0ed8618d-76e8-4dfd-9170-e135a63d4950 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"     Administracinė byla Nr. I-3449-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01624-2011-0)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 4.5; 74 (S)                            VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2010 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai L.

Ž. ir jos atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P., T. J., J. V. (J. V.), A. V., jų atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. Ž. skundÄ atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų teritoriniam žemėtvarkos skyriui, J.

P., T. J., J. V., A. V. dėl įsakymo dalies panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                                                                   n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja L. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2011-06-03 įsakymo Nr. P2-588 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakuose ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribų patikslinimo bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalies pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Ä®sakymas) 1 p. bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Skunde nurodė, kad su Ä®sakymo 1 p., kuriuo pripažintos netekusios galios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 1.1 p. patvirtintos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribos ir plotas, žemės naudojimo specialiosios sÄ lygos ir apribojimai, architektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai, pareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai nesutinka ir mano, jog administracinis sprendimas yra priimtas pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas, konstitucinius nuosavybės neliečiamumo, įstatymo ir teismo virÅ¡enybės, teismo nepriklausomumo principus.

VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtinta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas savo veikloje vadovaujasi įstatymo virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais (3 str. 1 d. 1 p.).

VieÅ¡ojo administravimo įstatyme taip pat nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos (8 str. 1 d.), individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.), kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ , jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (8 str. 4 d.).

Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamÄ administracinį sprendimÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytų principų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektams taikomų veiklos pagrindų nepaisė. Ä®sakymas nėra pagrįstas nei faktais (objektyviomis nuostatomis), nei teisės aktų normomis. Skundžiamame Ä®sakyme nėra nei vienos konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinio pagrindo, kuris galėjo nulemti bÅ«tent tokį sprendimÄ . Administracijos direktorius yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, jo veiklos pagrindai ir principai yra nustatyti teisės aktuose, todėl jis negali priimti sprendimų, administracinių aktų, remdamasis vien subjektyviais kriterijais, netirtais duomenimis, nesilaikydamas teisės aktų, virÅ¡ydamas nustatytas kompetencijos ribas bei nepaisydamas asmenų, kurių atžvilgiu yra priimamas administracinis sprendimas, teisių ir interesų.

Atsakovė Ä®sakymÄ grindžia pakartotiniu pateiktų dokumentų ir archyvinės medžiagos iÅ¡nagrinėjimu. PareiÅ¡kėja, remdamasi Ä®sakymo preambule, daro prielaidÄ , kad minimÄ archyvinę medžiagÄ sudaro Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas -„XV-XX a. Respublikinės reikÅ¡mės architektÅ«ros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų iÅ¡planavimo projektas“. Tačiau Å¡is Ä®sakyme nurodomas specialiojo planavimo dokumentas nepagrindžia poreikio ir reikalingumo, ignoruojant visus kitus interesus ir konstitucines vertybes, naikinti Žemės sklypo ribų, ploto ir (ar) kitų kadastrinių duomenų.

PrieÅ¡ingai, pagal Ä®sakymo 2 p., žemės sklypo (kaip ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose) ribų atitiktis nurodyto specialiojo planavimo dokumentui net nėra iÅ¡nagrinėta. Ä®sakyme nėra nė vieno įstatymo reikalavimÄ dėl administracinio sprendimo pagrindimo nustatytais objektyviais duomenimis (motyvavimo faktais) atitinkančio paaiÅ¡kinimo, o lydraÅ¡tyje, kuriuo Ä®sakymas iÅ¡siųstas Nacionalinei žemės tarnybai, nurodytas itin formalus administracinio sprendimo pagrindimas pakartotiniu dokumentų ir archyvinės medžiagos iÅ¡nagrinėjimu negali bÅ«ti laikomas tinkamu administracinio sprendimo dėl žemės sklypo ribų ir ploto panaikinimo, t. y.

Žemės sklypo iÅ¡formavimo motyvavimu: įstatyme nustatyta vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareiga motyvuoti administracinį sprendimÄ neturi ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai, pavz., kaip pareiga nurodyti bet kokį motyvÄ (nesvarbu, grindžiamas jis konkrečiais nustatytais faktais ir teisės normomis, ar ne). Pažymėjo, kad administracinio akto motyvų nebuvimas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, yra itin svarbus pagrindas, dėl to skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti naikinamas (LVAT 2001-04-03 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3-327-01).

Be to, atsakovės 2011-06-13 raÅ¡te Nr. AP3-2277 nurodoma aplinkybė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalis, kur nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribos ir plotas, žemės naudojimo specialiosios sÄ lygos ir apribojimai, architektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai, naikinamas vadovaujantis pakartotiniu pateiktų dokumentų ir archyvinės medžiagos iÅ¡nagrinėjimu, reiÅ¡kia tik tai, kad ginčijamas Ä®sakymas yra priimtas atsakovei nustačius klaidÄ , t.y. neva Administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymas Nr. P2-696 dalyje yra neteisėtas.

Akcentavo, kad klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«ra yra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių iÅ¡taisymas reikÅ¡tų tam tikros, asmeniui suteiktos ar įgytos teisės, suvaržymÄ ar atėmimÄ . Tokios klaidos gali bÅ«ti taisomos tik teismo sprendimu. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų nustačiusi, jog Administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 dalis yra neteisėta, tokios klaidos ji pati iÅ¡taisyti priimdama visiÅ¡kai kitÄ , savarankiÅ¡kÄ administracinį sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės keičiama ankstesniu sprendimu nustatyta teisinė padėtis, negalėjo.

TokiÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 str. taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Å io teismo teisėjų kolegija 2010-01-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-444-1324/2010, nurodė, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d. įtvirtina, jog administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotÄ praneÅ¡imÄ apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms iÅ¡taisyti.

Tokia procedÅ«ra galima tik nustačius technines klaidas. Pabrėžė, kad klaidų taisymas yra iÅ¡skirtinė procedÅ«ra, taikoma tik tais iÅ¡imtinais atvejais, kai visiÅ¡kai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobÅ«džio klaidos buvimo. Ginčo atveju, ankstesnis atsakovės sprendimas, kuriuo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribos ir plotas, žemės naudojimo specialiosios sÄ lygos ir apribojimai, architektÅ«riniai-urbanistiniai apribojimai, yra jos valios iÅ¡raiÅ¡ka, todėl tai negali bÅ«ti traktuojama, kaip skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitokia techninė klaida, t. y. tokia klaida negali bÅ«ti taisoma pasinaudojus klaidų taisymo procedÅ«ra, nes toks klaidos iÅ¡taisymas sukėlė visiÅ¡kai kitokias teisines pasekmes, nei jos buvo iki klaidos iÅ¡taisymo — pirminio spendimo pagrindu buvo suformuotas valstybinis žemės sklypas, kuris parduotas pareiÅ¡kėjai ir pareiÅ¡kėja į jį įgijo nuosavybės teises visa apimtimi, koks tas sklypas buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu.

Be kita ko, tvirtino, kad jokios klaidos ginčo atveju apskritai nėra, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba yra nustatyta teisingai ir Å¡ios ribos nepersidengia. Ginčas tarp žemės sklypų savininkų kilo dėl to, kad žemės sklypo savininkai (tretieji suinteresuoti asmenys), pradėjo reikalauti pareiÅ¡kėjos sklypo dalies, kuriÄ jie neva faktiÅ¡kai naudoja, nors neturi nusipirkę, t. y. jų nuomone vietoj jiems parduotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyto 5,20 m pločio įvažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. turi bÅ«ti 6,37 m pločio įvažiavimas, todėl neva pareiÅ¡kėja jiems turi atiduoti parduoto sklypo dalį, nors trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas dar 1994 m., t. y. daugiau nei prieÅ¡ 15 metų iki pareiÅ¡kėjai buvo parduotas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas.

Nei Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., nei kiti Ä®sakyme nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės ir galimybės atsakovei, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, administracine tvarka iÅ¡formuoti privačion jau nuosavybėn perduotÄ Å¾emės sklypÄ kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ . Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas Å¡iuo metu yra ne valstybinis, o privatus, nuosavybės teisėmis valdomas pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. P.. Tiek pareiÅ¡kėja, tiek J. P. nuosavybės teises į žemės sklypÄ Ä¯gijo sandorių bÅ«du.

Tuo tarpu atsakovės kompetencija žemės sklypų formavimo procese, remiantis Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nukreipta į (apibrėžta) valstybinės žemės sklypų formavimÄ . Administracijos direktorius Ä®sakymu pripažindamas netekusiu galios savo ankstesnį įsakymÄ , kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, specialiosios sÄ lygos ir apribojimai, ir taip iÅ¡formuodamas privačios nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ ne tik pažeidė įstatymo virÅ¡enybės principÄ , bet ir virÅ¡ijo jam įstatymo leidėjo suteiktÄ Ä¯statyminę kompetencijÄ , t. y. veikė ultra vires.

Å ie jo veiksmai yra besÄ lygiÅ¡kai neteisėti bei nepagrįsti, t. y. minėtame nutarime jokios administracijos teisės iÅ¡formuoti privačion nuosavybėn parduotus žemės sklypus nėra nustatytos, Å¡iame nutarime nenustatyta ir administracijos direktoriaus teisė naikinti valstybinės žemės sklypų suformavimÄ . Pastebėjo ir tai, kad apie Ä®sakymÄ ir jo turinį pareiÅ¡kėjai, kurios teisėms ir pareigoms Ä®sakymas turi tiesioginį poveikį, įstatymo nustatytu terminu nepranešė, taip pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d., nustatančiÄ , jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , be to, suinteresuotam asmeniui tau bÅ«ti praneÅ¡ta ir apie administracinės procedÅ«ros pradėjimÄ , tačiau tai nebuvo padaryta, ir tokie pažeidimai sÄ lygojo neteisėto Ä®sakymo priėmimÄ .

Pabrėžė, kad Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-230-213/2011 yra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendrų ribų nustatymo. Nurodytoje byloje teismas nagrinėja ir vertina, ar esamos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendros ribos traktuotinos kaip neaiškios, neteisėtai ir (ar) nepagrįstai nustatytos, ar turi būti nustatoma nauja bendra šių žemės sklypų riba.

Å i byla nėra iÅ¡nagrinėta, joje nėra priimtas ir nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismine tvarka nagrinėjamo ginčo tarp privačių asmenų iÅ¡sprendimas administracine tvarka (o tik taip gali bÅ«ti traktuotinas Ä®sakymo priėmimas teisminio bylinėjimosi metu) iÅ¡ esmės reiÅ¡kia teismo virÅ¡enybės, teismo nepriklausomumo principų paneigimÄ . Sisteminė Civilinio kodekso, Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų, kitų teisės aktų analizė bei teismų jurisprudencija leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog privačion nuosavybėn perėjusio žemės sklypo iÅ¡formavimas galimas tik teismine tvarka, kaip ir tik teismine tvarka gali bÅ«ti iÅ¡spręstas ginčas dėl žemės sklypo ploto, ribų ir jų nustatymo.

Jokių kitų suformuoto žemės sklypo ploto ir ribų panaikinimo pagrindų nei Civilinis kodeksas, nei Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymai, nei joks kitas įstatymas nenumato. Suformuoto ir privačion nuosavybėn perduoto žemės sklypo ploto ir ribų pakeitimas, žemės sklypo iÅ¡formavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (teisminės tvarkos pobÅ«dis) yra sÄ lygotas konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 str. yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga;

įstatymai turi saugoti visų savininkų, taigi ir valstybės (kaip visos visuomenės organizacijos) bei savivaldybių, nuosavybės teises. AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 str., Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Å¡iame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiÅ¡kia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006-03-14); be to savo aktuose Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs: savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ ; konstitucinė nuosavybės apsaugos garantija — tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises;

Konstitucija, garantuodama nuosavybės apsaugÄ , kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja Å¡ios teisės apsaugÄ (Konstitucinio Teismo 2008-05-20 nutarimas). Taigi, Ä®sakymas, panaikinęs nustatytas Žemės sklypo ribas ir plotÄ , specialiÄ sias Žemės sklypo naudojimo sÄ lygas ir apribojimus, pažeidė pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningai, sandorio bÅ«du įgytos nuosavybės neliečiamumÄ , neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė pareiÅ¡kėjos nuosavybės į žemės sklypÄ teisės turinį sudarančias teises.

Skundžiamas administracinis aktas be jokio pagrindo apribojo pareiÅ¡kėjos, kuri turimÄ nuosavybės teisę įgyvendino pagal teisės aktus, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir laisvių, teises ir teisėtus interesus. Laiko, kadangi administracinis sprendimas nėra motyvuotas, nėra pagrįstas įstatymo nustatytais faktais, yra priimtas virÅ¡ijant teisės aktų nustatytas kompetencijos ribas, pažeidžiant teismo virÅ¡enybės, teismo nepriklausomumo, nuosavybės neliečiamumo principus, todėl Ä®sakymo 1 p. negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos L.

Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 45-48) nurodė, kad sklypų ribos neatitikimasatsirado dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ir,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, įvairiais laikotarpiais atliktųkadastrinių matavimų, naudojant skirtingas koordinačių sistemas. Trakų miestas yra labai svarbus istoriniu ir architektÅ«riniu požiÅ«riu, todėl yra svarbus teritorijų planavimo dokumento – Sklypų iÅ¡planavimo projektas reikalavimų laikymasis.

PaaiÅ¡kėjus Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu Nr. 696 patvirtintų ribų ir ploto neatitikimui  teritorijų planavimo dokumentui, Ä®sakymu buvo pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ 1.1. p. patvirtinta kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų ir plotų lentelės 5 eilutė, nustatanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribas ir plotÄ Å¾emės naudojimo specialiÄ sias sÄ lygas ir apribojimus, architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus.

Mano, kad šiais veiksmais nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos bei reikalavimai, nėra kėsinamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, įstatymo ir teismo viršenybės, teismo nepriklausomumo principus. Įsakymas yra pagrįstas teritorijų planavimo dokumento objektyviais duomenimis. Kiekvienas administracinės procedūros sprendimas yra jį priėmusio viešojo administravimo subjekto valios išraiška.

Teisės aktai nenumato draudimo administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmusiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui pačiam pastebėti faktinių duomenų neatitikimo klaidÄ ir jÄ iÅ¡taisyti. Atsakovė savo veiksmais į privačiÄ nuosavybę nesikėsina. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010-08-04 iÅ¡vadoje Nr. IZ - 477 „Dėl pateikto praÅ¡ymo atlikti iÅ¡ankstinę patikrÄ â€œ buvo konstatuota, kad pažymint žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribas kadastro žemėlapyje, pagal plane pateiktas sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių reikÅ¡mes, žemės sklypo ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.

Istorinė riba atsiduria pareiÅ¡kėjos žemės sklype. Šį faktÄ taip pat patvirtina KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2010-09-15 raÅ¡te Nr. (1.27.V)-2V-91. Dėl susiaurintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalies, tretieji suinteresuotieji asmenys A. V., T. J., J. V. neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jų žemės sklype esančių statinių. Taigi, atsakovė siekia iÅ¡taisyti esamÄ padėtį bei inter alia apginti gyventojų teises.

Pastebėjo, kad ginčytinoje sklypo dalyje yra įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, priklausantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., T. J., J. V.. IÅ¡duodant statybos leidimÄ Ä¯rengiant Å¡iuos tinklus niekam nekilo abejonių, dėl to, kad Å¡ie tinklai gali bÅ«ti klojami ne trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribos ir plotas buvo patvirtintos pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

IÅ¡ neteisės teisė neatsiranda .Administracija nesikėsina į teismo nepriklausomumÄ . Mano, kad atsakovė Å¡iais veiksmais kaip tik sukelia geresnes sÄ lygas teismui objektyviai iÅ¡spręsti ginÄÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų teritorinis žemėtvarkos skyrius su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos L.

Ž. skundÄ patenkinti.Atsiliepime į skundÄ (b. l. 41-43) nurodė, kad Ä®sakymo priėmimu buvo pažeista VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , be to, suinteresuotam asmeniui turi bÅ«ti praneÅ¡ta ir apie administracinės procedÅ«ros pradėjimÄ .

Tačiau, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, to padaryta nebuvo. Be to, pažymėjo, kad priimti Ä®sakymo Trakų rajono savivaldybė negalėjo ir nustačiusi klaidÄ , nes klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«ra galima tik nustačius technines klaidas. Ginčo atveju, klaidos iÅ¡taisymas sukėlė visiÅ¡kai kitokias teisines pasekmes, nei jos buvo iki klaidos iÅ¡taisymo. Tokios klaidos gali bÅ«ti taisomos tik teismo sprendimu. Daro iÅ¡vadÄ , kadangi Ä®sakymo dalis yra priimta virÅ¡ijant teisės aktų nustatytas kompetencijos ribas, todėl yra naikintinas.Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 109, 114).Tretysis suinteresuotas asmuo J.

P. su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos L. Ž. skundÄ patenkinti. Taip pat prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (b. l. 84-85).Atsiliepime į skundÄ (b. l. 81-83) nurodė, kad Ä®sakymas tiesiogiai turi įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl apie tokio akto priėmimÄ , turėjo bÅ«ti raÅ¡tu informuota įstatymų nustatytu terminu, t. y. ne vėliau kaip per 3 dienas. Taigi, atsakovė pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nurodytas teisės normas.

Be to, Ä®sakymas nėra pagrįstas nustatytais pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Minėtame Ä®sakyme yra tik formaliai nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius priimdamas įsakymÄ vadovaujasi atitinkamais teisės aktais. Ä®sakyme 88 tik formaliai iÅ¡vardina teisės aktus, tačiau nenurodyta, kokiomis iÅ¡vardintų teisės aktų normomis vadovaujamasi, ir kokios teisės aktų normos yra įsakymo priėmimo pagrindas. Ä®sakyme nėra nurodyta jokio objektyvaus jo priėmimo pagrindo, taip pat nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėjo bÅ«ti priimtas Å¡is įsakymas.

Ä®sakyme yra vien tik formalus konstatavimas, kad įsakymas priimamas remiantis pakartotiniu dokumentų ir archyvinės medžiagos iÅ¡nagrinėjimu. Toks Ä®sakymas pažeidžia vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ . Be kita ko, skundžiamame Ä®sakyme nėra nurodyta jokių motyvų, aplinkybių bei faktų, kurie bÅ«tų pagrindas iÅ¡formuoti jau suformuotÄ ir VÄ® „Registrų centras“ įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ . Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ administraciniai aktai, kuriuose nėra motyvų turi bÅ«ti naikinami.

Ä®sakymas pažeidžia jos, kaip asmens, konstitucines nuosavybės teises, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus ir administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Mano, kad Administracijos direktorius, priimdamas Ä®sakymÄ , virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes vienaÅ¡aliÅ¡kai panaikinti savo priimto 2009-09-25 sprendimo Nr. P2-696, nepraneÅ¡us Å¡alims, jis neturėjo teisės ir tokiu bÅ«du, piktnaudžiavo savo valdžia. Kadangi jis priimtas pažeidžiant galiojančius įstatymus, todėl naikintinas.Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretieji suinteresuoti asmenys T.

J., J. V. ir A. V. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos L. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti jiems iÅ¡ pareiÅ¡kėjos visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime į skundÄ (b. l. 86-90) nurodė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. (toliau – ir Žemės sklypas I) PareiÅ¡kėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. (toliau – ir Žemės sklypas II). Žemės sklypas I ir Žemės sklypas II turi bendrÄ ribÄ . Abu žemės sklypai yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, o gyvenamasis namas, esantis Žemės sklype I, įtrauktas į kultÅ«ros paveldo objektų sÄ raÅ¡Ä . Žemės sklypas I buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau 2010 m. pavasarį paaiÅ¡kėjo, kad nepraneÅ¡us tretiesiems suinteresuotiems asmenims T.

J., J. V., A. V. buvo atlikti Žemės sklypo II kadastriniai matavimai, kurie neatitinka ilgametės ir faktinės Å¡alių naudojamų žemės sklypų bendros ribos ir tokiu bÅ«du iÅ¡ Žemės sklypo I buvo neteisėtai nusavinta 20 m2 ploto žemės sklypo dalis, kuri prijungta prie Žemės sklypo II. Atlikus Žemės sklypo I patikslintus kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, kad minėtų žemės sklypų riba esanti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės akivaizdžiai neatitinka ilgalaikio, istorinio ir faktinio naudojimosi Å¡alių žemės sklypų ribos: minėtų žemės sklypų bendra riba ties įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypÄ I pasislinko į jo vidų ir tokiu bÅ«du tretieji suinteresuotieji asmenys T.

J., J. V. ir A. V. neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jiems priklausančių statinių, esančiųjų Žemės sklype I. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad pagal Trakų miesto detaliuosius planus, Žemės sklypo II kadastrinėje kadastro duomenų byloje esančiame planÄ jų faktiÅ¡kai naudoto ir valdyto Žemės sklypo II plotas buvo 241 m2, tačiau dėl nežinomų priežasčių ir nesant tam pagrindo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-12-17 įsakymu Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil.

G. Å . ir L. Ž.“ (toliau – ir įsakymas) buvo neteisėtai nustatyta, kad parduotino tuo metu buvusio valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., plotas yra 271 m2 ir tokiu bÅ«du 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) buvo parduotas jau 271 m2 ploto valstybinės žemės sklypas. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ galėjo bÅ«ti parduotas tik faktiÅ¡kai valdyto ir pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esantį planÄ pažymėto ploto žemės sklypas, todėl tiek įsakymas, tiek Pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 30 m2 parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., neteisėti.

Taip pat, dėl to naikintini ir 2008-09-19 atlikti Žemės sklypo II kadastriniai matavimai ir nustatytina Å¡alių žemės sklypų bendra riba, esanti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Trakuose. Kadangi pareiÅ¡kėja ir tretysis suinteresuotas asmuo J. P. gera valia atsisakė patikslinti ir tokiu bÅ«du nustatyti Å¡alių žemės sklypų bendrÄ ribÄ , atitinkančiÄ istorinį ir faktinį bei ilgametį Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II naudojimÄ , dėl to Å¡iuo metu Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovių T.

J., J. V., A. V. ieÅ¡kinį atsakovėms J. P., L. Ž., trečiajam asmeniui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl dalies vieÅ¡ojo administravimo subjekto įsakymo ir dalies pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo bei žemės sklypų ribos nustatymo (civilinė byla Nr. 2-230-213-2011). IÅ¡ esančio 1993-07-02 Žemės sklypo II plano, parengto ir patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka, matyti, kad žemės sklypo plotas yra 241 m2. Tokio ploto Žemės sklypas II visÄ laikÄ iki jo įsigijimo (privatizavimo) buvo naudojamas pareiÅ¡kėjos L.

Ž. ir G. Å ., kuri jai priklausiusiÄ dalį perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P.. Taigi, tik tokio ploto – 241 m – ir galėjo bÅ«ti parduodamas. Todėl tiek įsakymas, tiek Pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 30 m2 parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., ploto yra naikintini, kaip neteisėti ir prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Panaikinus įsakymo ir Pirkimo-pardavimo sutarties nurodytas dalis, naikintini 2008-09-19 atlikti Žemės sklypo II kadastriniai matavimai ir jo 2008-09-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr.

1. Pažymėjo ir tai, kad surenkant Žemės sklypo II kadastrinius matavimus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. nebuvo praneÅ¡ta, todėl jie neturėjo galimybės pareikÅ¡ti motyvuotų pastabų, tokiu bÅ«du buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 ir 27 p., taip pat 29.7 p. Tokie Žemės sklypo II kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimai sudarė sÄ lygas neteisėtai prisijungti dalį, t. y. 20 m2, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T.

J., J. V. ir A. V. priklausančio ir faktiÅ¡kai naudojamo Žemės sklypo I ploto. Be kita ko, nurodė, kad pareiÅ¡kėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. priklausančio Žemės sklypo II bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. priklausančio Žemės sklypo I riba neatitinka istorinio ir faktinio ilgamečio naudojimo ir tokiu bÅ«du neteisėtai užimama dalis, t. y. 20 m2 , Žemės sklypo I. Å iÄ aplinkybę patvirtina 1994 m. parengto ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav. {Žemės sklypo I), ribų planas, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-05-13 raÅ¡tas Nr. AP3-1552, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-06-11 pasitarimo protokolas, taip pat UAB „Geodeziniai matavimai“ parengta 2011-06-01 situacijos schema.

Žemės sklypo I Å¡iaurinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iÅ¡ kurios vieninteliu bÅ«du transporto priemonėmis bÅ«davo galima įvažiuoti į Žemės sklypÄ I ir prie jame esančių statinių. Pagal Å¡iuo metu Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II esančiÄ ribÄ ji eina beveik per vidurį Å¡iaurinės dalies Žemės sklypo I, o tokia situacija yra akivaizdžiai negalima, nes, kaip jau minėta, ji bÅ«tina ir reikalinga privažiavimo funkcijai atlikti. Pagal istorinį, ilgametį ir faktinį Å¡alių žemės sklypų naudojimÄ visuomet buvo pakankamas atstumas naudoti Å¡iaurinę dalį įvažiavimui į Žemės sklypÄ I, todėl pareiÅ¡kėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

P. neteisėtai nusistačius Žemės sklypo II ribÄ , tretieji suinteresuotieji asmenys T. J., J. V. ir A. V. akivaizdžiai neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jų Žemės sklype I esančių statinių. Todėl laiko, kad atsakovė, sužinojusi apie padarytÄ Ä¯statymo pažeidimÄ formuojant ir parduodant Žemės sklypÄ II, taip pat apie Žemės sklypo II tikrÄ jį ir faktinį plotÄ iki jo perleidimo privačion nuosavybėn ir dėl to neteisėtai patvirtintus Žemės sklypo I kadastrinius matavimus, tinkamai įvertino esamÄ situacijÄ , priėmė Å¡ioje byloje ginčijamÄ teisės aktÄ .

Mano, kad naikinti dalį teisės akto pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma apimtimi nėra jokio pagrindo, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas esminis teisės ex iniuria ius non oritur (lot. iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė) principas, taip pat teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principai.Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Skundas tenkintinas.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal ABTÄ® 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis ABTÄ® 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2011-06-03 Įsakymo Nr. P2-588 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, (duomenys neskelbtini), Trakuose ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribų patikslinimo bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalies pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas) 1 p. (b. l. 19, 50).Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo 1 p. teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad skundžiamo Ä®sakymo 1 p. atsakovė pripažinimo netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ 1.1 p. patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų ir plotų lentelės 5 eilutę, nustatančiÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribas ir plotÄ , žemės naudojimo specialiÄ sias sÄ lygas ir apribojimus, architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus (b. l. 19).PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., ir kuris pareiÅ¡kėjai buvo suformuotas pagal 2008-09-19 UAB „Geonetas“ atliktus kadastrinius matavimus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kita 1/2 dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise yra valdoma trečiojo suinteresuotojo asmens J. P.. Žemės sklypas yra užstatytas pareiÅ¡kėjai ir J. P. nuosavybės teise priklausančiais statiniais (b. l. 12-14, 15-17).Administracijos direktorius 2009-09-25 Ä®sakymu Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ (toliau – ir 2009-09-25 Ä®sakymas) nustatė ginčo žemės sklypo ribas, plotÄ , žemės naudojimo specialiÄ sias sÄ lygas ir apribojimus, architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2009-12-17 įsakymu Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil.

G. Å . ir L. Ž.“ (toliau – ir VAV įsakymas) patvirtino nustatytas žemės sklypo ribas ir plotÄ (271 m2) nutarė parduoti pareiÅ¡kėjai L. Z. ir G. Å . po 1/2 dalį suformuoto žemės sklypo (b. l. 24-25). Valstybinės žemės sklypo 2010-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas pareiÅ¡kėjai ir G. Å . (b. l. 26-27).Žemės sklypo dalies, buto ir Å«kio pastatų dalies 2010-03-16 dovanojimo sutartimi, G. Å . padovanojo jai priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo J.

P. (b. l. 28-29).Byloje nustatyta ir tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys T. J., J. V. ir A. V. nuosavybės teise valdo gretimÄ Å¾emės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. (b. l. 76-77, 78-79).Remiantis bylos duomenimis, o taip pat ir teismų Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Trakų apylinkės teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-230-213/2011 dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kurioje tretieji suinteresuoti asmenys T. J., J.

V. ir A. V. praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiu 2008-09-19 UAB „Geonetas“ sudarytÄ kadastrinių matavimų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, planÄ , nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendrÄ ribÄ , taip pat panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, įsigijimo privačion nuosavybėn pagrindÄ sudarančius dokumentus, t. y. VAV įsakymo dalį, 2010-01-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį ir 2010 -03-16 žemės sklypo dalies, buto ir Å«kio pastatų dalies dovanojimo sutarties dalį (b. l. 10).Be kita ko, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.

V., T. J., J. V. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., kadastrinių matavimų duomenys buvo nustatyti 1994-11-01 pagal valstybinę 1942 m. sistemÄ . Nustatant Å¡io sklypo ribas buvo vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentu, t. y. XV-XX a. Respublikinės reikÅ¡mės architektÅ«ros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų iÅ¡planavimo projektu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v.

Gi pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., kadastrinių matavimų duomenys nustatyti 2008-09-19, o minėtos Å¡io sklypo ribos ir plotas nustatytos 2009-09-25 Ä®sakymu.Administracijos direktorius yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl jam taikytinos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatos.Remiantis Ä®statymo 3 str. 1 d. 1 p., vieÅ¡ojo administravimo subjektas savo veikloje vadovaujasi įstatymo virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Pagal minimo įstatymo 8 str., individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ , jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė iÅ¡ esmės Ä®sakymo priėmimo bÅ«tinumÄ grindžia tuo, kad teisės aktai nenustato draudimo administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmusiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui pačiam pastebėti faktinių duomenų klaidÄ ir jÄ iÅ¡taisyti, t. y.

Ä®statymo 35 str. nuostatomis. Tačiau, teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas paminėtoje teisės normoje expressis verbis yra nustatęs, kad administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotÄ praneÅ¡imÄ apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms iÅ¡taisyti.

Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , sustabdo sprendimo vykdymÄ iki klaidų iÅ¡taisymo. Klaidos turi bÅ«ti iÅ¡taisytos administracinės procedÅ«ros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedÅ«ros sprendimas).Pagal ABTÄ® 13 str. 1 d., vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taigi, aiÅ¡kindamas minėtÄ Ä¯statymo 35 str. nuostatÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«ra yra galima tik nustačius technines klaidas. Klaidų taisymas yra iÅ¡skirtinė procedÅ«ra, taikoma tik tais iÅ¡imtinais atvejais, kai visiÅ¡kai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobÅ«džio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-444-1324/2010; A-662-2782/2011).Ä®sakymo preambulė tvirtina, kad Å¡io įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimas Nr. 1442 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ bei Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v patvirtintas teritorijų planavimo dokumentu – XV-XX a.

Respublikinės reikÅ¡mės architektÅ«ros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų iÅ¡planavimo projektas“.Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę savo priimtus teisės aktus sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 p., prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį.

Taisyklių 5 punktas nustatė, kad miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, iÅ¡skyrus Neringos miestÄ , parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, tačiau Å¡ie žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje. Kaune, Klaipėdoje, Å iauliuose. Panevėžyje.

Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose. Palangoje, BirÅ¡tone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro - kituose miestuose. Taisyklių 12.4 p. nustatė, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietÄ pateikia naudojamo žemės sklypo plano kopijÄ iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, jeigu praÅ¡oma pirkti namų valdos žemės sklypÄ . Kitais atvejais turi bÅ«ti pateikiamas pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ arba žemėvaldų projektÄ (planÄ ) (kai parduodamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) asmenų, pageidaujančių pirkti žemės sklypÄ , lėšomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (Taisyklių 12.4 p.).

Pagal taisyklių 14 p., namų valdos žemės sklypus miestuose formuoja savivaldybė: ji parengia parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, nurodo žemės sklypui taikytinas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, teikia apsiÅ«lymus dėl servitutų nustatymo, nurodo žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planÄ parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Taisyklių 15 p.).

Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iÅ¡ savivaldybės administracijos direktoriaus, parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ (Taisyklių 17.4 p.), o apskrities virÅ¡ininkas priima galutinį sprendimÄ dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto (Taisyklių 18 p.).Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. įtvirtinta, kad, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ir jei dėl to neiÅ¡kyla ginčų, sprendimÄ patikslina apskrities virÅ¡ininkas, o jei kyla ginčų, sprendimÄ priėmusios ar žemės reformÄ kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimÄ teismine tvarka.

ABTÄ® 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Taigi, nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovė veikė neteisėtai bei nepagrįstai, t. y. skundžiamÄ Ä®sakymÄ priėmė pažeisdama paminėtų teisės aktų normas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo žemės sklypas jau yra perduotas privačion nuosavybėn, jis jau nėra valstybinis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Ä®sakymu Administracijos direktorius iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kuri negali bÅ«ti traktuojama, kaip skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitokia techninė klaida, t. y. tokia klaida negali bÅ«ti taisoma pasinaudojus klaidų taisymo procedÅ«ra, nes toks klaidos iÅ¡taisymas sukėlė visiÅ¡kai kitokias teisines pasekmes, nei jos buvo iki klaidos iÅ¡taisymo. 2009-09-25 Ä®sakymu suformuotas valstybinis žemės sklypas buvo parduotas pareiÅ¡kėjai ir pareiÅ¡kėja į jį įgijo nuosavybės teises visa apimtimi, koks tas sklypas buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu.

Teisėjų kolegija pastebi, atsakovė teigdama, kad teisės aktai nenustato draudimo administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmusiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui pačiam pastebėti faktinių duomenų klaidÄ ir jÄ iÅ¡taisyti, ji pripažįsta, kad atliko administracinę procedÅ«rÄ , tačiau, teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apie minėtos procedÅ«ros atlikimÄ bÅ«tų praneÅ¡ta suinteresuotiems asmenims, t. y. pareiÅ¡kėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J.

P.. Å ios faktinės aplinkybės atsakovė neginčija, jÄ pripažįsta (b. l. 33). Teisėjų kolegijos nuomone, tokiais savo veiksmais atsakovė nesilaikė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo III skirsnio nustatytų procedÅ«rų. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Ä®sakymas buvo priimtas ne dėl valstybinės žemės, o dėl privačios. Žemės sklypas, kaip jau minėta, buvo suformuotas dar 2009-09-25 Ä®sakymu, kurį pareiÅ¡kėja įsigijo nuosavybėn 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi.

Atsakovė, skundžiamu įsakymo 1 p. panaikindama dalį 2009-09-25 Ä®sakymo, inter alia, pažeidė pareiÅ¡kėjos teisėtus lÅ«kesčius. Atsakovė, nustačiusi atitinkamus neatitikimus, įstatymo nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismÄ . Gi, ginčo atveju, atsakovė, neatsižvelgdama, kad nuo 2010 m. tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų vyksta teisminiai ginčai dėl minėtų pirkimo-pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties ir VAV įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priėmė Ä®sakymÄ , nors tokios teisės neturėjo.Todėl, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasi iÅ¡tirtų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad atsakovė, priimdama Ä®sakymÄ , kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ne tik nesilaikė pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , bet tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, t. y. veikė ultra vires, jos priimtas aktas (veika) prieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigti ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė ir pareiÅ¡kėjos teisėtus lÅ«kesčius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Ä®sakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl jis, vadovaujantis ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nuostatomis, nurodytais motyvais naikintinas. PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).PareiÅ¡kėja teismui taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nenurodė sumos ir nepateikė apskaičiavimo bei pagrindimo, todėl, ji, vadovaudamasi ABTÄ® 45 str. 1 d., turi galimybę praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo pateikti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Kadangi iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ , buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens J.

P. teisės, todėl jai, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 5 d., CPK 98 str. ir Rekomendacijomis, iš atsakovės priteistina 400 Lt (b. l.

85) bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginti.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos L. Ž. skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-03 Ä®sakymo Nr. P2-588 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, (duomenys neskelbtini), Trakuose ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribų patikslinimo bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalies pripažinimo netekusiu galios“ 1 p.Priteisti J.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atskovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                         Liuda Arlauskienė                                                                                                                     Violeta Balčytienė                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                              Â