N-575-781-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-781/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00135-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B., atstovaujamos advokato Ramūno Audzevičiaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros (toliau – ir Molėtų rajono agentūra, Agentūra) vyresnysis valstybinis inspektorius A. M. Ž. B. (UAB „Belvilis“ direktorė) 2009 m. birželio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM 009631 už tai, kad ji neįvykdė Molėtų rajono agentūros 2009 m. gegužės 28 d. privalomojo nurodymo Nr. 4, kuriame nurodyta pašalinti sustatytą pamatinių betoninių blokų užtvarą bei sandėliuojamus blokus ant vejos, rekreacinės teritorijos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame priešais kaimo turizmo sodybą „Giedrita“, iki 2009 m. birželio 5 d. Tuo Ž. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5114 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Molėtų rajono agentūra 2009 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 112 AM 011153 (toliau – ir Nutarimas), Ž. B. už pažeidimą numatytą ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje paskyrė 700 Lt baudą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla pagal Ž. B. skundą dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros nutarimo panaikinimo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą, kadangi Molėtų rajonas, kuriame yra pareigūno, skyrusio nuobaudą buvimo vieta yra priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos kompetencijai.

Patikslintame skunde, kuriuo patikslintas 2009 m. liepos 1 d. skundo pagrindas Ž. B. nurodė, jog Nutarimas yra neteisėtas o administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes neįrodyta, jog Ž. B. pažeidimo padarymo metu atitiko specialiojo subjekto požymius, t. y. ar buvo UAB „Belvilis“ direktorė, ar ėjo kitas atsakingas pareigas, susijusias su aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimu įmonėje. Pažymėjo, jog tokio pobūdžio (700 Lt) nuobauda paskirta vadovaujantis ATPK 5114 straipsnio 1 d., tačiau tokio dydžio nuobauda skiriama tik pareigūnams ATPK 14 straipsnio nuostatų prasme. Teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementas yra specialaus subjekto požymis, šis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas privalo būti įrodytas.

Nurodė, jog nėra nustatytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas, nes Privalomame nurodyme Nr. 4 nustatytas neproporcingai trumpas jo įvykdymo terminas. Pažymėjo, jog būtina nustatyti, ar Privalomajame nurodyme nustatytas įvykdymo terminas yra proporcingas, nustačius jog toks nėra, atsakomybė negalima dėl kaltės nebuvimo. Taip pat pažymėjo, jog pareigūnas, nustatydamas terminą Privalomo nurodymo įvykdymui privalėjo įvertinti ir pagrįsti kokiais objektyviais kriterijais remiantis buvo nustatytas įvykdymo terminas, nes iš paties Privalomo nurodymo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu nuspręsta paskirti 8 dienų trukmės terminą įvykdyti Privalomą nurodymą (pašalinti betoninius blokus). Be to, Privalomajame nurodyme nustatytas įvykdymo terminas yra trumpesnis už jo paties apskundimo terminą. Pažymėjo, jog kai nustatomas neproporcingai trumpas terminas, pažeidimo padarymas yra sąlygotas termino neproporcingumo.

Atkreipė dėmesį, jog nuo 2011 m. birželio 6 d. yra suėjęs administracinės atsakomybės senaties terminas. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ dalis (pažeidimo padarymo metu 2009 m. birželio 6 d.) numatė, jog „asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas“. Pažymėjo, kad šis dviejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra maksimalus terminas, per kurį valstybė gali realizuoti savo jurisdikciją apkaltinti asmenį. Jei tas nesuspėjama, byla nutraukiama (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 2 p.). Pažymėjo ir tai, jog kol teisme ginčijamas pareigūno nutarimas dėl administracinės teisės pažeidimo, asmuo laikomas pažeidimo nepadariusiu, todėl apkaltinti administracinės teisės pažeidimo padarymu (esant asmens skundui dėl pareigūno nutarimo) gali tik teismas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, kadangi kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę nuo valstybės gintis remdamasis viena efektyviausių priemonių – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimu (BK 95 str., BPK 3 str. 1 d. 2 p.), tokią teisę administraciniame procese turi ir Ž. B..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi paliko Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2009 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 112 AM 011153 nepakeistą ir Ž. B. skundo netenkino.

Teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas patikslinto skundo argumentais nurodė, kad aplinkybė, jog 2009 m. birželio 19 d. protokole, bei 2009 m. birželio 23 d. nutarime pareiškėja įvardinta kaip UAB „Belvilis“ direktore, niekuo nepagrįsta. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pažeidimo padarymo metu Ž. B. buvo Bendrovės direktorė, patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija. Taip pat tai, jog V. B. pažeidimo padarymo metu buvo direktorė patvirtina ir Paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2009 m. gegužės 4 d. tarp UAB „Belvilis“ ir UAB „Eurokranai“ dėl dirbtinų kliūčių (blokų) iškrovimo į užsakovo (UAB „Belvilis“) nurodytą vietą (pažeidimo pagrindas). Teismo vertinimu, aptariamą aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantys Ž. B. atstovo advokato A. K. ruošti procesiniai dokumentai: pirminis skundas, skundas teiktas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui, skundas teiktas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, iš kurių turinio matyti, jog Ž. B. pristatoma kaip UAB „Belvilis“ direktorė. Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo abejoti protokolo ir nutarimo įrašais, kadangi aplinkybės, jog Ž. B. administracinio pažeidimo padarymo metu nebuvo UAB „Belvilis“ direktorė nepaneigusi ir ji pati Molėtų rajono agentūrai teikdama 2009 m. birželio 23 d. paaiškinimą dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 dalis numato, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Teismo vertinimu, iš paminėtos teisės nuostatos matyti, jog privalomajam nurodymui įvykdyti yra įstatymu nustatytas maksimalus 3 mėnesių terminas, todėl ši įstatymo nuostata pareigūnui suteikia diskrecijos teisę, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, nustatyti ir kitokį (trumpesnį) įvykdymo terminą. Teismas pažymėjo, jog Ž. B. buvo žinomas įvykdymo pabaigos terminas, todėl turint tikslą Privalomąjį nurodymą įvykdyti, pastaroji galėjo kreiptis į aplinkos apsaugos pareigūnus dėl įvykdymo termino pratęsimo. Be to, teismo vertinimu, byloje nepateikti įrodymai, kodėl duotas įvykdymo terminas (8 dienos) buvo per trumpas (dėl kokių kliūčių negalima būtų spėti atlikti reikalingus veiksmų, pvz. išvežti blokelių), todėl aplinkybė dėl Privalomojo nurodymo per trumpo įvykdymo termino yra tik subjektyvaus pobūdžio.

Teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nagrinėtinos bylos atveju senaties suėjimo terminą argumentavo ilgu administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu. Vertindamas šią aplinkybę, teismas nurodė, jog ATPK teisės normos nenumato administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo termino, kai administracinė nuobauda paskirta laiku (ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos). Be to, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto atstovas tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame skunde nenurodė jokių nuobaudos paskyrimo procesinio pažeidimo aplinkybių dėl kurių nutarimas galėtų būti panaikinamas. Todėl, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo menamas senaties termino (2 metų) suėjimas negali būti administracinės bylos nutraukimo priežastimi. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog aplinkos apsaugos pareigūnai (surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimą, Privalomąjį nurodymą), konkrečioje situacijoje veikė įstatymo nustatyta tvarka, t. y. buvo kompetentingi ir objektyvūs, o jų veiksmai pažeidimo konstatavimo metu, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti, asmeniui suprantami ir neįžeidžiantys. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl išvardintų priežasčių naikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2009 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 112 AM 011153 nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu Ž. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pilnai tenkinti apeliantės Ž. B. skundą ir panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus A. M. 2009 m. birželio 23 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje nustatytą pareigą pilnai ištirti ir išnagrinėti visas bylos aplinkybes, be to, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės tenkinant apeliacinį skundą, nes dėl pažeidimo nėra Ž. B. kaltės, kadangi Privalomame nurodyme nustatytas nepakankamas ir neproporcingai trumpas jo įvykdymo terminas. Antra, kaip pažymima apeliaciniame skunde, yra suėjęs administracinės atsakomybės senaties terminas taikant analogiją pagal Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę, ginčo santykiui tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ž. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 1 d.) numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų, pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Ž. B. buvo pareikštas administracinis kaltinimas dėl to, kad ji neįvykdė Molėtų rajono agentūros 2009 m. gegužės 28 d. privalomojo nurodymo Nr. 4, kuriuo buvo nurodyta pašalinti sustatytą pamatinių betoninių blokų užtvarą bei sandėliuojamus blokus ant vejos, rekreacinės teritorijos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame priešais kaimo turizmo sodybą „Giedrita“, iki 2009 m. birželio 5 d.

Ginčo dėl to, kad UAB „Belvilis“, kurio direktorė buvo Ž. B., valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sustatyta pamatinių betoninių blokų užtvara bei ant vejos sandėliuojami blokai, nėra. Tačiau apeliaciniame skunde Ž. B. nurodo, jog Molėtų rajono agentūros 2009 m. gegužės 28 d. privalomojo nurodymu Nr. 4 buvo nustatytas nepakankamas ir neproporcingai trumpas jo įvykdymo terminas (8 dienos). Teisėjų kolegija pažymi, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 dalis (2002 m. liepos 1 d.

įstatymo Nr. IX-1005 redakcija) numato, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Taigi nurodyta teisės norma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui suteikia diskrecijos teisę, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, parinkti (nustatyti) bet kokį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris neviršytų maksimalaus 3 mėnesių termino.

Todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nustatydami konkretų Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (8 dienas) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė. Nors apeliaciniame skunde Ž. B. nurodo, kad Privalomajame nurodyme duotas terminas buvo per trumpas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jo pratęsti neprašė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog administracinė nuobauda Ž. B. buvo skirta ne iš karto po Privalomajame nurodyme nurodyto termino pasibaigimo, o praėjus protingam terminui, kad nurodymo reikalavimai būtų įvykdyti, t. y., beveik po mėnesio po Privalomojo nurodymo surašymo (2009 m. birželio 23 d.), tačiau per visą šį laiką Privalomasis nurodymas taip pat buvo neįvykdytas.

Byloje taip pat nėra ir duomenų, jog Ž. B. nepraėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ar vėliau, iki administracinės nuobaudos paskyrimo, kreipėsi į subjektus, galinčius atlikti betoninių blokų užtvaros pašalinimo darbus, su prašymu dėl tokių darbų atlikimo. Įvertinus šias aplinkybes, byloje darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. B. nesiėmė jokių objektyvių priemonių įvykdyti jai adresuotą Privalomąjį nurodymą ir, atitinkamai, jo laiku (pareigūnų nustatytu terminu) neįvykdė.

Dėl šios priežasties konstatuotina, jog Ž. B. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. B. taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs administracinės atsakomybės senaties terminas taikant analogiją pagal Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (senaties suėjimo terminas argumentuojamas per ilgu administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu). Vertindama šį apeliantės argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, administracinė nuobauda Ž. B. buvo skirta laikantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos (2009 m. gegužės 28 d. privalomasis nurodymas privalėjo būti įvykdytas iki 2009 m. birželio 5 d., o administracinė nuobauda Ž. B. paskirta 2009 m. birželio 23 d.). Antra, nei ATPK, nei Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos teisės normos neapibrėžia konkretaus administracinio teisės pažeidimo bylos teisminio išnagrinėjimo termino, kai administracinė nuobauda buvo paskirta laiku (įstatymo numatytais terminais). Dėl šios priežasties nurodyti Ž. B. apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ž. B. paskirta nuobauda atitinka ATPK 5114 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, spręstina, jog paskirta bauda yra tinkama nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 302 str.). Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas 2011 m. gegužės 24 d. įstatymu Nr. XI-1407 (nuo 2011 m. liepos 1 d.) šio straipsnio sankciją ženkliai sugriežtino, spręstina, jog nėra pagrindo švelninti Ž. B. paskirtos nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ž. B., atstovaujamos advokato Ramūno Audzevičiaus, apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir Molėtų rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus 2009 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas