0d47bb8a-cdf6-4e2a-b2d5-d170c0faa5ae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-391-590/2015 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35085-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4; 122.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų J. S. ir S. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. S. ir S. U. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – AB DNB bankas, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai J.

S. ir S. U. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ . Nurodė, kad jie 2007 metais kreipėsi į AB DNB bankÄ dėl bÅ«sto paskolos. Tuo metu S. U. dirbo UAB „Stogsta“ pagal neterminuotÄ darbo sutartį stogdengiu, jo atlyginimas su priedais siekė 2 500 Lt per mėnesį. J. S. tuo metu buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, gaudavo motinystės paÅ¡alpÄ apie 1 180 Lt (iÅ¡skaičius mokesčius). Kredito paėmimo metu pareiÅ¡kėjai augino vienÄ vaikÄ , neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Pagal 2008-06-26 kreditavimo sutartį Nr. K-2409-2008-17 iÅ¡ banko pareiÅ¡kėjai gavo 84 323,25 Eur (293 151 Lt) paskolÄ ir 2008-10-10 įsigijo lygiomis dalimis butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikÅ¡telėje adresu (duomenys neskelbtini). 2008-10-30 pareiÅ¡kėjai pasirašė draudimo sutartį su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. pareiÅ¡kėjai mokėjo iÅ¡mokas bankui už suteiktÄ paskolÄ . 2008 metų rudenį prasidėjus finansinei krizei ir sÄ stingiui statybų sektoriuje S. U., kaip Å¡laitinių stogų stogdengio, pajamos ženkliai ėmė mažėti, kadangi uždarbis priklausė nuo gaunamų užsakymų kiekio. 2009 metų gegužę pareiÅ¡kėjų vaikui suėjo 2 metai, nuo to laiko Å¡eima nebegavo motinystės paÅ¡alpos, todėl finansinė padėtis dar labiau pablogėjo.

Nebegalėdami vykdyti finansinių įsipareigojimų, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir 2009-08-21 pasirašė mokėjimų draudimo susitarimÄ , pagal kurį UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ įsipareigojo grÄ Å¾inti bankui susitarimo dienai susidariusiÄ skolÄ 853,46 Eur ir nuo 2009-08-31 iki 2010-07-30 iÅ¡mokėti bankui draudimo iÅ¡mokas pagal banko pateiktÄ mokėjimų grafikÄ . 2009 m. lapkričio mėn. S. U. nutraukė darbo sutartį su UAB „Stogsta“ dėl to, kad įmonė nebegalėjo vykdyti darbo sutartyje apibrėžtų sÄ lygų.

Jis užsiregistravo darbo biržoje, kurį laikÄ gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokas, vėliau pradėjo veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , nesėkmingai bandė ieÅ¡kotis darbo užsienyje. 2010-04-23 Å¡eimoje gimė antras vaikas. Per tÄ laikÄ Å¡eimoje situacijai nepagerėjus, 2012 m. sausį pareiÅ¡kėjai informavo kreditorius, kad nebeiÅ¡gali vykdyti priimtų įsipareigojimų. 2012 m. bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, praneÅ¡damas apie draudžiamÄ jį įvykį ir pateikdamas paraiÅ¡kÄ draudimo iÅ¡mokai gauti (draudimo iÅ¡mokos suma sudarė 82 667,45 Eur).

Bendrovė priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ bankui dalimis per 36 mėn. 2012-06-18 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ leido pareiÅ¡kėjų Å¡eimai mažinti įsiskolinimÄ , kas mėnesį į bendrovės sÄ skaitÄ mokant pagal savo finansines galimybes. Pažymėjo, jog 2013-01-29 pareiÅ¡kėjų Å¡eimoje gimė trečias vaikas. 2013 m. rugpjÅ«tį gavę banko ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ leidimÄ , pareiÅ¡kėjai pardavė kartu su butu įsigytÄ parkavimo vietÄ požeminėje aikÅ¡telėje už 14 000 Lt, lėšas pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ .

PaaiÅ¡kėjus, kad įkeisto buto vertė smarkiai kritusi ir netgi pardavus butÄ už didžiausiÄ siÅ«lomÄ kainÄ (230 000 Lt) pareiÅ¡kėjų Å¡eima liktų skolinga bankui daugiau nei 60 000 Lt, pareiÅ¡kėjai įvertino, jog jų skola iÅ¡liktų itin didelė, o jos grÄ Å¾inimo terminas itin ilgas. 2014-09-11 gavę notarės R. B. praneÅ¡imÄ skolininkui, kuriame reikalaujama per 20 d. sumokėti skolÄ kreditoriui, jie kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jų skolinio įsipareigojimo suma sudaro 86 845,14 Eur (pagrindinio reikalavimo suma, palÅ«kanos, delspinigiai).

Nurodė, jog jų gaunamų pajamų sumažėjimas dėl finansinės krizės, didėjantys poreikiai augantiems vaikams, per mažos gaunamos pajamos yra priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjai visiÅ¡kai nepajėgÅ«s vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. PareiÅ¡kėjų bankroto procedÅ«ras sutinka atlikti bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras“.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė atsisakyti kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams.

Nurodė, jog bendra pareiÅ¡kėjų skola kreditoriams sudaro apie 343 000 Lt. Pažymėjo, jog nustatant buto vertę turi bÅ«ti vadovaujamasi 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartyje (266 151 Lt) bei 2008-10-30 Hipotekos lakÅ¡te nurodyta nekilnojamojo turto verte (293 151 Lt), o ne pareiÅ¡kėjų nurodyta 172 000 Lt buto rinkos verte pagal VÄ® Registrų centro 2008-09-11 duomenis, nustatytus masinio vertinimo bÅ«du. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų finansinė bÅ«klė nėra kritinė, o pardavus pareiÅ¡kėjams priklausantį turtÄ bÅ«tų padengta didžioji dalis skolos kreditoriams.

PareiÅ¡kėjai yra jauni ir darbingi, todėl egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog jie pajėgÅ«s įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2012-10-26 iki 2014-08-27 pareiÅ¡kėjai sumokėjo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 14 330 Lt skolos pagal kredito sutartį. PareiÅ¡kėjų nurodyta buto rinkos vertė neatitinka tikrovės, kadangi ji buvo nustatyta vadovaujantis VÄ® Registrų centro 2008-09-11 atlikti masiniu vertinimu, todėl Å¡iai dienai nėra tiksli ir aktuali.

PareiÅ¡kėjai nurodė, jog bandant parduoti butÄ didžiausia siÅ«loma kaina buvo 230 000 Lt, todėl Å¡i suma turėtų bÅ«ti laikoma kaip atitinkanti realiÄ pareiÅ¡kėjų buto vertę. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja dar daugiau nei metus planuoja bÅ«ti vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl akivaizdu, jog per šį laikotarpį jokių aktyvių mokumo atkÅ«rimo veiksmų ji negalės atlikti. Be to, pareiÅ¡kėja su banku kredito sutartį pasirašė jau bÅ«dama vaiko priežiÅ«ros atostogose, taigi iÅ¡ esmės buvo analogiÅ¡koje situacijoje kaip ir Å¡iuo metu, tačiau kredito paėmimo metu ji nelaikė savęs nemokia.

PareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos siekia 888,50 Lt, pareiÅ¡kėjo pajamos yra apie 1000 Lt per mėnesį. PareiÅ¡kėjų pateiktoje iÅ¡laidų bÅ«tiniesiems poreikiams detalizacijoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjams ir trims jų mažamečiams vaikams yra reikalinga 1603 Lt suma per mėnesį. Taigi, iÅ¡kėlus pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjų mokumas galėtų bÅ«ti atkurtas tik iÅ¡ esmės nuraÅ¡ius skolas, o tai pažeistų Fizinio asmens bankroto bylos įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintÄ Ä¯statymo paskirtį.Suinteresuotas asmuo Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 nutartimi atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams J.

S. ir S. U. bankroto bylÄ . Teismas pažymėjo, jog byloje nesant tikslių duomenų apie pareiÅ¡kėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertę Å¡iai dienai, neatlikus individualaus jo vertinimo, sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ argumentu, jog pareiÅ¡kėjų turto vertė galėtų bÅ«ti nustatoma remiantis ta kaina, kuri buvo pasiÅ«lyta kaip didžiausia bandant parduoti minimÄ butÄ , t. y. 230 000 Lt. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai J. S. pagal 2010-10-25 paveldėjimo teisės liudijimÄ priklausė ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2011-12-23 dovanojimo sutartį buvo padovanotas pareiÅ¡kėjos motinai I.

S.. 2013-05-10 VÄ® Registrų centro duomenimis vidutinė Å¡io žemės sklypo rinkos vertė – 128 000 Lt (atitinkamai ½ dalies Å¡io sklypo vertė 64 000 Lt). Teismas nurodė, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

CK 6.67 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja dovanojimo sandorį sudarė su savo motina I. S.. Kadangi į bylÄ nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, dėl kokių pateisinamų priežasčių ji privalėjusi sudaryti šį sandorį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja pagal 2011-12-23 dovanojimo sutartį perleidusi ½ dalį žemės sklypo, kurio rinkos vertė yra 64 000 Lt, pažeidė kreditorių teises, kadangi turėdama vertingo nekilnojamojo turto turėjo galimybę padengti dalį įsiskolinimo kreditoriams.

Teismas šį pareiÅ¡kėjos veiksmÄ pripažino nesÄ Å¾iningu. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡dėstytais argumentais, jog pareiÅ¡kėjai nuo 2007 metų išėjus vaiko priežiÅ«ros atostogų ir Å¡iuo metu auginant jau trečiÄ vaikÄ , nėra tinkamas laikas bankroto procedÅ«roms. Teismas sprendė, jog pagal bylos duomenis negalima pareiÅ¡kėjų bÅ«klės vertinti kaip kritinės, kadangi jie abu yra jauni ir darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jų neįgalumÄ ar negalėjimÄ gauti didesnes pajamas.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai J. S. ir S. U. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pats teismas pažymėjo, jog byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kokia yra pareiÅ¡kėjų turimo nekilnojamojo turto vertė Å¡iai dienai, nes pareiÅ¡kėjai nėra pateikę individualaus jų turimo turto vertinimo. Vadinasi, teismas pats pasisakė, jog pareiÅ¡kėjų turto vertės byloje neįmanoma nustatyti be įrodymo apie vertę.

IÅ¡ teismo argumentų matoma, jog tinkamu ir vertintinu įrodymu teismas laiko individualaus jų turimo turto vertinimÄ . Tačiau nesuprantama, kodėl teismas visgi ėmėsi nustatinėti pareiÅ¡kėjų turto vertę, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų – UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, prielaidomis ir pamÄ stymais, kuo gi remiantis byloje bÅ«tų galima nustatinėti turto vertę. Teismas, įvertindamas tai, jog pareiÅ¡kėjai neturi atstovo, privalėjo bÅ«ti aktyvus ir imtis veiksmų, jog iÅ¡reikalautų įrodymus.

Tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai, bylos aplinkybės bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos bei tinkamai įvertinta galimybė pareiÅ¡kėjams bankrutuoti, teismas privalėjo įpareigoti pareiÅ¡kėjus atlikti turto vertinimÄ , paskiriant tam protingÄ terminÄ , ir vėliau pareiÅ¡kėjams pateikus ar nepateikus minimo įrodymo, spręsti apie galimybę kelti bankroto bylÄ . Tuo tarpu teismas, to nepadarydamas, savarankiÅ¡kai, neatlikus jokios analizės, kitos bylos Å¡alies – nekompetetingo asmens, kurio veikla nesusijusi su turto vertinimu, pasiÅ«lymu, įvertino turtÄ 230 000 Lt suma, ko pasekmėje priėmė naikintinÄ nutartį, kurios motyvai visiÅ¡kai neatitinka pareiÅ¡kėjų pozicijos bei faktinės situacijos.

Turto vertinimo nebuvimas byloje teismui nesuteikė teisės savarankiÅ¡kai įvertinti turtÄ , todėl laikytina, jog Å¡i aplinkybė – pareiÅ¡kėjų turto masė, visiÅ¡kai nebuvo iÅ¡tirta, dėl ko byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai. Å iuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, egzistuojant CPK 327 str. 1 d. 2 p. esančiam pagrindui. Nurodo, kad 2000 m. mirus pareiÅ¡kėjos seneliui G. K., jo turtÄ paveldėjo mirusiojo mama bei mirusiojo duktė (pareiÅ¡kėjos mama).

PareiÅ¡kėjos mama I. S. dėl laiko ir kompetencijų stokos negalėjo tvarkyti su paveldėtu turtu susijusių dokumentų ir atsisakė savo teisių į paveldėtÄ turtÄ pareiÅ¡kėjos J. S. naudai. Tarpusavyje sutarė, kad turėdama galimybes, pareiÅ¡kėja pradės tvarkyti su turto įregistravimu susijusius reikalus, bet negalės juo disponuoti ir įvykdžiusi susitarimÄ grÄ Å¾ins jį motinai. 2010-10-25 Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės V. Z. pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį pareiÅ¡kėjai priklausė ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Konsultuodamasi su specialistais, pareiÅ¡kėja pradėjo tvarkyti su sklypu susijusius dokumentus (buvo atlikti kadastriniai matavimai, inventorizacija, adreso suteikimas, turto įregistravimas Registrų centre ir t. t.), t. y. buvo atlikti veiksmai, kurių atlikti pareiÅ¡kėjos motina nebÅ«tų galėjusi. 2011-12-23 Vilniaus m. 1-ajame notarų biure notarė V. S.-M. patvirtino dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ žemės sklypo, pareiÅ¡kėja padovanojo savo motinai I.

S., t. y. grÄ Å¾ino turtÄ , kuris buvo jai suteiktas laikinai, kol pareiÅ¡kėja atliks visus reikiamus veiksmus. Padovanojus turtÄ pareiÅ¡kėja nepatyrė nuostolių, kadangi laikinai buvo jį gavusi neatlygintinai, tuo tarpu dokumentų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėjo pareiÅ¡kėjos mama I. S. ir kita bendrasavininkė D. L.. Remiantis Å¡iuo kriterijumi, pareiÅ¡kėjos sudarytas dovanojimo sandoris nebuvo sandoris, kuris FABÄ® prasme galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjų gebėjimui vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Juo labiau, dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu pareiÅ¡kėjai negalėjo numatyti fizinio asmens bankroto galimybės ir taip pat nežinojo, kad tokiu bÅ«du iÅ¡ viso potencialiai įmanoma pažeisti kreditorių interesus, kadangi bankas su pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktiniu sutarties nutraukęs dar nebuvo, o UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ Å¡eima savalaikiai mokėjo pagal grÄ Å¾inimų grafikus. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dalies žemės sklypo padovanojimas motinai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjų nemokumÄ , kadangi realizavus šį nekilnojamÄ jį turtÄ bei pareiÅ¡kėjams priklausantį butÄ bÅ«tų buvę galima padengti didžiÄ jÄ dalį turimų skolinių įsipareigojimų. Likusi nepadengta skolinių įsipareigojimų suma (jeigu tokia suma iÅ¡ viso bÅ«tų), atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai yra darbingo amžiaus, galėtų bÅ«ti padengta per protingÄ terminÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėja sÄ moningais veiksmais sumažino savo turimo turto apimtį, kas neabejotinai apsunkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ bei vadovaudamasis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ . Pažymi, jog atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais dokumentais, todėl turi bÅ«ti atmetami kaip nepagrįsti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai, esant sunkiai finansinei padėčiai, nesiekė jos pagerinti pareiÅ¡kėjai pradedant dirbti ir gaunant daugiau pajamų, tačiau pasirinko galimybę turėti gausiÄ Å¡eimÄ , kas neabejotinai sunkina finansinę situacijÄ . PareiÅ¡kėjai turėjo suvokti, kad Å¡eimos pagausėjimas apsunkins jų finansinę situacijÄ , todėl dabar, prisidengiant padidėjusiu iÅ¡laikytinių skaičium, siekis iÅ¡vengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo nėra sÄ Å¾iningas kreditorių atžvilgiu.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas yra pakeitęs kelias darbovietes, Å¡iuo metu dirba pagal verslo liudijimÄ , kas reiÅ¡kia, kad yra darbingas ir turi visas galimybes gauti pajamų, atsiskaityti su kreditoriais. PareiÅ¡kėja, pasibaigus vaiko priežiÅ«ros atostogoms, taip pat galės grįžti į darbÄ bei gauti pajamų. Todėl konstatuoti pareiÅ¡kėjų nemokumo pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB DNB bankas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sudarydama dovanojimo sandorį apeliantė pažeidė turimų kreditorių teisės bei teisėtus interesus, kadangi sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, mastÄ , ir sudarė grėsmę, kad apeliantų įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Tokiu bÅ«du dėl dovanojimo sandorio sudarymo apeliantai tapo nemokÅ«s. Vadovaujantis į bylÄ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, apeliantės perleisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 37 071,00 Eur.

Atitinkamai apeliantei priklausiusios žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 18 535,50 Eur. Taigi, tuo atveji jeigu apeliantė nebÅ«tų sudariusi dovanojimo sutarties, kreditorių teises pažeidžiančiomis sÄ lygomis, realizavus dalį minėto žemės sklypo bei apeliantams priklausantį butÄ , bÅ«tų galima beveik visiÅ¡kai padengti apeliantų įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie imperatyvus, dėl kurių apeliantė bÅ«tų privalėjusi sudaryti dovanojimo sutartį, nėra.

Pažymėtina, kad dovanojimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina dovanotojo valia ir niekas negali priversti asmens sudaryti dovanojimo sutartį. Ä®rodyti sandorio sudarymo privalomumÄ tenka sandorį sudariusiai Å¡aliai, tačiau tokių įrodymų apeliantai nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK178 str.). Apeliantė dalį minėto žemės sklypo neatlygintinai padovanojo savo mamai I. S., todėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodinėti nereikia. Pagal CK 6.67 str. 1 d. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, todėl Å¡ioje byloje taikytina apeliantės J.

S. ir jos mamos I. S. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Be to, turtÄ apeliantė perleido žinodama apie jos turimas galiojančias pinigines prievoles bankui ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, kreditorių apie savo ketinimus perleisti turtÄ neinformavo, piniginio ekvivalento už turtÄ negavo, dėl ko negalėjo jų panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Å ios aplinkybės patvirtina apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantų įsipareigojimų, turimo turto santykį ir tai, kad apeliantai yra jauni (32 m. ir 39 m.) bei darbingi, apeliantė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , o apelianto veiklos sritis yra pakankamai paklausi bei apeliantė ketina artimiausi metu grįžti į darbÄ , o ateityje tikisi susirasti gerai apmokamÄ darbÄ , padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantai ateityje turės galimybę įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jos apeliantam neturėtų bÅ«ti keliama fizinio asmens bankroto byla. Be to, pažymi, jog nors pateiktame atskirajame skunde apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti juos atlikti buto vertinimÄ , tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti. Civiliniame procese galiojant rungimosi principui, kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantai teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi jų pačių paaiÅ¡kinimais apie turto kainÄ , už kuriÄ pirkėjai buvo suinteresuoti įsigyti jų butÄ , nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, jog nekilnojamojo turto vertė, kuria vadovavosi teismas, neatitinka realios rinkos kainos. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams J. S. ir S. U. bankroto bylÄ . Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABÄ®) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 str. 1 d.).

Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų, nustatytų FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje (FABÄ® 6 str. 1 d.).

Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui, tačiau CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta Å¡io principo iÅ¡imtis ir tokiu bÅ«du yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . CK 6.67 straipsnyje iÅ¡vardintais atvejais sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintoms aplinkybėms, sandorio Å¡alys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Minėtame straipsnyje iÅ¡vardintų aplinkybių sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai neaiÅ¡kintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cvilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog pareiÅ¡kėja J.

S. 2011-12-23 dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai I. S. pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausiusiÄ Â½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 71-74). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡io žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 128 000 Lt (37 071,36 Eur), atitinkamai pareiÅ¡kėjai priklausiusios ½ dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 64 000 Lt (18 535,68 Eur). Pažymėtina, jog, kaip matyti iÅ¡ pačių pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime dėstomų aplinkybių, nepraėjus nei mėnesiui nuo 2011-12-23 dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. jau 2012 m. sausio mėnesį, pareiÅ¡kėjai informavo savo kreditorius, kad nebeiÅ¡gali vykdyti prisiimtų finansinių reikalavimų.

Å i aplinkybė rodo, kad jau dovanojimo sutarties sudarymo metu pareiÅ¡kėjų turtinė padėtis buvo itin prasta. PareiÅ¡kėja, sudarydama dovanojimo sutartį, negalėjo apie tai nežinoti. Taigi, pareiÅ¡kėja, perleisdama savo motinai jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ neatlygintinai, t. y. už šį turtÄ negaudama jokio atlygio, žymiai sumažino turimo turto, iÅ¡ kurio buvo galima padengti dalį įsipareigojimų kreditoriams, kiekį, dar labiau pablogino ir taip jau sunkiÄ savo Å¡eimos turtinę padėtį ir tokiu bÅ«du reikÅ¡mingai prisidėjo prie savo nemokumo.

Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai, kuomet ji suvokdama, kad jos Å¡eimos turtinė padėtis nėra gera, jÄ dar labiau sÄ moningai pablogina, dovanodama jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ savo artimam giminaičiui – motinai, o ne panaudodama šį turtÄ kreditoriniams įsipareigojimams padengti, laikytini nesÄ Å¾iningais, padariusiais reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjų nemokumui, taip pat pažeidžiančiais kreditorių teises ir interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams J.

S. ir S. U. bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. PareiÅ¡kėjai atskirajame skunde 2011-12-23 dovanojimo sutarties sudarymo bÅ«tinybę grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjos mama I. S. dėl laiko ir kompetencijų stokos negalėjo tvarkyti su paveldėtu turtu susijusių dokumentų, todėl atsisakė savo teisių į paveldėtÄ turtÄ pareiÅ¡kėjos J. S. naudai, tačiau tarpusavyje jos sutarė, kad turėdama galimybes, pareiÅ¡kėja pradės tvarkyti su turto įregistravimu susijusius reikalus, bet negalės juo disponuoti ir įvykdžiusi susitarimÄ grÄ Å¾ins jį motinai.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Å ie atskirojo skundo argumentai yra subjektyvaus pobÅ«džio, o jokių objektyvių juos pagrindžiančių įrodymų, į bylÄ nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog tam, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi tvarkyti su jos motinos paveldėtu turtu susijusius dokumentus, palikimo atsisakymas visiÅ¡kai nebuvo bÅ«tinas, tam bÅ«tų pakakę žymiai paprastesnės procedÅ«ros, t. y. iÅ¡duoti įgaliojimÄ , suteikiantį teisę pareiÅ¡kėjai atstovaujamosios, t. y. jos motinos I.

S., vardu tvarkyti su paveldėtu turtu susijusius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau aukščiau nustatytų aplinkybių, susijusių su dovanojimo sutarties sudarymu ir pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumu, kontekste, pareiÅ¡kėjų, kurie yra suinteresuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimu, subjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai, kad 2011-12-23 dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kėja J. S. padovanojo turtÄ savo motinai, nes turtas pareiÅ¡kėjai priklausė tik iki tol, kol bus sutvarkyti su turtu susiję dokumentai, laikytini neįtikinančiais bei nepagrindžiais dovanojimo sutarties sudarymo bÅ«tinybės. Esant nurodytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, dėl kokių pateisinamų priežasčių pareiÅ¡kėja privalėjusi sudaryti dovanojimo sutartį, padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pagal 2011-12-23 dovanojimo sutartį perleidusi ½ dalį žemės sklypo, kurio rinkos vertė yra 64 000 Lt, pažeidė kreditorių teises, nes turėdama vertingo nekilnojamojo turto turėjo galimybę padengti dalį įsiskolinimo kreditoriams, bei pagrįstai šį pareiÅ¡kėjos veiksmÄ pripažino nesÄ Å¾iningu.    PareiÅ¡kėjai taip pat nurodo, kad teismas nesant jokio turto vertinimo, neatlikus jokios analizės, nepagrįstai įvertino pareiÅ¡kėjų turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 230000 Lt suma, dėl ko priėmė naikintinÄ nutartį, kurios motyvai visiÅ¡kai neatitinka realybės. Å ie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pažymėtina, jog reikalavimas teismui bÅ«ti aktyviam bankroto bylose, negali bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas kaip teismo prievolė už pačiÄ Å¡alį aiÅ¡kintis konkrečias bendro pobÅ«džio Å¡alies teiginius pagrindžiančias aplinkybes ir rinkti jas patvirtinančius įrodymus.

Pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai šaliai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantai patys privalėjo būti aktyvūs proceso dalyviai ir pateikti teismui jiems priklausančio turto rinkos vertę pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Apeliantai, šiuo atveju nesutikdami su teismo nustatyta pareiškėjams priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), verte – 230 000 Lt, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių, kad nustatyta minėto turto vertė neatitinka šio turto rinkos kainos.

Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų turto vertę teismas nustatė, nesant individualaus turto vertinimo, nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo S. U. iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ gaunamas darbo užmokestis nėra pastovaus dydžio, kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas, jo darbo užmokestis sudaro vidutiniÅ¡kai apie 1 000 Lt per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo pastangas susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas jaunas, sveikas, darbingas asmuo, tenkinasi nepastovaus dydžio darbo užmokesčiu, sudarančiu tik apie 1 000 Lt per mėnesį, rodo pareiÅ¡kėjo pasyvumÄ , nerÅ«pestingumÄ , taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjas apskritai nėra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityta su kuo daugiau kreditorių ir kuo didesne apimtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų bÅ«klės negalima vertinti kaip kritinės, nes jie abu yra jauni ir darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jų neįgalumÄ ar negalėjimÄ gauti didesnes pajamas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjams realizavus jų turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei gaunant didesnes pajamas, egzistuoja reali galimybė per protingÄ terminÄ padengti savo turimus įsipareigojimus kreditoriams.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams J.

S. ir S. U. bankroto bylÄ . Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015-01-13 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Vidas Stankevičius