2015-12-16 Nr. AB-24596-3-65-3-00180-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-146-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00180-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 260 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. (pagal pašto spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas jam įteiktas tik 2015 m. spalio 12 d. Skundą jis išsiuntė per 14 dienų nuo šios datos. Pažymi, kad jo judėjimo laisvė yra apribota, teismui skelbiant sprendimą nedalyvavo, todėl jo teisės buvo suvaržytos. Taip pat nurodo, kad laukė, kol artimieji atsiųs jam kitus dokumentus, kurių jis prašė ir norėjo pridėti prie apeliacinio skundo. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo padavimo terminas šioje byloje jau kartą buvo atnaujintas esant panašioms aplinkybėms (LVAT 2015 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. spalio 5 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. spalio 19 d. Tačiau pirmasis pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2015 m. spalio 26 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas teismui iš naujo pateikė apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. spalio 12 d., jo judėjimo laisvė yra apribota, teismui skelbiant sprendimą nedalyvavo, todėl jo teisės buvo suvaržytos. Taip pat nurodė, kad laukė, kol artimieji jam atsiųs dokumentus, kurios norėjo pridėti prie apeliacinio skundo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2015 m. rugsėjo 14 d. vykusiame teismo posėdyje ir buvo informuotas, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2015 m. spalio 5 d. (IV t., b. l. 37–39). Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas 2015 m. spalio 5 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui įteiktas 2015 m. spalio 12 d. (IV t., b. l. 64), t. y. dar nesuėjus jo apskundimo terminui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje būtų ribojamos jo galimybės įgyvendinti procesines teises, paruošti skundą teismui. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. spalio 26 d., t. y. per 14 dienų nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 7 dienomis, termino atnaujinti neprašė. Gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl termino praleidimo, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. padavė apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti terminą.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją ir nurodytas aplinkybes, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Ta aplinkybė, kad esant panašiai situacijai praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu šioje byloje jau kartą buvo atnaujintas (LVAT 2015 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015) nepateisina pareiškėjo veiksmų nagrinėjamu atveju. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su apeliaciniu skundu, skundų padavimo tvarka ir terminai jam žinomi, pareiškėjas turėtų dėti visas pastangas veikti taip, kad jų nepažeistų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kitų, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau. Tai, kad pareiškėjas laukė, kol iš artimųjų gaus dokumentus, kuriuos norėjo pridėti prie apeliacinio skundo, yra subjektyviai pasirinktas jo elgesio variantas.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Priešingai vertinant situaciją, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. apeliacinio skundo padavimo terminą visais atvejais skaičiuoti nuo jo įteikimo datos, nors ABTĮ nustatyta kitokia skaičiavimo tvarka. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė