2024-07-29 Nr. CB-4998-2-68-3-17069-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2842

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17069-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 17 d. paduotu ieškovų L. K. ir L. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų L. K. ir L. K. ieškinį atsakovei N. V. dėl išlaidų netinkamos kokybės daikto trūkumams pašalinti priteisimo, trečiasis asmuo D. B.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas spręsdamas, jog dėl ekspertizės akte nustatytų buto grindų defektų neatsiras neigiamų padarinių: (i) vadovavosi išimtinai jokiais moksliniais, visuotinai pripažintais metodais neparemta teismo eksperto prielaida, kuri yra netiesioginis įrodymas; (ii) visiškai nevertino ieškovų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. atestuotų statybos specialistų išvadų, kuriose nurodyta, kad dėl buto grindų defektų atsiras neigiamų padarinių, ir nepašalino prieštaravimų tarp šių išvadų ir teismo eksperto prielaidos; (iii) visiškai nevertino ieškovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, kuriais remdamiesi ieškovai papildomai įrodinėjo, jog buto grindys privalo būti perdarytos dar ir kitais papildomais motyvais, kurie nenurodyti atestuotų statybos specialistų išvadose; (iv) netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovei nepateikus jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų netiesioginį įrodymą, t. y. teismo eksperto prielaidą, privalėjo vadovautis ieškovų pateiktomis atestuotų statybos specialistų išvadomis, kurių atsakovė nepaneigė jokiais leistinais įrodymais.

Vilniaus apygardos teismas šiurkščiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl prielaidos forma padarytos eksperto išvados, netiesioginių įrodymų vertinimo, bylos įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo klausimais, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog 20 503,35 Eur buto grindų defektų šalinimo išlaidos laikytinos neproporcingomis, nes sudaro daugiau, nei pusę visų ekspertizės akte nurodytų buto defektų pašalinimo darbų kainos netinkamai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes, priešingai nei nurodyta teisės doktrinoje, nevertino ekspertizės akte nurodytos buto grindų defektų šalinimo išlaidų sumos lygindamas ją su ieškovų sumokėta buto kaina bei kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje perskaičiuodamas likusių buto defektų (neįskaitant buto grindų defektų) šalinimo kainą atsižvelgdamas į buto pirkimo pardavimo metu (2021 m. liepos 28 d.) buvusias darbų kainas, o ne teismo ekspertizės metu (2023 m. gegužės 6 d.) buvusias darbų kainas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylos įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo klausimais.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino ieškovų apeliacinio skundo argumentų ir pateiktų įrodymų dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas atsakovei dėl 4013,80 Eur išlaidų buto defektams pašalinti atlyginimo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo klausimais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Taip pat, atsisakius priimti kasacinį skundą, žyminio mokesčio įskaitymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 17 d. Swedbank, AB sumokėtą 200,38 (dviejų šimtų eurų, 38 euro centų) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė