2021-04-21 Nr. AB-8388-3-63-3-01544-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2835-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01544-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti V. Š. į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės PK) Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš Tauragės AVPK V. Š. vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2020 m. rugpjūčio 27 d. gavo Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, V. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintą Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. P. 2020 m. rugpjūčio 25 d. priimtą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-13 (toliau – ir Išvada) bei atsakovo Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos.

2.2. Įsakymas priimtas, remiantis Išvada, kuri yra neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Išvada grįsta prielaidomis, o ne įrodymais, ji neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl tų pačių Išvadoje nurodytų veikų pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20 tame pačiame Tauragės AVPK ir 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tai reiškia, jog apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą ir nusikaltimą jau buvo gauta duomenų dar prieš teikiant pareiškėjui pranešimą apie įtarimą, kai iš pradžių buvo suformuoti trys nusikalstamos veikos epizodai, kurių pagrindu vėliau buvo priimta Išvada bei Įsakymas.

2.3. Tarnybinis patikrinimas pradėtas neteisėtai, t. y. negavus prokuroro nutarimo iškelti drausmės bylą, praleidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punkte numatytą terminą tarnybiniam patikrinimui pradėti nuo informacijos apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, o taip pat pažeidus Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus. Tai yra esminiai Tvarkos aprašo pažeidimai, sudarantys pagrindą naikinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą Įsakymą. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos informacijos gavimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas ir sustabdytas, o atnaujintas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui, laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik pasibaigus baudžiamajam procesui ir nesant prokuroro nutarimo.

2.4. Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimai grubiai pažeisti ir toje dalyje, kurioje nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui “<...> „atlikti tarnybinį patikrinimą“. Toks pavedimas nėra įformintas. Nors 2020 m. liepos 27 d. Tauragės AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, T. P. surašė Tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-5678 Tauragės AVPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas M. N., kuriame nurodyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimo skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo tarnybos metu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje ir buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl tikslinga pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Šis pareigūnas, žinodamas, jog yra praleistas terminas pradėti tarnybinį patikrinimą ir nėra prokuroro nutarimo iškelti pareiškėjui drausminę bylą, neteisėtai pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, tarnybinį patikrinimą šis pareigūnas vykdė ir priėmė Išvadą, neturėdamas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M. N. pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą. Taigi, tarnybinis patikrinimas atliktas jo net nepradėjus, t. y. be teisėto pagrindo.

2.5. Išvados 15 lape konstatuota, jog pareiškėjas be teisėto pagrindo, vykdydamas R. V. prašymus ir veikdamas jo interesais, patikrino duomenis, esančius administracinio nusižengimo byloje ir šiuos duomenis perdavė R. V.. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. V. pareiškėjui paskambino ir pasakė, kad gavo protokolą už važiavimą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir paprašė, kad pareiškėjas pažiūrėtų, kurioje tiksliai vietoje jis padarė šį pažeidimą, todėl išvados teiginys, kad R. V. iš pareiškėjo sužinojo, jog užfiksuotas jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, yra nepagrįstas. Žinodamas, jog R. V. yra UAB „Aurera“ savininkas (akcininkas) ir šiai bendrovei priklausančiu automobiliu buvo padarytas pažeidimas, vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno misiją padėti žmogui, efektyviai naudojant turimus išteklius, t. y. pasinaudodamas policijos duomenų sistema, tik padėjo žmogui sužinoti apie jo bendrovės automobiliu padarytą administracinio nusižengimo vietą ir nemanė, kad taip elgtis negali.

2.6. Pareiškėjas pripažino, kad T. Š. paprašytas surinko duomenis apie A. I. gyvenamąją vietą ir perdavė tuos duomenis, tačiau T. Š. šiais duomenimis nepasinaudojo, A. I. žala nepadaryta. Pareiškėjas nurodė, kad supranta, jog pasielgė negerai, nes policijos informacinėse sistemose surinko minėtus duomenis, tačiau už šiuos veiksmus pareiškėjui galėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda, o ne konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, kas sudarė savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą.

2.7. 2020 m. balandžio 27 d., kai jis tikrino sistemoje „POLIS II“, kas yra automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nepadarė jokio pažeidimo, kadangi tik vykdė savo darbines funkcijas. Jokių asmens duomenų T. Š. neperdavė, todėl Išvada yra surašyta neobjektyviai, ji neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas Įsakymas.

2.8. Pareiškėjas nesutiko su Išvados 14 ir 16 lapuose nurodytu tarnybiniu nusižengimu, kad 2020 m. birželio 17 d. be teisėto pagrindo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, vykdydamas V. D. neteisėtus prašymus ir veikdamas jos interesais, policijos informacinėse sistemose ir registruose (Administracinių teisės pažeidimų registre) tikrino bei neteisėtai perdavė V. D. administracinio nusižengimo ROIK20117014025 atspausdintą protokolą. V. D. kreipėsi į pareiškėją, kaip į pažįstamą policijos pareigūną, prašydama išduoti jai popierinį protokolo variantą. Pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, šio protokolo atspausdinimas ir davimas jai buvo teisėtas, nes policijos pareigūno misija yra ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir valstybę, padėti žmogui.

2.9. Jo atleidimas iš vidaus tarnybos, konstatavus, kad pažemino pareigūno vardą, yra nepagrįstas, nes jo padarytos veikos nėra akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančios, jis savo elgesiu nediskreditavo ir neiškraipė Lietuvos policijos autoriteto ir funkcinės paskirties – ginti, saugoti žmogaus teises ir laisves, savo veiksmais nepažemino policijos pareigūno vardo ir nesulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaikos. Jo veiksmais nebuvo padaryta žala asmenims, niekas nenurodė, jog gauta informacija buvo pažeistas jų privatus gyvenimas, nekilo rezonanso visuomenėje, dėl ko būtų pakirstas pasitikėjimas policija ir t. t., nekilo jokie žalingi padariniai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas.

3. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. 2020 m. balandžio 15 d. pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie leido įtarti, kad Tauragės AVPK Šilutės PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, galbūt teikia tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims, pataria jiems kaip išvengti administracinės atsakomybės pateikiant melagingus duomenis, taip pat tretiesiems asmenims galbūt perduoda informaciją apie Tauragės AVPK Šilutės PK vykdomus reidus, organizuojamas specialiąsias policines priemones ir pan., Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20. Šiame ikiteisminiame tyrime V. Š. pareikšti įtarimai dėl tarnybos metu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, jis apklaustas įtariamuoju. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras 2020 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-1748886-20 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14649-20 dėl V. Š. tarnybos metu padarytą nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje dėl piktnaudžiavimo bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.

3.2. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. rugpjūčio 28 d., surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-13, kurią patvirtino Tauragės AVPK atliekantis viršininko funkcijas V. M.. Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, dėl šios priežasties siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos. Šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 76 straipsnio 1 dalimi, Tauragės AVPK viršininko 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-194 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

3.3. Pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu vertinami pagal skirtingus požymius, sprendžiant dėl skirtingų atsakomybės rūšių (atitinkamai – baudžiamosios ir tarnybinės), todėl pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, visiškai nepriklauso nuo to, ar jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėjo atlikti veiksmai siejami su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai keliami itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie daugiau yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Policijos pareigūnams yra ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo. Minėtos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad pareigūnui tenka įrodinėjimo našta, siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jų tarnybinių pareigų neatsiejama dalis. Pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu jam taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, šis atleidimo pagrindas nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja šios teisinės sankcijos taikymo.

3.4. Skundžiamas Įsakymas atitinka esamą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, yra pagrįstas tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais argumentais, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

4. Pareiškėjas pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį, kad atsakovas papildomai teismui pateikė medžiagą dėl 2020 m. liepos 27 d. rezoliucijų žymų, kurios jam nebuvo pateikęs ir su kuria susipažino, tik gavęs atsakovo atsiliepimą. Iš pateiktų rezoliucijų žymų matyti, kad minėto tarnybinio pranešimo, kuriuo pareigūnas T. P. tik siūlo Tauragės AVPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas M. N. pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu registracijos data yra 2020 m. liepos 27 d.; šio tarnybinio pranešimo registratorius, rengėjas ir pasirašęs asmuo – T. P.; šis tarnybinis pranešimas yra siunčiamas laikinai einančiam viršininko pareigas M. N.; nors tarnybinis pranešimas siunčiamas pastarajam, tačiau jokios šio viršininko rezoliucijos, tame tarpe ir pradėti tarnybinį patikrinimą, šiame rezoliucijų lape nėra, tačiau yra Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko T. V. (pareiškėjo supratimu, net neturėjusio teisės pradėti tarnybinį patikrinimą) 2020 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija „Atlikti tarnybinį patikrinimų“, nors tarnybinis patikrinimas jau buvo baigtas 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir tą pačią dieną buvo priimtas Įsakymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. Taigi tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir Įsakymas priimtas, net nepradėjus tarnybinio patikrinimo, nes tokios rezoliucijos, priešingai nei teigia atsakovas, nėra.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad Tauragės AVPK atliekančio viršininko funkcijas V. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ priimtas, atsižvelgiant į Išvadą. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nurodančias gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, nesilaikė duotos Statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūno priesaikos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidė asmens konstitucines teises ir taip padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai ir valstybei. Tarnybinis patikrinimas baigtas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-13, kurią patvirtino Tauragės AVPK atliekantis viršininko funkcijas V. M.. Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, dėl šios priežasties siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos. Iš Išvados turinio matyti, kad:

6.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro priimtame nutarime Nr. IBPS-V-1748886-20 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14649-20 nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20 pradėtas pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie leido įtarti, kad Tauragės AVPK Šilutės PK veiklos skyriaus tyrėjas V. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, galimai teikia tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims, pataria jiems kaip išvengti administracinės atsakomybės pateikiant melagingus duomenis, taip pat tretiesiems asmenims galimai perduoda informaciją apie Tauragės AVPK Šilutės PK vykdomus reidus, organizuojamas specialiąsias policines priemones ir pan.

6.2. Minėtame nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20 pradėtas pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie leido įtarti, jog Tauragės AVPK Šilutės PK veiklos skyriaus tyrėjas V. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, galimai teikia tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims, pataria jiems kaip išvengti administracinės atsakomybės pateikiant melagingus duomenis, taip pat tretiesiems asmenims galimai perduoda informaciją apie Tauragės AVPK Šilutės PK vykdomus reidus, organizuojamas specialiąsias policines priemones ir pan. Nutarime išdėstytos aplinkybės kad: V. Š. R. V. suteikė informaciją apie duomenis, esančius administracinio nusižengimo byloje ROIK 19106136898, kurių pagrindu jis parašė elektroninį laišką Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyr. specialistui M. K., kad minėtas automobilis pažeidimo padarymo dieną buvo paliktas privataus namo kieme su viduje paliktais dokumentais ir užvedimo rakteliais, o įmonės atstovai negali ir neturi galimybės nustatyti, kas galėjo naudotis minėtu automobiliu, kai buvo užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas.

6.3. V. Š., naudodamasis savo tarybine padėtimi, T. Š. prašymu, Policijos informacinėse sistemose rinko duomenis apie I. I. ir A. I. privatų gyvenimą, o už tai V. Š. naudojosi T. Š. paslaugomis, t. y. T. Š. įmonėje remontuoja savo bei šeimos narių transporto priemones, o T. Š. galimai tokiu būdu atsilygina V. Š. už jo pagalbą surandant jo norimus asmens duomenis policijos informacinėse sistemose. Aplinkybių, kad pagal T. Š. prašymus policijos duomenų bazėse tikrino nurodytus asmenis bei transporto priemonės savininkus, neneigia ir pats V. Š..

6.4. V. Š., būdamas policijos pareigūnas, turėdamas teisėsaugos institucijoje 14 metų patirtį, žinodamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, privalėjo suprasti, kad R. V. ir V. D. prašymai peržiūrėti ir perduoti administracinio nusižengimo duomenis, T. Š. prašymas policijos informacinėse sistemose surinkti ir perduoti asmens duomenis yra neteisėti ir sietini su kurstymu pareigūnui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, už šiuos veiksmus yra numatyta bei gali kilti baudžiamoji atsakomybė (BK 24 str., 5 d., 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas), 167 str. 1 d. (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas) ar administracinė atsakomybė (numatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme). V. Š., gavęs tokius R. V., V. D. ir T. Š. prašymus, turėjo laiko suprasti, apgalvoti, įvertinti galimas rizikas ir nuspręsti kokius veiksmus privalo atlikti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sustabdyti, užkardyti R. V., V. D. ir T. Š. neteisėti veiksmai ir apie šių asmenų gautus prašymus nepranešė teisėsaugos institucijoms.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtintame apraše „Dėl Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d., įsakymo Nr. 5-V-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad naudotojas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis (11.1 p.); naudotojas asmeniškai atsako, kad duomenys būtų tikri, išsamūs ir pateikti laiku (11.2 p.); tvarkydamas duomenis tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan. (11.4. p.); naudotojas už savo veiksmus atsako teisės aktų nustatyta tvarka (11.11. p.); naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1. p.); naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5. p.). Teismas pažymėjo, kad LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas administracines bylas dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo yra pažymėjęs, kad policijos pareigūnams ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo. Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad pareiškėjams tenka įrodinėjimo našta siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jų tarnybinių pareigų neatsiejama dalis (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-418-14).

8. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo aiškinimą, kad minėtų asmenų duomenys buvo peržiūrėti tarnybos tikslais ir teisėtu pagrindu, kai tuo tarpu tokį jo paaiškinimą paneigia byloje esantys įrodymai. Pareigūnas V. Š., elgdamasis nepateisinamai, priešingai nustatytoms teisės normoms ir tarnybos interesams, asmeninius interesus iškeldamas aukščiau tarnybos interesų, vykdydamas privačių asmenų prašymus, sumenkino policijos įvaizdį. Aukščiau minėti pareiškėjo tyčiniai, kalti, priešingi teisei ir tarnybinės etikos normoms veiksmai vertintini kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigūno vardo pažeminimas.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas Įsakymas priimtas, pažeidžiant Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus, t. y., kad tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta ir atliekama be teisėto pagrindo. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo pateikto išrašo iš dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimta Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M. N. rezoliucija atlikti tarnybinį patikrinimą pagal T. P. tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-5678.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas neteisėtai, pažeidus Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus. Šiuo aspektu teismas, remdamasis LVAT praktika, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020). Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas nenurodė, kaip tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas, iki jo atžvilgiu pasibaigs baudžiamasis procesas, būtų kokybiškai įtakojęs jo teises ir teisėtus interesus, taip pat skunde pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu šis tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas galėjo įtakoti pareiškėjo neteisėto elgesio vertinimą ir atsakovo priimto sprendimo pagrįstumą.

11. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kuriais jis ginčijo tarnybinio tyrimo procedūrą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyta Tvarkos aprašo nuostata yra aktuali skaičiuojant tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą, tačiau atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą nėra tarnybinė nuobauda. Pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės AVPK Šilutės PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. Š. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytinai buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 85-PR1-13) bei paprašytas pateikti paaiškinimą iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. V. Š. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė tarnybinį pranešimą „Paaiškinimas” (reg. Nr. 85-PR2-5982), kuriame nurodė, jog nesutinka, kad savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, taip pat nurodė, jog paaiškinimas yra nutraukto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14649-20.

12. Teismas sprendė, jog Išvadoje nustatyti veiksmai, kad pareiškėjas ne tarnybos tikslais, o trečiųjų asmenų prašomas, prisijungdavo prie policijoje įdiegtų neviešų duomenų naršyklių ir programinių priemonių ir įvairius duomenis perduodavo jų prašiusiems fiziniams asmenims, buvo akivaizdžiai neteisėti, besikertantys su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Pareiškėjo veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų, kurie buvo priešingi / nesuderinami uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, o būtent, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan. Visa tai įvertinęs, teismas pripažino, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

13. Teismas pažymėjo, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, kaltę dėl šios veikos ir aprašant sukeltas pasekmes. Esant konstatuotam pareigūno vardo pažeminimo faktui, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

14. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų dėl grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

III. 15. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti V. Š. į Tauragės AVPK Šilutės PK Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas; priteisti iš Tauragės AVPK V. Š. vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

16. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidus procesines ir materialiosios teisės normas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, 86 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalies 3 punktą, todėl turėtų būti panaikintas. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

16.1. Įsakymas turėjo būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau teismas to nepadarė. Teismas nepagrįstai atmetė jo argumentą, kad tarnybinio patikrinimo procedūra jo atžvilgiu buvo pradėta ir atliekama be teisėto pagrindo, neteisingai konstatuodamas, jog „iš atsakovo pateikto išrašo iš dokumentų valdymo sistemos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimta Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M. N. rezoliucija atlikti tarnybinį patikrinimą pagal T. P. pranešimą Nr. 85-PR2-5678“. Pareiškėjas šį argumentą nurodė tiek skunde, tiek papildomai teismui pateiktuose 2020 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl šio išrašo. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir Įsakymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priimtas, net nepradėjus tarnybinio patikrinimo, nes tokios rezoliucijos, priešingai nei teigia atsakovas, nėra. Pagal atsakovo pateiktą išrašą iš DVS matyti, kad ne tik nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, bet jis pagal šį išrašą baigtas dieną po to, kai jau buvo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo. Tačiau į šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas net neatsakė, o pateikė išvadą, prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, praleidus Tvarkos aprašo 6 punkte numatytą terminą tarnybiniam patikrinimui pradėti nuo informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą (jis netgi praleistas daugiau kaip du mėnesius), o taip pat pažeidus Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus. Tai yra esminiai Statuto 39 straipsnio 7 ir 9 punktų, Tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimai, sudarę pagrindą teismui panaikinti Įsakymą.

16.2. Teismas sprendime nepagrįstai neanalizavo kiekvieno Išvadoje nurodyto jo pažeidimo ir nenustatinėjo kaltės dėl kiekvieno iš jų, nevertino, kokias pasekmes sukėlė kiekviena jo veika ir, ar šios pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjo manymu, jo veikomis nebuvo sukeltos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas, todėl nepagrįstai Išvadoje buvo pripažinta, kad jis pažemino pareigūno vardą. Teismo sprendime nurodyta, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Pareiškėjo manymu, šių moralės normų ir visuomenės teisėtų lūkesčių jis nepažeidė.

16.3. Teismas tik perrašė prokuroro nutarime nutraukti pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nurodytus teiginius dėl informacijos R. V., T. Š. suteikimo, kuriuose netrūksta žodžių „galimai“, tačiau pats asmeniškai nevertino visų tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų, Išvados motyvų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16.3.1. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad R. V. jam paskambino ir pasakė, kad gavo protokolą už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir paprašė, kad jis peržiūrėtų, kurioje tiksliai vietoje jis padarė šį pažeidimą. Tą patį patvirtino ir R. V., todėl Išvados teiginys, kad R. V. iš jo sužinojo, jog užfiksuotas padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, yra niekuo nepagrįstas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tarnybinio patikrinimo metu toks faktas nenustatytas. Taip pat nėra jokių net duomenų, kad jis būtų nurodęs R. V., kaip išvengti administracinės atsakomybės, todėl tai yra niekuo nepagrįsta prielaida, o prielaidomis grįsti Išvadą negalima. Pareiškėjo manymu, vien dėl to, jog pareiškėjas jį informavo, kurioje vietoje buvo užfiksuotas tam tikras pažeidimas jo bendrovei priklausančiu automobiliu, ką jis, kaip ir tai, kaip bus kvalifikuojamas pažeidimas, ir pats galėjo sužinoti atvykęs pas bylą vedantį pareigūną, nes tokia informacija nebuvo slapta jam, kaip įmonės vadovui, todėl tokia pareiškėjo veika neturėjo būti pripažinta kaip pažeminusi pareigūno vardą. Tačiau teismas visų šių motyvų net neanalizavo ir nevertino, o tai parodo, kad nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinti įrodymai.

16.3.2. Išvados 16 lape konstatuota, kad jis, vykdydamas T. Š. prašymus ir veikdamas jo interesais, policijos informacinėse sistemose rinko duomenis apie I. I. ir A. I. privatų gyvenimą bei šiuos duomenis perdavė T. Š.. Teismas net nevertino, jog nėra jokių duomenų, kad jis būtų perdavęs T. Š. duomenis apie I. I. privatų gyvenimą, todėl žala nebuvo padaryta niekam. Šiuo atveju jis surinko ir perdavė duomenis tik apie A. I. gyvenamąją vietą, tačiau jis šiais duomenimis net nepasinaudojo, o pats susirado ją per socialinį tinklą ir paskambino jai. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu A. I., jai dėl to žala nebuvo padaryta. Taigi, norėdamas padėti žmogui išspręsti problemą, t. y. susiderinti su A. I. dėl besiribojančių jų žemės sklypų, jis surinko ir perdavė duomenis apie jos gyvenamąją vietą. Priešingai nei teigiama Išvados 14 lape, jis nesurinko duomenų apie I. I. bei A. I. asmens kodą, įrašus apie asmenį kituose nacionaliniuose registruose. Pareiškėjo manymu, už šiuos veiksmus Išvadoje jam galėjo būti siūloma ir paskirta švelnesnė už atleidimą iš vidaus tarnybos tarnybinė nuobauda, o ne konstatuota, jog jis savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, kas sudarė savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą. Tačiau į šiuos jo argumentus teismas taip pat neatsakė.

16.4. Nors iš Išvados yra neaišku, ar 2020 m. balandžio 27 d. įvykis, kuomet jis tikrino sistemoje „POLIS II“, kas yra automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, yra laikomas jo tarnybiniu nusižengimu ar ne, nes Išvados 14 lape jis yra konstatuotas, o 16 lape, kur tikrintojas padarė išvadą, jau jo nėra, todėl nebuvo aišku, ar jam reikia apginti savo poziciją dėl šio epizodo, tačiau ir teismas dėl to sprendime nepasisakė. Pareiškėjas nurodo, kad, vykdydamas savo kaip pareigūno pareigą, jis išsiaiškino per informacinę sistemą, kurioje nurodė tikrovę atitinkantį pagrindą – „TRUKDYMAS EISMUI“, kieno vardu yra registruotas šis automobilis ir šio automobilio savininkės telefono numerį. Išvadoje nurodytas teiginys, kad jis tikrino visų su automobiliu susijusių asmenų duomenis, kuriuos perdavė T. Š., visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi, jis patikrino tik tuo metu buvusio šio automobilio savininko duomenis, t. y. vardą, pavardę, telefono numerį, savininkė buvo moteris ir jis jai pats paskambino, padiktavo T. Š. telefono numerį, kad ji susitartų dėl automobilio patraukimo. Jokių asmens duomenų T. Š. neperdavė ir nėra jokių įrodymų, kad buvo priešingai. Teismas nepasisakė ir dėl šių jo motyvų.

16.5. Dėl V. D. epizodo teismas taip pat tik perrašė Išvados teiginius, pats jų visiškai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl jo skundo motyvų, jog jis nesutinka su Išvados 14 ir 16 lape nurodytu tarnybiniu nusižengimu, kad 2020 m. birželio 17 d. 10:24 val. be teisėto pagrindo piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, vykdydamas V. D. neteisėtus prašymus ir veikdamas jos interesais policijos informacinėse sistemose ir registruose (Administracinių teisės pažeidimų registre), pasinaudodamas savo prisijungimo vardu (duomenys neskelbtini), tikrino bei neteisėtai perdavė V. D., administracinio nusižengimo ROIK20117014025 atspausdintą protokolą, pateikdamas paieškos pagrindą „Roik20117014025“ bei pagrindą patikslinančius duomenis „protokolo atspausdinimas, baudai sumokėti“. Pareiškėjas nesupranta, kodėl tikrintojas teigia, kad tai buvo neteisėtas prašymas, jeigu V. D. elektronine priemone „adoc“ formatu gavo administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu jai sumokėti baudą, dėl ko ji, nemokėdama atsidaryti šio dokumento, tačiau norėdama sumokėti valstybei jai paskirtą baudą, būdama sąžininga pilietė, nepraleisdama terminų, kreipėsi į jį, kaip į pažįstamą policijos pareigūną, prašydama išduoti jai popierinį protokolo variantą. Pareiškėjo manymu, šis prašymas jam, kaip policijos pareigūnui, buvo teisėtas, kaip ir jo, kaip policijos pareigūno, veikimas, t. y. šio protokolo atspausdinimas ir įteikimas V. D. buvo teisėtas. Visų šių aplinkybių teismas net neanalizavo, todėl priėmė visiškai formalų sprendimą, objektyviai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, o tai yra pagrindas sprendimą panaikinti.

16.6. Teismas nepagrįstai nevertino ir tų skunde nurodytų faktų, kad jis per visą ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpį nebuvo nušalintas nuo pareigų, kas sudaro pagrindą manyti, kad visą tą laiką nebuvo manoma, jog tokios jo veikos turėtų būti laikomos kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas ir jis yra visiškai netinkamas policijos darbui. Jis vidaus tarnyboje dirbo beveik 15 metų, sąžiningai tarnavo valstybei ir jos žmonėms, per visą tarnybos laikotarpį už gerą tarnybą buvo skatintas net 6 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Teismas visiškai nevertino to, kad prokuroras minėtame nutarime taip pat konstatavo, jog „negauta duomenų, kad V. Š. atlikdamas šiuos veiksmus siekė turtinės ar asmeninės naudos“, jo „veiksmais padaryta žala nelaikytina didelė teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms, šiuo atveju – policijos įstaigos reputacijai bei valstybės tarnybos autoritetui“.

16.7. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo veiksmais buvo siekiama tokių tikslų, kurie buvo priešingi / nesuderinami uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, nes tokių tikslų jis niekada nesiekė, nėra ir jokių duomenų, kad jo veiksmais būtų pasipiktinusi visuomenė.

16.8. Tiek tarnybinis patikrinimas atliktas be teisėto pagrindo, tinkamai net nepradėjus tarnybinio patikrinimo procedūros, tiek Išvada surašyta šališkai, remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, tiek ir priimtas teismo sprendimas yra grįstas minėtame nutarime ir Išvadoje nurodytomis prielaidomis, o ne surinktų ir visapusiškai, objektyviai ištirtų įrodymų visetu. Teismas, tirdamas Įsakymo pagrįstumą, privalėjo išsiaiškinti visų tarnybinių nusižengimų sudėties elementus, nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, asmenybę, sukeltus padarinius, pareigūną charakterizuojančius duomenis, kurie akivaizdžiai patvirtintų atleidimo iš tarnybos paskyrimo teisėtumą, tačiau to nepadarė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

17. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsiliepime nurodo, kad:

17.1. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Tokios nuostatos laikomasi ir LVAT praktikoje.

17.2. Pareiškėjas teigdamas, kad tarnybinis patikrinimas atliktas, tinkamai net nepradėjus tarnybinio patikrinimo procedūros, siekia klaidinti teismą arba interpretuoja visas aplinkybes taip, kaip jam palankiau ir naudingiau. DVS matosi visa dokumento (T. P. tarnybinio pranešimo) perdavimo eiga. Pareiškėją galbūt suklaidino matoma T. V. pavardė, nes 2020 m. liepos 27 d., t. y. tuo metu kai buvo surašytas Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas T. P. tarnybinis pranešimas ir Tauragės AVPK M. N. priėmė rezoliuciją „Pradėti tarnybinį patikrinimą“ T. V. atostogavo (pridedamas išrašas iš bylos, iš kurio matyti, kad nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 31 d. jis atostogavo). Kai T. V. grįžo iš atostogų, dokumento (tarnybinio pranešimo prie kurio įrašyta rezoliucija) vykdymas dar nebuvo pasibaigęs. T. V. atostogų metu jį pavadavo vyriausiasis tyrėjas T. P., todėl M. N. rezoliucija „Atlikti tarnybinį patikrinimą“ tą dieną, kai ji buvo įrašyta, buvo skirta Imuniteto skyriaus viršininkui (tuo metu tas funkcijas vykdė T. P.), o, kai T. V. grįžo iš atostogų, M. N. rezoliucija „Atlikti tarnybinį patikrinimą“ matėsi prie T. V. pavardės. Darbuotojui išeinant atostogauti ir grįžtant iš atostogų, DVS dokumentas migruoja (nes kiti darbuotojai pavaduoja, t. y. atlieka darbuotojų, kurie išėjo atostogauti funkcijas), todėl sistemoje matosi dokumento migravimo pokyčiai.

17.3. Pareiškėjas savaip aiškina ir interpretuoja Tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtintas nuostatas. Tvarkos aprašo 6 punkte yra nustatyta keletas pagrindų tarnybiniam patikrinimui pradėti. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne pagal prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, o pagal Tauragės AVPK Imuniteto vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas T. P. 2020 m. liepos 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-5678 „Dėl informacijos“. Atsiliepime į skundą buvo nurodęs, kad būtent atliekant ikiteisminį tyrimą, surinkus įrodymus ir apklausus liudytojus, buvo nustatyti duomenys apie konkrečius pareiškėjo padarytus priešingus teisei veiksmus, todėl gautas motyvuotas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir buvo ta Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą – pagrindas inicijuoti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio patikrinimo procedūrą ir surašyti tarnybinį pranešimą policijos įstaigos vadovui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė ar kaip galėjo įtakoti sprendimo priėmimą tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir sustabdymas iki jo atžvilgiu pasibaigs baudžiamasis procesas.

17.4. Vertindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras, LVAT 2019 m. birželio 26 d. administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020 pažymėjo, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi. Analogišku LVAT išaiškinimu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

17.5. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas neanalizavo ir sprendime nevertino ar atlikus tarnybinį patikrinimą buvo kitoks pagrindas tarnybinei atsakomybei taikyti, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“). Šis atleidimo pagrindas yra savarankiškas atleidimo pagrindas ir nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui, tai yra imperatyvi teisinė pasekmė, nesuteikianti vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, todėl teismas neturėjo pareigos ar pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmus kaip padarytą tarnybinį nusižengimą ir skirti švelnesnę nuobaudą nei atleidimas iš vidaus tarnybos.

17.6. Teismas patikrino, ar pareiškėjas buvo teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos, ar Išvada, kurioje įvardyti pareiškėjo atlikti veiksmai, vertintini kaip pareigūno vardo pažeminimas, atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas įvertino faktinius duomenis, galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertino įrodymų šaltinių patikimumą. Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas pagrįstai pripažino, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą. Atsakovo manymu, teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir jas išsamiai išnagrinėjo bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-194, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su juo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis nedirbo, pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priėjo išvados, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai teismas netenkino išvestinių pareiškėjo reikalavimų dėl grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: (i) procedūriniai pažeidimai (tarnybinis patikrinimas atliktas jo net nepradėjus, praleidus terminą jį pradėti) sudarė pagrindą panaikinti Įsakymą, tačiau teismas to nepadarė; (ii) teismas sprendime nepagrįstai neanalizavo kiekvieno tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto pareiškėjo pažeidimo ir nenustatinėjo kaltės dėl kiekvieno iš jų, nevertino, kokias pasekmes sukėlė kiekviena jo veika ir, ar šios pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

22. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

23. Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, skiriasi tik šalių pozicija dėl pareiškėjo elgesio vertinimo Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu bei dėl tarnybinio patikrinimo procedūros.

24. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

25. LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

26. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr. LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti Išvadoje. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir Išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, teikė tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims ir tokiais savo veiksmais galimai tikėjosi jų palankumo, t. y. (i) R. V. prašymu patikrino duomenis, esančius administracinio nusižengimo byloje ROIK 19106136898 bei juos perdavė R.

V., ko pasėkoje nebuvo pasiekti administracinio nusižengimo tyrimo tikslai, kadangi R. V. iš V. Š. sužinojęs, jog užfiksuotas jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, už kurį taikomas teisės vairuoti transporto priemone atėmimas, šis Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniajam specialistui M. K. nurodė, kad minėtas automobilis pažeidimo padarymo dieną buvo paliktas privataus namo kieme su viduje paliktais dokumentais ir užvedimo rakteliais, o įmonės atstovai negali ir neturi galimybės nustatyti, kas galėjo naudotis minėtu automobiliu, kai buvo užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko R.

V. išvengė teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, tikslu įgauti R. V. palankumą, t. y. esant poreikiui būtų įdarbintas R. V. įmonėje, kadangi V. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, jog anksčiau yra asmeniškai kreipęsis į R. V. dėl atostogų metu laikino darbo suteikimo, tačiau, kadangi tuo metu R. V. įmonėje nebuvo reikalingas papildomas vairuotojas, V. Š. neįdarbintas; (ii) T. Š. prašymu policijos informacinėse sistemose rinko duomenis apie I. I. ir A. I. privatų gyvenimą bei šiuos duomenis perdavė T.

Š.. Šiuos veiksmus jis galimai atliko tikslu įgauti T. Š. palankumą, kadangi V. Š. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), draugės D. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tėvui A. Š. priklausančius automobilius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sugedus taisyti pristato T. Š., nes nereikia laukti eilėse. T. Š. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog V. Š. pažįsta kaip klientą, taip pat žino, jog yra policijos pareigūnas.

T. Š. nurodė, jog už smulkius V. Š. automobilių taisymo darbus pinigų neimdavo; (iii) V. D. prašymu tikslu įgauti V. D. palankumą, palaikyti gerus santykius, kadangi V. D. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje nurodė, jog bendrauja su V. Š. tėvais, policijos naudojamose informacinėse sistemose ir registruose (Administraciniu teisės pažeidimu registre), tikrino bei neteisėtai perdavė V. D., administracinio nusižengimo ROIK 20117014025 atspausdintą protokolą, pateikdamas paieškos pagrindą „Roik 20117014025“ bei pagrindą patikslinančius duomenis „protokolo atspausdinimas, baudai sumokėti“.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (apklausos protokolais ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14649-20 ir kt.), kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad tokie pareiškėjo veiksmai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; toks pareiškėjo elgesys žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkina pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.

30. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Taigi, pareigūnų elgesys jų tarnybos metu turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normos, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams, susijusiems su konkrečios tarnybos specifika (žr., pvz. LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019).

31. Vertindama tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).

32. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas pradėtas, gavus Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, T. P., 2020 m. liepos 27 d. tarnybinį pranešimą „Dėl informacijos“, Įsakymas priimtas 2020 m. rugpjūčio 26 d., todėl, net ir taikant Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus tarnybinei nuobaudai skirti, šių terminų buvo laikytasi. Atsakovas, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, 2020 m. liepos 29 d. pranešimu Nr. 85-PR1-13 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad šis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu, pranešime detaliai nurodytos tiriamos pareiškėjo veikos. Pareiškėjas nustatyta tvarka 2020 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio patikrinimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tinkamai, iš esmės užtikrinant pagrindines pareiškėjo teises šio patikrinimo metu. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais, atliekant tarnybinį patikrinimą, atmetami.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė