0c7c8698-e971-4e2a-a0dd-ef80eccc3cfe · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-432-243/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01040-2014-7  Procesinio sprendimo kategorija 14.7, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui J.

A., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, trečiųjų suinteresuotų asmenų B. K., V. B., J. G., UAB „Taurenta” atstovui advokatui Laimonui Straukai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. A. skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Studija 33“, B. K., V. B., J. G., UAB „Taurenta” dėl 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas J. A. skundu nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos. Nurodo, jog tarp sklypo ir gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis 2007-01-10 gavo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sutikimÄ Nr. 2-111-(12.24) pradėti rengti sklypo detalųjį planÄ , kurio tikslas - žemės sklypo ribų keitimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties, prijungiant laisvos valstybinės žemės fondo žemę, tačiau detalusis planas nėra patvirtintas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymu Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti šį įsakymÄ argumentuodamas tuo, jog pažeista jo teisė prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ . Nurodo, jog su sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais 2011-01-28 sutarė, kad tarp žemės sklypų įsiterpusį laisvÄ valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡sipirks lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus sudarytÄ Ä¯siterpusio tarp (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės ploto schemÄ (toliau – schema).

PareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ ginčijamu įsakymu patvirtinto plano brėžinio matyti, jog kertama jo rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plane ir schemoje pažymėta rytinė kraÅ¡tinė (patvirtinto plano vakarinė kraÅ¡tinė), todėl pažeista jo teisė planuoti įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iÅ¡ Panevėžio gatvės, kuriuo teisėtai pagal projektÄ naudojasi daugiau nei 20 metų. Argumentuoja, jog tiek jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tiek sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planų sprendiniai turi bÅ«ti suderinti ir vienas kitam neprieÅ¡tarauti, todėl bÅ«tina atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , kuri nebuvo atlikta. PareiÅ¡kėjas taip pat argumentuoja, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius Panevėžio gatvė yra C1 kategorijos, o pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus iÅ¡ C1 kategorijos gatvės Å¡alutiniai keliai gali bÅ«ti ne arčiau nei 50 metrų nuo sankryžos.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu įsakymu patvirtintame plane šio reikalavimo nesilaikyta, todėl detalusis planas neatitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijas direktoriaus 2011-03-24 įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų. Nurodo, jog patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, neatitinka ir Panevėžio gatvės ašiai keliamų reikalavimų, nes formuojamo sklypo riba nuo Panevėžio gatvės ašies atitraukta 10 metrų atstumu, tačiau tai padaryta ne nuo Registrų centre registruotos gatvės ašies.

Teigia, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų ir tokie sprendiniai užkerta keliÄ ateityje Panevėžio g. rekonstruoti į C kategorijos gatvę, t.y. esant netinkamai nustatytai gatvės aÅ¡iai ir netinkamai atitrauktai gatvės ribai, sklypo riba užeina už gatvės raudonųjų linijų, iÅ¡ viso 62 kv.m. ploto laisvos valstybinės žemės, skirtos gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, kuriÄ , palikus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ nepakeistÄ , ateityje valstybė turėtų iÅ¡ Å¡io sklypo savininkų iÅ¡pirkti (b.l. 4-8).PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas praÅ¡o skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad į visus pareiÅ¡kėjo keliamus argumentus yra iÅ¡samiai atsakyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-02-12 iÅ¡vadoje Nr. (6.3)-2D-2325, kurioje nurodyta, jog motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės aÅ¡inės linijos iki sklypo ribos bei informavimo procedÅ«rų yra nepagrįsti. Pažymi, jog tuos pačius argumentus pareiÅ¡kėjas dėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 ir juos teismas pripažino nepagrįstais.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjo motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės aÅ¡inės linijos iki sklypo ribos nesusiję su jo subjektinių teisių pažeidimu, o vieÅ¡ojo intereso gynimo teisė pareiÅ¡kėjui nesuteikta. Nurodo, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo pageidavimas įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio gatvės, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktÄ , įsiterpusiu sklypas laikomas tuomet, kai jis įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) (b.l. 31-33).Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tretieji suinteresuotieji asmenys B. K., V. B., J. G. atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsikirtimus grindžia argumentais, kad jų ir pareiÅ¡kėjo sklypas nesiriboja ir pareiÅ¡kėjo argumentai dėl planavimo vieÅ¡inimo procedÅ«rų yra paneigti teismo sprendimu, todėl pareiÅ¡kėjas neturi subjektinės teisės ginčyti įsakymÄ . Teigia, jog ginčijamas įsakymas pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidžia, jis turi suformuotÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ sklypÄ iÅ¡ Plytinės gatvės pusės ir nepagrįstai reikalauja įvažiavimo iÅ¡ Panevėžio gatvės pusės, kuris skirtas įvažiuoti į jiems priklausantį sklypÄ .

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, STR 2.06.01:1999 nustato atstumus ne tarp gatvės ir šalutinių kelių, bet tarp dviejų gretimų įvažiavimų ir išvažiavimų. Pažymi, jog ginčijamu įsakymu patvirtinu sklypo planu suformuoto ir prijungto žemės sklypo, pažymėto indeksu „2“ kraštinė riba nekerta gatvės raudonųjų linijų, o su ja sutampa, o gatvės ašis yra nustatyta nuo esamos Panevėžio gatvės ašies ir raudonųjų linijų nepažeidžia (b.l. 77-79).Trečiųjų suinteresuotų asmenų B.

K., V. B., J. G., UAB “Taurenta” atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu siÅ«lo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja:nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 18).PareiÅ¡kėjui J.

A. nuosavybės teise priklauso 0,0964 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 11-13). Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui (toliau – planas), kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypÄ padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 84-85).

PareiÅ¡kėjas, argumentuodamas, jog tarp jo sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas, ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ dėl to, jog taip pat siekia jam priklausantį sklypÄ padidinti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas yra pradėjęs planavimo procedÅ«ras, o ginčijamu įsakymu patvirtinto plano sprendiniai nesutampa jo rengiamo plano sprendiniams.

Skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas iki 2014-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) nustatyta tvarka. Pagal ApraÅ¡o 4.4 punktÄ rengiant sklypo planÄ padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

Žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal ApraÅ¡o 4.2 punkte nurodytus bÅ«dus. ApraÅ¡o 29 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas ApraÅ¡o 4.4 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ registruotais laiÅ¡kais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vienÄ bendrÄ ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ ) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su Å¡iuo dokumentu supažindina juos asmeniÅ¡kai.

Vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo argumentų, kuriais jis grindžia skundžiamo administracinio akto neteisėtumÄ yra tai, kad su juo nebuvo derinti patvirtinto plano sprendiniai, nors jo sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu ir jis taip pat yra pradėjęs planavimo procesÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes konstatuoja, jog Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas yra nepagrįstas.Ä®siteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013-08-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-441-162/2013 konstatuota, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktos žemės sklypo sÄ vokos, o J.

A. negali bÅ«ti laikomas tokios žemės naudotoju. Konkretizuojant Å¡iÄ aplinkybę nurodytina, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 1994-08-11 0,0964 ha žemės sklypas įregistruotas registre, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruota J. A. nuosavybės teisė (t. 2, b.l.34-35). Vertinant Å¡ias aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo dėstomus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas naudotoju laisvos valstybinės žemės, į kuriÄ pretenduoja Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007-01-10 sutikimo Nr. 2-111-(12.24) pradėti rengti sklypo detalųjį planÄ pagrindu, nes Å¡ie sprendiniai nerealizuoti, neįregistruoti nekilnojamojo turto registre ir jis negali bÅ«ti laikomas laisvos valstybinės žemės naudotoju.

Pagal ApraÅ¡o 17.3 punktÄ gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , kad žemės sklypas bÅ«tų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamÄ rengti žemės sklypo planÄ raÅ¡tu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vienÄ bendrÄ ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ ) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siÅ«loma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotÄ visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams.

Tame pačiame punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrÄ ribÄ kelio (gatvės) pusėje. Teismas nurodytose administracinėse bylose konstatavo, jog 0,1136 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suprojektuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju.

Detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje į sklypÄ buvo suplanuotas įvažiavimas iÅ¡ Panevėžio gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Konstatuota, jog teiginys, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, dėl kurio kilo ginčas, tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo įpareigoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkus suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-441-162/2013 vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog gretimoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) vykdomos teritorijų planavimo procedÅ«ros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieÅ¡tarauti vieni kitiems ir kad bÅ«tina atlikti parengto žemės sklypo plano vieÅ¡inimo procedÅ«rÄ , siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius 2013-08-23 sprendime nurodė, jog toks reikalavimas nepagrįstas, nes laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-23 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje ginčydamas sprendimÄ , kuriuo patvirtintas planas, prilyginamas detaliajam planui, vėl kelia tokį patį argumentÄ , nevertindamas galiojančiais teismų sprendimais nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir nenurodydamas naujų reikÅ¡mingų ginčui aplinkybių. Lietuvos Respublikos ABTÄ® 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimÄ valstybės valdžia, įstatymais.

Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamÄ teismo pareigÄ garantuoti žmogaus teisių gynybÄ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galiÄ tiek administracinės bylos proceso Å¡alims, tiek bylÄ nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-432/2013).

Tai reiškia, jog tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kitų institucijų.

ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus teismo sprendimui nebereikia įrodinėti ir Å¡alys negali jų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012, 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1798/2014).Ä®vertinus tai, jog įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais: 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013-08-23 sprendimu Nr. I-441-162/2013, kuriose dalyvavo tie patys asmenys buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nepagrįstas, todėl ir nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

PareiÅ¡kėjas J. A. negali pretenduoti į laisvos valstybinės žemės prijungimÄ , nes jam priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu dėl to, kad neturi bendros ribos kelio (gatvės) pusėje ( Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o 17.3 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2015-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 vertindamas pareiÅ¡kėjo teisę pretenduoti į šį laisvos valstybinės žemės plotÄ Â konstatavo tokias pat aplinkybes.

Pripažintini pagrįstais atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentai, jog pareiÅ¡kėjo motyvai dėl ginčijamo įsakymo prieÅ¡taravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir tai, jog ginčijamu įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų, yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu. ABTÄ® 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

ABTÄ® 56 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismÄ tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTÄ® 56 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013-10-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013).

AiÅ¡kindamas ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reguliavimÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog vieÅ¡asis interesas teisme gali bÅ«ti ginamas tik esant dviem sÄ lygoms: vieÅ¡ieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismÄ ir tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nėra subjektas, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tuo atveju, kai tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismÄ besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Be to, nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat konstatuota, jog iÅ¡laikyti atstumų reikalavimai tarp Panevėžio gatvės raudonųjų linijų ir sklypo ribų. PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto Gintauto TiÅ¡kaus ekspertinio tyrimo medžiaga nėra Å¡ios bylos tyrimo dalykas, nes teismas ekspertizės neskyrė. Pažymėtina, kad iÅ¡vados teiginiai dėl galimo plano prieÅ¡taravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, nesietini su pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimu ir negali bÅ«ti ginčijami pareiÅ¡kėjo pasirinktu bÅ«du.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas J.

A. skunde iÅ¡ esmės naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų įvertintos įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013-08-23 sprendimu Nr. I-441-162/2013 administracinėje byloje Nr. A858-919/2013, nenurodė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymas Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ neteisėtas.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė:atmesti pareiÅ¡kėjo J. A. skundÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                       Vida Stonkuvienė Eglė Kiaurakytė Laimutė Jokubauskaitė