2021-04-14 Nr. AB-7750-3-62-3-01735-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-331-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01735-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (D. V.) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. ik 2018 m. birželio 4 d. atliko bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas avariniu, o jis Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 2 lokalinio sektoriaus 19 būryje atliko bausmę nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ir nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 4 d. Minėtoje bendrabučio tipo patalpoje nebuvo užtikrinimas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, taip pat nebuvo užtikrinamas dirbtinis apšvietimas, tinkama temperatūra šaltuoju laikotarpiu, langai buvo nesandarūs, veisėsi pelėsis, sienos buvo ištrupėjusios, pastato stogas buvo kiauras, į gyvenamąsias kameras per lubas bėgo vanduo, veisėsi buitiniai parazitai (tarakonai), sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2017 m. birželio 20 d. pareiškėjas bausmę atliko Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 3 lokalinio skyriaus 11 būryje, kuriame nebuvo užtikrinimas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, taip pat nebuvo užtikrinamas dirbtinis apšvietimas, tinkama temperatūra šaltuoju laikotarpiu, langai ir durys buvo nesandarūs, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, grindų plytelės sutrupėjusios, netinkama elektros instaliacija. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų pareiškėjas jautėsi pažemintas, pablogėjo jo sveikata, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 19 d., prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 4d. iki 2017 m. birželio 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 11 būryje (3 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 5 miegamajame (bendrabučio tipo). Jis yra 46,25 kv. m ploto, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,85 kv. m. Nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 19 būrį (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), 4 miegamąjį (bendrabučio tipo), kurio plotas 45,51 kv. m, jame įrengta 12 miegamų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,79 kv. m.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimų metu higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų. Temperatūra, drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka higienos reikalavimus. Elektros instaliacija 11 ir 19 būriuose tinkama, langai, sienos ir durys tvarkingi. Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 (1, 3, 4, 5, 7, 21, 16, 19, 10 ir 11 nuteistųjų būriai) nėra avarinės būklės. Nurodo, kad jeigu būtų nustatyta šio pastato avarinė būklė, nuteistieji negalėtų šiame pastate gyventi ir būtų perkelti į kitas patalpas. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. paskirtos komisijos pastato pripažinimo avariniu akte nurodyta, kad statinys yra ne avarinis, o blogos būklės. Alytaus PN 2 ir 3 lokalinių sektorių sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Sanitariniai mazgai bendrabutyje Nr. 2 yra atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis, ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, kiekvienoje kabinoje visada buvo durys, kurias nuteistieji gali užsidaryti. Alytaus PN yra sudaręs sutartis su įmonėmis, kurios atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.

6. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje ar lokaliniame sektoriuje, jis turėjo teisę skųsti Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą būrį, tačiau šia teise jis nepasinaudojo.

7. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 19 d., ir į atsakovo atstovo prašymą, taikė ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimo ir nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą priteisti jo galbūt patirtą žalą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. birželio 4 d.

10. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinimas 11 būrio (3 lokalinis sektorius) 5 miegamajame, kurio plotas 46,25 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų (vienam asmeniui teko 3,85 kv. m ploto), ir 19 būrio (2 lokalinis sektorius) 4 miegamajame, kurio plotas 45,51 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų (vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto). Pareiškėjas teigė, kad patalpos buvo perpildytos, kadangi jose nuolat gyveno 16 nuteistųjų, tačiau konkrečiai nedetalizavo, kuriose patalpose gyveno 16 nuteistųjų, taip pat nenurodė šių asmenų vardų ir pavardžių, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.

11. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos reikalavimų pažeidimų teismas nurodė, jog byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) patvirtina, kad, atlikus bendrabučio Nr. 2 apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o tik bloga. Akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarios jungtys, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija.

Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinis susidėvėjimas 58 proc.).

Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai pradėti tik 2018 m. liepos mėnesį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl bendrabučio Nr. 2 blogos būklės, o taip pat ir ginčo gyvenamosios patalpos blogos būklės, pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus (patalpose buvo šalta, drėgna, netvarkingi langai, elektros instaliacija ir t. t.).

Tai, kad kapitalinis remontas reikalingas bendrabučio Nr. 2 patalpoms, patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3. 1.12). Teismo vertinimu, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo kalinamas Alytaus PN blogos techninės būklės pastate, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 12 punkto reikalavimus.

12. Dėl sanitarinių įrenginių atitvėrimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, t. y. tais atvejais, kai asmuo naudojosi tualetu kameroje kitiems matant. Taigi, teismo nuomone, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos jo privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

13. Dėl buitinių parazitų teismas nurodė, jog Alytaus PN 2016 m. sausio 29 d. buvo sudarę pirkimo–pardavimo sutartį su V. Mulerskio individualia įmone dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, kuri galiojo iki 2016 m. gruodžio 27 d. Nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 27 d. Teismas sprendė, jog Alytaus PN aktyviai veikė, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ar neveikimą šiuo aspektu.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 15. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju. Į bylą buvo pateiktas įrodymas, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra avarinės būklės, tačiau teismas jo tinkamai neįvertino. Pareiškėjas pažymi, kad minėto bendrabučio stogas kiauras, langai nesandarūs, durų rėmai supuvę, sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas, ventiliacija ir apšvietimas neatitinka higienos reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kartu su juo gyveno 16 asmenų.

17. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kaip ji pasireiškė, kuo grindžiamas žalos dydis. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo D. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 gyvenamosios patalpos buvo blogos būklės, pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus (neturtinę žalą). Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas ir jam priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas teigia, Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra avarinės būklės, bendrabučio stogas kiauras, langai nesandarūs, durų rėmai supuvę, sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas, ventiliacija ir apšvietimas neatitinka Higienos normos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateikto dokumento dėl pastato avarinės būklės. Taip pat pareiškėjo teigimu, su juo kartu gyveno 16 asmenų, o atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygas.

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

25. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

26. Pareiškėjo teiginiai, kad pastatas yra avarinės būklės, nepripažintini pagrįstais, nes pareiškėjas nenurodo byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos argumentus. Iš byloje pateikto 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto matyti, jog, atlikus bendrabučio Nr. 2 apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 ir jo gyvenamosios patalpos yra blogos būklės. Akte nurodyta, kad yra žymi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai yra stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daug kur nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės pajuodusios ir apipelijusios sienos. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas – 58). Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Minėtame Akte taip pat pažymėta, kad yra reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus bei duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 2–3). Kaip nurodė atsakovo atstovas, reikalingi remonto darbai nebuvo atlikti iki 2018 m. liepos mėnesio.

27. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 blogos būklės, taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus. Tai, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 patalpoms yra reikalingas kapitalinis remontas, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas (b. l. 21–24). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Higienos normos 12 punkto pažeidimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių miegamųjų vietų skaičiaus ir padarė pagrįstą išvadą, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Alytaus PN patalpose teko mažiausiai 3,79 kv. m jų ploto. Be to, neatmetama galimybė, kad tam tikrais laikotarpiais ne visos lovos buvo užimtos, todėl pareiškėjui galėjo tekti ir daugiau gyvenamosios patalpos ploto. D. V. teiginiai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie nuteistųjų skaičių, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, jog, vertinant vienam asmeniui tenkantį patalpos plotą, iš bendro ploto turi būti atimamas baldų užimamas plotas. Nors pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie jam tekusį patalpų plotą, tačiau jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, o pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie tai, kad su juo gyveno 16 asmenų, yra abstraktūs, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų plotas.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kad tualetuose jam trūko privatumo, nustatė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskira nuo gyvenamųjų patalpų, padarė išvadą, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl to nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, t. y. tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, nežmoniškomis ir (ar) žeminančiomis sąlygomis.

30. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, nes Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3447-968/2020).

31. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagristų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jo teisių gynimo būdu.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

34. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017 ir kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus), jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė