Legislator Case Law & Legislation
0d7542fd-7801-41b0-b9d5-caa6849f8564 AI generated

0d7542fd-7801-41b0-b9d5-caa6849f8564 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0d7542fd-7801-41b0-b9d5-caa6849f8564
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-2273-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00522-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

0d7542fd-7801-41b0-b9d5-caa6849f8564 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas teigia, kad egzistuoja visos bÅ«tino sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Jis, grįsdamas turinės naudos dydį, nurodo, kad niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtos veiklos, Å¡iuo atveju neteisėta nauda – tai neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jo teisų pažeidimo sÄ skaita atsakovės ir jos institucijų naudai, buvo sutaupytos lėšos (higienos ir priemonių vertė, neiÅ¡duotas priemones, sutaupyti valgiaraščio maitinimo verčių skirtumai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-2273-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00522-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 71 674 Eur turtinei žalai bei 1 090 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Buvo įrengtos perteklinės vietos miegui, kurios tik užėmė kameros plotÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, nebuvo galimybės judėti. Buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (pusrÅ«syje), pagal teisės aktus jis galėjo bÅ«ti laikomas tik gyvenamosios paskirties pastatuose. Teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus.

Pažymi, kad sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3 kv. m. Be to, sklido nemalonus kvapas. Jis buvo priverstas su kitais laikomais asmenimis naudotis vienu tualetu. Laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose neįrengta vėdinimo sistema, todėl negalėjo iÅ¡sivėdinti patalpų. Nepagrįstai įrengtos perteklinės grotos. Netinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, pavirÅ¡iai nebuvo lengvai valomi, kamerų lubos ir sienos buvo dažytos kreidos-kalkių miÅ¡iniu, grindys buvo aptrupėjusios.

Taigi, galimybių jas valyti nebuvo, veisėsi pelėsis, nuo lubų krito tinkas. Taip pat veisėsi graužikai bei buitiniai parazitai. Pažymi, kad kameros nebuvo aprūpintos tinkamais baldais. Kiekvienam asmeniu turi būti įrengta atskira vieta miegui ir užtikrintas privatumas miego metu, baldai negali būti eksploatuojami ilgiau nei 10 m. Be to, sienine spintele arba lentyna teko dalintis su kitu asmeniu. Nebuvo dėžių daiktams susidėti. Pasak pareiškėjo, jis nebuvo aprūpintas higienos ir valymo priemonėmis, t. y. nei karto nebuvo išduotos priemonės indams plauti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad yra diskriminuojamas, kai jam iÅ¡duodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Nurodo, kad higienos sÄ lygos buvo netinkamos ir jis jautė pažeminimÄ . Akcentuoja, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ , t. y. iÅ¡duodama patalynė netinkamos kokybės, turėjo bÅ«ti iÅ¡duodama antklodės su užvalkalais. Nurodo, kad čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra kasdienybė, o tai prieÅ¡tarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Atvykusiems asmenims neiÅ¡duodamas privalomas inventorius. Pažymi, kad čiužinys, antklodė ir pagalvės negali bÅ«ti skalbiami, nevalomi cheminiu bÅ«du, geriausiu atveju tik dezinfekuojami. Nurodo, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pažymi ir tai, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir asmens higienÄ . Atvykusių asmenų sveikata netikrinama. Pažymi, kad atvykę asmenys cokoliniame pastato aukÅ¡te įrengtose kamerose laikomi tol, kol tvarkomi jų dokumentai.

Nėra sanitarinės Å¡varyklos. Yra galimybė tik pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nei muilas, nei rankÅ¡luosčiai neiÅ¡duodami. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis turi teisę ne rečiau kaip du kartus per savaitę naudotis duÅ¡u, tačiau jam Å¡i teisė nebuvo užtikrinta. Be to, ir 15 min. laikas yra per trumpas maudytis duÅ¡e. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami tik vienÄ kartÄ per savaitę, neatsižvelgus į jų užterÅ¡tumÄ . Teigia, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sÄ lygomis. Taip pat kamerose nėra įrengtų privalomų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, o, jei įrengti, tai dažniausiai neveikia.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam, nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, t. y. jis neatitiko jo fiziologinių poreikių, nuolat teko kęsti alkį. Teisingumo ministro nustatytos vienodo dydžio maitinimo normos prilygsta asmens kankinimui. Valgiaraščiai neatitiko jo individualių poreikių. Papildomo maisto davinio negaudavo. Pareiškėjas nurodo, kad turėjo būti realizuota jo teisė gauti pajamas, pakankamas oriam paties bei šeimos pragyvenimui, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba, ar ne.

Tardymo izoliatorius tokios teisės neužtikrino ir pajamų oriam pragyvenimui neužtikrino. Pažymi, kad ir jokių socialinių iÅ¡mokų jam nemokėjo, jis buvo priverstas kęsti skurdÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jis buvo diskriminuojamas, kadangi laikymo sÄ lygos tardymo izoliatoriuje negali bÅ«ti sunkesnės nei pataisos namuose. Taip pat, pasak pareiÅ¡kėjo, jam turėjo bÅ«ti užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, o trukmė negalėjo bÅ«ti trumpesnė nei kalėjimuose laikomų asmenų.

Socialiniai ryÅ¡iai tardymo izoliatoriuje labiau ribojami nei kalėjime, jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, asmens higienos priemonių iÅ¡davimas, materialinio aprÅ«pinimo normos, maitinimas taip pat buvo diskriminacinio pobÅ«džio. Nustatytos maitinimo normos yra akivaizdžiai diskriminacinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo teigimu, Teisingumo ministerija diskriminuoja ir trukdo palaikyti Å¡eimos bei socialinius ryÅ¡ius, sukurdama nekokybiÅ¡kÄ teisinį reglamentavimÄ . Be to, teigia, kad Teisingumo ministerija turėjo kuruoti Kalėjimų departamento veiklÄ , kad nebÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės. Ministerija, nevykdydama tinkamos kontrolės, padarė žalÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, Kalėjimų departamentas privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu, įkalinimo įstaigos veiklos kontrole. Teigia, kad patvirtintomis maitinimo organizavimo taisyklėmis bei keistu valgiaraščiu įtvirtintos diskriminacinės nuostatos. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam žalÄ solidariai turi atlyginti LukiÅ¡kių TI-K, Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija. Nurodo, kad minėtoms įstaigoms situacija apie LukiÅ¡kių TI-K buvo žinoma.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad egzistuoja visos bÅ«tino sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Jis, grįsdamas turinės naudos dydį, nurodo, kad niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtos veiklos, Å¡iuo atveju neteisėta nauda – tai neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jo teisų pažeidimo sÄ skaita atsakovės ir jos institucijų naudai, buvo sutaupytos lėšos (higienos ir priemonių vertė, neiÅ¡duotas priemones, sutaupyti valgiaraščio maitinimo verčių skirtumai).

AiÅ¡kina, kad neteisėtai panaudotos valstybės lėšos yra jo patirta turtinė žala ir, pasak pareiÅ¡kėjo, sudaro 1 408 000 Eur. Pažymi ir tai, kad atsakovas deklaravo, jog per penkerius metus perkels LukiÅ¡kių TI-K, tačiau Å¡ių savo įsipareigojimų neįvykdė. Pasak pareiÅ¡kėjo, 545 paras jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, kad buvo neaprÅ«pintas pajamomis, t. y. 7 200 Eur suma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ vertina kaip neskirtÄ finansavimo sumÄ â€“ 87 529 000 Eur, užtikrinant žmogaus teisių apsaugÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, viena diena netinkamomis kalinimo sÄ lygomis įvertinta 2 000 Eur, o kadangi jis buvo laikomas 545 paras, tai tvirtina, jog patyrė 1 090 000 Eur neturtinės žalos. Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pagal l CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministerijÄ Ä¯galiojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksimi, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo.

Teigia, kad Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl aukščiau paminėtų neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡iose srityse valstybės deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, nurodo, kad neturi procesinio suinteresuotumo, todėl dėl skundo reikalavimu pagrįstumo nepasisako. Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad priimti norminiai teisės aktai neatitinka kokybiÅ¡kai teisėkÅ«rai keliamų reikalavimų, vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų pažeidimų nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė ir nepagrindė reikalavimo objektyviais duomenimis. Pažymi, kad tik reikalavimo dalį dėl ploto individualizavo. Tikina, kad jokių neteisėtų veiksmų Kalėjimų departamentas neatliko, su skundais pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Teigia, kad nėra bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas teismui skundÄ pateikė 2019 m. vasario 15 d., o į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose vadovaujantis izoliavimo reikalavimų. Pažymi, kad dalis patalpų yra įrengta cokoliniame aukÅ¡te, pastato rÅ«syje gyvenamųjų patalpų nėra, pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus.

Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kurias užsitraukti turi patys pareigūnai. Nurodo, kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų.

PaaiÅ¡kina, kad laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e ir tai atitinka teisinį reglamentavimÄ . Be to, duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Atsiliepime nurodo, kad laikomiems asmenims iÅ¡duodama universali valymo priemonė du kartus per mėnesį, esant praÅ¡ymų, gali bÅ«ti iÅ¡duodamos ir dažniau. Patys laikomi asmenys turi užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ kamerose. Nurodo, kad nuo 2015 m. buvo sudarytos sutartys dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo.

Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir finansines galimybes. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad dėl pakankamai mažo kamerų ploto, jose negali bÅ«ti įrengtos papildomos spintelės, taburetės ar lentynos. Pažymi, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis nustatytas apÅ¡vietimo normas. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Teigia, kad užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. Visiems į LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems asmenims iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami. Pagal tuo metu galiojusias buitinio aprÅ«pinimo normas, galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės, kurios LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duotos. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos sÄ lygos trumpalaikiams pasimatymams, tačiau ilgalaikių pasimatymų kambarių nėra įrengtų ir tokių pasimatymų suteikimo nenustato teisinis reglamentavimas.

Pažymi, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į administracijÄ su praÅ¡ymais suteikti ilgalaikius pasimatymus nesikreipė. Akcentuoja, kad tai yra kiekvieno laikomo asmens teisė, o pastaroji įkalinimo įstaiga savaime tokių pasimatymų skirti neprivalo. Teigia, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra tikrinamas ir yra kokybiÅ¡kas. Be to, maistas gaminamas laikantis receptÅ«roje nustatytų technologinių patiekalų receptÅ«rų, maistas sveriamas bei tikrinamas porcijomis.

Maistas, skirtas dalinimui, laikomas sandariuose termosuose. Maisto dalintojų sveikatos bÅ«klė yra patikrinta, Å¡ie asmenys privalo pastoviai rÅ«pintis asmens higiena. Buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti drabužius. Pažymi, kad grafike nustatytÄ iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä dienÄ suimtieji ir nuteistieji turi teisę pasinaudoti skalbimo paslauga. Patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pažymi, kad galima naudotis ir mokama skalbimo paslauga. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

PaaiÅ¡kina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas neteikė skundų, praÅ¡ymų, susijusių su skunde nurodytomis netinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas tik 2016 m. lapkričio 16 d. buvo pateikęs vienÄ praÅ¡ymÄ perkelti jį į pataisos namus. Akcentuoja, kad jis turėjo iÅ¡ karto kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Dėl aprÅ«pinimo pajamomis atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl iÅ¡mokos (paÅ¡alpos) skyrimo arba dėl įdarbinimo nebuvo gauta.

Nesutiko su skundo argumentais dėl patiriamos diskriminacijos. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka dėl įtvirtinto, jo manymu, ydingo teisinio reglamentavimo skirtingų kategorijų asmenims taikant skirtingas bausmės atlikimo režimo teisės normas. Akcentuoja, kad jis nėra tinkamas subjektas inicijuoti norminio teisės akto teisėtumo iÅ¡tyrimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais. ReikalavimÄ atlyginti žalÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti.

Nurodo, kad jis nepagrindė kuo bÅ«tent jam pasireiÅ¡kė padaryta žala, nepateikė duomenų dėl nurodytos žalos dydžio. Akcentuoja, kad nepakanka vien abstraktaus vertinimo. Teigia, kad nėra vienos bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – įstaigos neteisėtų veiksmų. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o Lietuvos valstybės atstovai neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovų turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2019 m. vasario 7 d. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, o teismas, patikrinęs bylÄ , nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas žalai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų priteisti bÅ«tų atnaujintas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, t. y. jo pažeista teisė gali bÅ«ti ginama nuo 2019 m. vasario 7 d., kai jis pateikė skundÄ teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Taigi, Å¡iuo atveju nesant pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pritaikius ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 6 d. (įskaitytinai), Å¡i pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų minėtu laikotarpiu atmestina. Taigi, Å¡ioje byloje ginčo laikotarpis byloje nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., kai jis iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.

PareiÅ¡kėjas neginčijo LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų, todėl teismas Å¡iuos duomenis vertina kaip oficialius. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, jog į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, jam teko ir mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m, kai tuo metu joje buvo laikomi 7–8 asmenys (tokiu atveju vienam asmeniui teko atitinkamai 3,48 ir 3,048 kv. m kameros ploto), 2016 m. kovo 22, 23, 24–28 d., 2016 m. balandžio 2–4, 6–10, 11–13, 15–25 d., 2016 m. gegužės 1–8, 13–14, 15–23 d., 2016 m. birželio 8–20 ir 22 d., t. y. ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 61 parÄ .

Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nacionalinės teisės aktų ir Konvencijos reikalavimus dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos minimalaus ploto. Kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kitose kamerose, minimalaus kameros ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Kaip minėta, baldų užimamas plotas neiÅ¡skaitomas iÅ¡ bendro kameros ploto.

Akivaizdu, kad dėl per mažo kameros ploto, kamerose nėra galimybių įrengti papildomų lentynėlių ar spintelių. Taigi, pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K PraneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodė, jog 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis. Taigi, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 255 (laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. spalio 30 d.) jo privatumas buvo tinkamai užtikrintas, o kitose kamerose jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas, t. y. iÅ¡ viso 77 paras.

Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė, todėl šie argumentai, išskyrus laikotarpį, kai buvo laikomas kameroje Nr. 255, pripažįstami pagrįstais. Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis bei tinkamas apšvietimas, be to, kamerose nėra ventiliacijos, todėl jose yra drėgna, veisiasi pelėsis. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų periodu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus.

LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, Å¡ildymo metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktais, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo nustatytų pažeidimų, t. y. iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galėjo bÅ«ti vėdinama per atidaromÄ langÄ .

Taigi, pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo užtikrinimo Lukiškių TI-K kamerose. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pareiškėjas teigia, kad per grotas į kameras nepatenka natūralus apšvietimas ir grynas oras.

Taisyklių 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos pateikimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kadangi jokių pažeidimų dėl netinkamos apÅ¡vietos, Å¡ilumos ir drėgmės nebuvo nustatyta, o kameros vėdinamas natÅ«raliai per langus, tai Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Be to, ir pats pareiÅ¡kėjas neneigė, kad yra galimybė kameras vėdinti per langus.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad neteisėtai įrengtos grotos. Remiantis Lukiškių TI-K pateiktu pranešimu nustatyta, kad įrengtos grotos, o tai atitinka Taisyklių 14.1 papunkčio bei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 papunkčio reikalavimus. Taigi, grotų įrengimas tiek iš vidinės, tiek ir išorinės pusės yra teisėtas ir šiuo atveju neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatyta.

Be to, ir patikrinimo aktuose tokių pažeidimų neužfiksuota. Pareiškėjas nurodė, kad kamerų sienos, lubos buvo antisanitarinės būklės, kamerose veisėsi pelėsis, krito tinkas nuo lubų, o paviršiai netinkami valyti. Šie skundo argumentai yra abstraktūs, remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ginčui aktualūs ir vertintini tik tiek patikrinimo aktai, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose, kuriose jis patikrinimo metu buvo laikomas.

Taip pat patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, veisėsi pelėsis ar buvo atsilupę lubų ir sienų dažai. Taigi, šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, patalynė netinkamos kokybės, neišduodami užvalkalai. Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Be to, nustatyta, kad iÅ¡davimui paruoÅ¡tas minkÅ¡tasis inventorius, lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai buvo vizualiai Å¡varÅ«s. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui tinkamos kokybės patalynę.

Tokių pažeidimų nenustatė ir NVSC, 2016 m. kovo 2 d. patikrinimo akte nustatyta, kad minkÅ¡tas inventorius buvo dezinfekuojamas, buvo tvarkingas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pakeisti netinkamÄ patalynę ar iÅ¡duoti užvalkalus nėra. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-84 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, aprÅ«pinimo patalyne, drabužiais ir avalyne, tvarkos patvirtinimo“, armatÅ«rinės kortelės po suimtųjų (nuteistųjų) iÅ¡vykimo saugomos vienerius metus, todėl akivaizdu, kad įkalinimo įstaiga negali pateikti duomenų apie pastarajam iÅ¡duotas higienos priemones, kadangi suimtajam (nuteistajam) iÅ¡duota patalynė, avalynė ir drabužiai buvo fiksuojami „ArmatÅ«rinėje kortelėje asmeniniam naudojimui iÅ¡duotiems daiktams“.

Taigi, nesant pareiÅ¡kėjo skundų ar praÅ¡ymų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui, kaip ir kitiems asmenims užtikrino tinkamÄ patalynės ir kitų bÅ«tinų priemonių iÅ¡davimÄ . Ä®kalinimo įstaiga nurodo, kad galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos dvi paklodės, teismas neturi pagrindo abejoti, kad jos pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotos. PareiÅ¡kėjo argumentai yra abstraktÅ«s, be to, neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė žala dėl jo nurodytų pažeidimų. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, o iÅ¡duodamas vienas tualetinio popieriaus ritinėlis yra nepakankamas asmeniniams poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo normos) nuostatomis, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Be to, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, LukiÅ¡kių TI-K skutimosi peliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų Å¡epetukas buvo iÅ¡duodami tik suimtiesiems asmenims kartÄ per mėnesį.

Taigi, teismas neturi pagrindo, kad pareiÅ¡kėjui, kaip ir kitiems asmenims, buvo iÅ¡duotos minėtose normose nustatytos priemonės. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ ar praÅ¡ymų administracijai neteikė. Å iuo atveju nurodyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui nepakako vieno ritinėlio iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, nepatvirtina, kad įkalinimo įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo asmeniniai poreikiai negali pagrįsti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Taip pat ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad į kameras nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės ir valikliai, yra abstraktÅ«s ir, teismo vertinimu, nepagrįsti.

Lukiškių TI-K nurodo pranešime, kad į visas kameras yra išduodama universali valymo priemonė bei būtinos priemonės kameroms tvarkyti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, tokios priemonės buvo išduotos. Nurodytų pažeidimų nenustatyta ir patikrinimo aktuose. 2016 m. kovo 2 d. patikrinimo akte nustatyta, kad yra patvirtinta patalpų valymo tvarka ir nurodyta, jog ir patys laikomi asmenys patalpas tvarko. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jam trūko tam tikrų baldų, yra abstraktūs. Nustatyta, kad kamerose yra lentynos asmeniniams daiktams susidėti.

Minėta, kad bÅ«tent dėl kamerų dydžio atitinkama negalėjo bÅ«ti įrengtų papildomų spintelių ar lentynėlių. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog trÅ«ko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trÅ«ko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto, kitoje – baldų trÅ«kumÄ , kuris leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjui teko didesnis kameros plotas. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad iÅ¡montuojami gultai atlikus remontÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjo vertinimas dėl perteklinių gultų negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Be to, byloje pateikti duomenys, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo remontuojamas. Taigi, laikymo sÄ lygas gerino pagal galimybes. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, atitinkanti jo fiziologinius poreikius. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariÅ¡kus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundÄ taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė virÅ¡ijo teisės aktų nustatytÄ minimaliÄ normÄ , o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat virÅ¡ijo minimaliÄ normÄ .

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energetinę vertę. Be to, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klei, nėra duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Akcentuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K turi užtikrinti maitinimÄ pagal patvirtintus valgiaraščius, tačiau individualių poreikių ji neprivalo patenkinti.

Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir nelaikytini pagrįstais. Å iuo aspektu neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad vadovaujantis direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ Ūkio skyriaus praneÅ¡imo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angÄ .

Ä® duÅ¡us tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, įrengtos duÅ¡o patalpos, kurios aprÅ«pintos karÅ¡tu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų naudojimosi duÅ¡u tvarka, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įkalinimo įstaigoje laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pažymėtina, kad ir pats pareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, galėjo maudytis po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi duÅ¡ais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių dėl naudojimosi duÅ¡ais tvarkos.

Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas mano, jog turėjo dažniau ir ilgiau suteikta teisė naudotis duÅ¡ais, yra jo subjektyvus vertinimas. Å iuo aspektu neteisėtų administracijos veiksmų teismas nenustatė. Be to, skundo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų iÅ¡siplauti drabužius yra abstraktÅ«s. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės iÅ¡siplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pažymėtina, kad jis turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis.

Skunde nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o galimybės drabužius iÅ¡siskalbti kamerose teisės aktai nenustato. Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad graužikai veisėsi kamerose, yra abstraktÅ«s. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimÄ ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus. Tokių pažeidimų neužfiksuota ir patikrinimo aktuose. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimÄ ir jo neindividualizavo.

IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo teikiamos medicininės paslaugos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad esant bÅ«tinybei jam buvo teiktos medicininės paslaugos ir jomis galėjo naudotis. Matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas, skirtas gydymas. Akcentuotina, kad teismui nepriskirta vertinti medicininių paslaugų kokybės. Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra Å¡alinami ir administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas visiems asmenims.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir visi asmenys. Akcentuotina, kad byloje nėra jo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų. Teismas vertina, kad kiti skunde paminėti teisės aktai ir pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas dėl netinkamų sÄ lygų yra itin lakoniÅ¡ki ir abstraktÅ«s. Teismas vertino esminius skundo argumentus. Akcentuotina, kad skunde iÅ¡vardijami teisės aktai, teisminė praktika, tačiau individualios aplinkybės nenurodomos arba painiai iÅ¡vardijamos ir nesusiejamos su konkrečiu žalos faktu.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis, laikymo tardymo izoliatoriuj-kalėjime laikotarpiu buvo diskriminuojamas lyginant su asmenims, laikomais pataisos namuose. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl diskriminacijos kitų nuteistųjų, kalinamų pataisos namuose, pažymėtina, kad jie yra abstraktaus pobÅ«džio, be to, kalėjimas ir pataisos namai yra skirtingos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys, kuriose nuteistųjų laikymo sÄ lygos skiriasi ir yra reglamentuotos skirtinguose, bausmės atlikimÄ reglamentuojančiuose skirsniuose.

Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas. Taigi, atmestini skundo argumentai, kad jis diskriminuojamas asmenų, kalinamų pataisos namuose, atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjas kėlė abstrakčius diskriminavimo aspektus (maitinimas, aprūpinimas buitinėmis priemonėmis, pasimatymai ir kt.). Akcentuotina, kad vien teisės aktų, tam tikros jurisprudencijos išvardijimas, nesusiejant su individualiomis aplinkybėmis, kaip konkrečiai ji buvo diskriminuojamas tam tikru aspektu, negali būti laikomas tinkamu skundo argumentų individualizavimu ir pagrindimu.

Taip pat pažymėtina ir dėl ilgalaikių pasimatymų, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir su kuo jis siekė pasimatyti, kada tokį praÅ¡ymÄ teikė. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad jis tokio praÅ¡ymo neteikė. Taigi, nesant konkretaus praÅ¡ymo skirti ilgalaikius pasimatymus, vien tik teisinio reglamentavimo nurodymas ir abstraktus manymas, kad jis buvo diskriminuojamas, vertintinas kaip netinkamai individualizuoti jo skundo argumentai, kurie nelaikytini pagrįstais. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog jis ir jo Å¡eima nebuvo aprÅ«pinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo Å¡eimai egzistuoti, pažymėtina, jog bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisės aktų reikalavimus aprÅ«pinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonėmis, maistu, gali bÅ«ti aprÅ«pinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprÅ«pinti dar ir pajamomis valstybė pareigos neturi.

Dėl papildomos materialinės pagalbos jis pats nesikreipė, nes tokių duomenų byloje nėra. Vertinant jo argumentÄ , jog turi bÅ«ti aprÅ«pinamas ne tik jis, bet ir Å¡eima, teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie Å¡eimos asmenų skaičių, turimas pajams ir turtÄ , nepateikė įrodymų, jog dėl papildomo socialinio aprÅ«pinimo kreipėsi į atitinkamas įstaigas, todėl Å¡is skundo argumentas atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tos pačios civilinės atsakomybės sÄ lygos taikytinos ir turtinei žalai atlyginti. Vertinant patirtÄ pareiÅ¡kėjo turtinę žalÄ , pažymėtina, jog nors pareiÅ¡kėjas ir motyvuoja, jog iÅ¡ neteisės negali gimti teisė, o niekas neturi turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų, ir teismas visiÅ¡kai su pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytais teisės principais sutinka, tačiau pareiÅ¡kėjui pirmiausiai atsiranda pareiga nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiÄ jis patyrė realiÄ turtinę žalÄ .

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas nenurodo, jog jis būtų netekęs turto ar jis būtų sužalotas, kad jis būtų turėjęs papildomų išlaidų ar būtų gavęs pajamų, kas būtų įvykę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Visi pareiškėjo nurodyti atsakovo veiksmai, kai atsakovo atstovas neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaičiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų esančiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dėl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neišduodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dėl diskriminacinių maitinimo verčių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupė lėšas, ar be reikalo išleido jas, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos, nėra susiję su pareiškėjo turtu, pajamomis ar nuostoliais, todėl prašymas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tent dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teigia patyręs žalÄ , todėl Å¡iuo atveju nurodytų atstovų – Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos –neteisėtų veiksmų dėl konkrečių laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teismas nenustatė. Å ioje situacijoje nurodyti minėtų įstaigų veiksmai, pareiÅ¡kėjo manymu, dėl netinkamos kokybės teisėkÅ«ros ar netinkamos kontrolės ar priežiÅ«ros yra itin abstraktÅ«s, neindividualizuoti, o be to, pareiÅ¡kėjas neturi teisės inicijuoti norminę administracinę bylÄ ir atitinkamai kreiptis dėl skunde iÅ¡vardytų norminių aktų teisėtumo.

Taigi, vien pareiÅ¡kėjo manymas, kad jam kilo turtinė ir (ar) neturtinė žala, neindividualizavus tokių aplinkybių, nelaikytinas pagrįstu reikalavimu. PareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio abejones dėl skunde paminėtų teisės aktų kokybės, teismui dėl jų teisėtumo ar kokybės abejonių nekyla. Kalėjimų departamentas pagal suteiktÄ kompetencijÄ privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tačiau tai nėra susieta su pareiÅ¡kėjo asmeniu konkrečiais veiksmais, jokių vieÅ¡o administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nevykdė, tad Å¡iuo aspektu nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

Jis dėl nurodytų pažeidimų apskritai į Å¡ias institucijas nesikreipė. Akcentuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo reorganizuota, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1R-253 1.2 punktu reorganizuojamas LukiÅ¡kių TI-K jungimo bÅ«du, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų, kuriems pereitų visos LukiÅ¡kių TI-K teisės ir pareigos. Be to, pareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų atlyginta ir neturinė žala dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sÄ lygų, kurias jis skunde nurodė ir teismas vertino, bÅ«tent LukiÅ¡kių TI-K.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 61 parÄ buvo laikomas pažeidus minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimus ir 77 paras – jo teisę į privatumÄ naudojantis LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto minimalaus ploto pažeidimo bei privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį bei jo trukmę, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 090 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 900 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d.). Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Be to, pareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas – 590,91 Eur. Teismui pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrė iÅ¡laidas, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, viso 590,91 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , Å¡io straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato jog jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Taigi, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, tačiau, įvertinus praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos (1 090 000 Eur) ir turtinės žalos (71 674 Eur), Å¡ioje dalyje reikalavimas apskritai atmestas, dydžius ir priteistÄ neturtinės žalos dydį, likusioje dalyje skundÄ atmetant, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. K. (V. K.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė