2021-11-10 Nr. AB-23591-3-62-3-00220-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-557-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00220-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Marijampolės PN), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde bei atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. sausio 13 d. jis buvo kalinamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Marijampolės PN jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Marijampolės PN pareigūnai neteisėtai iš gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, nukabino užuolaidas, nesurašė jokio poėmio akto. Nesant gyvenamojoje patalpoje užuolaidų, pro langą patenka tiesioginiai saulės spinduliai, kurie kenkia pareiškėjo sveikatai. Be to, per gyvenamosios patalpos duryse esantį stiklą nakties metu taip pat skverbiasi šviesa, kuri trukdo užmigti, o dieną pareiškėją stebi kiti asmenys.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN naudojantis dušais, neužtikrinamas privatumas, nes dušai nėra atskirti, asmenys, kurie naudojasi dušu, esančiu priešais, mato vienas kitą. Be to, Marijampolės PN į dušą vesdavo per lauką.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN nėra budinčios medicinos darbuotojos, o tiekiamas maitinimas neatitinka reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad kalbant telefonu nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas, o 3 būryje apskritai nebuvo taksofono. Dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.

5. Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaiga neturi duomenų apie nuo langų nukabintas užuolaidas, pareiškėjo asmens byloje nėra jokių duomenų, jog dėl to jis su skundu kreipėsi į administraciją.

7. Marijampolės PN dėl dušų įrengimo paaiškino, kad dušai įrengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios nenustato reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras. Visuomenės sveikatos centro specialistai, atlikę patikrinimus, pažeidimų nenustatė, o pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų dušų į pataisos namų administraciją nesikreipė.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kokiose gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, koks šių patalpų plotas, jų plotą, kartu buvusių asmenų skaičių. Teigė, kad, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustato teisės aktai, tačiau šį pažeidimą vertino kaip formalų, negalintį sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas visą dieną turėjo galimybę laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, be to, pažeidimas buvo trumpalaikis, truko tik 7 dienas.

9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Marijampolės PN teikiamas maistas yra kokybiškas. Šią aplinkybę patvirtina ir atlikti maisto kokybės patikrinimo aktai, todėl pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti.

10. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su medicininėmis paslaugomis, nurodė, kad medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę. Esant poreikiui, pataisos įstaiga visada iškviečia medicininę pagalbą, kuri nuteistąjį gali nuvežti į ligoninę. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN gavo I lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jam nediagnozuoti sveikatos sutrikimai, būdingi esant netinkamoms kalinimo sąlygoms.

11. Atsakovo atstovo nuomone, nors šiuo atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, tačiau šis pažeidimas buvo formalus ir trumpalaikis, dėl kurio pareiškėjas negalėjo patirti reikšmingų turtinių praradimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą pinigais, pakanka apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo pažeista A. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN (dėl nepakankamo gyvenamosios patalpos ploto), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas 5-ame būryje 504-ame kambaryje, kurio plotas 35,76 kv. m, jame buvo laikoma 11 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto (35,76 / 11 ≈ 3,25); nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo laikomas 3-ame būryje 305-ame kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m, jame buvo laikoma 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,00 kv. m gyvenamojo ploto (36,00 / 12 = 3,00); nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas buvo laikomas 3-ame būryje 305-ame kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m, jame buvo laikoma 11 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,27 kv. m gyvenamojo ploto (36,00 / 11 ≈ 3,27); nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. sausio 13 d. jis buvo laikomas 3-ame būryje 305-ame kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m, jame buvo laikoma 10 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,60 kv. m gyvenamojo ploto (36,00 / 10 = 3,60).

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui teko tik 3,00 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,1 kv. m). Šiuo pagrindu teismas konstatavo valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio prasme.

15. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pripažino, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiose gyvenamosiose patalpose.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl užuolaidų gyvenamojoje patalpoje, nurodė, kad sutinka su atsakovo atstovo pozicija, nurodyta pareiškėjui pateiktame atsakyme į jo 2020 m. sausio 16 d. prašymą, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nenumato nuteistųjų gyvenamųjų patalpų aprūpinimo užuolaidomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN atsakymą turėjo teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog tiesioginiai saulės spinduliai pakenkė pareiškėjo sveikatai. Teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad duše nebuvo užtikrintas jo privatumas, jog į dušą jis buvo vedamas per lauką, vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo visiškai atskirti dušo patalpas (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl nekonstatavo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius dėl budinčio medicinos darbuotojo. Remdamasis Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais, kad medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę, o, esant poreikiui, pataisos įstaiga visada iškviečia medicininę pagalbą, kuri nuteistąjį gali nuvežti į ligoninę, teismas nenustatė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

19. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Marijampolės PN tiekiamas maistas yra nekokybiškas, dėl to pareiškėjo argumentus atmetė.

20. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su privatumo neužtikrinimu naudojantis telefonu, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja patalpos, kurioje įrengti taksofonai, įrengimo, nenustato, kaip techniškai turi būti įrengti taksofonai ar užtikrinamas privatumas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl privatumo naudojantis taksofonu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją. Teismas šiuo aspektu nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

21. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto truko tik 8 dienas, minimali gyvenamojo ploto norma pažeista nežymiai (0,1 kv. m). Teismas nenustatė, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nurodė, kad tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, psichologus.

22. Teismas vertino, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus, jais nesivadovavo, vertino tik atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir nevertino pareiškėjo skundo ir atsikirtimo esmės ir juose nurodytų aplinkybių.

25. Teigia, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su vienam asmeniui tenkančiu ploto reikalavimu, ir nepagrįstai nurodė, jog vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,1 kv. m, kadangi nuteistųjų judėjimas yra apribotas.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad teisės aktai nenumato gyvenamųjų patalpų aprūpinimo užuolaidomis, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustato reikalavimą užtikrinti orumo nepažeidžiančias kalinimo sąlygas. Taip pat teigia, kad naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad taksofonų 3-ame būryje apskritai nebuvo, jie buvo tik budinčioje dalyje, į kurią pareiškėjas negalėjo patekti, nes pusę paros buvo užrakintas patalpose, t. y. patalpose, kurios prilygsta pusiau kamerų tipo patalpoms.

28. Pareiškėjas nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos ir režimas pataisos įstaigoje neturi didinti nuteistųjų kančių. Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo teisės aktais, neištyrė svarbių aplinkybių, priėmė sprendimą, kuris yra be motyvų.

29. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Nurodo, kad, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, tačiau šis pažeidimas yra formalus ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

31. Pažymi, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Be to, pareiškėjui teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas tik 7 dienas, pažeidimas nebuvo trunkamojo pobūdžio, byloje nėra įrodymų apie tai, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai.

32. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teisės aktai nenumato pareigos aprūpinti nuteistųjų patalpas užuolaidomis, taip pat sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais dėl privatumo duše. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų įrengimo ir nenustato reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.

33. Atsakovo atstovas dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su taksofonų įrengimu, bendravimo telefonu, nurodo, kad įstaigoje yra įrengti 4 taksofonai: vienas – drausmės grupės patalpose, du – bendrabučio tipo patalpose ir vienas – kamerų tipo patalpose 2-ame poste. Sutinka su teismo išvada, kad teisės aktuose nėra apibrėžta, kaip techniškai turi būti įrengta telefoniniams pokalbiams reikalinga įranga ar kaip turėtų būti užtikrinamas privatumas.

34. Atsakovo atstovo nuomone, teismas tinkamai įvertino ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. sausio 13 d. atlyginimo.

36. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Marijampolės PN nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. (iš viso 8 dienas) neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, nenustatęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, pripažino, jog pareiškėjo A. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, nevertino pareiškėjo skunde bei atsikirtime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

39. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, palaikydamas tik atsakovo poziciją, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymuose nustatytas teismo pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo dėl maisto kokybės, budinčio medicinos darbuotojo trūkumo ir motyvuotai sprendė, jog pareiškėjo teisės minėtu aspektu nebuvo pažeistos.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su vienam asmeniui tenkančiu ploto reikalavimu, ir nepagrįstai nurodė, jog vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,1 kv. m, kadangi nuteistųjų judėjimas yra apribotas.

44. Teisėjų kolegija, vertindama minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko Marijampolės PN 3-ame būryje 504 kambaryje. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui teko 3 kv. m gyvenamojo ploto, o laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. sausio 13 d. pareiškėjui teko nuo 3,25 kv. m iki 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl aplinkybių, susijusių su vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimu bei jų vertinimu.

45. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, kadangi byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys teismo padarytas išvadas.

46. Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra dideli langai, buvo nukabintos užuolaidos, dėl to į patalpą pateko tiesioginiai saulės spinduliai, tai pakenkė pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas gyvenamojoje patalpoje, nes visą dieną jį galėjo stebėti tiek per langą, tiek per duryse esantį stiklą, taip pat neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, į dušą jis buvo vedamas vieną kartą per savaitę ir per lauką, jis buvo rakinamas gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas teigė, kad 3-ame būryje nebuvo taksofono, todėl jis negalėjo palaikyti ryšių su artimaisiais, jo pokalbių buvo klausomasi, todėl nebuvo užtikrintas pokalbių privatumas.

47. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, nenustatė Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, paneigiantys ar patvirtinantys pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Teismas neišreikalavo iš atsakovo įrodymų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, o Marijampolės PN atsiliepimas į skundą nėra išsamus, jame pasisakyta ne dėl visų skunde keliamų nusiskundimų (pvz. dėl taksofonų (ne)įrengimo, privatumo (ne)užtikrinimo kalbant telefonu, vedimo į dušą ir iš jo per lauką ir kt.). Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su užuolaidų nukabinimu, Marijampolės PN atsiliepime tik abstrakčiai nurodyta, kad nėra duomenų apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsiliepime nėra paaiškintos aplinkybės ir dėl gyvenamosios patalpos, kurioje buvo pareiškėjas, rakinimo. Dėl privatumo duše atsiliepime nurodyta, kad teisės aktai nenustato reikalavimo dušo patalpas atskirti, tačiau apskritai nenurodytas dušo patalpų įrengimas (ar dušuose yra pertvaros ir pan.). Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, būti bibliotekoje, nors pareiškėjas skunde teigė, jog jis buvo užrakintas. Taigi, nesant byloje įrodymų apie minėtas pareiškėjo skunde nurodytas jo kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu, taip pat Marijampolės PN atsiliepime pasisakant ne dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo objektyviai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir spręsti, jog nurodytais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnyje nustatytą betarpiškumo principą, sprendime padarytas išvadas iš dalies grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

50. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtina išreikalauti papildomus įrodymus. Taigi yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, todėl konstatavo Marijampolės PN neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo už nustatytą pažeidimą būdu ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

52. Pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl, tik įvertinus visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos įvertinimo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nepripažinti atsakovo atstovo pažeidimai dėl užuolaidų nukabinimo, privatumo gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimo, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, vedimo į dušą ir iš jo per lauką, rakinimo gyvenamojoje patalpoje, taksofonų įrengimo 3-ame būryje, pokalbių privatumo neužtikrinimo, – panaikinama ir ši bylos dalis perduodama Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria nepripažinti pažeidimai dėl užuolaidų nukabinimo, privatumo gyvenamojoje patalpoje ir duše neužtikrinimo, vedimo į dušą ir iš jo per lauką, rakinimo gyvenamojoje patalpoje, taksofonų įrengimo 3-ame būryje, pokalbių privatumo neužtikrinimo, – panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė