N-261-233-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-233/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00275-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimo P. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 21 d. P. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. balandžio 30 d., apie 14.49 val., vairuodamas automobilį viršijo leistiną iki 50 km/h greitį, nes važiavo 80 km/h (įvertinus +/-3 km/h paklaidą), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą ir paskyrė 200 Lt baudą.

P. Š. su nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi P. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu P. Š. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi P. Š. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas 246, 256 ir 257 reikalavimų, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija.

Teismas nurodė, kad P. Š. yra kaltinamas tuo, kad važiuodamas automobiliu viršijo leistiną iki 50 km/h greitį – važiavo 80 km/h greičiu. Apeliantas kelia versiją, kad greičio matavimo prietaisas galėjo išmatuoti jo automobilio greitį, kai jis dar nebuvo įvažiavęs į gyvenvietę.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta.

Iš byloje esančio Teisės pažeidimo duomenų protokolo Nr. 0623020 654 matyti, kad ginčo automobilio greitis buvo matuojamas Tauragės rajone Akstupių kaime (b. l. 14). Iš 2009 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad policijos pareigūnų automobilis stovėjo 250 m atstumu nuo kelio ženklo „gyvenvietės pabaiga“ ir 810 m atstumu nuo kelio ženklo „gyvenvietės pradžia“ (b. l. 30). Teisėjų kolegija nesutiko su apelianto argumentu, kad ši, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pažeidimo užfiksavimo, sudaryta schema, nepatvirtina, kurioj vietoje stovėjo policijos automobilis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši schema, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai turi būti vertinami visų įrodymų kontekste. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šioje schemoje nėra nustatyta, kuria kryptimi judėjo apelianto vairuojamas automobilis. Esant tokiems neaiškumams, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad jie būtų pašalinti, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju, kilusius neaiškumus būtų galima pašalinti apklausiant ginčo automobilio greitį užfiksavusį ir schemą nubraižiusį policijos pareigūną A. P..

Teismas nustatė, kad apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo išmatuotas greičio matavimo sistema, kurios gamyklinis Nr. 625-010/, 625-010/61286, kurios metrologinės patikros liudijimo Nr. 0303736 (b. l. 11). Kolegija konstatuoja, kad byloje nesant greičio matavimo sistemos, kurios gamyklinis Nr. 625-010/, 625-010/61286, naudojimo instrukcijos, neįmanoma nustatyti, ar minėta priemonė buvo panaudota laikantis instrukcijos reikalavimų. Todėl iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, ar pareigūnai techninę priemonę, kuria buvo nustatytas apelianto vairuoto automobilio greitis, naudojo laikydamiesi jos naudojimosi instrukcijos, ar techninei priemonei, jos naudojimo metu, buvo išduotas patikros sertifikatas, ar pareigūnai buvo instruktuoti, kaip šia technine priemone naudotis.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS viršininko 2009 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 227451 ir P. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formaliai atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašė tam įgalioti policijos pareigūnai. Tačiau byloje nėra pagrįstų faktinių duomenų, įrodančių, kad P. Š. kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Teismas, analizuodamas ATPK 256 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies, ATPK 257 straipsnio nuostatas, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimų priemonių rodmenys yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių (žr. LVAT 2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-106/2008, 2007 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-1-1790/2007), nurodė, kad 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareikalavo iš Institucijos duomenų apie tiriamam pažeidimui nustatyti panaudotą techninę priemonę, jos patikros sertifikato ir kt. (b. l. 82). Iš pateikto ginčo greičio matavimo prietaiso patikros sertifikato teismas nustatė, kad patikros sertifikatas ginčo radiolokaciniam transporto priemonių greičio matavimo prietaisui „Berkut“ Nr. 0709073, gamyklinis Nr. 625-010/61286, išduotas 2009 m. kovo 5 d. ir galiojo iki 2010 m. kovo 5 d. kadangi pažeidimas užfiksuotas 2009 m. balandžio 30 d., konstatavo, kad ginčo greitis užfiksuotas tinkama greičio matavimo priemone.

Tačiau, analizuojant ir vertinant Institucijos pateiktą medžiagą – 2009 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio vietos schemą (b.l. 30), fotonuotraukas (b.l. 31-39), teismas nustatė, kad schema, kurioje pavaizduota policijos automobilio stovėjimo vieta, atstumai, sudaryta praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo tiriamo pažeidimo užfiksavimo dienos, fotonuotraukose pavaizduotas visai kitas policijos automobilis nei, tas iš kurio buvo fiksuotas ginčo greitis. Teismas šias aplinkybes pripažino sudarančiomis pagrindą abejoti ginčo greičio nustatymo teisingumu, t. y. lieka abejonė, ar ginčo greitis nustatytas pareigūnams esant tinkamu atstumu nuo gyvenvietės pradžios, ar pareigūnai pasirinko tinkamą stovėjimo poziciją, fiksuodami greitį radiolokaciniu transporto priemonių greičio matavimo prietaisu „Berkut“ gyvenvietės ribose. Teismas iš esmės sutiko su skundo argumentais, jog skundžiamame nutarime nėra nurodyta konkretaus kelio kilometro, kuriame fiskuotas ginčo greitis, nes tokių duomenų buvimas iš esmės paneigtų bet kokias prielaidas abejoti, ar ginčo greitis nustatytas gyvenvietėje, ar dar prieš į ją įvažiuojant ir pan.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju papildomų ir (ar) kitų įrodymų šioje byloje surinkti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.

IV. Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas pažeidė ATPK 248 straipsnio nuostatas, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neapklausęs liudytoju policijos pareigūno A. P., nors LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje buvo nurodęs, kad byloje kilusios abejonės gali būti pašalintos apklausus minėtą policijos pareigūną.

P. Š. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad policijos pareigūnas A. P. turėjo visas galimybes atvykti į bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. Š. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog P. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog teismas privalėjo byloje apklausti liudytoju A. P. ir pašalinti byloje kilusias abejones.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad schema, kurioje pavaizduota policijos automobilio stovėjimo vieta, atstumai, sudaryta praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo tiriamo pažeidimo užfiksavimo dienos, fotonuotraukose pavaizduotas visai kitas policijos automobilis nei, tas iš kurio buvo fiksuotas ginčo greitis. Teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino sudarančiomis pagrindą abejoti ginčo greičio nustatymo teisingumu, t. y. lieka abejonė, ar ginčo greitis nustatytas pareigūnams esant tinkamu atstumu nuo gyvenvietės pradžios, ar pareigūnai pasirinko tinkamą stovėjimo poziciją, fiksuodami greitį radiolokaciniu transporto priemonių greičio matavimo prietaisu „Berkut“ gyvenvietės ribose. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta konkretaus kelio kilometro, kuriame fiskuotas ginčo greitis, nes tokių duomenų buvimas iš esmės paneigtų bet kokias prielaidas abejoti, ar ginčo greitis nustatytas gyvenvietėje, ar dar prieš į ją įvažiuojant.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodymo galimybės išnaudotos.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Romanas Klišauskas