2018-02-20 Nr. AB-3414-3-61-3-01381-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-640-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01381-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., J. G., A. J., E. M., R. S., J. T., S. S., E. J., T. B., E. B., A. M., A. A., A. G., A. L., R. P. ir A. B. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. B., J. G., A. J., E. M., R. S., J. T., S. S., E. J., T. B., E. B., A. M., A. A., A. G., A. L., R. P. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VST) pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio dalį: 1) A. B. – 1 192,32 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 2) J. G. – 1 066,38 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 3) A. J. – 1 040,50 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 4) E. M. – 1 018,62 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 5) R. S. – 1 183,98 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 6) J. T. – 640,80 Eur (nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 7) S. S. – 1 504,64 Eur (nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 8) E. J. – 1 013,22 Eur (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 9) T. B. – 674,40 Eur (nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 10) E. B. – 1 228,44 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 11) A. M. – 498,56 Eur (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 12) A. A. – 1 138,62 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 13) A. G. – 1 125,46 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 14) A. L. – 1 173,54 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 15) R. P. – 328,86 Eur (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 16) A. B. – 436,70 Eur (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.).

1.1. Pareiškėjai paaiškino, kad yra statutiniai valstybės tarnautojai – Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurių darbas priskirtas prie pamaininio darbo, jų pamainos trukmė iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo 24 valandos (nuo 9 val. iki kitos dienos 9 val.). Pareiškėjams vykdant akcinės bendrovės (toliau – ir AB) (duomenys neskelbtini) suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) objektų apsaugą, jų darbo pamainos trukmė 2 valandomis viršijo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo grafike žymimą darbo laiką, t. y. kiekvienos pamainos viršvalandinio darbo trukmė sudarė 2 valandas ir baigdavosi 11 val., kadangi vyko laivu į darbo vietą – laivą (plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą (duomenys neskelbtini)) (1,5 val.), buvo instruktuojami, keičiami postai, išduodami / paimami ginklai. Tačiau šis laikas nebuvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Visa tai buvo pripažinta 2015 m. lapkričio 9 d. Tarnybos Klaipėdos rinktinės vado rašte „Dėl sargybų pasikeitimo dienotvarkės“ Tarnybos vado pavaduotojui, t. y. kad pareigūnai atvyksta į darbą 8.45 val. (nors darbo pradžia pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 9.00 val.), sargybų postų keitimasis prasideda 9.35 – 9.45 val. (10 min.), o ginklų, materialinių vertybių perdavimas 10.30 val. – 10.40 val. (nors darbo pabaiga pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 9.00 val.). Tačiau VST vadas su tuo nesutiko ir susidariusios situacijos nesiėmė keisti.

1.2. Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 ir 3 dalių, 37 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (neteko galios nuo 2016 m. liepos 1 d.) patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų (toliau – ir Ypatumai) 2 ir 4 punktų nuostatomis, dėl netinkamo pareiškėjų darbo organizavimo pareiškėjų dirbtų valandų skaičius viršijo nustatytą normą ir jiems už tai nebuvo kompensuota.

1.3. Dėl kompensavimo tvarkos pareiškėjai nurodė, kad pagal Statuto 48 straipsnį (2016 m. sausio 1 d. redakcija) bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 261 straipsnį atsakovas privalo jiems kompensuoti už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis.

2. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 3 straipsnį yra nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę, taip pat atlikti kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Tarnybos pareigūnai privalo nuolat būti pasirengę vykdyti tiesiogines tarnybines pareigas, įskaitant ir svarbių valstybei objektų apsaugą.

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato VST pareigūnams specialaus laiko pasirengti tiesioginėms pareigoms vykdyti ir specialaus apmokėjimo už tai. Pareiškėjų minimos 2 valandos buvo žymėtos 2015 metų rudenį Viešojo saugumo tarnybai pradėjus vykdyti dujų terminalo apsaugą dėl laikinų organizacinių ypatumų pervežant pareigūnus užduočiai vykdyti, kurie vėliau buvo išspręsti. Prašyme įvardyti pareigūnai reziduoja Klaipėdos mieste ir jų vykimas į tarnybos vietą nenumatytas. Pareiškėjams VST apmoka vykimo į tarnybos vietą išlaidas. Pareiškėjų minėtas Tarnybos Klaipėdos rinktinės vado tarnybinis pranešimas nėra registruotas teisės aktų nustatyta tvarka bei nepatvirtintas Tarnybos vadovų. Tarnyba nenusižengė Statuto 29 straipsniui bei kitiems teisės aktų reikalavimams.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjų A. B., J. G., A. J., E. M., R. S., J. T., S. S., E. J., T. B., E. B., A. M., A. A., A. G., A. L., R. P. ir A. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis: 1) pareiškėjui A. B. – 1 186,75 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 2) pareiškėjui J. G. – 1 066,24 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 3) pareiškėjui A. J. – 1 040,50 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 4) pareiškėjui E. M. – 1 014,30 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 5) pareiškėjui R. S. – 1 168,86 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 6) pareiškėjui J. T. – 640,65 Eur (nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 7) pareiškėjui S. S. – 1 422,39 Eur (nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 8) pareiškėjui E. J. – 1 012,25 Eur (nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 9) pareiškėjui T. B. – 674,24 Eur (nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 10) pareiškėjui E. B. – 1 207,84 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 11) pareiškėjui A. M. – 479,83 Eur (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 12) pareiškėjui A. A. – 1 138,45 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 13) pareiškėjui A. G. – 1 125,30 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 14) pareiškėjui A. L. – 1 159,06 Eur (nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 15) pareiškėjui R. P. – 314,52 Eur (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); 16) pareiškėjui A. B. – 436,53 Eur (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.); kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

4. Teismas dėl pareiškėjų tarnybos eigos, vadovaudamasis Tarnybos įstatymo 3 straipsnio, Statuto 4 straipsnio, Tarnybos vado 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 47V-753 patvirtintų Tarnybos Klaipėdos rinktinės nuostatų, Tarnybos vado 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 47V-853 patvirtintų Tarnybos Kauno dalinio 7-osios kuopos nuostatų nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu ėjo atitinkamas pareigas Tarnybos Klaipėdos rinktinėje, o vėliau – Tarnybos Kauno dalinio 7-ojoje kuopoje, ir pagrindinės jų funkcijos buvo saugoti AB (duomenys neskelbtini) SGDT. Nuo 2016 m. sausio mėnesio pareiškėjai tęsė tarnybą Tarnybos Kauno dalinio 7-ojoje kuopoje.

5. Pasisakydamas dėl vidaus tarnybos pareigūnų viršvalandinio darbo laiko sampratos, teismas vadovavosi Statuto 29 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) ir Statuto 37 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) nuostatomis ir pažymėjo, kad viršvalandiniu pareigūnų darbo laiku laikytinas: 1) pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbas, viršijantis 24 valandų pamainos trukmę; 2) pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbas, viršijantis 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą. Pareigūnams leidžiama pavesti dirbti viršijant 24 valandų pamainos trukmę tik Statuto 30 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) arba Statuto 38 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatytais atvejais. Vadovaujantis Ypatumų 3 bei 4 punktų nuostatomis, pareigūnų pamainos (pradžia ir pabaiga) nustatomos pamainų grafikuose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo arba jo įgaliotų pareigūnų, o kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Statutas ir Ypatumai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti teisės aktai (Ypatumų 8 p.).

6. Spręsdamas dėl pareiškėjų dirbto viršvalandinio darbo ir darbo švenčių dienomis bei apmokėjimo už jį, teismas vadovavosi Tarnybos Klaipėdos rinktinės ir Tarnybos Kauno dalinio 7-osios kuopos tarnybos grafikais, pagal kuriuos pareiškėjams ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio, kai jie vykdė aptariamo objekto apsaugą, buvo nustatytas darbas pamainomis (24 valandų pamainos trukmė, pamainos pradžia 9 val., o pamainos pabaiga – kitos paros 9 val.). Vadovaudamasis DK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ir nustatęs, jog minėtuose atsakovo pildytuose 2014 m. gruodžio mėnesio – 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas sutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose, teismas sprendė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovas viršvalandinių darbų nėra pažymėjęs.

7. Teismas, vadovaudamasis Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 2 dalies ir Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus, ir iš pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdžio metu, Tarnybos Klaipėdos rinktinės vado pareigas ėjusio E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo, jo apklausos parodymų, laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašų nustatęs, kad AB (duomenys neskelbtini) SGDT saugančių pareigūnų pamainos pasikeitimas ginčo laikotarpiu vykdavo tokiu būdu, kad pareigūnai privalėdavo atvykti į tarnybą 8.45 val., nuo 8.45 val. iki 8.55 val. vykdavo pareigūnų apsiginklavimas, nuo 8.55 val. iki 9 val. pareigūnai būdavo instruktuojami, nuo 9 val. iki 9.10 val. buvo užtaisomi ginklai, nuo 9.15 val. iki 9.35 val. pareigūnai vykdavo į postus, nuo 9.35 val. iki 9.45 val. vykdavo sargybų postų keitimasis, kitos paros rytą pareigūnai, pasikeitus posto sargyboms, nuo 9.45 val. iki 10.05 val. vykdavo iš posto, nuo 10.05 val. iki 10.25 val. būdavo ištaisomi ginklai ir ginklai bei specialiosios priemonės būdavo atiduodamos, nuo 10.25 val. iki 10.30 val. būdavo atsiskaitoma už tarnybos rezultatus, sargybos viršininkai ginklų ir materialinių vertybių perdavimą vykdydavo nuo 10.30 val. iki 10.40 val., atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu šių faktinių aplinkybių neginčijo ir nepateikė jokių jas paneigiančių įrodymų, pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netinkamai žymėjo pareiškėjų faktiškai dirbtą darbo laiką. kadangi juose kaip darbo laiko nežymėjo viso laiko, kuris pagal Statuto nuostatas privalėjo būti įskaitomas į tarnybos laiką, t. y. darbo laiko, pradedant pareigūnų instruktavimu, apsiginklavimu, baigiant pareigūnų nusiginklavimu, ginklų, kitų materialinių vertybių perdavimu ir atsiskaitymu už tarnybos rezultatus.

Kadangi faktiškai pareigūnų pamainos laikas prasidėdavo 8.45 val. ir baigdavosi kitos paros apie 10.30 val. ar 10.40 val., teismas vertino, kad pareigūnų pamaina viršydavo 24 valandų trukmę, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) viršydavo 48 valandų darbo laiko normą, todėl šią trukmę viršijantis darbo laikas privalėjo būti žymimas kaip viršvalandinis. Vadovaudamasis VTĮ 4 straipsnio bei 261 straipsnio nuostatomis, teismas sprendė, kad pareiškėjams turėjo būti mokama už atliktą viršvalandinį darbą ne mažiau kaip pusantro pareiginės algos su nustatytais priedais dydžio, o tais atvejais, kai viršvalandinis darbas būdavo atliekamas švenčių dienomis, pareiškėjams turėjo būti apmokama už tokį darbą ne mažiau kaip dvigubai.

8. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad teisės aktai nenustato specialaus apmokėjimo VST pareigūnams už pasirengimą tarnybai, kadangi laikas, kuris įskaičiuotinas į vidaus reikalų statutinių įstaigų, įskaitant VST, pareigūnų darbo laiką, tiesiogiai nurodytas Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 2 dalyje ir Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 2 dalyje. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) jurisprudencija dėl teisingo apmokėjimo už darbą (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. ir kt. nutarimais) ir sprendė, kad atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjus viso pareiškėjų tarnyboje faktiškai sugaišto laiko, be kita ko, ir to, kurį darbo laikui tiesiogiai priskiria įstatymo nuostatos, buvo pažeista pareiškėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

9. Dėl atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktų argumentų, kad pareiškėjų darbas nelaikytinas viršvalandiniu, nes nagrinėjamoje situacijoje nebuvo tų atvejų, kurie nurodyti Statuto 30 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) ir Statuto 38 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), kada viršvalandinis darbas yra privalomas, teismas pažymėjo, kad pagal Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 4 dalį (iš esmės analogišką Statuto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., 37 str. 4 d.) šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje (Statuto redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., 38 str.) nustatytais atvejais, t. y. įstaiga negali pavesti pamainomis dirbantiems pareigūnams dirbti viršvalandinio darbo, nesant Statute nustatytų pagrindų, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas darbą faktiškai organizavo taip, jog pareigūnams buvo pavesta dirbti ilgesnes nei 24 valandų pamainas, o pareigūnai faktiškai dirbo pagal taip organizuotą darbo tvarką, nors ir nebuvo duomenų apie Statute numatytų atvejų egzistavimą. Taigi pareigūnams faktiškai dirbus ilgesnes nei 24 valandų pamainas ir tai darius nesavavališkai, bet pagal atsakovo nustatytą tvarką, už pareiškėjų faktiškai dirbtą darbą turi būti sumokėta, nepaisant to, kad atsakovas, pavesdamas dirbti viršvalandžius, nesilaikė Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 4 dalies nuostatų (iš esmės analogiškų Statuto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., 37 str. 4 d. nuostatoms). Priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjų konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

10. Atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjų pamainos metu tam tikra dalis laiko buvo skiriama poilsiui, teismo vertinimu, nekeičia byloje padarytų išvadų dėl atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neužfiksuoto pareiškėjų dirbto viršvalandinio darbo laiko. Nors šiuo atveju tam tikras pamainos laikas buvo skiriamas pareigūnų poilsiui, tačiau teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad toks laikas neįskaitytinas į pareigūnų darbo laiką, kadangi iš liudytojo E. K. parodymų matyti, kad pareigūnai poilsio metu privalėjo būti tarnybos vietoje, jie nenusiginkluodavo ir, esant reikalui, privalėdavo reaguoti į atitinkamas situacijas. Todėl poilsiui numatytu laiku pareiškėjai neturėjo teisės naudotis savo nuožiūra. Kita vertus, atsakovas, pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, laiką, pamainų metu skirtą poilsiui, priskyrė pareigūnų darbo laikui ir už jį apmokėjo.

11. Apskaičiuodamas konkretų pareiškėjams priteistiną darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, teismas atsižvelgęs į pareiškėjų paaiškinimus, liudytojo E. K. parodymus, kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, ir laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašus, kuriuose užfiksuotas pareigūnų parvykimo iš postų laikas ženkliai vėlesnis nei 10.05 val., sprendė, kad kai kuriomis dienomis pareiškėjų darbo laikas faktiškai baigdavosi ženkliai vėliau nei 10.30 val. ar 10.40 val. dėl vėlesnio, nei nurodyta E. K. tarnybiniame pranešime, pareigūnų parvykimo iš postų. Be to, kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuoti tikslaus pareiškėjų kiekvieną dieną dirbto darbo laiko ir tikslaus pareiškėjų dirbto viršvalandinio darbo laiko apskaičiavimo nepateikė teismui, todėl teismas rėmėsi pareiškėjų nurodyta aplinkybe, kad per vieną pamainą pareiškėjų dirbtas viršvalandinis darbas sudarė 2 valandas. Teismas, sulyginęs pareiškėjų pateiktus jų dirbto viršvalandinio darbo apskaičiavimų duomenis su duomenimis, nurodytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nustatė, kad šiuose pareiškėjų pateiktuose apskaičiavimuose iš esmės teisingai apskaičiuota viršvalandinio darbo trukmė, tačiau juose esama ir tam tikrų netikslumų, todėl juos ištaisęs, nustatė kiekvienam pareiškėjui priteistiną darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis dydį.

III. 12. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, taip pat netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.

12.2. Pareigūnai nebuvo įpareigoti pradėti tarnybą nuo 8.45 val., kadangi tarnybos pradžia buvo 9 val., todėl ir laiką nuo 8.45 val. iki nustatytos pamainos pradžios (9 val.) nebuvo pagrindo žymėti kaip darbo (tarnybos) viršvalandinį laiką ir už jį sumokėti darbo užmokestį. Kadangi su AB (duomenys neskelbtini) SGDT apsaugos planu-instrukcija, patvirtinta Tarnybos vado 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 47V-756 (toliau – ir Planas-instrukcija 1), AB (duomenys neskelbtini) SGDT apsaugos planu-instrukcija, patvirtinta Tarnybos Kauno dalinio vado 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 47/2V-1 (toliau – ir Planas-instrukcija 2), tarnybos grafikais, postų žiniaraščiais pareigūnai buvo supažindinti ir jų neskundė, jie žinojo, kad tarnybos pradžia buvo 9.00 val., o jų atvykimas į tarnybos vietą anksčiau, traktuotinas kaip jų teisė, pačių pasirinkimas, bet ne pareiga. E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta sargybų pasikeitimų dienotvarkė Plane-instrukcijoje 1, Plane-instrukcijoje 2 bei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta. Tarnybos grafikuose, postų žiniaraščiuose buvo nustatyta 24 valandų pamainų trukmė, kurios turėjo laikytis pareigūnai. Todėl sargybą 9.00 val. pradedantys pareigūnai privalėjo operatyviai (nedelsiant) pakeisti sargybą 9.00 val. baigiančius pareigūnus, atsižvelgiant į tai, kokiame poste baigiantis sargybą sargybinis pasikeisdavo su naujos pamainos sargybiniu (Vaizdo stebėjimo poste (toliau – ir VSP), Dujų apskaitos stotyje (toliau – ir DAS) esančiame poste Nr. 2 ar ant krantinės Nr. 157 esančiame poste Nr. 1), ir tai užtrukdavo skirtingą laiką, tačiau ne ilgiau nei to reikėjo ir ne po 2 valandas per vieną pamainą kiekvienam pareigūnui. Taigi, su naujos pamainos sargybiniais tarpusavyje pasikeitusių pareigūnų delsimas ištaisyti ir atiduoti ginklus, specialiąsias priemones, aptarti sargybos rezultatus ir nedelsiant išvykti iš tarnybos vietos taip pat vertintini kaip jų teisė, pačių pasirinkimas, bet ne pareiga būti tarnybos vietoje iki 10.30 val. ir ilgiau.

12.3. Kiekvienos pamainos metu kiekvienam pareiškėjui buvo suteiktos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kurias jis galėjo naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku galėjo palikti darbo vietą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog neturi pagrindo vertinti, kad toks laikas neįskaitytinas į pareigūnų darbo laiką. Nuo AB (duomenys neskelbtini) SGDT apsaugos pradžios iki 2016 m. kovo 31 d. AB (duomenys neskelbtini) SGDT saugomuose objektuose pareigūnai jų pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu nebuvo iškviesti gaisrų, sargybinės ar posto užpuolimo atveju, pašalinių asmenų sulaikymo atveju.

Pertraukos pailsėti ir pavalgyti buvo suteiktos pareigūnams, neatliekantiems pareigų ant krantinės Nr. 157 esančiame poste Nr. 1, tarpusavyje pasikeitus postų žiniaraštyje numatytu grafiku, prie posto VSP (kur, vadovaudamiesi Plano-instrukcijos 1 8 priedo „Tvarkos sargybinėje instrukcija“ nuostatomis, pareigūnai sargybinėje esančiame seife sudėdavo ginklus pamainų ir postų tvarka, kad prireikus juos būtų galima greitai paimti, o raktas nuo seifo buvo saugomas pas sargybos viršininką) esančiose netarnybinėse nesaugomose AB (duomenys neskelbtini) suteiktose patalpose, Baltijos prospekte 40, Klaipėdoje, 5 aukšte, atskiruose dvejuose poilsiui skirtuose kambariuose.

Prie poilsiui skirtų kambarių buvo su AB (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojais, kurių darbo kabinetai buvo tame pačiame pastato aukšte, bendro naudojimo patalpa – virtuvė, kurioje pareigūnai galėjo pasišildyti atsineštą maistą, pavalgyti, nemokamai naudotis kavos aparatu (atsigerti kavos). Pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu pareigūnai laisvai vaikščiojo po pastatą, kuriame buvo postas VSP. Norintys parūkyti ar pabūti lauke, liftu pakildavo į pastato viršutiniame aukšte esančią terasą; nusileidę laiptais arba liftu į pirmą pastato aukštą išeidavo iš pastato į lauką; gavę pamainos sargybos viršininko leidimą, išeidavo į miestą.

Pareigūnams, atliekantiems pareigas ant krantinės Nr. 157 esančiame poste Nr. 1, tarpusavyje pasikeitus postų žiniaraštyje numatytu grafiku, taip pat buvo suteiktos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, už kurias buvo sumokėtas darbo užmokestis, tačiau šalia šio posto poilsiaujantis pareigūnas negalėjo poilsio pertraukos naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku palikti laivo, kuriame buvo šis postas. Nepaisant to, nėra nustatytų draudimų neatliekant tarnybinių pareigų poste postų žiniaraštyje numatytu poilsio metu laikinai išeiti iš nurodytų poilsiui skirtų patalpų, t. y. pareigūnai poilsio metu turėjo galimybę palikti tarnybos vietą.

Be to, pagal ginčijamo laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir postų žiniaraščius iš tarnybos laiko 4 valandos buvo skiriamos pareigūnų poilsiui, todėl netgi sudėjus pamainos metu postų žiniaraštyje numatytu laiku faktiškai dirbtą laiką ir protingumo kriterijus atitinkantį sugaištą vykdant tarnybines pareigas laiką iki išvykimo iš tarnybos vietos, kiekvienos 24 darbo valandų pamainos metu pareiškėjai faktiškai dirbo 2, 3, o kartais ir iki 5 valandų mažiau nei nustatyta 24 valandų pamainos trukmė (apeliaciniame skunde atsakovas pateikia kiekvieno pareiškėjo pamainomis dirbtų valandų skaičių, pertraukų pailsėti ir pavalgyti, suteiktų, tarpusavyje pasikeitus postų žiniaraštyje numatytu grafiku, prie posto VSP esančiose netarnybinėse nesaugomose patalpose – atskiruose poilsiui skirtuose kambariuose, laiką, kurį, atsakovo teigimu, jie galėjo naudoti savo nuožiūra ir kuriuo galėjo palikti darbo vietą, bei visą pamainos darbo laiką, t. y. 24 valandas, už kurį kiekvienam sumokėjo nustatytą darbo užmokestį).

12.4. Tarnyba faktiškai pareiškėjams sumokėjo netgi daugiau, nei privalėjo, nes buvo siekiama sudaryti kuo geresnes ir patrauklesnes tarnybos, poilsio ir darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas. Taigi, atsakovo teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjų tarnyboje faktiškai būtas laikas (už faktiškai dirbtą laiką) ir nebuvo pažeista pareiškėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą; pareigūnams realiai nebuvo pavesta dirbti ilgesnes nei 24 valandų pamainas.

13. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įrodymus vertino, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

13.2. Atsakovo pateikti nauji įrodymai nebuvo tyrimo objektu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjai buvo supažindinti su šiais dokumentais, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, šie įrodymai neturėtų būti priimti ir tiriami apeliaciniame procese, nes atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.3. Pareiškėjai, kaip pareigūnai, buvo įpareigoti atvykti į tarnybą 8.45 val. Teismo posėdžio metu pareiškėjai bei liudytojas E. K., kuris ginčo laikotarpiu ėjo Tarnybos Klaipėdos rinktinės vado pareigas, parodė, kad tokia atvykimo priežastis buvo laivo iš krantinės išvykimo grafikas bei pasirengimo tarnybai trukmė. Iš pareiškėjų, liudytojo parodymų ir laivų žurnalo duomenų matyti, kad pasirengimas tarnybai trukdavo apie 30 min., o laivas iš krantinės į plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą (duomenys neskelbtini) išvykdavo nuo 09.00 val. iki 09.15 val.

13.4. E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas nebuvo užregistruotas atsakovo iniciatyva, o pats E. K. buvo iškviestas ir apklaustas teisme būtent atsakovo prašymu. Parodęs, kad jis ir pareigūnai (pareiškėjai) buvo surašę tarnybinius pranešimus dėl darbo laiko, kuriuos jis perdavė vadovybei, E. K. patvirtino savo rašto tikrumą bei vadovybės informavimą apie susidariusią situaciją. Taip pat, parodęs, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė paskirtas asmuo ir buvo pasakyta, kad daugiau nei 24 valandų žymėti negalima, kitaip nepatvirtins žiniaraščių, E. K. patvirtino faktą, kad VST administracijos nurodymu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas ne visas išdirbtas laikas. Pasak E. K., klausimas dėl darbo laiko apskaitos buvo pavestas Teisės skyriui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šis klausimas nebuvo išspręstas.

13.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog Tarnybos grafikuose, postų žiniaraščiuose buvo nustatyta 24 valandų pamainų trukmė, kurios turėjo laikytis pareigūnai (pareiškėjai), kadangi už tarnybos organizavimą buvo atsakingas Tarnybos Klaipėdos rinktinės vadas, o ne pareiškėjai.

13.6. Versiją dėl pareiškėjų poilsio laiko suteikimo ir galimybės poilsio metu palikti tarnybos vietą atsakovas iškėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, nors, atsikirsdamas į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui, fakto apie poilsio laiko neįtraukimą į darbo laiko apskaitą net neminėjo. Pareiškėjai bei liudytojas E. K. paneigė šiuos atsakovo argumentus, nes tarnybos metu jie negalėjo, būdami apginkluoti, palikti darbo vietos; darbo grafike nebuvo nustatytas laikas pertraukai arba poilsiui; pareigūnai poilsio metu privalėjo būti tarnybos vietoje, jie nenusiginkluodavo ir, esant reikalui, privalėdavo reaguoti į atitinkamas situacijas. Taigi poilsiui numatytu laiku pareiškėjai neturėjo teisės naudotis savo nuožiūra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, laiką, pamainų metu skirtą poilsiui, priskyrė pareigūnų darbo laikui ir už jį apmokėjo. Atsakovo pateiktame teismui posto žiniaraštyje numatyta, kad nuo 09.00 val. iki 10.00 val. vyko postų keitimas, tačiau nėra jokių duomenų, jog pareigūnui buvo suteikiamas poilsio laikas, kurį jis galėjo panaudoti savo nuožiūra. Be to, atsakovas teigdamas, jog pareigūnams poilsio laikas buvo suteiktas, nenurodė šio poilsio laiko trukmės, iš atsakovo skundo argumentų negalima suprasti, kiek minučių, valandų per dieną galėjo panaudoti pareigūnas savo nuožiūra poilsiui, kaip šis laikas buvo paskirstytas per budėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla iškelta 2016 m. balandžio 11 d.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams, Viešojo saugumo tarnybos statutiniams pareigūnams, neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. kovo 31 d.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu vykdė AB (duomenys neskelbtini) suskystintųjų gamtinių dujų terminalo objektų apsaugos funkcijas (I t., b. l. 56, 58–59, 61, 62–63, 64–65, 67, 68–69, 71, 88–91). Nors procesiniuose dokumentuose ir nedetalizuota bei konkrečiai pareiškėjai nediferencijuoti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad periodiškai jie tarnybą ėjo tiek Vaizdo stebėjimo poste, tiek Dujų apskaitos stotyje esančiame poste Nr. 2, tiek ant krantinės Nr. 157 esančiame poste Nr. 1 (plaukiojančioje SGDT saugykloje) (IV t., b. l. 3–784; VI t., b. l. 82–139, 140–193). Tarnyba buvo nustatyta pamainomis po 24 valandas, kur pamainos pradžia 9 val., o pamainos pabaiga – kitos paros 9 val. (I t., b. l. 98–105, 108, 112–113, 174–176; II t. b. l. 24, 31, 38).

17. Pareiškėjai 2015 metais kreipėsi į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą su skundais, kad faktiškai jų kiekvienos darbo pamainos trukmė 2 valandas viršija darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo grafike žymimą darbo laiką – 24 valandų pamainą, tačiau Tarnybos administracija to darbo laiko apskaitos dokumentuose nežymi. Profesinei sąjungai informavus apie tai atsakovą, Tarnybos vadovybė žadėjo spręsti šį klausimą bei kompensuoti pareigūnų turtinius praradimus (I t., b. l. 13–16; II t., b. l. 14–15). Taip pat pareiškėjai, atstovaujami minėtos profesinės sąjungos, 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. PS/37 (I t., b. l. 12) bei Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos rinktinės vado pareigas ėjęs E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 8) Tarnybos vadovybę informavo, kad SGDT apsaugos sargybų pasikeitimas faktiškai vyksta taip: pareigūnai į tarnybą atvyksta 8.45 val., nuo 8.45 val. iki 8.55 val. (10 min.) vyksta ginklų išdavimas ir pareigūnų apsiginklavimas, nuo 8.55 val. iki 9 val. (5 min.) instruktažas, įsakymo paskelbimas, nuo 9 val. iki 9.10 val. (10 min.) ginklų užtaisymas, nuo 9.15 val. iki 9.35 val. (20 min.) vykimas į postus, nuo 9.35 val. iki 9.45 val. (10 min.) sargybų postų keitimasis; kitos paros rytą pasikeitus posto sargyboms nuo 9.45 val. iki 10.05 val. (20 min.) parvykimas iš posto, nuo 10.05 val. iki 10.15 val. (10 min.) ginklų ištaisymas, nuo 10.15 val. iki 10.25 val. (10 min.) ginklų bei specialiųjų priemonių atidavimas, nuo 10.25 val. iki 10.30 val. (5 min.) sargybos rezultatų vertinimas, nuo 10.30 val. iki 10.40 val. (10 min.) sargybos viršininkų ginklų ir materialinių vertybių perdavimas. Šis tarnybinis Klaipėdos rinktinės vado pranešimas Tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje nebuvo užregistruotas (I t., b. l. 188) ir į jį nebuvo atsakyta, o Tarnybos vadas 2015 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 47SD-1714 (I t., b. l. 12) informavo profesinę sąjungą, jog duomenų apie pareigūnų viršvalandinį darbą nėra.

18. Pareiškėjai skundą grindė tuo, jog jų kiekvienos pamainos 2 valandų viršvalandinio darbo trukmė susidarė jiems vykstant laivu į darbo vietą – laivą plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą (duomenys neskelbtini), juos instruktuojant, keičiant postus, išduodant / atiduodant ginklus, t. y. jiems tiesiogiai vykdant tarnybos funkcijas, tačiau šis laikas nebuvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už jį jiems nebuvo sumokėta, o VST vadovybė į tai nereagavo ir susidariusios situacijos nesiėmė keisti, todėl atsakovas privalo jiems kompensuoti už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis.

19. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjų skundą, iš esmės sutiko su skundo argumentais ir pripažino, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netinkamai žymėjo pareiškėjų faktiškai dirbtą darbo laiką, nežymėjęs juose viso laiko, kuris pagal Statuto nuostatas privalėjo būti įskaitomas į tarnybos laiką (pradedant pareigūnų instruktavimu, apsiginklavimu, baigiant pareigūnų nusiginklavimu, ginklų, kitų materialinių vertybių perdavimu ir atsiskaitymu už tarnybos rezultatus), taip pažeisdamas pareiškėjų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Nustatęs, kad faktiškai pareigūnai (pareiškėjai) nesavavališkai dirbo 2 valandomis ilgesnes nei 24 valandų pamainas, t. y. dirbo viršvalandžius, už kuriuos pareiškėjams turėjo būti apmokėta teisės aktų nustatyta tvarka, priteisė pareiškėjams iš atsakovo Tarnybos jiems neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis atitinkamas sumas, ištaisęs tam tikrus netikslumus ir apskaičiavęs konkretų kiekvienam priteistiną darbo užmokesčio dydį.

20. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, taip pat netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, teigdamas, jog pareigūnai (pareiškėjai) nebuvo įpareigoti pradėti ir baigti tarnybą tiek anksčiau, tiek vėliau nei nustatyta tarnybos grafikuose bei kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tai jie darė savavališkai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ir apmokėti jiems už šį laiką, be to, kiekvienos pamainos metu kiekvienam pareiškėjui buvo suteiktos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kurias jis galėjo naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku galėjo palikti darbo vietą, ir už tai jiems buvo sumokėta, t. y. faktiškai šiuo laiku pareiškėjai dirbo mažiau valandų nei nustatyta 24 valandų pamainos trukmė ir Tarnyba pareiškėjams sumokėjo daugiau nei privalėjo. Atsakovo manymu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjų tarnyboje faktiškai būtas laikas (faktiškai dirbtas laikas).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pabrėžia, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

22. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Apeliacinis skundas turi būti grindžiamas konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai argumentuotas.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu dėl to, kad neteisingai buvo nustatytos ir įvertintos pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas) ir išnagrinėti skunde suformuluoti reikalavimai (skundo dalykas). Atsakovas nenurodo jokios aktualios materialiosios teisės normos, reikšmingos nagrinėjamam ginčui išspręsti, kurią neteisingai taikė pirmosios instancijos teismas, tačiau tik abstrakčiai teigia, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarydamas nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

24. Pasisakydama dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 56 str. 6 d., ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

25. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, sprendimo motyvus, dėl kurių iš dalies tenkintas pareiškėjų skundas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrindžia šio teiginio, nekonkretizuoja, kokius įrodymus teismas ir kaip netinkamai įvertino, bei nepateikia pagrįsto ir argumentuoto savo (kitokio) bylos įrodymų vertinimo.

26. Papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei sutikdama su jame padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis, t. y. pareiškėjų paaiškinimais, Tarnybos Klaipėdos rinktinės vado 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo, jo apklausos parodymų, laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašų duomenimis, konstatuodamas, kad faktiškai pareigūnai (pareiškėjai) nesavavališkai dirbo 2 valandomis ilgesnes nei 24 valandų pamainas, t. y. dirbo viršvalandžius, o atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netinkamai žymėjo pareiškėjų faktiškai dirbtą darbo laiką, nežymėjęs juose viso tarnybos laiko (t. y. pareigūnų instruktavimo, apsiginklavimo / nusiginklavimo, vykimo į / iš postų, ginklų ir kitų materialinių vertybių perdavimo ir atsiskaitymo už tarnybos rezultatus).

27. Pažymėtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui nei kartu su atsiliepimu į pareiškėjų skundą, nei vėliau iki teismo sprendimo priėmimo neteikė savo prieštaravimus dėl skundo argumentų, susijusių su faktiškai pareiškėjų ginčo laikotarpiu dirbtais viršvalandžiais, pagrindžiančių įrodymų (išskyrus Tarnybos Klaipėdos rinktinės AB (duomenys neskelbtini) SGDT sargybos 2014 m. spalio mėnesio – 2016 m. kovo mėnesio postų žiniaraščius), kuriuose taip pat neatsispindi konkretus (tikslus, faktinis) pareiškėjų kiekvieną dieną dirbto darbo ir viršvalandinio darbo laikas bei konkreti tarnybos pamainos pradžia ir pabaiga, faktinis pamainos laikas), o apeliacinės instancijos teisme kartu su apeliaciniu skundu jau pateikė kitus (naujus) įrodymus, t. y. Planą-instrukciją 1 bei Planą-instrukciją 2, kurie, atsakovo nuomone, pagrindžia jo poziciją dėl to, kad pareiškėjai žinojo, jog tarnybos pradžia buvo 9.00 val., o pabaiga – kitos paros 9 val., todėl jų atvykimas į tarnybos vietą anksčiau bei tarnybos baigimas vėliau, traktuotinas kaip jų teisė, pačių pasirinkimas, bet ne pareiga, bei dėl pareiškėjų galimybės laiką, skirtą pailsėti ir pavalgyti, naudoti savo nuožiūra ir palikti darbo vietą.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

29. Kadangi atsakovas nepagrindė, kodėl jis minėtų naujų įrodymų (Plano-instrukcijos 1 bei Plano-instrukcijos 2) negalėjo pateikti laiku (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija nepriima ir netiria šių įrodymų, juo labiau, kad juose užfiksuotos faktinės aplinkybės nei pagrindžia atsakovo argumentus, nei paneigia pareiškėjų argumentus tiek dėl faktiškai pareiškėjų dirbto laiko, tiek dėl jų galimybės laiką, skirtą pailsėti ir pavalgyti, naudoti savo nuožiūra ir palikti darbo vietą. Be to, sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad nors atsakovas teigia, jog pareiškėjai buvo supažindinti su šiais dokumentais, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

30. Nutarties 17 punkte aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui buvo žinoma susiklosčiusi situacija, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių, jog pareiškėjams būtų konkrečiai nurodyta, kaip turi būti organizuojamas pamainos darbas (jei atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai be pagrindo (savavališkai) atvyksta į tarnybą 8.45 val., o pamainą baigia 10.30 val. ar 10.40 val.), kaip kompensuojamas viršvalandinis darbas (jei atsakovas laikėsi pozicijos, kad apmokėjimu už poilsio laiką kompensavo viršvalandinį darbą). Pareiškėjams atsakovas nenurodė, kad jie suteiktas pertraukas pailsėti ir pavalgyti gali naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku gali palikti tarnybos vietą, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde.

31. Pabrėžtina, jog pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą, išnaudojo visas galimybes šį klausimą išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipdamiesi tiek į atsakovo vadovybę tiesiogiai, tiek į Vidaus reikalų ministerijos atstovus, tiek bandydami spręsti ginčą pasinaudodami jiems atstovaujančios profesinės sąjungos pagalba, tačiau atsakovas jų skundus ignoravo, pažeisdamas bendrąją informavimo ir konsultavimo teisę ir pareigą.

32. Kaip minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad faktiškai pareiškėjų pamainos (turėjusios prasidėti 9 val. ir baigtis kitos paros 9 val. bei neviršyti 24 valandų) laikas prasidėdavo 8.45 val. ir baigdavosi kitos paros apie 10.30 val. ar 10.40 val., t. y. jų pamaina viršydavo 24 valandų trukmę, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) viršydavo 48 valandų darbo laiko normą, todėl šią trukmę viršijantis darbo laikas privalėjo būti žymimas kaip viršvalandinis, tačiau faktiškai neatsispindėdavo, nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Šiuo atveju apeliaciniame skunde atsakovas neįrodė, kad, kaip teigia, pareiškėjai nebuvo įpareigoti pradėti tarnybą nuo 8.45 val. ir baigti ją žymiai vėliau nei kitos paros 9 val. ir tai darė laisva valia.

33. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjai viršvalandžius dirbo atsakovo (darbdavio) nurodymu ir žinia, tai buvo atliekama atsakovo valia.

34. Atsakovo niekuo nepagrįsti teiginiai apie pareiškėjų žinojimą apie nustatytą pamainos pradžią ir pabaigą, jos trukmę, pareigą atvykti į tarnybą ir išvykti iš jos operatyviai (nedelsiant) pasikeitus sargybai, ne tik kad neatitinka logikos taisyklių bei pareiškėjų tarnybos (vykdytų apsaugos funkcijų) specifikos, tačiau ir nepaneigia minėtų byloje nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjų dirbtų viršvalandžių bei neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai organizuoti pareigūnų tarnybą, užfiksuoti (apskaityti) tikslų faktinį jų darbo laiką, o jam viršijus teisės aktų nustatytas ribas, ir apmokėti už jį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus šią administracinę bylą teisme, nuo 2016 m. balandžio mėnesio atsakovas tarnybos grafikuose jau pats į tarnybos (pamainos) laiką įtraukė laiką, skirtą instruktažui, apsiginkluoti, vykti į postus ir kita, bei faktiškai viršytą pamainos laiką žymėdamas kaip viršvalandžius (III t., b. l. 124–139).

35. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad kiekvienos pamainos metu kiekvienam pareiškėjui buvo suteiktos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kurias jis galėjo naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku galėjo palikti darbo vietą, kurie, atsakovo manymu, patvirtina tai, kad faktiškai pareiškėjai dirbo netgi mažiau poilsio metu nei faktiškai jiems buvo sumokėta (už 24 valandų pamainas), taigi ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjų tarnyboje faktiškai būtas laikas, sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad ši versija buvo iškelta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde, nors, atsikirsdamas į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui, šių argumentų atsakovas nebuvo nurodęs.

36. Kaip minėta, esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios atsakovo nurodomos aplinkybės dėl poilsio laiko suteikimo nekeičia byloje padarytų išvadų dėl atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neužfiksuoto pareiškėjų dirbto viršvalandinio darbo laiko, kadangi net ir skyrus tam tikrą pamainos laiką pareiškėjų poilsiui, faktiškai tuo metu jie privalėjo būti tarnybos vietoje, nenusiginkluodavo ir, esant reikalui, privalėdavo reaguoti į atitinkamas situacijas, todėl toks laikas turi būti įskaičiuojamas į tarnybos laiką bei apmokamas, ką atsakovas faktiškai pats ir padarė. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai – pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimai, tarnybos grafikai bei paties atsakovo pateikti Tarnybos postų žiniaraščiai, kuriuose poilsiui skirtas laikas (žymimas raide – P) įskaitomas į pamainos laiką, t. y. priskirtas pareigūnų darbo laikui, už kurį atsakovas, kaip pats ir teigia, net ir sumokėjo.

37. Šiuo atveju ir apeliaciniame skunde atsakovas neįrodė, kad poilsiui numatytu laiku pareiškėjai turėjo teisę naudotis savo nuožiūra. Tai, kad, kaip teigia atsakovas, pareiškėjai teoriškai turėjo teisę palikti darbo vietą, nustatyta tvarka tam tikroje vietoje palikę ginklą (sargybinėje esančiame seife) ir gavę sargybos viršininko leidimą, nepatvirtina to, jog praktiškai (iš tikrųjų) tokia teisė pareiškėjams buvo suteikta, atsakovas dėl to nepateikė įrodymų ir nenurodė, kuriems konkrečiai pareiškėjams ir kada tai buvo leista padaryti. Be to, kaip pats ir nurodo, tie pareigūnai (pareiškėjai), kurie ėjo pareigas ant krantinės Nr. 157 esančiame poste Nr. 1, negalėjo poilsio pertraukos naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku palikti laivo, kuriame buvo šis postas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tarnybos (pareiškėjų vykdytų apsaugos funkcijų) specifiką. Atsižvelgus į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl pareiškėjų galimybės laiką, skirtą pailsėti ir pavalgyti, naudoti savo nuožiūrą ir jo metu palikti darbo vietą.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sutinka su teismo atliktu pareiškėjams priteisto neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis dydžio apskaičiavimu ir, atsižvelgdama į tai, kad dėl tokio apskaičiavimo ginčo šiuo atveju nėra, dėl jo detaliau nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija byloje nenustatė ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje.

39. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, proceso normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė