2022-04-27 Nr. AB-10037-3-61-3-05143-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2209-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05143-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. C. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. C. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. C. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje 2019 ir 2021 m. dalyvavo protestuose, demonstracijose. Nurodytu laikotarpiu šalyje vyko protesto akcijos, kurios buvo nukreiptos prieš korupciją, nedarbą, skurdą, prastą sveikatos apsaugą. Pareiškėjas protestuose dalyvavo, siekdamas išsakyti savo nuomonę ir bandydamas pakeisti esamą korupcinę aplinką savo kilmės šalyje. Siekis sumažinti skurdą ir nepriteklių šalyje buvo esminiai jo dalyvavimo protestuose motyvai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad buvo žinomas (duomenys neskelbtini) universitete ir visoje (duomenys neskelbtini), kaip studentų protesto demonstracijų organizatorius ir idėjų autorius. Be to, aktyviai reiškėsi ir socialiniuose tinkluose. Dėl šios veiklos į jo gyvybę buvo pasikėsinta tris kartus, jis įtrauktas į milicijos grupuočių persekiojamų asmenų sąrašą. Suprasdamas, kad jam kilusi susidorojimo grėsmė yra reali, o taip pat įvertinęs itin komplikuotą bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) (šalyje vyksta vidaus ginkluotas konfliktas), nusprendė palikti kilmės šalį ir išvykti į Europos Sąjungą.

4. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo skundą atmetė. Komisija sprendime pripažino teisinga ir pagrįsta Migracijos departamento išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

5. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, tvirtino, kad jis Migracijos departamentui nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį dėl ko prašo prieglobsčio. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, būna grasinimų ir nužudymų dėl politinių priežasčių, dažnai susijusių su demonstracijomis, todėl gali kilti reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad nepateikė konkrečių įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nepatyrė, nepaneigia potencialios grėsmės rizikos. Nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas, atsisakydamas suteikti prieglobstį, neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai prašymą atmetė.

6. Komisija tai pat netinkamai išnagrinėjo skundą, neįvertino motyvų, argumentų dėl išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neteisingai įvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumą bei būtinybę taikyti tokį ilgą laikotarpį. Komisija skundą išnagrinėjo neišsamiai ir neteisingai, pažeidė teisės būti išklausytam principą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

9. Atsakovas nurodė, kad vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias išvykimą iš kilmės valstybės (nežinomų asmenų grasinimus jį nužudyti dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš vyriausybę), padarė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimas bendro pobūdžio, nenuoseklus, todėl nebuvo pripažintas patikimu įrodymu, o tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, pažymėjo, kad nors pareiškėjas prisistato vienu iš protestų organizatorių, jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Pasakodamas apie grupuočių grasinimą, pareiškėjas nenurodė konkrečių detalių, kaip jis identifikavo, jog jam grasino būtent jo įvardintos grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ narys, neapibūdino jam tariamai grasinančių asmenų, jų skaičiaus. Pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos, kas buvo sakoma skambučio metu, neįvardijo detalesnės informacijos apie grupuotes, nenurodė, kuo jos užsiima. Pateikti atsakymai į klausimus buvo abstraktūs ir padriki. Atsižvelgdamas į šiuos bei kitus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai nepagrindė prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina pagrįsta.

11. Migracijos departamentas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

12. Atsakovas taip pat nurodė, kad beatodairiškas smurtas nė vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, Migracijos departamentas atliko ir tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teigimu, deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.; toliau – Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

16. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo H. A. C. A.l M. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė H. A. C. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo H. A. C. Al M. atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

18. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), padarė besąlygišką išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakotos istorijos tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas. Užsieniečio deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, kad prieglobsčio prašytojas dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus dėl socialinės padėties taip pat nėra visiškai pagrįsta.

19. Remdamasis bylos duomenimi, teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPBB), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus vyras, visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pats pareiškėjas apklausų metu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gyveno įvairiuose miestuose, judėjimo laisvė kilmės valstybėje jam nebuvo apribota, laisvai galėjo pasirinkti gyvenamąją vietą, vykdyti verslą, studijuoti. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo papasakota istorija nepasižymi nuoseklumu ir detalumu. Pareiškėjas apklausų metu tvirtino, kad kilmės valstybėje liko gyventi jo tėvai, kiti giminaičiai. Nors pareiškėjas ir teigė, kad demonstracijose jis aktyviai dalyvavo, tačiau nebuvo sulaikytas, apkaltintas ar nuteistas. Priešingai, kaip nurodo pats prieglobsčio prašytojas, jis studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, jį baigė, gavo bakalauro išsilavinimą. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, besimokydamas (duomenys neskelbtini) universitete dirbo parduotuvėje, turėjo verslą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko legaliai, turėdamas (duomenys neskelbtini) vizą. Visos šios aplinkybės paneigia jo nurodytą istoriją, kad kilmės valstybėje jis patyrė persekiojimą ir jis dėl „visiškai pagrįstos“ baimės negali grįžti į kilmės šalį.

20. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

21. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek Migracijos departamentas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė, todėl teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste.

23. Teismas dėl Migracijos departamento sprendime nustatyto draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad nesutinka su išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Nusprendus pakeisti sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus jį iki 2 metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi terminą.

25. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytojas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

III. 26. Pareiškėjas H. A. C. Al M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; tuo atveju, jei teismo posėdis būtų rengiamas žodinio proceso tvarka, užtikrinti galimybę pareiškėjui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje; užtikrinti vertėjo iš / į arabų kalbą dalyvavimą; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

28. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jo surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jog jis dalyvavo demonstracijose, buvo aktyvus dalyvis, (duomenys neskelbtini) universiteto studentus agitavo dalyvauti protestuose, skleidė informaciją socialiniuose tinkluose, dėl to buvo persekiojamas, į jo gyvybę buvo pasikėsinta net tris kartus, todėl grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę jo tikrai lauktų susidorojimas.

29. Pareiškėjas taip pat turėtų būti priskirtas pagal EPPB prie padidintos rizikos asmenų, nes jis ne tik dalyvavo demonstracijose, bet ir buvo labai aktyvus protestų dalyvis, subūrė nemažai studentų, kurie dalyvavo protestuose. Dėl šių priežasčių pareiškėją galimą laikyti protestų organizatoriumi (duomenys neskelbtini) universitete. Tuo tarpu nei teismas, nei Migracijos departamentas nepateikė duomenų, jog būtų bent jau patikrinę pareiškėjo socialinių tinklų paskyras, surinkę daugiau duomenų apie (duomenys neskelbtini) universiteto studentų protestus, tik nepagrįstai sukritikavo pareiškėjo pasakojimą. Neturėdami realių duomenų nei teismas, nei Migracijos departamentas negali tinkamai įvertinti pareiškėjui jo kilmės šalyje realiai gresiančio pavojaus.

30. Migracijos departamento sprendimu išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį ir taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas, nes pareiškėjas dalyvavo demonstracijose. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė prieglobsčio prašymą, turėjo esminių trūkumų, t. y. pasakojimas apie jam kylantį pavojų dėl dalyvavimo demonstracijose bei pareiškėjui pareikštus grasinimus nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Šis pasakojimas nėra nei savaime detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais, be to, jis iš dalies nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija, t. y. kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo įvardintos grupuotės yra susijusios su demonstrantų persekiojimu. Nors pareiškėjas prisistato kaip vienas iš protestų organizatorių, jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Atsižvelgdamas į šiuos bei kitus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

34. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo papasakota istorija nepasižymi nuoseklumu ir detalumu. Pareiškėjas apklausų metu patvirtino, jog kilmės valstybėje liko gyventi jo tėvai, kiti giminaičiai. Nors pareiškėjas ir teigė, kad demonstracijose jis aktyviai dalyvavo, tačiau jis nebuvo sulaikytas, apkaltintas ar nuteistas. Priešingai, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, jį baigė, gavo bakalauro išsilavinimą. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, besimokydamas (duomenys neskelbtini) universitete dirbo parduotuvėje, turėjo verslą. Užsienietis iš kilmės valstybės išvyko legaliai, turėdamas (duomenys neskelbtini) vizą. Visos šios aplinkybės paneigia jo nurodytą istoriją, jog kilmės valstybėje jis patyrė persekiojimą ir jis dėl „visiškai pagrįstos“ baimės negali grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo nurodyta grėsmė yra paremta tik prielaidomis ir jo asmeniniu subjektyviu situacijos vertinimu, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas tiek Migracijos departamente, tiek teisme teikė bendro pobūdžio informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), negalėdamas šios informacijos susieti su individualia istorija.

35. Atsakovas, priimdamas sprendimą, nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

36. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjas priklauso Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) 2021 m. gairėse pateikiamame sąraše nurodytai grupei – politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai. Tačiau pareiškėjo teigimu, jis aktyviai reiškėsi tik universiteto ribose, su protestų organizatoriais mieste ryšio neturėjo. Jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kuri kritikavo (duomenys neskelbtini)tuometinę valdžią, jis nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose. Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose. Remiantis ESPA ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas buvo aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Pareiškėjas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

37. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

38. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi.

39. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

42. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 45. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento bei Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į C.SIS II įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, jog Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų.

47. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

48. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Be kita ko, šiomis nuostatomis įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

50. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

51. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

52. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

53. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose, kur išaiškinta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

54. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad 2019 ir 2021 metais dalyvavo protesto akcijose, kurios buvo nukreiptos prieš korupciją, nedarbą, skurdą, prastą sveikatos apsaugą. Taip pat nurodė, kad protestuose jis ne tik dalyvavo, bet buvo žinomas (duomenys neskelbtini) universitete ir visoje (duomenys neskelbtini), kaip studentų protesto demonstracijų organizatorius ir idėjų autorius, aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose. Dėl šios veiklos į jo gyvybę buvo pasikėsinta tris kartus ir jis yra įtrauktas į milicijos grupuočių persekiojamų asmenų sąrašus.

55. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad pareiškėjo papasakota istorija nepasižymi nuoseklumu ir detalumu. Pareiškėjas pateikė tik minimalią, neindividualizuotą, bendro pobūdžio informaciją, kuri nepagrindžiama jokiais įrodymais. Kita vertus, net darant prielaidą, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose, pareiškėjas pats nurodė, jog sulaikytas valstybės institucijų (pareigūnų) nebuvo, realaus persekiojimo iš jų pusės, iš esmės, nepatyrė, taigi, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo žinomas kilmės valstybės institucijoms dėl savo dalyvavimo demonstracijose. Taip pat, pagal Migracijos departamento surinktus duomenis apie pareiškėjo įvardytas grupuotes „ (duomenys neskelbtini)“, „ (duomenys neskelbtini)“ ir „ (duomenys neskelbtini)“, nė viena iš minėtų grupuočių nėra susijusios su demonstrantų persekiojimu. Nors pareiškėjas teigia, kad jį buvo bandoma nužudyti (ir turi tris šautines žaizdas), grasinta telefonu, tačiau šią versiją pagrindžiančių įrodymų taip pat byloje nėra, sužeidimo aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo. Nors pareiškėjas teigė, kad jis neva yra įrašytas į persekiojamų asmenų sąrašus, tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko legaliai, turėdamas (duomenys neskelbtini) vizą. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

56. Visos šios aplinkybės paneigia pareiškėjo nurodytą istoriją, jog kilmės valstybėje jis patyrė persekiojimą. Šios aplinkybės tik pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, jo pasakojimas nepagrįstas konkrečiais ir detalizuotais teiginiais, aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą, jog jis yra žinomas valstybės pareigūnams, kurie gali jį persekioti. Šių argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo kilmės šalyje yra likę jo giminaičiai, kiti socialiniai ryšiai. Taip pat paminėtina, kad nors pasakojimas apie studijas taip pat buvo pateiktas neaiškiai, tačiau pats pareiškėjas teigė studijavęs universitete, turėjęs jam priklausančią drabužių parduotuvę. Iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas patikrino ir duomenis, apie 2021 m. vykusius neramumus (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jų tikslas nebuvo pakeisti šalies politinį rėžimą. Nors pareiškėjas save įvardijo kaip protestų organizatorių, tačiau konkrečiai apie vykusius protestus papasakoti negalėjo. Kita vertus, kaip teisingai nurodė Migracijos departamentas, vien fakto, kad pareiškėjas galbūt dalyvavo protestuose (kurie iš esmės vyko tik universiteto teritorijoje), nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl to, jog jis dėl savo dalyvavimo demonstracijose ateityje gali patirti neigiamų pasekmių, atmetami.

57. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, jog apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas nenurodė ir jokių patikimų aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.

58. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes dėl papildomos apsaugos (ne)suteikimo.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikinta ir sprendimo dalis, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė sprendimo dalį ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

60. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

61. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus skundo argumentus, nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

62. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

63. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.

64. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo H. A. C. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė