0d7542fd-7801-41b0-b9d5-caa6849f8564 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. eI-2273-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00522-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsÄjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. K. (V. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated0d7542fd-7801-41b0-b9d5-caa6849f8564 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas teigia, kad egzistuoja visos bÅ«tino sÄ lygos valstybÄs civilinei atsakomybei kilti. Jis, grįsdamas turinÄs naudos dydį, nurodo, kad niekas negali turÄti naudos iÅ¡ savo neteisÄtos veiklos, Å¡iuo atveju neteisÄta nauda â tai neteisÄtai, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus jo teisų pažeidimo sÄ skaita atsakovÄs ir jos institucijų naudai, buvo sutaupytos lÄÅ¡os (higienos ir priemonių vertÄ, neiÅ¡duotas priemones, sutaupyti valgiaraÅ¡Äio maitinimo verÄių skirtumai).
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. eI-2273-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00522-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsÄjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. K. (V. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismasn u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas V. K. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, solidariai atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (po reorganizacijos â Vilniaus pataisos namai), KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 71 674 Eur turtinei žalai bei 1 090 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime nuo 2015 m. gegužÄs 29 d. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nuo 2015 m. gegužÄs 29 d. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d. jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Buvo įrengtos perteklinÄs vietos miegui, kurios tik užÄmÄ kameros plotÄ . Pasak pareiÅ¡kÄjo, buvo pažeistas vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimas, nebuvo galimybÄs judÄti. Buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (pusrÅ«syje), pagal teisÄs aktus jis galÄjo bÅ«ti laikomas tik gyvenamosios paskirties pastatuose. Teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus.
Pažymi, kad sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3 kv. m. Be to, sklido nemalonus kvapas. Jis buvo priverstas su kitais laikomais asmenimis naudotis vienu tualetu. Laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis patyrÄ stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pasak pareiÅ¡kÄjo, kamerose neįrengta vÄdinimo sistema, todÄl negalÄjo iÅ¡sivÄdinti patalpų. Nepagrįstai įrengtos perteklinÄs grotos. Netinkamas apÅ¡vietimas, temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ. Be to, pareiÅ¡kÄjo teigimu, pavirÅ¡iai nebuvo lengvai valomi, kamerų lubos ir sienos buvo dažytos kreidos-kalkių miÅ¡iniu, grindys buvo aptrupÄjusios.
Taigi, galimybių jas valyti nebuvo, veisÄsi pelÄsis, nuo lubų krito tinkas. Taip pat veisÄsi graužikai bei buitiniai parazitai. Pažymi, kad kameros nebuvo aprÅ«pintos tinkamais baldais. Kiekvienam asmeniu turi bÅ«ti įrengta atskira vieta miegui ir užtikrintas privatumas miego metu, baldai negali bÅ«ti eksploatuojami ilgiau nei 10 m. Be to, sienine spintele arba lentyna teko dalintis su kitu asmeniu. Nebuvo dÄžių daiktams susidÄti. Pasak pareiÅ¡kÄjo, jis nebuvo aprÅ«pintas higienos ir valymo priemonÄmis, t. y. nei karto nebuvo iÅ¡duotos priemonÄs indams plauti.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad yra diskriminuojamas, kai jam iÅ¡duodamas 1 ritinÄlis tualetinio popieriaus per mÄnesį. Nurodo, kad higienos sÄ lygos buvo netinkamos ir jis jautÄ pažeminimÄ . Akcentuoja, kad nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ tinkamÄ materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ , t. y. iÅ¡duodama patalynÄ netinkamos kokybÄs, turÄjo bÅ«ti iÅ¡duodama antklodÄs su užvalkalais. Nurodo, kad Äiužinio ir antklodÄs eksploatavimas be užvalkalų yra kasdienybÄ, o tai prieÅ¡tarauja teisÄs aktų nustatytiems reikalavimams.
Atvykusiems asmenims neiÅ¡duodamas privalomas inventorius. Pažymi, kad Äiužinys, antklodÄ ir pagalvÄs negali bÅ«ti skalbiami, nevalomi cheminiu bÅ«du, geriausiu atveju tik dezinfekuojami. Nurodo, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pažymi ir tai, kad nebuvo užtikrinta teisÄ Ä¯ tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir asmens higienÄ . Atvykusių asmenų sveikata netikrinama. Pažymi, kad atvykÄ asmenys cokoliniame pastato aukÅ¡te įrengtose kamerose laikomi tol, kol tvarkomi jų dokumentai.
NÄra sanitarinÄs Å¡varyklos. Yra galimybÄ tik pasinaudoti duÅ¡u, taÄiau nei muilas, nei rankÅ¡luosÄiai neiÅ¡duodami. Pasak pareiÅ¡kÄjo, jis turi teisÄ ne reÄiau kaip du kartus per savaitÄ naudotis duÅ¡u, taÄiau jam Å¡i teisÄ nebuvo užtikrinta. Be to, ir 15 min. laikas yra per trumpas maudytis duÅ¡e. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosÄiai keiÄiami tik vienÄ kartÄ per savaitÄ, neatsižvelgus į jų užterÅ¡tumÄ . Teigia, kad buvo laikomas antisanitarinÄmis sÄ lygomis. Taip pat kamerose nÄra įrengtų privalomų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, o, jei įrengti, tai dažniausiai neveikia.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam, nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, t. y. jis neatitiko jo fiziologinių poreikių, nuolat teko kÄsti alkį. Teisingumo ministro nustatytos vienodo dydžio maitinimo normos prilygsta asmens kankinimui. ValgiaraÅ¡Äiai neatitiko jo individualių poreikių. Papildomo maisto davinio negaudavo. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad turÄjo bÅ«ti realizuota jo teisÄ gauti pajamas, pakankamas oriam paties bei Å¡eimos pragyvenimui, nepriklausomai nuo to, ar jis dirba, ar ne.
Tardymo izoliatorius tokios teisÄs neužtikrino ir pajamų oriam pragyvenimui neužtikrino. Pažymi, kad ir jokių socialinių iÅ¡mokų jam nemokÄjo, jis buvo priverstas kÄsti skurdÄ . PareiÅ¡kÄjo įsitikinimu, jis buvo diskriminuojamas, kadangi laikymo sÄ lygos tardymo izoliatoriuje negali bÅ«ti sunkesnÄs nei pataisos namuose. Taip pat, pasak pareiÅ¡kÄjo, jam turÄjo bÅ«ti užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, o trukmÄ negalÄjo bÅ«ti trumpesnÄ nei kalÄjimuose laikomų asmenų.
Socialiniai ryÅ¡iai tardymo izoliatoriuje labiau ribojami nei kalÄjime, jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, asmens higienos priemonių iÅ¡davimas, materialinio aprÅ«pinimo normos, maitinimas taip pat buvo diskriminacinio pobÅ«džio. Nustatytos maitinimo normos yra akivaizdžiai diskriminacinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kÄjo teigimu, Teisingumo ministerija diskriminuoja ir trukdo palaikyti Å¡eimos bei socialinius ryÅ¡ius, sukurdama nekokybiÅ¡kÄ teisinį reglamentavimÄ . Be to, teigia, kad Teisingumo ministerija turÄjo kuruoti KalÄjimų departamento veiklÄ , kad nebÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kÄjo teisÄs. Ministerija, nevykdydama tinkamos kontrolÄs, padarÄ Å¾alÄ .
PareiÅ¡kÄjo manymu, KalÄjimų departamentas privalÄjo ir privalo sprÄsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu, įkalinimo įstaigos veiklos kontrole. Teigia, kad patvirtintomis maitinimo organizavimo taisyklÄmis bei keistu valgiaraÅ¡Äiu įtvirtintos diskriminacinÄs nuostatos. Pasak pareiÅ¡kÄjo, jam žalÄ solidariai turi atlyginti LukiÅ¡kių TI-K, KalÄjimų departamentas ir Teisingumo ministerija. Nurodo, kad minÄtoms įstaigoms situacija apie LukiÅ¡kių TI-K buvo žinoma.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad egzistuoja visos bÅ«tino sÄ lygos valstybÄs civilinei atsakomybei kilti. Jis, grįsdamas turinÄs naudos dydį, nurodo, kad niekas negali turÄti naudos iÅ¡ savo neteisÄtos veiklos, Å¡iuo atveju neteisÄta nauda â tai neteisÄtai, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus jo teisų pažeidimo sÄ skaita atsakovÄs ir jos institucijų naudai, buvo sutaupytos lÄÅ¡os (higienos ir priemonių vertÄ, neiÅ¡duotas priemones, sutaupyti valgiaraÅ¡Äio maitinimo verÄių skirtumai).
AiÅ¡kina, kad neteisÄtai panaudotos valstybÄs lÄÅ¡os yra jo patirta turtinÄ Å¾ala ir, pasak pareiÅ¡kÄjo, sudaro 1 408 000 Eur. Pažymi ir tai, kad atsakovas deklaravo, jog per penkerius metus perkels LukiÅ¡kių TI-K, taÄiau Å¡ių savo įsipareigojimų neįvykdÄ. Pasak pareiÅ¡kÄjo, 545 paras jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis, kad buvo neaprÅ«pintas pajamomis, t. y. 7 200 Eur suma. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ vertina kaip neskirtÄ finansavimo sumÄ â 87 529 000 Eur, užtikrinant žmogaus teisių apsaugÄ .
PareiÅ¡kÄjo manymu, viena diena netinkamomis kalinimo sÄ lygomis įvertinta 2 000 Eur, o kadangi jis buvo laikomas 545 paras, tai tvirtina, jog patyrÄ 1 090 000 Eur neturtinÄs žalos. Lietuvos valstybÄs atstovÄ Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ nurodo, kad pagal l CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dÄl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybÄ, valstybei atstovauja VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 2014 m. rugsÄjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministerijÄ Ä¯galiojo atstovauti valstybei bylose dÄl žalos, atsiradusios dÄl teisÄjo ar teismo neteisÄtų veiksimi, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybÄ; bylose dÄl civilinÄs bÅ«klÄs aktų įrašų (lyties, vardo, pavardÄs, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dÄl žalos, padarytos neteisÄtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo.
Teigia, kad Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dÄl aukÅ¡Äiau paminÄtų neteisÄtų veiksmų. Kadangi pareiÅ¡kÄjas Å¡iose srityse valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs klausimo nekelia, nurodo, kad neturi procesinio suinteresuotumo, todÄl dÄl skundo reikalavimu pagrįstumo nepasisako. Lietuvos valstybÄs atstovas KalÄjimų departamentas atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjo skundo argumentus, kad priimti norminiai teisÄs aktai neatitinka kokybiÅ¡kai teisÄkÅ«rai keliamų reikalavimų, vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas skunde nurodytų pažeidimų nepagrindÄ, kokias neigiamas pasekmes jam sukÄlÄ ir nepagrindÄ reikalavimo objektyviais duomenimis. Pažymi, kad tik reikalavimo dalį dÄl ploto individualizavo. Tikina, kad jokių neteisÄtų veiksmų KalÄjimų departamentas neatliko, su skundais pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ. Teigia, kad nÄra bÅ«tinų sÄ lygų valstybÄs civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K teismo praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas teismui skundÄ pateikÄ 2019 m. vasario 15 d., o į teismÄ dÄl žalos atlyginimo kreipÄsi nuo 2015 m. gegužÄs 29 d. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d. PraÅ¡o pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose vadovaujantis izoliavimo reikalavimų. Pažymi, kad dalis patalpų yra įrengta cokoliniame aukÅ¡te, pastato rÅ«syje gyvenamųjų patalpų nÄra, pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus.
Tualetas atskirtas 1,5 m aukÅ¡Äio sienele atitiko galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus. Pažymi, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kurias užsitraukti turi patys pareigÅ«nai. Nurodo, kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad pareigÅ«nai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų.
PaaiÅ¡kina, kad laikomiems asmenims yra sudaryta galimybÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ praustis duÅ¡e ir tai atitinka teisinį reglamentavimÄ . Be to, duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Atsiliepime nurodo, kad laikomiems asmenims iÅ¡duodama universali valymo priemonÄ du kartus per mÄnesį, esant praÅ¡ymų, gali bÅ«ti iÅ¡duodamos ir dažniau. Patys laikomi asmenys turi užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ kamerose. Nurodo, kad nuo 2015 m. buvo sudarytos sutartys dÄl vabzdžių ir graužikų naikinimo.
Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir finansines galimybes. Gyvenamosios kameros buvo įrengtos laikantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad dÄl pakankamai mažo kamerų ploto, jose negali bÅ«ti įrengtos papildomos spintelÄs, taburetÄs ar lentynos. Pažymi, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis nustatytas apÅ¡vietimo normas. Kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Teigia, kad užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. Visiems į LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems asmenims iÅ¡duodami Äiužiniai, pagalvÄs ir antklodÄs, kurie yra dezinfekuojami. Pagal tuo metu galiojusias buitinio aprÅ«pinimo normas, galÄjo bÅ«ti iÅ¡duodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodÄs, kurios LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duotos. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos sÄ lygos trumpalaikiams pasimatymams, taÄiau ilgalaikių pasimatymų kambarių nÄra įrengtų ir tokių pasimatymų suteikimo nenustato teisinis reglamentavimas.
Pažymi, pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į administracijÄ su praÅ¡ymais suteikti ilgalaikius pasimatymus nesikreipÄ. Akcentuoja, kad tai yra kiekvieno laikomo asmens teisÄ, o pastaroji įkalinimo įstaiga savaime tokių pasimatymų skirti neprivalo. Teigia, kad valgiaraÅ¡Äiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra tikrinamas ir yra kokybiÅ¡kas. Be to, maistas gaminamas laikantis receptÅ«roje nustatytų technologinių patiekalų receptÅ«rų, maistas sveriamas bei tikrinamas porcijomis.
Maistas, skirtas dalinimui, laikomas sandariuose termosuose. Maisto dalintojų sveikatos bÅ«klÄ yra patikrinta, Å¡ie asmenys privalo pastoviai rÅ«pintis asmens higiena. Buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti drabužius. Pažymi, kad grafike nustatytÄ iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä dienÄ suimtieji ir nuteistieji turi teisÄ pasinaudoti skalbimo paslauga. PatalynÄ ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. Pažymi, kad galima naudotis ir mokama skalbimo paslauga. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinamos tokios pat kokybÄs ir lygio medicininÄs paslaugos, kaip ir laisvÄje esantiems asmenims.
PaaiÅ¡kina, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas neteikÄ skundų, praÅ¡ymų, susijusių su skunde nurodytomis netinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kÄjas tik 2016 m. lapkriÄio 16 d. buvo pateikÄs vienÄ praÅ¡ymÄ perkelti jį į pataisos namus. Akcentuoja, kad jis turÄjo iÅ¡ karto kreiptis į administracijÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų. DÄl aprÅ«pinimo pajamomis atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų dÄl iÅ¡mokos (paÅ¡alpos) skyrimo arba dÄl įdarbinimo nebuvo gauta.
Nesutiko su skundo argumentais dÄl patiriamos diskriminacijos. Akcentavo, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nesutinka dÄl įtvirtinto, jo manymu, ydingo teisinio reglamentavimo skirtingų kategorijų asmenims taikant skirtingas bausmÄs atlikimo režimo teisÄs normas. Akcentuoja, kad jis nÄra tinkamas subjektas inicijuoti norminio teisÄs akto teisÄtumo iÅ¡tyrimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais. ReikalavimÄ atlyginti žalÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti.
Nurodo, kad jis nepagrindÄ kuo bÅ«tent jam pasireiÅ¡kÄ padaryta žala, nepateikÄ duomenų dÄl nurodytos žalos dydžio. Akcentuoja, kad nepakanka vien abstraktaus vertinimo. Teigia, kad nÄra vienos bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygų â įstaigos neteisÄtų veiksmų. PraÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o Lietuvos valstybÄs atstovai neprieÅ¡taravo, todÄl byla nagrinÄtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.
Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs atstovų turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , kuri, jo nuomone, kilo dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. gegužÄs 29 d. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄ teismui pateikÄ 2019 m. vasario 7 d. PareiÅ¡kÄjas teismui nenurodÄ, o teismas, patikrinÄs bylÄ , nenustatÄ aplinkybių, dÄl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas žalai dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų priteisti bÅ«tų atnaujintas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, t. y. jo pažeista teisÄ gali bÅ«ti ginama nuo 2019 m. vasario 7 d., kai jis pateikÄ skundÄ teismui.
PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog, nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisÄ Ä¯ priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. DÄl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustaÄius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dÄl svarbių priežasÄių, todÄl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinÄjami iÅ¡ esmÄs, t. y. tikrinamas jų teisÄtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Taigi, Å¡iuo atveju nesant pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pritaikius ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gegužÄs 29 d. iki 2019 m. vasario 6 d. (įskaitytinai), Å¡i pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dalis priteisti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų minÄtu laikotarpiu atmestina. Taigi, Å¡ioje byloje ginÄo laikotarpis byloje nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. lapkriÄio 23 d., kai jis iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.
PareiÅ¡kÄjas neginÄijo LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų, todÄl teismas Å¡iuos duomenis vertina kaip oficialius. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinÄio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnį, nÄra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaiÄių, kuris turÄtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, taÄiau nÄra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietÄse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietÄje kameroje, asmeninÄs erdvÄs trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.
Sprendžiant, ar konkreÄiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
PažymÄtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, jog į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinÄiÄ tekti kameros ploto normÄ â 3,6 kv. m â neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, jam teko ir mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m, kai tuo metu joje buvo laikomi 7â8 asmenys (tokiu atveju vienam asmeniui teko atitinkamai 3,48 ir 3,048 kv. m kameros ploto), 2016 m. kovo 22, 23, 24â28 d., 2016 m. balandžio 2â4, 6â10, 11â13, 15â25 d., 2016 m. gegužÄs 1â8, 13â14, 15â23 d., 2016 m. birželio 8â20 ir 22 d., t. y. ginÄo laikotarpiu iÅ¡ viso 61 parÄ .
Akcentuotina, kad atÄmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nacionalinÄs teisÄs aktų ir Konvencijos reikalavimus dÄl vienam asmeniui turinÄio tekti gyvenamosios patalpos minimalaus ploto. Kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kitose kamerose, minimalaus kameros ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Kaip minÄta, baldų užimamas plotas neiÅ¡skaitomas iÅ¡ bendro kameros ploto.
Akivaizdu, kad dÄl per mažo kameros ploto, kamerose nÄra galimybių įrengti papildomų lentynÄlių ar spintelių. Taigi, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nepatogumus dÄl LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų. PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau â TaisyklÄs), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.
Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys turi turÄti galimybÄ naudotis privatumÄ užtikrinanÄiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įÄjimo į sanitarinį mazgÄ pusÄs gali asmenį matyti.
Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įÄjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukÅ¡Äio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kÄjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nÄra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minÄta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017). Byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K PraneÅ¡ime dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo nurodÄ, jog 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252â257 įrengÄ sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis. Taigi, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje Nr. 255 (laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. spalio 30 d.) jo privatumas buvo tinkamai užtikrintas, o kitose kamerose jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeistas, t. y. iÅ¡ viso 77 paras.
Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų nepaneigÄ, todÄl Å¡ie argumentai, iÅ¡skyrus laikotarpį, kai buvo laikomas kameroje Nr. 255, pripažįstami pagrįstais. Taip pat pareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerose nÄra užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus Å¡ilumos kiekis bei tinkamas apÅ¡vietimas, be to, kamerose nÄra ventiliacijos, todÄl jose yra drÄgna, veisiasi pelÄsis. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvÄs atÄmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenÄs sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (toliau â Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvÄs atÄmimo vietose esanÄių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28°C, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų periodu â 0,15â0,25 m/s, Å¡altuoju â 0,05â0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad kamerose dirbtinÄ apÅ¡vieta yra ne mažesnÄ kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vÄdinamos natÅ«raliai per lengvai atidaromus ir vÄdinimui pritaikytus langus.
LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinÄ Å¡ildymo sistema, Å¡ildymo metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau â NVSC) patikrinimo aktais, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nebuvo nustatytų pažeidimų, t. y. iÅ¡matuota dirbtinÄ apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galÄjo bÅ«ti vÄdinama per atidaromÄ langÄ .
Taigi, pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K ginÄui aktualiu laikotarpiu nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu teisÄs aktų nuostatų dÄl tinkamos oro temperatÅ«ros, drÄgmÄs lygio palaikymo bei tinkamo apÅ¡vietimo užtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose. Å ie pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pareiÅ¡kÄjas teigia, kad per grotas į kameras nepatenka natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir grynas oras.
Taisyklių 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos pateikimÄ . Lango angoje įstatomos metalinÄs grotos, stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plÄvele. Kadangi jokių pažeidimų dÄl netinkamos apÅ¡vietos, Å¡ilumos ir drÄgmÄs nebuvo nustatyta, o kameros vÄdinamas natÅ«raliai per langus, tai Å¡ie pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Be to, ir pats pareiÅ¡kÄjas neneigÄ, kad yra galimybÄ kameras vÄdinti per langus.
Taip pat pareiÅ¡kÄjas teigia, kad neteisÄtai įrengtos grotos. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktu praneÅ¡imu nustatyta, kad įrengtos grotos, o tai atitinka Taisyklių 14.1 papunkÄio bei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â PĮĮET), patvirtintų KalÄjimų departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 papunkÄio reikalavimus. Taigi, grotų įrengimas tiek iÅ¡ vidinÄs, tiek ir iÅ¡orinÄs pusÄs yra teisÄtas ir Å¡iuo atveju neteisÄtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų nenustatyta.
Be to, ir patikrinimo aktuose tokių pažeidimų neužfiksuota. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kamerų sienos, lubos buvo antisanitarinÄs bÅ«klÄs, kamerose veisÄsi pelÄsis, krito tinkas nuo lubų, o pavirÅ¡iai netinkami valyti. Å ie skundo argumentai yra abstraktÅ«s, remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. PažymÄtina, kad ginÄui aktualÅ«s ir vertintini tik tiek patikrinimo aktai, kai pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose, kuriose jis patikrinimo metu buvo laikomas.
Taip pat patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, veisÄsi pelÄsis ar buvo atsilupÄ lubų ir sienų dažai. Taigi, Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K jis nebuvo aprÅ«pintas patalyne, Äiužiniai nedezinfekuojami, patalynÄ netinkamos kokybÄs, neiÅ¡duodami užvalkalai. Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad Äiužiniai, pagalvÄs, antklodÄs turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysÄiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvÄs atÄmimo vietoje, policijos areÅ¡tinÄje esanÄiomis priemonÄmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.
Draudžiama laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) Äiužinį, pagalvÄ, antklodÄ ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosÄius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas Äiužinys, pagalvÄ ir antklodÄ, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynÄs, jam papildomai iÅ¡duodama paklodÄ, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.
LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami Äiužiniai, pagalvÄs ir antklodÄs yra dezinfekuojami įstaigoje esanÄioje dezinfekavimo kameroje. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Be to, nustatyta, kad iÅ¡davimui paruoÅ¡tas minkÅ¡tasis inventorius, lovos skalbiniai, rankÅ¡luosÄiai buvo vizualiai Å¡varÅ«s. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjui tinkamos kokybÄs patalynÄ.
Tokių pažeidimų nenustatÄ ir NVSC, 2016 m. kovo 2 d. patikrinimo akte nustatyta, kad minkÅ¡tas inventorius buvo dezinfekuojamas, buvo tvarkingas. PareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų pakeisti netinkamÄ patalynÄ ar iÅ¡duoti užvalkalus nÄra. PažymÄtina ir tai, kad, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2003 m. lapkriÄio 25 d. įsakymu Nr. 1-84 âDÄl suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, aprÅ«pinimo patalyne, drabužiais ir avalyne, tvarkos patvirtinimoâ, armatÅ«rinÄs kortelÄs po suimtųjų (nuteistųjų) iÅ¡vykimo saugomos vienerius metus, todÄl akivaizdu, kad įkalinimo įstaiga negali pateikti duomenų apie pastarajam iÅ¡duotas higienos priemones, kadangi suimtajam (nuteistajam) iÅ¡duota patalynÄ, avalynÄ ir drabužiai buvo fiksuojami âArmatÅ«rinÄje kortelÄje asmeniniam naudojimui iÅ¡duotiems daiktamsâ.
Taigi, nesant pareiÅ¡kÄjo skundų ar praÅ¡ymų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjui, kaip ir kitiems asmenims užtikrino tinkamÄ patalynÄs ir kitų bÅ«tinų priemonių iÅ¡davimÄ . Ä®kalinimo įstaiga nurodo, kad galÄjo bÅ«ti iÅ¡duodamos dvi paklodÄs, teismas neturi pagrindo abejoti, kad jos pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡duotos. PareiÅ¡kÄjo argumentai yra abstraktÅ«s, be to, neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kÄ Å¾ala dÄl jo nurodytų pažeidimų. PareiÅ¡kÄjo argumentai, kad jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonÄs, o iÅ¡duodamas vienas tualetinio popieriaus ritinÄlis yra nepakankamas asmeniniams poreikiams tenkinti.
PažymÄtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ (toliau â Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos) nuostatomis, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mÄnesį buvo iÅ¡duodama 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus.
Be to, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ pakeitimu, LukiÅ¡kių TI-K skutimosi peliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų Å¡epetukas buvo iÅ¡duodami tik suimtiesiems asmenims kartÄ per mÄnesį.
Taigi, teismas neturi pagrindo, kad pareiÅ¡kÄjui, kaip ir kitiems asmenims, buvo iÅ¡duotos minÄtose normose nustatytos priemonÄs. MinÄta, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄ ar praÅ¡ymų administracijai neteikÄ. Å iuo atveju nurodyta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjui nepakako vieno ritinÄlio iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, nepatvirtina, kad įkalinimo įstaiga pažeidÄ teisÄs aktų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjo asmeniniai poreikiai negali pagrįsti neteisÄtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Taip pat ir pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad į kameras nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonÄs ir valikliai, yra abstraktÅ«s ir, teismo vertinimu, nepagrįsti.
LukiÅ¡kių TI-K nurodo praneÅ¡ime, kad į visas kameras yra iÅ¡duodama universali valymo priemonÄ bei bÅ«tinos priemonÄs kameroms tvarkyti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kÄjui, kaip ir kitiems asmenims, tokios priemonÄs buvo iÅ¡duotos. Nurodytų pažeidimų nenustatyta ir patikrinimo aktuose. 2016 m. kovo 2 d. patikrinimo akte nustatyta, kad yra patvirtinta patalpų valymo tvarka ir nurodyta, jog ir patys laikomi asmenys patalpas tvarko. PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad jam trÅ«ko tam tikrų baldų, yra abstraktÅ«s. Nustatyta, kad kamerose yra lentynos asmeniniams daiktams susidÄti.
MinÄta, kad bÅ«tent dÄl kamerų dydžio atitinkama negalÄjo bÅ«ti įrengtų papildomų spintelių ar lentynÄlių. PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog trÅ«ko tabureÄių, dÄžių daiktams susidÄti, taÄiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trÅ«ko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto, kitoje â baldų trÅ«kumÄ , kuris leidžia manyti, jog pareiÅ¡kÄjui teko didesnis kameros plotas. LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad iÅ¡montuojami gultai atlikus remontÄ .
Taigi, pareiÅ¡kÄjo vertinimas dÄl perteklinių gultų negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisÄti veiksmai. Be to, byloje pateikti duomenys, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo remontuojamas. Taigi, laikymo sÄ lygas gerino pagal galimybes. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta pilnavertÄ mityba, atitinkanti jo fiziologinius poreikius. Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dÄl medicininių priežasÄių paskirtas racionalus maitinimas, â racionalaus maitinimo normas.
Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau â Maitinimo organizavimo taisyklÄs), 5 punktu, maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, KalÄjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraÅ¡Äius, be kita ko, valgiaraÅ¡Äius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariÅ¡kus valgiaraÅ¡Äius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt.
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad valgiaraÅ¡Äius, patvirtintus KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengÄ Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraÅ¡Äiai yra subalansuoti ir atitinka VyriausybÄs patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundÄ taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbanÄių vyrų paros maisto davinio energinÄ vertÄ virÅ¡ijo teisÄs aktų nustatytÄ minimaliÄ normÄ , o vadovaujantis NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbanÄių vyrų pietų davinio energinÄ vertÄ taip pat virÅ¡ijo minimaliÄ normÄ .
PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galÄjo patikrinti, ar pareiÅ¡kÄjo gaunamas maitinimas atitinka teisÄs aktais nustatytÄ jo energetinÄ vertÄ. Be to, kad maitinimas galÄjo turÄti neigiamos įtakos jo sveikatos bÅ«klei, nÄra duomenų. Ta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Akcentuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K turi užtikrinti maitinimÄ pagal patvirtintus valgiaraÅ¡Äius, taÄiau individualių poreikių ji neprivalo patenkinti.
Taigi, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir nelaikytini pagrįstais. Å iuo aspektu neteisÄtų veiksmų teismas nenustatÄ. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitÄ ir tik 15 minuÄių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad vadovaujantis direktoriaus įsakymu âDÄl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ, įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 min. suteikiama teisÄ nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ Ūkio skyriaus praneÅ¡imo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekÄjimo angÄ .
Ä® duÅ¡us tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, įrengtos duÅ¡o patalpos, kurios aprÅ«pintos karÅ¡tu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų naudojimosi duÅ¡u tvarka, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įkalinimo įstaigoje laikomiems asmenims yra užtikrinta teisÄs aktuose numatyta galimybÄ ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. PažymÄtina, kad ir pats pareiÅ¡kÄjas skunde neneigia, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, galÄjo maudytis po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitÄ, todÄl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi duÅ¡ais tvarka atitinka teisÄs aktų reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovÄ nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisių dÄl naudojimosi duÅ¡ais tvarkos.
Ta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas mano, jog turÄjo dažniau ir ilgiau suteikta teisÄ naudotis duÅ¡ais, yra jo subjektyvus vertinimas. Å iuo aspektu neteisÄtų administracijos veiksmų teismas nenustatÄ. Be to, skundo argumentai dÄl netinkamų sÄ lygų iÅ¡siplauti drabužius yra abstraktÅ«s. Duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas neturÄjo galimybÄs iÅ¡siplauti drabužius, nÄra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kÄjui buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. PažymÄtina, kad jis turÄjo galimybÄ naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis.
Skunde nepateikÄ duomenų, kad jam buvo ribojama teisÄ skalbti drabužius teisÄs aktų nustatyta tvarka, o galimybÄs drabužius iÅ¡siskalbti kamerose teisÄs aktai nenustato. Be to, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad graužikai veisÄsi kamerose, yra abstraktÅ«s. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikÄjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimÄ ir vykdÄ kenkÄjų bei graužikų naikinimo darbus. Tokių pažeidimų neužfiksuota ir patikrinimo aktuose. PareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai nurodÄ Å¡Ä¯ pažeidimÄ ir jo neindividualizavo.
IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu buvo teikiamos medicininÄs paslaugos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad esant bÅ«tinybei jam buvo teiktos medicininÄs paslaugos ir jomis galÄjo naudotis. Matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas, skirtas gydymas. Akcentuotina, kad teismui nepriskirta vertinti medicininių paslaugų kokybÄs. PažymÄtina, kad LukiÅ¡kių TI-K nustaÄius tam tikrus pažeidimus, jie yra Å¡alinami ir administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas visiems asmenims.
PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas tomis paÄiomis sÄ lygomis kaip ir visi asmenys. Akcentuotina, kad byloje nÄra jo skundų dÄl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų. Teismas vertina, kad kiti skunde paminÄti teisÄs aktai ir pareiÅ¡kÄjo aiÅ¡kinimas dÄl netinkamų sÄ lygų yra itin lakoniÅ¡ki ir abstraktÅ«s. Teismas vertino esminius skundo argumentus. Akcentuotina, kad skunde iÅ¡vardijami teisÄs aktai, teisminÄ praktika, taÄiau individualios aplinkybÄs nenurodomos arba painiai iÅ¡vardijamos ir nesusiejamos su konkreÄiu žalos faktu.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jis, laikymo tardymo izoliatoriuj-kalÄjime laikotarpiu buvo diskriminuojamas lyginant su asmenims, laikomais pataisos namuose. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl diskriminacijos kitų nuteistųjų, kalinamų pataisos namuose, pažymÄtina, kad jie yra abstraktaus pobÅ«džio, be to, kalÄjimas ir pataisos namai yra skirtingos laisvÄs atÄmimo bausmÄ vykdanÄių pataisos įstaigų rūšys, kuriose nuteistųjų laikymo sÄ lygos skiriasi ir yra reglamentuotos skirtinguose, bausmÄs atlikimÄ reglamentuojanÄiuose skirsniuose.
Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nustato teismas. Taigi, atmestini skundo argumentai, kad jis diskriminuojamas asmenų, kalinamų pataisos namuose, atžvilgiu. Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas kÄlÄ abstrakÄius diskriminavimo aspektus (maitinimas, aprÅ«pinimas buitinÄmis priemonÄmis, pasimatymai ir kt.). Akcentuotina, kad vien teisÄs aktų, tam tikros jurisprudencijos iÅ¡vardijimas, nesusiejant su individualiomis aplinkybÄmis, kaip konkreÄiai ji buvo diskriminuojamas tam tikru aspektu, negali bÅ«ti laikomas tinkamu skundo argumentų individualizavimu ir pagrindimu.
Taip pat pažymÄtina ir dÄl ilgalaikių pasimatymų, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kada ir su kuo jis siekÄ pasimatyti, kada tokį praÅ¡ymÄ teikÄ. LukiÅ¡kių TI-K nurodÄ, kad jis tokio praÅ¡ymo neteikÄ. Taigi, nesant konkretaus praÅ¡ymo skirti ilgalaikius pasimatymus, vien tik teisinio reglamentavimo nurodymas ir abstraktus manymas, kad jis buvo diskriminuojamas, vertintinas kaip netinkamai individualizuoti jo skundo argumentai, kurie nelaikytini pagrįstais. Vertinant pareiÅ¡kÄjo argumentÄ , jog jis ir jo Å¡eima nebuvo aprÅ«pinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo Å¡eimai egzistuoti, pažymÄtina, jog bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisÄs aktų reikalavimus aprÅ«pinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonÄmis, maistu, gali bÅ«ti aprÅ«pinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprÅ«pinti dar ir pajamomis valstybÄ pareigos neturi.
DÄl papildomos materialinÄs pagalbos jis pats nesikreipÄ, nes tokių duomenų byloje nÄra. Vertinant jo argumentÄ , jog turi bÅ«ti aprÅ«pinamas ne tik jis, bet ir Å¡eima, teismas pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų apie Å¡eimos asmenų skaiÄių, turimas pajams ir turtÄ , nepateikÄ Ä¯rodymų, jog dÄl papildomo socialinio aprÅ«pinimo kreipÄsi į atitinkamas įstaigas, todÄl Å¡is skundo argumentas atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246â6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos. Tos paÄios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos taikytinos ir turtinei žalai atlyginti. Vertinant patirtÄ pareiÅ¡kÄjo turtinÄ Å¾alÄ , pažymÄtina, jog nors pareiÅ¡kÄjas ir motyvuoja, jog iÅ¡ neteisÄs negali gimti teisÄ, o niekas neturi turÄti naudos iÅ¡ savo neteisÄtų veiksmų, ir teismas visiÅ¡kai su pareiÅ¡kÄjo iÅ¡dÄstytais teisÄs principais sutinka, taÄiau pareiÅ¡kÄjui pirmiausiai atsiranda pareiga nurodyti, kokiu bÅ«du ir kokiÄ jis patyrÄ realiÄ turtinÄ Å¾alÄ .
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. PareiÅ¡kÄjas nenurodo, jog jis bÅ«tų netekÄs turto ar jis bÅ«tų sužalotas, kad jis bÅ«tų turÄjÄs papildomų iÅ¡laidų ar bÅ«tų gavÄs pajamų, kas bÅ«tų įvykÄ, jei nebÅ«tų neteisÄtų veiksmų. Visi pareiÅ¡kÄjo nurodyti atsakovo veiksmai, kai atsakovo atstovas neatlikdamas tinkamo pastatų modernizavimo, neįrengdamas pakankamo skaiÄiaus kalinimo vietų, neužtikrindamas higienos normų ir kitų teisÄs aktų reikalavimų esanÄiose įkalinimo vietose, sutaupydamas dÄl pastatų įregistravimo gyvenamaisiais, neatlikdamas remonto, neiÅ¡duodamas higienos priemones, nepakankamai įrengdamas kameras, sutaupydamas dÄl diskriminacinių maitinimo verÄių ir nesutektų privalomų pajamų, sutaupÄ lÄÅ¡as, ar be reikalo iÅ¡leido jas, kaip papildomų gultų įrengimas, dvigubos grotos, nÄra susijÄ su pareiÅ¡kÄjo turtu, pajamomis ar nuostoliais, todÄl praÅ¡ymas dÄl turtinÄs žalos priteisimo atmestinas.
Akcentuotina, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tent dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teigia patyrÄs žalÄ , todÄl Å¡iuo atveju nurodytų atstovų â KalÄjimų departamento ir Teisingumo ministerijos âneteisÄtų veiksmų dÄl konkreÄių laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teismas nenustatÄ. Å ioje situacijoje nurodyti minÄtų įstaigų veiksmai, pareiÅ¡kÄjo manymu, dÄl netinkamos kokybÄs teisÄkÅ«ros ar netinkamos kontrolÄs ar priežiÅ«ros yra itin abstraktÅ«s, neindividualizuoti, o be to, pareiÅ¡kÄjas neturi teisÄs inicijuoti norminÄ administracinÄ bylÄ ir atitinkamai kreiptis dÄl skunde iÅ¡vardytų norminių aktų teisÄtumo.
Taigi, vien pareiÅ¡kÄjo manymas, kad jam kilo turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾ala, neindividualizavus tokių aplinkybių, nelaikytinas pagrįstu reikalavimu. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio abejones dÄl skunde paminÄtų teisÄs aktų kokybÄs, teismui dÄl jų teisÄtumo ar kokybÄs abejonių nekyla. KalÄjimų departamentas pagal suteiktÄ kompetencijÄ privalo sprÄsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaiÄiaus įrengimu, taÄiau tai nÄra susieta su pareiÅ¡kÄjo asmeniu konkreÄiais veiksmais, jokių vieÅ¡o administravimo veiksmų KalÄjimų departamentas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nevykdÄ, tad Å¡iuo aspektu nei KalÄjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ.
Jis dÄl nurodytų pažeidimų apskritai į Å¡ias institucijas nesikreipÄ. Akcentuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo reorganizuota, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkriÄio 26 d. įsakymo Nr. 1R-253 1.2 punktu reorganizuojamas LukiÅ¡kių TI-K jungimo bÅ«du, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų, kuriems pereitų visos LukiÅ¡kių TI-K teisÄs ir pareigos. Be to, pareiÅ¡kÄjas siekia, kad bÅ«tų atlyginta ir neturinÄ Å¾ala dÄl, jo manymu, netinkamų laikymo sÄ lygų, kurias jis skunde nurodÄ ir teismas vertino, bÅ«tent LukiÅ¡kių TI-K.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismas, įvertinÄs anksÄiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K 61 parÄ buvo laikomas pažeidus minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimus ir 77 paras â jo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis LukiÅ¡kių TI-K kamerose esanÄiais sanitariniais mazgais.
Kiti pareiÅ¡kÄjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dÄl nustatyto minimalaus ploto pažeidimo bei privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kÄjas nebÅ«tų patyrÄs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisÄs aktų reikalavimus, todÄl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .
NagrinÄjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį bei jo trukmÄ, kad pareiÅ¡kÄjas teismui nepateikÄ duomenų, jog tai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kÄjo teisÄs nebuvo pažeistos dÄl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. TodÄl nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti 1 090 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija patirtus neturtinius praradimus ir nÄra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.
Teismas, atsižvelgÄs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinÄs minÄtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines, darbo užmokesÄio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kÄjui už jo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nagrinÄjamu atveju laikytina 900 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 7 d. iki 2016 m. lapkriÄio 22 d.). Atsižvelgus į tai, kas anksÄiau iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
Be to, pareiÅ¡kÄjo atstovÄ praÅ¡o priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas â 590,91 Eur. Teismui pateikti įrodymai, jog ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrÄ iÅ¡laidas, teikiant valstybÄs garantuojamÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ pareiÅ¡kÄjui, viso 590,91 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , Å¡io straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti.
Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokÄti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nÄra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato jog jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, teismas savo iniciatyva, gavÄs iÅ¡ valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos teikimÄ organizuojanÄios institucijos duomenis apie apskaiÄiuotas teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojanÄias iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Taigi, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, taÄiau, įvertinus praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos (1 090 000 Eur) ir turtinÄs žalos (71 674 Eur), Å¡ioje dalyje reikalavimas apskritai atmestas, dydžius ir priteistÄ neturtinÄs žalos dydį, likusioje dalyje skundÄ atmetant, bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo V. K. (V. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. K. (V. K.) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ