2018-10-10 Nr. AB-18111-3-61-3-02179-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2697-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02179-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde nurodė, kad beveik visose Lukiškių TI-K kamerose reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto buvo pažeistas. Pasak pareiškėjos, ji 2015 m. – 2017 m. buvo laikoma Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, t. y kamerose buvo šalta, drėgna, pelėsis, prastas apšvietimas, sanitariniai mazgai neaptverti, išvietė sandariai neužsidarydavo, pareiškėja buvo priversta visą laiką kvėpuoti fekalijų kvapu, dėl tokių laikymo sąlygų, pasak pareiškėjos, pablogėjo jos sveikata, taigi pareiškėja prašė priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 6–12) nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti.

4. Pažymėjo, kad pareiškėja visą apgyvendinimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo apgyvendinta sąlygomis, kai asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Nuolat reikalaujama iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, skunde nėra konkretumo. Todėl pareiškėjos patirti nepatogumai labiausiai sietini su jos elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjos I. B. skundą tenkino iš dalies. Pripažino pareiškėjos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. pažeidimą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje kyla ginčas, ar pareiškėja I. B. Lukiškių TI-K buvo laikoma tinkamomis sąlygomis.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) ir pažymėjo, kad 3,6 kv. m plotas turi būti vertinimo kriterijus šioje administracinėje byloje, nes pareiškėjos keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.

8. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Apibendrindamas kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikoma pareiškėja, teismas darė išvadą, jog tuo laikotarpiu kamerose laikomiems asmenims ploto netrūko. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Teismas įvertino, kad pareiškėjai ploto pagal teisės aktus pakako.

9. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji buvo laikoma Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis (kamerose buvo šalta, drėgna, pelėsis, prastas apšvietimas, sanitariniai mazgai neaptverti, išvietė sandariai neužsidarydavo, pareiškėja buvo priversta visą laiką kvėpuoti fekalijų kvapu, dėl tokių laikymo sąlygų, pasak pareiškėjos, pablogėjo jos sveikata) teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, konstatavo, kad pareiškėjos nusiskundimai dėl minėtų laikymo sąlygų yra nepagrįsti, išskyrus dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo. Tačiau dėl fekalijų kvapo pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jai būtent dėl to pablogėjo sveikata. Priešingai, teismas nustatė, kad pareiškėja savo sveikatą žalojo vartodama narkotines medžiagas, o, esant duomenims, kad kamerose vėdinimo sąlygos atitiko reikalavimus, darė išvadą, kad dėl kvapų pareiškėja nepatyrė jokios žalos.

10. Kita vertus, teismas konstatavo, kad dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo pareiškėjos teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K buvo pažeista. Tačiau teismas pabrėžė ir tai, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, ir pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjai padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir intensyvumą bei tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjai dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Pareiškėja iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jai buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjai už patirtą neturtinę žalą. Tokią poziciją teismas pagrindė iš esmės identiška savo aplinkybėmis administracine byla, kurioje net buvo vertinta, kad pareiškėjui trumpą laiką trūko kameros ploto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1423-442/2017).

III. 11. Pareiškėja I. B. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 133–135), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėja pažymi, kad buvo kalinama nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, dar ir šiandien jaučia to pasekmes, nes pablogėjo sveikata, jaučiasi prislėgta, kankina nemiga, pablogėjo regėjimas, bijo, kad ateityje bus sunkiau bendrauti su kitais asmenimis. Pareiškėja akcentuoja, kad kamerose buvo šalta, drėgna, pelėsis, prastas apšvietimas, sanitariniai mazgai neaptverti, visą laiką tekdavo kvėpuoti fekalijų kvapu, nebuvo vėdinimo sistemos, kamerose nebuvo užtikrinamas ne mažesnis nei 3.6 kv. m plotas. Nebuvo galima naudotis tualetu, nes sklisdavo nežmoniškas kvapas, o vienam iš kalinamųjų asmenų pasinaudojus, kildavo konfliktai. Kamerose buvo dirbtinis apšvietimas, kuris buvo labai ryškus, išjungti jo nebuvo galima, nuo jo skaudėjo galvą ir akis. Mano, jog toks elgesys pažeidė Konvencijos 3 ir 8 straipsnius. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jeigu teismui informacijos nepakaktų, prašo išsireikalauti ją iš Lukiškių TI-K.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 138–141), kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos patirti nepatogumai labiausiai sietini su jos pačios elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo įstaigą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl jos patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent nurodyta suma kompensuotų galimai jai padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. atlyginimo.

16. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

17. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

18. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjos buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjos įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjos nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad jeigu teismui informacijos nepakaktų, prašo išsireikalauti ją iš Lukiškių TI-K. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjai tekusio konkretaus gyvenamojo ploto ir kitų kalinimo sąlygų jos kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 25 d. (196 dienas) dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo pareiškėjos teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Atsižvelgdamas į šį pažeidimą, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjai už patirtą neturtinę žalą.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lukiškių TI-K padarytą pažeidimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, nustačius pareiškėjos teisių pažeidimą dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, egzistuoja pagrindas spręsti dėl pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

24. Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjos nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi tai, kad kiti pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo būtų skundusis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, o byloje nenustatyta, jog būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjai būtų kilę sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjos patirtai skriaudai atlyginti.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, o kitą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl likusių pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjos I. B. skundą tenkinti iš dalies bei priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė