su jokiais žmonėmis nebendravo. Tėvo noras buvo jam sukurti Å«kį, bet pats tėvas, turėdamas įgaliojimÄ , viskÄ tvarkė. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas atmestinas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi, palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų. Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų.

Palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti esmė – aktyvÅ«s paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013 ir joje nurodytos nutartys). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos liudijimų, medicininio mirties liudijimo, testamento, Gyventojų registro iÅ¡rašų, Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro praneÅ¡imo, liudijimo bei nutarimo, oficialiojo testamento, Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų, žemės sklypų panaudos sutarties, Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, raÅ¡to dėl praÅ¡ymo/pretenzijos nagrinėjimo, įgaliojimų, bei pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos E. S. motina T.

B. G. 2015 m. spalio 13 d. Pakruojo rajono 2-ojo notarų biure sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo jai priklausantį turtÄ savo mirties dienÄ paliko: 0,4500 ha ploto žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), – savo vaikaitei S. S.; 0,4300 ha ploto žemės sklypÄ ir 0,7200 ha ploto žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), - pareiÅ¡kėjai E. S.; visÄ likusį savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų jos mirties dienoje, - savo sÅ«nui K.

B.. Testatorė (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties testamentiniams įpėdiniams - suinteresuotiems asmenims S. S. ir K. B. – buvo iÅ¡duoti Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimai į jiems pagal testamentÄ priklausantį turtÄ . PareiÅ¡kėjai Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas neiÅ¡duotas, nes ji, bÅ«dama testamentine įpėdine (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į notarÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2018 m. balandžio 26 d., nesikreipė ir palikimo pagal testamentÄ nepriėmė.

Testamente nurodytas pareiškėjai paliktas turtas: 0,4300 ha ploto ir 0,7200 ha ploto žemės sklypai 2015 m. gruodžio 23 d. Panaudos sutartimi iki 2021 m. gruodžio 31 d. perduoti panaudai J. N.. Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro patvirtintų įgaliojimų matyti, kad J. N. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 5 d. ir nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2030 m. birželio 11 d. išdavė įgaliojimus savo tėvui G. N. atstovauti jį ir jo ūkininko ūkį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, naudoti ir valdyti ir pilnai disponuoti lėšomis, atstovauti bankuose, gauti paskolas, sudaryti ir pasirašyti visus sandorius, tvarkyti, valdyti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu, įkeisti jį ir t.t.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog pareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų dėl praÅ¡omo nustatyti fakto, t.y. įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad ji po savo motinos mirties atliko kokius nors aktyvius veiksmus su turtu, sudarančiu palikimÄ . Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ . Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to, o taip pat, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014 ir joje nurodyt kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti, kad po motinos mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ (3 mėnesius) ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į motinos paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjos turtÄ kaip savo. Byloje apklausti liudytojai to nepatvirtino, kitų faktinį palikimo priėmimÄ pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pati pareiÅ¡kėja E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji jokių veiksmų naudojant ir (ar) valdant motinos palikimÄ neatliko.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino tiek suinteresuoti asmenys, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai. PareiÅ¡kėja net raginama dukters tvarkytis mirusiosios palikimo dokumentus ir nuvykti pas notarÄ dėl palikimo priėmimo, jokio noro tai padaryti neparodė ir jokių veiksmų neatliko. Pati pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji pati niekada mamos žemės sklypų nedirbo ir dirbti nesiruoÅ¡ia, jai palikimas reikalingas perduoti jį vaikams. Kiti pareiÅ¡kėjos argumentai apie lėšų stygių, įsitikinimai, kad testamentu paskirtas mirusiosios turtas savaime pereis pareiÅ¡kėjai, įstatymų nežinojimas ir tik po gauto notarės laiÅ¡ko paaiÅ¡kėjus, kad ji privalo nuvykti pas notarÄ dėl palikimo priėmimo ir pan., Å¡ios bylos įrodinėtinų aplinkybių kontekste iÅ¡ esmės teisinės reikÅ¡mės neturi.

Dar daugiau,- jie vertintini kritiÅ¡kai, nes teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos dukra S. S. patvirtino, kad mamÄ ne kartÄ ragino vykti pas notarÄ ir tvarkytis paveldėjimo dokumentus, ji pasiėmė iÅ¡ mamos dokumentus, reikalingus notarei ir pan., tačiau pareiÅ¡kėja dėl mamos turto ir palikimo iÅ¡liko pasyvi ir jokio suinteresuotumo palikimu nerodė. Teismo vertinimu, tokia pareiÅ¡kėjos pozicija palikimo atžvilgiu tik parodo jos pasyvumÄ ir abejingumÄ palikimui, tačiau, kaip pagrįstai akcentavo suinteresuoto asmens K.

B. atstovas advokatas, - ne aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldėtinÄ mirusios mamos turtÄ . Atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjos atstovo advokato teiginiai, kad pareiÅ¡kėjos faktinį palikimo turto valdymÄ patvirtina pareiÅ¡kėjos E. S. leidimas Å«kininkui G. N. naudotis (dirbti) mirusiosios motinos žemės sklypais. Neuždraudimas, netrukdymas ar kitoks pasyvus elgesys, kuris Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos atstovo įvardijamas kaip leidimas Å«kininkui tęsti naudojimÄ si žemės sklypais po panaudos sutarties Å¡alies – palikėjos T.

B. G. mirties, savaime nėra pakankama aplinkybė, kad bÅ«tų nustatytas palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti faktas. Ä®pėdinio tylėjimo Å¡iuo atveju negalima pripažinti valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu. Minėta, jog palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises.

BÅ«tent tokių duomenų byloje nenustatyta. Be to, nė viena iÅ¡ teismo posėdyje apklaustų ir pačios pareiÅ¡kėjos pakviestų liudytojų jokių aplinkybių apie E. S. aktyvius veiksmus, valdant mirusios motinos žemės sklypus, nepatvirtino. Liudytojas J. N. apskritai nurodė nei mirusiosios, nei pareiÅ¡kėjos nepažįstÄ s, niekada su jomis nėra bendravęs. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiÅ¡kėja atliko kokius nors veiksmus tuo laikotarpiu, per kurį turėjo bÅ«ti įgyvendinama teisė į palikimÄ .

Teismas kritiškai vertinta liudytojo G. N. parodymus dėl bendravimo su pareiškėja, jam faktiškai dirbant mirusiosios žemės sklypuose J. N. ir T. B. G. 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos Panaudos sutarties pagrindu. Jo parodymai prieštaringi: viename teismo posėdyje jis parodė, kad jokio bendravimo su pareiškėja dėl T. B. G. žemės sklypų naudojimo/valdymo po palikėjos mirties nebuvo, su pareiškėja jokių žemės reikalų netvarkė, jokių klausimų nesprendė, o kadangi po T.

B. G. mirties dėl sudarytų sutarčių niekas nepasirodė, todėl taip jos žemes ir dirbo iki suinteresuotas asmuo – mirusiosios sūnus K. B. uždraudė jam tai daryti. Tuo tarpu nors kitame teismo posėdyje jis šiuos parodymus pakeitė ir paaiškino, kad dėl žemės sklypų dirbimo bendravo su E. S., tačiau koks bendravimo turinys ir kodėl pakeitė parodymus, nepaaiškino nei šis liudytojas, nei pati pareiškėja. Todėl teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais, nes jie yra prieštaringi, jų nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys, o jų bendravimas dėl paveldimo turto - žemės sklypų – laikomas neįrodytu (CPK 177-178 straipsniai, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas konstatuoja, jog byloje neįrodyta, kad pareiÅ¡kėja E. S. priėmė palikimÄ po savo motinos T. B. G. mirties pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . Todėl pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270, 443-445 straipsniais, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja Rima Volikienė