2024-04-24 Nr. AB-6640-3-62-3-01755-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-73-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01755-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. M. K. (toliau – ir pareiškėja), mirusios mamos O. R. (toliau – ir pareiškėjos mama) teisių perėmėja, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-01-4202 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ pripažinimo netekusiu galios ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 8844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei): O. R. <...>“ pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymas) dalį dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo, atlyginant pinigais; 2) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią dalį buvusio savininko P. R. (toliau – ir Buvęs savininkas) nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto – 0,0618 ha žemės, esančios Kauno apskrityje, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemė) atkūrimo pareiškėjos mamai, pakeičiant (pripažįstant netekusiu galios) Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 8844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei): O. R. <...>“ (toliau – ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas) ir atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiu (-iais) žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje.

2. Pareiškėja grindė skundą šiomis pagrindinėmis aplinkybės ir argumentais:

2.1. pareiškėjos mama pateikė 1991 m. gruodžio 21 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) ir grąžinant žemę ekvivalentine natūra;

2.2. pareiškėjos mama pateikė 1996 m. sausio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę ekvivalentine natūra (toliau – ir 1996 m. sausio 22 d. prašymas);

2.3. po pareiškėjos mamos mirties pareiškėja, būdama garbingo amžiaus, neturėdama atitinkamų žinių ir supratimo, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti;

2.4. paaiškėjus, kad palikimo priėmimas nebuvo tinkamai įformintas, pareiškėja kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendime, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4107-435/2019, (toliau – ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo;

2.5. pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su 2021 m. balandžio 9 d. prašymu (toliau – ir 2021 m. balandžio 9 d. prašymas), prašydama atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje;

2.6. NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs šį pareiškėjos kreipimąsi, priėmė 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 8SD-2497-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštas);

2.7. pareiškėja, nesutikusi su NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštu, pateikė 2021 m. birželio 7 d. skundą „Dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus Rašto dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2021-05-11 Nr. 8SD-2497-(14.8.94.)“, tačiau atsakymo negavo;

2.8. pareiškėjai 2021 m. birželio 18 d. buvo įteiktas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. birželio 14 d. raštas Nr. 8SD-3185-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės dokumentų“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. birželio 14 d. raštas), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą;

2.9. pareiškėja nesutinka su NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo dalimi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais;

2.10. NŽT Kauno skyrius turėjo vadovautis pareiškėjos mamos 1996 m. sausio 22 d. prašyme aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nei pareiškėjos mama, nei pareiškėja nei iki 2003 m. balandžio 1 d., nei vėliau valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė ir jos neatsisakė;

2.11. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – ir Įstatymas), NŽT neturėjo pagrindo reikalauti, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeistų ar patikslintų savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo;

2.12. pareiškėjos mamos pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas (ekvivalentine natūra) yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui – atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kitoje vietoje. Pareiškėjos mamos 1996 m. sausio 22 d. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra atlyginimo už natūra negrąžintą žemę būdas arba lygiaverčiu žemės sklypu – iš esmės reiškia pageidavimą dėl atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje, ir atitinka Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus atlyginimo būdus. Todėl nebuvo pagrindo keisti pareiškėjos mamos išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo;

2.13. iki 2003 m. kovo 1 d. raštu pareiškėja nebuvo informuota, kad nėra galimybių pareiškėjos mamos pasirinktu būdu atkurti nuosavybės teises, nepasiūlė dėl šios priežasties pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Todėl pareiškėja turi teisę nuosavybės teises į žemę atkurti ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose;

2.14. po Įstatymo įsigaliojimo NŽT nuosavybės teises atkūrinėjo ekvivalentine natūra, pareiškėjos mama buvo įrašyta į eilę naujam žemės sklypui Kauno mieste gauti. Tai patvirtina, kad ir įsigaliojus Įstatymui buvo aiški pareiškėjos mamos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ir NŽT nematė kliūčių nuosavybės teises atkurti šiuo būdu;

2.15. Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu yra pripažintas netekusiu galios;

2.16. nors Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas priimtas nepagrįstai, tačiau pareiškėja neskundžia NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo dalies dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymo pripažinimo netekusiu galios. Panaikinus Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjos mamai buvo nepagrįstai parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – vertybiniais popieriais (akcijomis), turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią dalį Buvusio savininko nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto – Žemės, atkūrimo pareiškėjos mamai, atkuriant nuosavybės teises pagal pareiškėjos mamos 1996 m. sausio 22 d. prašyme išreikštą valią, t. y. lygiaverčiu (-iais) žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad:

3.1. Buvęs savininkas iki 1940 metų nuosavybės teise turėjo 0,2470 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno mieste;

3.2. pareiškėjos mama pateikė 1991 m. gruodžio 21 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 metų valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, grąžinant jį išpirkimu (tokios tai rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai ekvivalentine natūra): suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo;

3.3. pareiškėjos mama pateikė 1996 m. sausio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 metų valdytą žemę, prašydama „atstat[tyti] man nuosavybės teisę, žemę grąžinti ekvivalentine natūra“;

3.4. pareiškėjos mamos giminystės ryšys ir pilietybė įrodyta pateiktais dokumentais, jai tenkanti atkurti žemės dalis – 0,0618 ha (Žemė);

3.5. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 5 d. raštu Nr. S1-1919 (1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (Byla Nr. 130B)“ (toliau – ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. kovo 5 d. raštas) informavo pareiškėjos mamą ir kitus pretendentus, kad jie yra įrašyti piliečių sąrašą, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas, pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą; nustatęs laisvos valstybinio fondo žemės trūkumą Kauno mieste, paprašė iki 2007 m. kovo 30 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teises į dalį žemes, atlyginant vertybiniais popieriais akcijomis, suteikiant lygiavertį sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajone; jeigu iki minėtos datos neapsispręs, nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu, atlyginant vertybiniais popieriais;

3.6. 2007 m. kovo 30 d. gauti Teresės A. R. (toliau – ir Buvusio savininko dukra) dokumentai su pastabomis, kuriose nurodyta, kad pareiškėjos mama mirusi; adresu, kuriuo buvo siųstas 2007 m. kovo 5 d. raštas, gyvena pareiškėja;

3.7. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2008 m. sausio 8 d. vykusio susirinkimo metu (Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente vykusio susirinkimo 2008 m. sausio 8 d. protokolas) (susirinkimo metu Buvusiam savininkui atstovavo V. R. (toliau – ir Buvusio savininko sūnus) nutarta laukti piliečių, taip pat ir Buvusio savininko, apsisprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietovėje) iki 2008 m. vasario 4 d., nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, bus priimami sprendimai atkurti nuosavybės teises atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis);

3.8. pareiškėja tokio prašymo nepateikė;

3.9. Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-4202 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ (toliau – ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas) buvo nuspręsta parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – vertybiniais popieriais (akcijomis) – ir atkurti nuosavybės teisę pareiškėjos mamai į Buvusio savininko turėtą žemės sklypą;

3.10. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos mamai tenkančią Žemę atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) (žemės sklypo indeksuota suma 4 746 Lt);

3.11. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2033 „Dėl priimtų sprendimų už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriaus (akcijomis)“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. raštas) informavo pareiškėjos mamos įpėdinius (pareiškėją), kad, vadovaujantis valstybės įmonės Valstybės turto fondo pateikta informacija apie piliečius, kuriems nebuvo atlyginta akcijomis, jie turi teisę NŽT Kauno miesto skyriui iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti prašymą dėl priimto sprendimo pakeitimo ir išreikšti valią, pasirenkant kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą;

3.12. NŽT Kauno miesto skyrius gavo Buvusio savininko dukros 2013 m. birželio 20 d. prašymą ir jo papildymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos mama mirusi, ji gyveno kartu su pareiškėja, kuri dėl savo užimtumo laiku nesusitvarkė dokumentų ir taip neteko nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai priklausiusią Buvusio savininko žemę;

3.13. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 8SD-3102-(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 14 d. raštas) kreipėsi į Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarę, paprašė informuoti apie pareiškėjos mamos įpėdinius;

3.14. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 15 d. gavo pareiškėjos 2021 m. balandžio 9 d. prašymą (toliau – ir 2021 m. balandžio 9 d. prašymas) atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą;

3.15. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. gegužės 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad teisinio pagrindo įrašyti pareiškėjos mamą į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti ar atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais kaimo vietovėje nėra;

3.16. NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas ir pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktas;

3.17. pareiškėjos skundžiama 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo dalis atitinka teisės aktų reikalavimus, o jos panaikinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes Įstatymas nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę ekvivalentine natūra būdo;

3.18. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Įstatymas nebenumatė nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra. Todėl piliečiai Įstatyme numatytais terminais, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d. privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tačiau nei pareiškėjos mama, nei pareiškėja tokio prašymo nepateikė;

3.19. nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra“ negali būti prilyginamas atlyginimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste ar lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje;

3.20. pareiškėja iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose;

3.21. pareiškėjai priėmus palikimą, t. y. nuo pareiškėjos mamos mirties momento savo iniciatyva turėjo veikti aktyviai ir atsakingai, rūpestingai domėtis savo paveldėtomis teisėmis ir pareigomis, t. y. kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymui, tuo momentu, kai buvo informuojama apie galimybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atlyginimo būdą, kuriuo atkurti pageidauja 2021 metų prašymuose, t. y. perduoti neatlygintai nuosavybei lygiavertį žemės sklypą. Tačiau pareiškėja nei 2007–2008 metais, nei visus 19 metų to nedarė. Taigi pareiškėja nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu;

3.22. neįrodyta, kad pareiškėja laiku negalėjo dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procesuose.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjos skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. Buvęs savininkas, miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 metų nuosavybės teise turėjo 0,2470 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste;

5.2. pareiškėjos mama pateikė 1991 m. gruodžio 21 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 metų valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, grąžinant jį išpirkimu (tokios tai rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai ekvivalentine natūra): suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo;

5.3. pareiškėjos mama pateikė 1996 m. sausio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 metų valdytą žemės sklypą, prašydama, „atstatyti man nuosavybės teisę, žemę gražinti ekvivalentine natūra“;

5.4. pareiškėjos mamai tenkanti atkurti žemės sklypo dalis – 0,0618 ha (Žemė);

5.5. pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini);

5.6. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 5 d. raštu informavo pareiškėjos mamą ir kitus pretendentus, kad jie yra įrašyti piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą, sąrašą. Dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo mieste pretendentai buvo paprašyti iki 2007 m. kovo 30 d. apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atlyginimo) būdo: atkuriant nuosavybės teises į dalį žemės atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), suteikiant lygiavertį sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajone, pažymėjus, kad, jeigu iki minėtos datos neapsispręs, nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais;

5.7. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje 2007 m. kovo 30 d. gauti pretendentės Buvusio savininko dukros dokumentai su pastabomis apie pareiškėjos mamos mirtį, ir kad tuo pačiu adresu, kur buvo išsiųstas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. kovo 5 d. raštas gyvena pareiškėja;

5.8. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2008 m. sausio 8 d. vykusio susirinkimo metu buvo svarstyta nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, tame tarpe ir Buvusiam savininkui, kuriems nėra galimybių grąžinti žemę natūra arba suteikti sklypą neatlygintinai nuosavybėn, pagal šiuo metu sudarytą žemės sklypų piliečiams suteikimo eilę, kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis). Susirinkimo metu Buvusį savininką atstovavo Buvusio savininko sūnus. Susirinkime nutarta iki 2008 m. vasario 4 d. laukti piliečių, taip ir Buvusio savininko, apsisprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietovėje), o nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, bus priimami sprendimai atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis);

5.9. pareiškėja iki 2008 m. vasario 4 d. nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo;

5.10. Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakyme buvo nuspręsta parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – vertybiniais popieriais (akcijomis) – ir atkurti nuosavybės teisę pareiškėjos mamai į Buvusio savininko turėtą Žemę;

5.11. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos mamai tenkančią 0,0618 ha nekilnojamojo turto dalį (Žemę), atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis);

5.12. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas 2008 m. birželio 2 d. raštu Nr. S1-2075(1.10) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo Dokumentų byla (Nr. 130B)“ buvo išsiųstas pareiškėjos mamai tuo pačiu adresu, kur tuo metu gyveno ir šiuo metu gyvena pareiškėja. Archyvinėje byloje Lietuvos pašto žymoje pažymėta, kad „neatsiėmė“;

5.13. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. balandžio 24 d. raštu informavo pareiškėjos mamos įpėdinius, kad, vadovaujantis valstybės įmonės Valstybės turto fondas pateikta informacija apie piliečius, kuriems nebuvo atlyginta akcijomis, jie turi teisę NŽT Kauno miesto skyriui iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti prašymą dėl priimto Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo pakeitimo ir išreikšti valią, pasirenkant kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą. Šis 2013 m. balandžio 24 d. raštas išsiųstas tuo pačiu adresu, kur tuo metu gyveno ir šiuo metu gyvena pareiškėja;

5.14. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. birželio 27 d. gavo Buvusio savininko dukros prašymą, kuriame prašoma atlyginti suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste už pareiškėjos mamai priklausiusią atkurti 0,0618 ha žemės sklypo dalį (Žemę). Šiame prašyme Buvusi savininko dukra nurodė, kad pareiškėjos mama gyveno kartu su pareiškėja, kuri dėl savo užimtumo laiku nesusitvarkė dokumentų ir todėl neteko nuosavybės teisių į Buvusio savininko žemę;

5.15. NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs Buvusio savininko dukros prašymą, priėmė 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-3920 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (Dokumentų bylos Nr. 130B)“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštas), kuriame nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje į Buvusio savininko iki 1940 metų turėtą žemę nėra duomenų apie pareiškėjos mamos įpėdinius. Todėl NŽT Kauno skyrius paprašė pateikti paveldėjimo teisės liudijimą po pareiškėjos mamos mirties arba notaro patvirtintą liudijimą apie pareiškėjos mamos įpėdinius;

5.16. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarę ir paprašė informuoti apie pareiškėjos mamos įpėdinius;

5.17. NŽT Kauno skyrius gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. gavo pareiškėjos atstovo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ sustabdyti Buvusio savininko dukrai pinigų išmokėjimo procedūrą ir leisti susipažinti su Buvusio savininko nuosavybės teisių atkūrimo byla;

5.18. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. sausio 5 d. gavo pareiškėjos 2020 m. gruodžio 29 d. prašymą, kuriame pareiškėja nurodė, jog nors pareiškėjos mama buvo pateikusi 1996 m. sausio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teise atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), tačiau pareiškėja buvo informuota, kad galima teikti prašymą dėl valios pakeitimo pasirenkant kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėja to padaryti negalėjo, nes nebuvo tinkamai įforminusi palikimo priėmimo. Pareiškėja tinkamai įformino palikimo priėmimą, gavusi Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad po pareiškėjos mamos mirties palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradedama paveldėtą turtą valdyti;

5.19. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 15 d. gavo pareiškėjos 2021 m. balandžio 9d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą;

5.20. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. gegužės 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad įrašyti pareiškėjos mamą į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti ar atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais kaimo vietovėje nėra teisinio pagrindo. Pasikeitus Įstatymo 10, 16 ir 21 straipsniams, piliečiai iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą už negautus vertybinius popierius. Tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas. Todėl vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 3 ir 5 dalimis nuosavybės teisės pareiškėjos mamai vietoje negautų vertybinių popierių už Žemę bus atkuriamos atlyginant pinigais;

5.21. NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas, pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktas ir jis išdėstytas taip: „Atkurti nuosavybės teises į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 1 374,53 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt keturi eurai 53 euro centai).“, nustatyta, kad šis 2021 m. gegužės 30 d. įsakymas yra neatskiriamoji Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo dalį dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (Žemę) atkūrimo atlyginant pinigais, nes iki pat tinkamo paveldėjimo dokumentų įforminimo ir teismo sprendimu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai nebuvo jokių galimybių dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, teikti prašymus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos mama paskutiniame savo prašyme buvo aiškiai išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, ir po to savo valios nekeitė, o nuosavybės teisių atkūrimo būdas – vertybiniais popieriais – buvo nepagrįstai parinktas. Pareiškėja teigia, kad pareiškėjos mamos pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitoje vietoje. Be to, pareiškėjas pažymi, kad NŽT iki 2003 m. kovo 1 d. raštu neinformavo pretendentės, kad jos pasirinktu būdu nuosavybės teisių atkurti galimybių nėra ir nepasiūlė dėl šios priežasties pasirinkti kito nuosavybės teisių atkūrimo (atlyginimo) už valstybės išperkamą turtą būdo.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (16 str. 9 d. 6 p., 21 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d.), 21 str. (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) normomis (3 p.).

8. Teismas padarė išvadą, kad ir Įstatymas, ir Tvarka nustato, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, realizuodama pareiškėjos mamos pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra, vertybiniais popieriais, ėmėsi kokių nors veiksmų. Nenustatyta, kad pareiškėja būtų atlikusi kurį nors veiksmą, kurį siūlė atlikti NŽT, t. y. iki 2007 m. kovo 30 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teises į dalį žemės atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), suteikiant lygiavertį sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajone; iki 2008 m. vasario 4 d. pateikti prašymą dėl lygiaverčių sklypų suteikimo; iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti prašymą dėl priimto sprendimo pakeitimo ir išreiškė valią pasirenkant kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą; pagal NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštą pateikti paveldėjimo teisės liudijimą po pareiškėjos mamos mirties arba notaro patvirtintą liudijimą apie pareiškėjos mamos įpėdinius. Nustatyta, kad pareiškėja Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d sprendimą pateikė NŽT tik 2021 m. sausio 5 d.

10. Teismo vertinimu, valstybės institucijos, pagal galimybes, suteikė Buvusio savininko paveldėtojams galimybę apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietovėje) iki 2008 m. vasario 4 d. ir tik laiku nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, priėmė sprendimą atlyginti už nacionalizuotą nuosavybę vertybiniais popieriais (akcijomis), o vėliau NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. raštu informavo pareiškėjos mamos įpėdinius, kad, vadovaujantis valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ pateikta informacija apie piliečius, kuriems nebuvo atlyginta akcijomis, kad jie turi teisę iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti prašymą dėl priimto sprendimo pakeitimo ir išreikšti valią, pasirenkant kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pirmą kartą pareiškė 2021 m. balandžio 15 d. prašyme, prašydama atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, kurią nurodys, kai paaiškės likusios neatkurtos žemės likutis.

12. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmę, padarė išvadą, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d., 2013 m. liepos 1 d., kuomet turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą už negautus vertybinius popierius (akcijas), 2015 m. kovo 1 d. (vėliau – iki 2019 m. birželio 1 d.) buvo pareiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo vieninteliu būdu – ekvivalentine natūra – vertybiniais popieriais. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo jos 2021 m. balandžio 15 d. prašyme nurodytu būdu.

13. Teismas nenustatė, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo arba susidūrė su objektyviomis, nuo jos valios nepriklausiusiomis kliūtimis pasinaudoti šia teise.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja reikalavimą įrašyti ją į eilę žemės sklypui individualiai statybai Kauno mieste gauti grindžia pareiškėjos mamos 1996 m. sausio 22 d. prašymu. Taip pat tuo, kad, pasikeitus Įstatymui, ji buvo informuota, kad galima teikti prašymą dėl valios pakeitimo, pasirenkant kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau to padaryti pareiškėja negalėjo, nes nebuvo tinkamai įforminusi palikimo priėmimo.

15. Teismas, pažymėjęs, kad Įstatyme neįtvirtinta galimybė pretendentui keisti savo valią po 2019 m. birželio 1 d., konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių kitų teisės normų, suteikiančių jai teisę 2021 metais keisti savo valią atitinkamu būdu.

16. Teismas nenustatė, kad pareiškėja Įstatymo nustatytais terminais būtų pareiškusi savo valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Tai, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos kompensuojant ekvivalentine natūra (lygiaverčiu žemės sklypu) lėmė ne pareiškėjos nurodomos priežastys dėl tariamų NŽT veiksmų, o tai, kad pareiškėja laiku nepateikė paveldėjimą patvirtinančių dokumentų, nors buvo ne kartą NŽT Kauno skyriaus papildomai informuota apie tai.

17. Teismas padarė išvadą, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo priėmimo metu nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareikšta pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu būdu nei buvo atkurtos nuosavybės teisės vertybiniais popieriais (akcijomis).

18. Teismas, pripažinęs, kad nuosavybės teisės į Žemę negalėjo būti atkurtos pareiškėjai jos pasirinktu būdu – ekvivalentine natūra, už valstybės išperkamą žemę nebuvo atlyginta vertybiniais popieriaus (akcijomis), padarė išvadą, kad NŽT, vadovaudamasi Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nusprendė atkurti pareiškėjai nuosavybės teises atlyginant pinigais.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja, kartodama argumentus ir aplinkybes, išdėstytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo motyvus, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

19.1. pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, nevertino, ar egzistavo būtinybė ir pagrindas pareiškėjai rinktis kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kai pareiškėjos mama buvo aiškiai išreikusi savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ar nuosavybės teises atkurianti institucija turėjo teisę savo nuožiūra parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą;

19.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nuosavybės teisės neatkurtos dėl jos pačios veiksmų, nepagrįsta. Pareiškėja apskritai negalėjo teikti jokių prašymų dėl pareiškėjos mamos nuosavybės teisių atkūrimo, kol tinkamai neįformino palikimo priėmimo. Procesas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant pretendentės įpėdinių, turėjo būti sustabdytas;

19.3. pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė, ar egzistavo laisvos valstybinės žemės trūkumas, dėl ko nebuvo galimybių pareiškėjai grąžinti žemę natūra arba suteikti sklypą neatlygintinai nuosavybėn. Šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai šių aplinkybių nepagrindžia. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad per visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį ir iki šiol nuosavybės teisės piliečiams yra atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais Kauno mieste;

19.4. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pirmą kartą pareiškė 2021 m. balandžio 15 d., nepagrįsta. Pareiškėja yra pareiškėjos mamos įpėdinė, pareiškėjos mama savo aiškią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo pareiškusi 1996 m. sausio 22 d. prašyme. Todėl pareiškėjos 2021 m. balandžio 15 d. prašymas negali būti vertinamas, kaip naujai pateiktas prašymas;

19.5. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 15 d. prašyme pakeitė pareiškėjos mamos anksčiau išreikštą aiškią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nepagrįsta. Pareiškėja, pateikdama 2021 m. balandžio 15 d. prašymą, tik patikslino pareiškėjos mamos anksčiau išreikštą aiškią valią, nurodydama pareiškėjos mamos pasirinktam būdui tapatų nuosavybės teisių atkūrimo būdą;

19.6. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena Įstatyme įtvirtinta sąlyga, dėl kurios nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos pinigais.

20. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. NŽT kartoja ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. NŽT vertinimu, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriame aiškiai nurodė, kuriais įrodymais ir teisės aktais grindžia padarytas išvadas, kurioms NŽT pritaria.

IV. 21. Nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacine tvarka ir nustačius, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog, NŽT 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu pripažinus, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas netenka galios, turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamos išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nors iš bylos aišku, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas (kurio sudedamoji dalis – NŽT Kaimo miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymas), kuriuo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamos išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, yra galiojantis ir nepanaikintas, siekiant išvengti siurprizinių sprendimų tiek įrodymų vertinimo, tiek ginčo santykius reglamentuojančios teisės taikymo aspektais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo pareiškėją ir NŽT pateikti savo pozicijas šiuo klausimu, t. y. ar, esant nepanaikintam Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimui (kurio sudedamoji dalis – NŽT Kaimo miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymas), pagal kurį nuosavybės teisės į pareiškėjos mamai išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurtos vertybiniais popieriais, ir kuris vėlesniu NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu buvo pakeistas pagal tuo metu galimą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – pinigais, galima iš esmės kvestionuoti ir spręsti dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat nustatęs, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pateikė NŽT 2023 m. spalio 31 d. prašymą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepanaikintų ir paliktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėja pageidauja pasinaudoti galimybe, kad jai už Žemę, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu, pasiūlė pareiškėjai ir NŽT apsvarstyti galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai, sudarant taikos sutartį.

22. Pareiškėja pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant sudaryti galimybę pareiškėjai ir NŽT kilusį ginčą išspręsti taikiai, sudarant taikos sutartį.

23. NŽT rašytiniuose paaiškinimuose, atsakant į teismo nurodytus bylos aspektus, nurodyta: NŽT vertinimu, Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas naikintinas, nes pareiškėja privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka ir terminais, tačiau tokios valios neišreiškė, todėl Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas ir pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktas; šiuo atveju Įstatyme nustačius, kad iki 2023 m. lapkričio 1 d. asmenys gali pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, pareiškėja pateikė teismo nutartyje nurodytą NŽT 2023 m. spalio 31 d., NŽT įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio laiško gavimo pateikti papildomą informaciją šio prašymo vykdymui. Tačiau pareiškėja nepateikė šios papildomos informacijos; ne tik valstybės institucijos, tarnaujančios žmonėms, bet ir s žmonės turi elgtis racionaliai, efektyviai ir objektyviai, siekdami įgyvendinti jiems nustatytas teises; NŽT neatliko neteisėtų veiksmų; ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas; dėl pasikeitusių Įstatymo nuostatų, manytina, yra galimybė svarstyti dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo.

24. Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose, atsakant į teismo nurodytus bylos aspektus, nurodyta: kilus neaiškumams administraciniuose teisiniuose santykiuose teisė aiškinama asmens, silpnesniosios pusės, naudai; Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymo pagrindu priimtas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas; NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios, t. y. yra negaliojantis, o Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas buvo pakeistas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nusprendžiant atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais; todėl pripažinus Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą netekusiu galios, turėjo būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iš naujo; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje išdėstyti klausimai nebuvo kelti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl, siekiant teisingo ir visapusiško aplinkybių ištyrimo, kartu ir teisingo sprendimo priėmimo, užtikrinant pareiškėjos teisę pasisakyti, išgirsti kitos pusės pasisakymus, į juos atsikirsti, užduoti klausimus, byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėja, net ir palaikydama apeliacinio skundo prašymą, prašė, nustačius, kad pareiškėjos apeliacinis skundas negali būti tenkintas, nepriimti teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi, be kita ko, nutarta atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant sudaryti galimybę pareiškėjai ir NŽT kilusį ginčą išspręsti taikiai, sudarant taikos sutartį.

26. NŽT 2024 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 1PD-1109-(3.2 E.) „Dėl taikos sutarties administracinėje byloje Nr. A-73-575/2024“ nurodyta, kad pareiškėja nesutiko su NŽT komisijos probleminiams klausimams spręsti posėdyje suformuotu siūlymu atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį miško sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje, todėl taikos sutartis nebuvo sudaryta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos mamos išlikusį nekilnojamąjį turtą.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisiniu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis, dėl kurių pareiškėjos skundas atmestas.

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos konstitucinės teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nustatytas, be kita ko, ABTĮ, kurio 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų (ABTĮ ir kitų įstatymų) nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad, be kita ko, kad skundą padavęs asmuo skunde privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, bei savo reikalavimą. Pagal skunde nurodytą konkretų ir aiškų reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas, apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme.

32. Administraciniame procese skundą padavęs asmuo neįpareigotas skunde pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą. Tam, kad skundą padavusio asmens reikalavimas būtų patenkintas, teismas, o ne asmuo padavęs skundą turi identifikuoti materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylančią skundą padavusio asmens reikalavimo teisę. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus ginčo šalis siejančius teisinius santykius. Tinkamas ginčo šalių siejančių teisinių santykių kvalifikavimas nėra savitikslis, jo tikslas – tinkamai identifikuoti teisinius santykius tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas teisingai (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-241-520/2023).

33. Pažymėtina, kad teismas administraciniame procese yra aktyvus: prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.); teismas privalo ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.); teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.); nustačius, kad patikslintas skundas, kuriuo tikslinamas skundo pagrindas ar dalykas, būtinas bylai teisingai išspręsti, teismas gali priimti net ir pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (50 str. 3 d.); teismas gali atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi pasiruošiant nagrinėti administracinę bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 8 p.); teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

34. Be kita ko, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina visus byloje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas baigtinis atvejų, kada teismui nereikia įrodinėti aplinkybių ir faktų, sąrašas.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos, mirusios mamos teisių perėmėjos, skundo reikalavimus – panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo dalį, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį pinigais, ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pakeičiant (pripažįstant netekusiu galios) Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą ir atkuriant pareiškėjos mamai nuosavybės teises lygiaverčiu (-iais) žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje.

36. Pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pareiškėjos mamai nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos pagal pareiškėjos mamos valią, išreikštą paskutiniame jos 1996 m. sausio 22 d. prašyme, kuriame pareiškėjos mama prašė: „<...> atstatyti man nuosavybes teisę, žemę gražinti ekvivalentine natūra“. Pareiškėjos vertinimu, jos mamos pasirinktam nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiavertis kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – atkurti nuosavybes teises lygiaverčiu (-iais) žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje. Todėl NŽT nepagrįstai parinko dar kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – vertybiniais popieriais (akcijomis). Pareiškėjos vertinimu, NŽT, pripažinusi, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas, kuriuo, be kita ko, ir buvo parinktas pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo būdas – atkurti nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis), netenka galios, turėjo iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamos išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, o ne pareiškėjos mamai atkurti nuosavybės teisės pinigais. NŽT bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad buvo teisėtai ir pagrįstai nuspręsta atkurti pareiškėjos mamai nuosavybės teises pinigais, nes nuosavybės teisių atkūrimas vertybiniais popieriais (akcijomis) buvo teisėtas ir pagrįstas, nenuginčytas.

37. Atsižvelgus į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką aktualus Įstatyme, Vyriausybės nutarime ir juo patvirtintoje Tvarkoje, detalizuojančioje Įstatymo įgyvendinimą, nustatytas reglamentavimas:

37.1. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės nustatyta institucija (nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2010 m. liepos 1 d.); NŽT (nuo 2010 m. liepos 1 d.);

37.2. Įstatymo 18 straipsnis nuo Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo su pakeitimais reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą;

37.3. Tvarkos 4 priede (nuo 1997 m. spalio 4 d. iki 2011 m. balandžio 24 d.) buvo patvirtinta sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) forma;

37.4. Įstatymo 19 straipsnis nuo Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad Vyriausybės nustatytos institucijos, nuo 2010 m. liepos 1 d. – tiesiogiai NŽT priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos;

37.5. Tvarkos 123 punkte (nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. balandžio 24 d.) buvo nustatyta, kad apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos;

37.6. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija), be kita ko, nustatyta, piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris nuo 1997 m. liepos 1 d. neteko galios, nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1997 m. liepos 9 d. nagrinėjami bei (ir) sprendimai dėl jų priimami laikantis Įstatymo nuostatų;

37.7. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija, galiojo iki 2012 m. vasario 1 d.), be kita ko, buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo; jeigu toks sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei toks sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka; prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d.; jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos;

37.8. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.), buvo nustatyta, be kita ko, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais;

37.9. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.; 4 d. – 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 22 d.; 5 d. – 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais;

37.10. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 22 d.), be kita ko, nustatyta, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą; jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka; prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.;

37.11. Vyriausybės nutarimo 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą; iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą; kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal Įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus; kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

38. Kaip matyti, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti ir (ar) administracine tvarka pakeisti ir (ar) panaikinti, taikant galiojančias specialias Įstatymo taikymo nuostatas atitinkamų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu, gali būti skundžiami tiesiogiai teismui.

39. Remiantis bylos, kurią, be kita ko, sudaro Buvusio savininko nuosavybės teisių atkūrimo byla, medžiaga, nustatyta, kad:

39.1. pareiškėjos mama 1991 m. gruodžio 21 d. prašyme prašė atstatyti nuosavybės teisę į jos vyro Buvusio savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą žemę, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), grąžinant jį išpirkimu (tokios tai rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai ekvivalentine natūra): suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išmokant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo;

39.2. pareiškėjos mama pateikė 1996 m. sausio 22 d. prašymą, kuriame prašė atstatyti jai nuosavybės teisę, žemę grąžinti ekvivalentine natūra;

39.3. pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini);

39.4. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. kovo 5 d. raštu pareiškėjos mamai (tuo metu mirusi) pranešta apie tai, kad ji įrašyta sąraše piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą; dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste, paprašyta iki 2007 m. kovo 30 d. apsispręsti dėl atlygintino būdo atkuriant nuosavybės teises į dalį žemės atlyginant vertybiniais popieriais akcijomis, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajone; nurodyta, kad, jeigu iki minėtos datos neapsispręsite dėl atlyginimo būdo, nuosavybės teisė į žemę bus atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais;

39.5. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente vykusiame susirinkime (2008 m. sausio 8 d. protokolas) buvo aptarta, kad dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste, yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) piliečiams, kuriems nėra galimybių grąžinti natūra arba suteikti sklypą neatlygintinai nuosavybėn, pagal šiuo metu sudarytą žemės sklypų suteikimo eilę; buvo nutarta, be kita ko, laukti Buvusio savininko apsisprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietoje) iki 2008 m. vasario 4 d., nurodant, kad, iki šios datos nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, bus priimami sprendimai atkurti nuosavybės teises atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis);

39.6. Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis Įstatymu, Tvarka, Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat kompensavimo savininkams už suprojektuoto ir kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą, valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis)“, priėmė 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą, kuriame: 1) parinko pareiškėjos mamai (mirusi) nuosavybės teisių atkūrimo būdą: už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriais (akcijomis); 2) atkūrė nuosavybės teisę pareiškėjos mamai (mirusi) į tėvo Buvusio savininko nuosavybes teise (duomenys neskelbtini), Kaune turėtą 0,0618 ha žemės sklypą; 3) nustatė, kad pareiškėjo mamos paveldėtojui už 0,0618 ha žemės (indeksuota vertė (koef. 1,6 – 4 746 Lt) kompensaciją valstybei nuosavybės teises priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Šiame įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

39.7. Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Įstatymu ir apsvarsčiusi pareiškėjos mamos (mirusi) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį Buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,0618 ha, esantį Kauno apskrityje, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), priėmė 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriame nusprendė atkurti nuosavybes teises pareiškėjos mamai į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) Žemės sklypo indeksuota vertė 4 746 litai. Šiame sprendime nurodyta, kad šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas pareiškėjos mamos paveldėtojui. Sprendimas atitinka sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) formą;

39.8. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nuspręsta paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos mirties palikimą priėmė jos dukra, t. y. pareiškėja, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d.;

39.9. pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su 2021 m. balandžio 9 d. prašymu, prašydama atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste, įrašant pareiškėją į eilę sklypui gauti per vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, kurią pareiškėją nurodys, kai paaiškės likusios neatkurtos žemės dalis;

39.10. NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. balandžio 9 d. prašymą, 2021 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, neturi teisinio pagrindo įrašyti pareiškėjo mamą (mirusi) į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste ar atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje; informavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės į pareiškėjo mamai (mirusi) vietoje negautų vertybinių popierių už 0,0618 ha bus atkuriamos atlyginant pinigais;

39.11. pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su 2021 m. balandžio 19 d. prašymu, prašydama parengti pažymą notarui dėl likusios neatkurtos žemės;

39.12. NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą, priėmė 2021 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. 8PAŽ-135-(14.8.33.) „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo“, kurioje nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriuje užregistruotas pareiškėjos mamos (mirus) prašymas atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 metų valdytą 0,2470 ha žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini); pareiškėjos mamai (mirus) tenkanti atkurti žemės dalis – 0,0618 ha; nuosavybės teisės atkurtos Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu; duomenų apie vertybinių popierių (akcijų) gavimą nėra; pasikeitus Įstatymo 10, 16 ir 21 straipsniams, piliečiai iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą už negautus vertybinius popierius; toks prašymas nepateiktas; todėl, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės pareiškėjos mamai (mirusi) vietoje negautų vertybinių popierių už 0,0618 ha bus atkuriamos atlyginant pinigais;

39.13. NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos mamos įpėdiniai iki 2013 m. liepos 1 d. nepateikė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priėmė 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą, kuriuo: 1) pripažino netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą; 2) pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Atkurti nuosavybes teises į pilietei <...> [pareiškėjos mamai] tenkančia nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 1 374,53 Eur <...>“; 3) nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis. Šiame įsakyme nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ABTĮ nustatyta tvarka.

40. Kaip matyti, pareiškėjos mamai nuosavybės teisės buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu, kuriuo buvo parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – atkurti nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis), nuspręsta atkurti nuosavybės teisę pareiškėjos mamai, nustatytas kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis) dydis, ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybes teises pareiškėjos mamai atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakyme nustatytą kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis) dydį.

41. Nors sprendimai dėl pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti, tačiau nei Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas, nei Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas nebuvo įvykdyti. Todėl NŽT Kauno miesto skyrius priėmė 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą, kuriuo, taikydamas specialias Įstatymo taikymo nuostatas, administracine tvarka pripažino netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą ir pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybes teises pareiškėjos mamai atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), kaip matyti, pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakyme nustatytą kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis) dydį, nuspręsdamas, kad pareiškėjos mamai nuosavybės teisės atkuriamos pinigais. Taigi pareiškėjos mamos nuosavybės teisių atkūrimas išspręstas administracine tvarka pakeistu Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu, kuris laikomas sudedamąja Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo dalimi.

42. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu NŽT pateikė vertinimą, jog šiuo metu administracine tvarka pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas turėtų būti naikinamas.

43. Įvertinus tai ir atsižvelgus į pareiškėjos skundo pagrindą, akivaizdu, kad pareiškėja pagrindiniais savo skundo argumentais ginčijo nuosavybės teisių pareiškėjos mamai atkūrimą vertybiniais popieriais (akcijomis), siekdama, kad būtų iš naujo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkuriant nuosavybės teises pagal pareiškėjos mamos paskutiniame prašyme išreikštą valią. Tačiau, siekiant, kad nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, turi būti nuginčyti visi su tuo susiję priimti ir (ar) administracine tvarka pakeisti ir (ar) panaikinti (pripažinti netekusiais galios) sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos mamai.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesuformulavo pirmosios instancijos teismui reikalavimo – panaikinti šiuo metu galiojančio Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ir buvo iš esmės išspręstas pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atkuriant nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis). Šios išvados nekeičia ir jai įtakos neturi tai, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktas buvo pakeistas administracine tvarka. Šiuo atveju NŽT administracine tvarka pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą ne dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimas vertybiniais popieriais (akcijomis) buvo neteisėtas, o dėl to, kad, kaip minėta, šis sprendimas nuo jo priėmimo nebuvo įvykdytas ir pagal jo priėmimo metu galiojančias specialias Įstatymo taikymo nuostatas buvo galimas nuosavybės teisių atkūrimas pinigais.

45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, būdamas aktyvus, be kita ko, laikydamasis procesinių pareigų išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo pasiūlyti pareiškėjai tikslinti skundo dalyką, atitinkamai – prašyti atnaujinti praleistą skundo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą, nurodant svarbias termino paduoti skundą praleidimo aplinkybes, išaiškinti šio procesinio veiksmo neatlikimo teisines pasekmes keliamo ginčo kontekste. To nepadaręs, teismas šiuo konkrečiu atveju išnagrinėjo bylą, neatskleidęs kilusio ginčo esmės, neišnagrinėjęs pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų.

46. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Šiuo pagrindu panaikinus teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

47. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė visų svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, neišnagrinėjo pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos mamai vertybiniais popieriais (akcijomis) ir neištyrė visų su tuo susijusių svarbių aplinkybių dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos mamai procedūrų metu priimtų ir (ar) administracine tvarka pakeistų ir (ar) panaikintų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ir pagrįstumo kilusio ginčo kontekste.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nustatytų proceso teisės pažeidimų nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė keliamo ginčo ribų, neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

49. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos nustatytas aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir nustatyti, ar skundą padavusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui įvertinus reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos bei vertintos pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus iš esmės skundo reikalavimą, būtų pažeista teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog klausimas dėl šiuo metu administracine tvarka pakeisto Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo galiojimo pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl, pareiškėjai, be kita ko, siekiant pasinaudoti savo teise į gynybą, byla turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Atsižvelgdama į tai, kad nustatyta, įvertinusi, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatytos bylai svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį, kylantį tarp ginčo šalių, ir iš jo kylančią pareiškėjos reikalavimo teisės apimtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti nustatyti ir aptarti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan