2024-05-08 Nr. CB-3090-2-54-3-00712-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1724

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00712-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 23 d. paduotu ieškovo E. P. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas E. P. ieškiniu prašė teismo pripažinti 2019 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių A. V. ir R. V. dėl žemės sklypo, negaliojančia kaip apsimestinę ir perkelti ieškovui E. P. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad ieškovas E. P. nupirko, o atsakovė A. V. už 20 000 Eur kainą pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 000 Eur sumą į atsakovės A. V. nurodytą banko sąskaitą.

Utenos apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas 2023 m. birželio 19 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą. Utenos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje.

Atnaujinęs bylą Utenos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį.

Kasaciniu skundu ieškovas E. P. prašo: panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 sprendimą, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį, Utenos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį, jų dalis dėl ieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškovo kasacinį skundą tenkinti, o nesant galimybės išnagrinėti bylos kasacine tvarka, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai sprendė, jog ieškovas neįrodė, už kokią kainą, kokiomis sąlygomis ir kaip atsiskaitė atsakovė už žemės sklypą. Ieškovas tokių duomenų teismams pateikti niekaip negalėjo (13, 81 punktai). Teismui buvo pateiktas 2022-01-04 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra 26 900 Eur. Tačiau teismai nurodė, kad reali ginčo žemės sklypo rinkos vertė nebuvo nustatyta ir šiuo įrodymu nesivadovavo. Taigi, teismai neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui (kasatoriui) negalimumo, motyvuojant tuo, jog jis nenurodė, kokias konkrečias pirkėjo teises ir pareigas prašė jam perkelti, tarp jų ir turto rinkos vertės kainą (skundo 14, 42-49 punktai). Atnaujinęs procesą teismas neteisingai kritiškai vertino byloje apklaustų liudytojų J. S. ir R. S. parodymus, kurie neturėjo visiško suinteresuotumo bylos baigtimi, o liudytojo D. K. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir kuris suinteresuotas bylos baigtimi, neabejojo visiškai. Taigi, teismų išvados paremtos neteisingu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 straipsniai), susijusiu su ginčo sklypo vertės nustatymu oficialiame ekspertizės akte bei kitais svarbiais ir reikšmingais byloje esančiais duomenimis, iš kurių akivaizdu, jog atsakovės sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, o ne dovanojimo sandorį, o procesą atnaujinus – nepagrįstu liudytojų parodymų vertinimu (skundo 15-22, 28-41 punktai).

2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tuo tarpu teismai netyrė atsakovių ketinimų ir dovanojimo motyvų (skundo 22, 25, 50-75 punktai).

3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia nustatyti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-599/2005). Šios teisės pažeidimas pasireiškė atsakovėms sudarius ginčo dovanojimo sutartį, kuria buvo siekiama „apeiti“ ieškovo pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą (skundo 79, 80 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti K. T.-P. 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 10 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 40.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė