2016-02-03 Nr. AB-2793-3-62-3-01613-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-141-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01613-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. I. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5–10), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktorės 2015 m. birželio 25 d. sprendimą „Dėl J. I. K. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-24-(7.5.);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1651-(14.8.94.);

3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko K. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, nuosavybės teisės į kurią pareiškėjai dar nėra atkurtos, atkūrimo J. I. K.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 98–104) pareiškėjos J. I. K. skundą tenkino: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. 8SD-1651-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos direktorės 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 1T-24-(7.5) „Dėl J. I. K. skundo išnagrinėjimo“, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko K. J. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, atkūrimo J. I. K.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. sausio 5 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107–112), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 115), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė priimti Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 5 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4116-644/2015 panaikinimo.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 21 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo pateikti buvo 2016 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba apeliacinį skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. sausio 5 d. Akivaizdu, kad apeliantas praleido apeliacinio skundo padavimo teismui terminą bei neprašo šio termino atnaujinti, todėl apeliacinį skundą atsisakoma priimti.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atskiruoju skundu (b. l. 25) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo priimti. Jeigu teismas nuspręstų, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, atsakovas prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas buvo išsiųstas Nacionalinei žemės tarnybai adresu Gedimino g. 19, Vilnius, tuo tarpu visuose byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodyta, jog adresas korespondencijai yra Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, esantis L. Sapiegos g. 10, Kaune. Byla nėra elektroninė, todėl teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo adresatui dienos. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą gavo tik 2016 m. sausio 5 d., o apeliacinį skundą teismui išsiuntė tą pačią dieną. Be to, sprendimas atsakovui išsiųstas prieššventiniu laikotarpiu, kai dalis dienų iš 14 dienų, skirtų apeliaciniam skundui paduoti, buvo nedarbo dienos.

Pareiškėja J. I. K. su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja pažymi, kad sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo šio sprendimo nuorašo įteikimo dienos. Atsakovo nurodomos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir nepagrindžia būtinybės šį terminą atnaujinti. Atsakovu nagrinėjamoje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba, t. y. centrinis viešojo administravimo subjektas, kurio buveinės adresas yra Gedimino pr. 19, Vilnius, o ne Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, esantis Kaune. Atsakovui atstovauja kompetentingi teisininkai, kurie privalo žinoti, kada pradedamas skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą.

Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog apeliacinio skundo padavimo termino nepraleido, tačiau, jeigu teismas nustatytų, kad minėtas terminas visgi buvo praleistas, atsakovas prašo apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administarcinėje byloje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos interesus pagal įgaliojimą atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus specialistai A. J., A. A. (b. l. 44, 86, 93).

Pasisakydama dėl atsakovo teiginio, kad apeliacinio skundo padavimo termino jis nėra praleidęs, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, t. y. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai netgi nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, ar ne (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga turi būti skaičiuojama nuo sprendimo įteikimo atsakovo atstovui dienos, atmetamas.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. gruodžio 21 d., taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2016 m. sausio 4 d. Kadangi atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2016 m. sausio 5 d. (b. l. 107–112), teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo teismui pateikė praleidusi įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nors pateikdamas apeliacinį skundą Kauno apygardos administraciniam teismui atsakovas neprašė šio termino atnaujinti (ir termino praleidimo priežasčių pirmosios instancijos teismui nenurodė), šiame procesiniame sprendime apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu, pasisakys dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytų apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atsakovas grindžia tuo, kad byla nebuvo elektroninė; teismo sprendimo nuorašą atsakovo atstovai gavo jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (2016 m. sausio 6 d.), nes minėtas teismo sprendimo nuorašas buvo išsiųstas ne teismui teiktuose dokumentuose nurodytu adresu korespondencijai siųsti, t. y. ne atsakovo atstovams Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus adresu Sapiegos g. 10, Kaunas, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos adresu Gedimino pr. 19, Vilnius.

Vertindama atsakovo nurodytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Taigi apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. AS442-669/2011).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Reikia pabrėžti, kad remiantis LVAT praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis.

Be to, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, o visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (b. l. 2) buvo nuspręsta atsakovu byloje laikyti ne Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrių (L. Sapiegos g. 10, Kaunas), o Nacionalinę žemės tarnybą (Gedimino pr. 19, Vilnius). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. kovo 27 d. įgaliojimu dėl atstovavimo Nr. 1Į-113-(1.9) (b. l. 44, 86) įgaliojo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiąją specialistę A. J. atstovauti Lietuvos valstybės (Vyriausybės) ir Nacionalinės žemės tarnybos interesams Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje ir Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjant bylas, susijusias su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esantį išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką, vandens telkinius) atkūrimu, valstybinės žemės sandoriais, žemės reformos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos klausimais toje teritorijoje, taip pat bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo bei bylas, susijusias su kitais toje teritorijoje Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais. Šiuo įgaliojimu, be kita ko, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiajai specialistei A. J. buvo suteiktos visos ABTĮ 50, 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos, tarp jų – teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį. Šis įgaliojimas galioja iki 2018 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. gruodžio 1 d. įgaliojimu dėl atstovavimo Nr. 1Į-1584-(1.9) (b. l. 93) įgaliojo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiąjį specialistą A. A. atstovauti Nacionalinės žemės tarnybos interesams Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administarcinėje byloje Nr. I-4116-644/2015 pagal pareiškėjos J. I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiajam specialistui A. A. minėtu įgaliojimu taip pat suteiktos visos ABTĮ 50, 51, 52 ir 53 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos, tarp jų – ir teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausioji specialistė A. J. dalyvavo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. posėdyje, kurio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2015 m. gruodžio 1 d. (b. l. 88–89). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. posėdžio, kurio metu buvo nutarta procesinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje priėmimą ir paskelbimą atidėti 2015 m. gruodžio 21 d., 12 val. 50 min., dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiasis specialistas A. A.

Vadinasi, atsakovo atstovas bylą nagrinėjant teismo posėdyje dalyvavo, apie tai, kad procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje bus skelbiamas 2015 m. gruodžio 21 d. buvo informuotas. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. lydraščio Nr. I-4116-644/15 (b. l. 106) matyti, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo nuorašas elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos EPP paskyra aktyvi. Taigi, atsakovo atstovas turėjo galimybę susipažinti su teismo sprendimo nuorašu dar iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos.

Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aktuali atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo nuorašą išsiuntė ne byloje nurodytu adresu korespondencijai siųsti, t. y. ne Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus adresu Sapiegos g. 10, Kaunas, o Nacionalinės žemės tarnybos adresu Gedimino pr. 19, Vilnius. Kaip minėta, atsakovu nagrinėjamoje administarcinėje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba, teismo sprendimo nuorašas atsakovui išsiųstas laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, taip pat elektroninių ryšių priemonėmis.

LVAT praktikoje akcentuojama, kad asmuo, būdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, žinodamas teismo sprendimo apskundimo terminus, privalo pats ar per savo įgaliotą atstovą, aktyviai domėtis teismo sprendimu ir rūpintis jo nuorašo gavimu (žr., LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-13-502/2015). Minėtoje LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-13-502/2015 atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmens pasirinktas elgesio variantas – laukimas visą apeliacinio skundo padavimo terminą, kol teismo sprendimo nuorašas jam bus atsiųstas paštu (tiesiogiai), nelaikytina svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą apeliacinio skundo padavimui terminui atnaujinti.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas, žinodamas, jog jam aktualus Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas bus skelbiamas 2015 m. gruodžio 21 d., būtų domėjęsis tuo, kada šis sprendimas jam bus įteiktas (pažymėtina, kad 2016 m. sausio 5 d. Nacionalinė žemės tarnyba persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui Kauno apygardos administracinio teismo pateiktus procesinius dokumentus administarcinėje byloje Nr. I-4116-644/2015, b. l. 128, todėl teismo sprendimo nuorašas atsakovui buvo išsiųstas, šį nuorašą atsakovas gavo). Todėl toks atsakovo atstovo pasirinktas elgesio variantas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas objektyvia, nuo atsakovo valios nepriklausiusia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Dainius Raižys