2021-10-27 Nr. AB-22750-3-62-3-01303-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-807-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01303-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 5 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimu buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 27 paroms, o 2020 m. kovo 10 d. nutarimu – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjui apskundus minėtus nutarimus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Kalėjimų departamentas panaikino pareiškėjui paskirtas nuobaudas, konstatavęs, jog jos buvo paskirtos netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuobaudas jau buvo atlikęs, todėl patyrė nepagrįstus savo teisių ir laisvių apribojimus. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose jam nebuvo leidžiama žiūrėti televizorių, naudotis kitais elektros prietaisais, dienos metu turėti patalynę, sportuoti, lankyti užsiėmimus, apsipirkti, paskambinti šeimos nariams. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo nutarimų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumų, papildomų suvaržymų, dvasines kančias, sukrėtimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 700 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pakartotinai atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, todėl savo veiksmais pažeidė nuteistųjų pareigą vykdyti bausmės atlikimo institucijos ir pareigūnų nurodymus. Pareiškėjas savo pasiaiškinimuose nedetalizavo konkrečių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmės jam paskirtame būryje.

6. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Pareiškėjo skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais, nepateikė patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl skundas turėtų būti atmestas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 570 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 82/04K-78 buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 27 paroms, o 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 82/04-124 – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nuobaudos buvo paskirtos už tai, kad pareiškėjas, kaip nurodoma nutarimuose, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Šias nuobaudas pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 2S-1639 paskirtas nuobaudas panaikino, konstatavęs, kad Marijampolės PN administracija, skirdama pareiškėjui nuobaudas, tinkamai neįvertino pažeidimo padarymo aplinkybių. Pareiškėjas nuobaudas atliko nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. kovo 10 d. kameroje Nr. 103, o nuo 2020 m. kovo 10 d. – kameroje Nr. 123, iš viso 57 paras. Iki tol pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose paprastosios grupės sąlygomis.

9. Teismas pažymėjo, kad nors Marijampolės PN administracija atsiliepime į skundą laikosi pozicijos, jog nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 2S-1639 pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog Marijampolės PN direktoriaus pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo neteisėtos, nes panaikintos galiojančiu ir nenuginčytu Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 2S-1639.

10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 punkte nustatytus apribojimus nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, pažymėjo, kad atsakovo atstovas neginčijo, jog minėtose teisės normose nurodyti teisių apribojimai pareiškėjui buvo taikomi nuobaudų atlikimo metu. Teismas nurodė, kad iki nuobaudų atlikimo pareiškėjas kalėjo paprastosios grupės sąlygomis bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu metu galėjo nevaržomai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, turėti patalynę dienos metu, taip pat įgyvendinti šios grupės nuteistiesiems BVK 73 straipsnyje nustatytas teises: apsipirkti, per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti perduodamų daiktų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

11. Teismas akcentavo, jog asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, kas tuo atveju, kai asmuo nepagrįstai patalpinamas į kamerų tipo patalpas, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimu ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų galėjo patirti jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę ir pobūdį (pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 57 paroms), sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes šiuo konkrečiu atveju vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

13. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jam kilusias itin sunkias neigiamas pasekmes, o dalį pareiškėjo įvardijamų apribojimų, kurie jam sukėlė diskomfortą (draudimą žiūrėti televizorių arba turėti patalynę dienos metu), teismas vertino kaip mažareikšmius.

14. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir atsižvelgęs į pareiškėjui sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalaujama pinigų suma (5 700 Eur) šiuo atveju yra per didelė, todėl mažintina iki 570 Eur.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir sumažinti pareiškėjui M. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą arba atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

16. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui drausminės nuobaudos Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimais buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas BVK 12 straipsnio 2 dalies ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui nuolat atsisakant atlikti bausmę jam paskirtame būryje, buvo pasiūlyta jam (pareiškėjui) atlikti bausmę bet kuriame kitame, jo pasirinktame, būryje, tačiau net ir tuomet pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę būryje. Atsižvelgiant į tokią situaciją, Marijampolės PN administracijai neliko nieko kito, kaip tik skirti pareiškėjui nuobaudas.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjui teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, atsakovas nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog Marijampolės PN administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo nuomone, šioje byloje yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį arba nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

18. Pareiškėjas M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidingai teigia, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta pačiam pasirinkti būrį, kuriame jis nori atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir pažymi, jog jeigu jam būtų buvę leista rinktis būrį – jis būtų pasirinkęs 5 būrį (kur bausmę atlieka nuteistieji, laikomi lengvosios grupės sąlygomis), nes ten jam būtų saugiausios sąlygos laisvės atėmimo bausmei atlikti.

20. Pareiškėjas pabrėžia, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 3 būryje patirdavo smurtą, grasinimus, patyčias ir pažeminimą, iš pareiškėjo atimdavo ir gadindavo jo asmeninius daiktus, jis turėdavo kitiems nuteistiesiems gaminti maistą. Dėl nuolatinių grasinimų ir bauginimų suprastėjo pareiškėjo psichinė ir fizinė sveikata. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl tarpininkavimo ir į Kalėjimų departamentą dėl jo teisių gynimo bei perkėlimo į kitus pataisos namus. Tačiau negavęs iš institucijų pagalbos ir atsisakęs atlikti bausmę 3 būryje, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui M. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį priteista 570 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 57 paras bausmę atliko kamerų tipo patalpose pagal Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 82/04K-78 ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 82/04-124, kuriuos panaikino Kalėjimų departamentas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 2S-1639, ir dėl to konstatavo, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir patyrė neturtinę žalą dėl taikytų apribojimų, kuri jam atlygintina priteisiant 570 Eur kompensaciją.

23. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos teisėtai, pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad šios bylos ginčo dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, o ne pareiškėjui paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas. Kaip jau minėta, atsakovo atstovo nutarimai, kuriais paskirtos pareiškėjui drausminės nuobaudos (perkėlimas į kamerų tipo patalpas), yra panaikinti.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nepagrįstai priteista 570 Eur kompensacija už patirtą neturtinę žalą, akcentuoja, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir mastą, padarė pagrįstą išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir teisingai sprendė, jog pareiškėjo patirta skriauda, neigiami išgyvenimai ir nepatogumai turi būti atlyginti priteisiant piniginę kompensaciją.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo jam sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl neteisėtų nuobaudų paskyrimo pareiškėjas 57 paras patyrė nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą dėl juntamų savo teisių apribojimų (nebegalėjo apsipirkti, paskambinti telefonu, išeiti iš savo gyvenamosios patalpos ilgiau nei vienai valandai, pasimatyti ar paskambinti artimiesiems, turėti patalynę dienos metu ir kt.). Atsakovas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo priteista 570 Eur kompensacija turėtų būti vertinama kaip per didelė.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimą plikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė