2020-04-29 Nr. AB-8648-3-63-3-02543-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-288-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02543-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. pareiškimą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-97 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) 1.1, 1.2, 1.3.1, 1.4 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 6 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 7 straipsniui, 8 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1, 3, 9 punktams ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu nustatyti net 6 skirtingi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, svyruojantys nuo 0,5 iki 3 procentų. Pažymėjo, jog savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti skirtingus nekilnojamojo turto mokesčius yra įtvirtinta įstatyme, tačiau ji nėra absoliuti ir Sprendime vienas nekilnojamasis turtas yra privilegijuojamas, o kitas – baudžiamas, tam nepateikiant aiškios argumentacijos ir objektyvaus pagrindimo. Teigė, jog Sprendimo paminėtais punktais nustatyta nekilnojamojo turto mokesčio tarifų diferenciacija neatitinka NTMĮ apibrėžtų kriterijų, jų tikslų bei jos aiškinančios teisminės praktikos.

Pareiškėjas papildomai nurodė, jog nesant objektyvių kriterijų, Sprendimo 1.4 punkte nustatytas 1,5 procentų tarifas visam kitam Sprendime nenurodytam nekilnojamajam turtui, nepaisant to, jog nekilnojamojo paskirtis yra skirtinga. Pažymėjo, jog priimant Sprendimą, nebuvo atliktas nekilnojamojo turto mokesčio numatomo teisinio reguliavimo poveikio mokesčių mokėtojams ir verslo subjektų vystymuisi vertinimas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškimą prašė tiriamas norminio administracinio akto dalis pripažinti teisėtomis, o pareiškimą atmesti. Atsakovas pažymėjo, Sprendimas visiškai atitinka NTMĮ 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį). Vertino, jog NTMĮ suteikia teisę savivaldybės taryba nustatyti mokesčio tarifą, atsižvelgiant į mokesčio mokėtojų dydį ar teisinę formą, socialinę padėtį, turto paskirtį ir teisinį statusą.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjas siekė, kad naftos perdirbimo, transportavimo ar kitos panašią veiklą vykdančios įmonės mokėtų tokius mokesčius, kaip ir kultūros, sporto ar gydymo veiklą vykdančios įmonės bei stebisi, kad mokesčiai yra skirtingi. Atkreipė dėmesį, jog Sprendimu elektros, dujų, naftos transportavimo ir perdirbimo inžineriniai statiniai ir kiti statiniai, nesvarbu kokiam savininkui jie priklausytų, yra apmokestinami vienodu tarifu, nedarant išimčių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 6 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. eI-3345-621/2020.

Teismas nurodė, kad Sprendimas, kuriuo Taryba nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 metams priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu ir NTMĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. I-4692-342/2018, kurioje buvo tiriamas Tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-145 „Dėl NMT tarifų 2018 metams nustatyto“ teisėtumas, t. y. jo 1.1, 1.2, 1.3.1 punktų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, NTMĮ 6 straipsnio 2 daliai, MAĮ 7, 8, 9 straipsniams, VAĮ 3 straipsnio 1, 3 ir 9 punktams ir KĮ 4 straipsnio 1 daliai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo nutraukta, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi neigiamai išspręstas pareiškėjo prašymo dėl proceso administracinėje byloje Nr. A-3016-968/2019 atnaujinimo klausimas.

Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. Nr. eI-3345-621/2020, kurioje pareiškėjas prašo ištirti Tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-109 „Dėl NMT tarifų 2019 metams nustatyto“ teisėtumą – jo 1.1, 1.2 ir 1.3.1 punktų atitiktį teisės normoms, įtvirtintoms aukščiau nurodytuose analogiškuose teisės aktuose.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Teismas, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismas nagrinėjamu atveju nurodė, jog bylai aktualus nekilnojamojo turto mokesčio tarifų diferencijavimas tęsiasi nuo 2018 metų ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3345-621/2020, kurioje tiriamas laiko atžvilgiu anksčiau priimto sprendimo dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų Palangos miesto savivaldybėje nustatymo teisėtumas, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Nustatęs, jog administracinėje byloje Nr. eI-3345-621/2020 yra nagrinėjamas klausimas, kuris turės precedento reikšmę, kurio pagrindu bus formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio administracinėse bylose ir prisidės prie ginčo šioje byloje teisingo išsprendimo, teismas darė išvadą, jog tikslinga šią administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3345-621/2020 (ABTĮ 100 str. 1 d. 3, 13 p.).

III. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys R. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą administracinėje byloje eI-1255-609/2020.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie faktai, kurių teismui trūksta šiai bylai išnagrinėti ar kurių teismas pats negali nustatyti. Pažymi, kad tokie faktai ir neegzistuoja. Pareiškėjui taip pat nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios bus nustatinėjamos administracinėje byloje Nr. eI-3345-621/2020, turinčios reikšmės šios administracinės bylos (sustabdytos) nagrinėjimui ir kurių teismas pats negalės nustatyti.

Pareiškėjo nuomone, teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios žinojo tiek apie Tarybos sprendimo dėl 2018 m. NTM, tiek ir apie Palangos sprendimo dėl 2019 m. Nekilnojamojo turto mokesčio apskundimą ir vykstančias administracines bylas. Sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo turi būti vadovaujamasi nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas bylos stabdymo institutą, turėjo įsitikinti, kad yra pagrindas stabdyti bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria teismas nutarė sustabdyti administracinę bylą Nr. eI-1255-609/2020, iki įsiteisės procesinis sprendimas byloje Nr. eI-3345-621/2020, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3, 13 punktais, skundžiama 2020 m. kovo 6 d. nutartimi, sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos tarybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-97 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“ teisėtumo ištyrimo nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. eI-3345-621/2020.

Teismas priėmė skundžiamą nutartį ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame nustatyta, kad kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka ir ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto, kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina, pagrindu.

ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra fakultatyvusis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažymėjo, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (ABTĮ 33 str. 4 d.).

Kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3345-621/2020, kurioje tiriamas laiko atžvilgiu anksčiau priimto sprendimo dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatymo teisėtumas, kaip ir šioje sustabdytoje administracinėje byloje, o teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas administracinę bylą stabdyti, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų iš esmės panašioje byloje. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3345-621/2020 turės precedento reikšmę, kurio pagrindu formuosis teismų praktika analogiškose bylose ir prisidės prie ginčo sustabdytoje byloje teisingo išsprendimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra apskundęs Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl nekilnojamojo mokesčio tarifų nustatymo 2019 metams, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys. Sprendimu dėl nekilnojamojo mokesčio tarifų nustatymo 2019 metams nebus nustatyti jokie faktai be kurių nustatymo nebūtų galima išnagrinėti sprendžiamo klausimo dėl nekilnojamojo mokesčio tarifų nustatymo 2020 metams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių, kurios turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje ir jų nenustatymas būtų kliūtis nagrinėti administracinę bylą, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-33445-621/2020. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą ir pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrįstumą. Faktas, kad administracinėje byloje Nr. eI-33445-621/2020 priimtas sprendimas formuos praktiką atitinkamų kategorijų bylose, negali būti pripažintas pagrindu stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Teismas pats gali nustatyti teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje ir, atsižvelgdamas į jau suformuotą praktiką atitinkamų kategorijų bylose, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-681-442/2019).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius