2021-04-14 Nr. AB-7895-3-61-3-02735-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-285-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02735-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kamerose Nr. 368, 361, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. buvo laikomas vienas, o nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d. kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, kuris nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas ne aukštesne nei 1,5 metro aukščio pertvara ir užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, nes jis galėjo būti stebimas tiek laisvės atėmimo įstaigos darbuotojų (prižiūrėtojų), tiek kitų nuteistųjų, esančių kameroje. Kameroje taip pat nebuvo įrengtos ventiliacijos, todėl naudojantis sanitariniu mazgu jautėsi nemalonūs kvapai. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad jo privatumas nebuvo užtikrinamas tiek naudojantis tualetu (sanitariniu mazgu), tiek prausiantis duše. Tai žemino jo orumą ir reputaciją.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių TI-K sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d.; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 20 d., atlyginimo.

8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara nepažeidžia nacionalinių teisės aktų reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Nors kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgą atskirianti užuolaida nėra laikoma pakankama priemone asmens privatumui užtikrinti. Pareiškėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas 18 parų, neužtikrinus jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog kamerose esantys langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos per langus, šių aplinkybių pareiškėjas neneigė. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), nėra nustatytų reikalavimų įrengti atskirą oro šalinimo sistemą sanitarinio mazgo patalpoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, susijusius su galimybės vėdinti patalpas nesudarymu.

10. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 18 parų) atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas nurodo, kad nors jis kamerose Nr. 361 ir 368 buvo laikomas vienas, tačiau vis tiek jį naudojantis tualetu matydavo prižiūrėtojai per stebėjimo langelį duryse. Šiuo atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti nepakanka pripažintina, kad jo teisė į privatumą buvo pažeista. Šioje byloje yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tai, kad pažeidus teisę į privatumą yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, patvirtina ir teismų praktika.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių nenurodė. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių TI-K sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui šioje byloje turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir nebent užuolaidomis), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalies, garantuojančios asmens teisę į privatumą, pažeidimą.

19. Visgi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista tik tuomet, kai pareiškėjas kamerose buvo kalinamas ne vienas, nes, net pareiškėjui kalint kamerose vienam, jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu (tualetu), galėjo matyti laisvės atėmimo įstaigos pareigūnai pro apžiūros langelį duryse (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista visą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. birželio 20 d. (65 paras).

20. Nustačius, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeista Konstitucijos 22 str. 1 d.), pripažintina, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

21. Vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad nors teisė į privatumą buvo pažeista visą ginčui aktualų laikotarpį (iš viso 65 paras), tačiau didžiąją dalį laiko (47 paras) pareiškėjas buvo kalinamas vienas, o tai reiškia, kad tuo metu pareiškėją užtikti besinaudojantį tualetu, kuris, kaip nustatyta, nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, kad užtikrintų asmens privatumą, galėjo tik laisvės atėmimo įstaigos pareigūnai (darbuotojai). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui kalint vienam kameroje, jo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį ne vieną kameroje. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl pažeistos teisės į privatumą būtų patyręs sunkias ilgalaikes neigiamas pasekmes (pvz., sveikatos sutrikimus). Atsižvelgusi į pastarąsias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad net pripažinus, jog pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas nagrinėjamu atveju tęsėsi ilgiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau pritartina minėto teismo išvadai, kad pažeistos teisės pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti šiuo atveju. Pareiškėjas šioje byloje nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis patyrė didelę, sunkius padarinius jam sukėlusią neturtinę žalą, kad butų pagrindas ją kompensuoti priteisiant piniginę kompensaciją. Tai, kad kitose bylose teismai kalinamiems asmenims priteisia neturtinės žalos atlyginimą už teisės į privatumą pažeidimą naudojantis tualetu, tai savaime neįrodo, kad ir šioje byloje yra pagrindas pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą pinigais, kadangi šios bylos aplinkybės patvirtina, kad tam nėra pagrindo.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta formuluotė „pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K)“ tiksliau atitinka šios bylos aplinkybes, dėl to būtent ši formuluotė naudotina pakeičiant skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. (R. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, kad

pareiškėjo R. V. (R. V.) teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Vilniaus pataisos namuose (buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

Kitą pareiškėjo R. V. (R. V.) skundo dalį atmesti.”

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan