2021-11-10 Nr. AB-23765-3-61-3-02449-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-677-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02449-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.3; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. liepos 26 d. buvo gautas pareiškėjo A. D. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 13 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. 17.2.-2006 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ( toliau tekste – ir Generalinė prokuratūra) pateikti tinkamą teisės dokumentą dėl pareiškėjo prašymo, t. y. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundo turinio ir formos reikalavimų, todėl 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nustatytus skundo trūkumus – pateikti skundo originalą ir patikslinti skunde formuluojamą reikalavimą.

2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas pateikė teismui skundo originalą, tačiau kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iš naujo nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skunde suformuluotą reikalavimą ir nurodyti jo poziciją dėl galimybės skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2021 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas pareiškėjo A. D. patikslintas skundas, kuriame nurodyta jo pozicija dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir suformuluoti tokie patys reikalavimai, kaip pradiniame skunde: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 13 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. 17.2.-2006; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą pateikti tinkamą teisės dokumentą dėl pareiškėjo prašymo t. y. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismo vertinimu, skundo, gauto 2021 m. liepos 26 d., reikalavimas įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neatitiko ABTĮ 88 straipsnio nuostatų.

Teismas pažymėjo, kad be to, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti skunde nurodytą Generalinės prokuratūros raštą ir įpareigoti ją priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo, iš esmės skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Teismas 2021 m. liepos 29 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartyse pareiškėjui buvo išaiškinęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių Generalinės prokuratūros veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, t. y. nenurodė, kokios konkrečios procedūros ar taisyklės buvo pažeistos nagrinėjant jo skundą, kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą iš naujo jį išnagrinėti.

Teismas išvardytus skundo trūkumus laikė esminiais, todėl, pareiškėjui šių trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalinus, nutarė jo skundą laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir grąžinti skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su Generalinės prokuratūros veikla, tiriant jo 2021 m. birželio 22 d. skundą dėl prokurorų veiksmų ir nusikaltimų darymo. Pažymi, kad ginčijamame 2021 m. liepos 13 d. rašte buvo nurodyta, jog jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo raštu, jis gali jį skųsti administraciniam teismui. Pareiškėjo išvardytos aplinkybės įrodo, kad Generalinė prokuratūra sąmoningai dengia savo sunkius nusikaltimus, nors turi pareigą juos ištirti. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjas tvirtina, jog jis ginčija Generalinės prokuratūros veiksmus viešojo administravimo srityje – neskundžiamų „raštelių“ priėmimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nes jis teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad LVAT laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 29 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartyse nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad pro elektroniniu paštu siųsto skundo pateikimo teismui nebuvo pateiktas skundo originalas, netinkamai suformuluotas reikalavimas, pareiškėjas nenurodė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Patikrinusi pareiškėjo byloje pateiktus vėlesnius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pašalino tik dalį teismo nutartyse nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas nepatikslino pradinių reikalavimų, kurie trukdė nagrinėti bylą iš esmės, be kita ko, atriboti pareiškėjo ginčijamus Generalinės prokuratūros veiksmus viešojo administravimo srityje nuo prokurorų veikimo, susijusio su ikiteisminiu tyrimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reikalavo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 13 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. 17.2.-2006; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti tinkamą dokumentą dėl pareiškėjo prašymo, t. y. priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš skunde ir patikslintuose skunduose teismui išdėstytų argumentų bei pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, jo manymu, Generalinės prokuratūros prokurorų daromų nusikaltimų ir atnaujintas procesas kai kuriose baudžiamosiose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi šiuo atveju skundžiamas prokuroro priimtas raštas, bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021).

Įvertinusi pareiškėjo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą turinį ir juo siekiamus tikslus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo skundu keliamas ginčas kilęs baudžiamojo proceso srityje, o ne viešojo administravimo srityje. Nors skundžiamas prokuratūros raštas priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis, tokia prokuratūros sprendimų forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia, kadangi minėtą atsakymą pareiškėjui Generalinė prokuratūra iš esmės grindžia BPK normomis. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-297-575/2021), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija nenustatė pagrindų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginčijamais ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, arba, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkrečiai apibrėžti Generalinės prokuratūros veiksmus, atliktus viešojo administravimo srityje ir juos skųsti administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė