2021-04-21 Nr. AB-8222-3-61-3-03140-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-357-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03140-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Lukiškių TI-K kamerose Nr. 323, 316, 322, 281, 289, 319, 262, 356 ir 365 pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Kamerose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu. Tualetas buvo įrengtas prie pat kameros durų ir niekuo neatskirtas, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo matomas pareigūnų (tarp kurių buvo ir moterų) pro kameros duryse esantį stebėjimo langelį arba įėjus į kamerą. Tualetas nebuvo tinkamai atskirtas ir nuo gyvenamojo kameros ploto, nes sienelė, skirianti tualetą nuo likusio kameros ploto, buvo vos 1,50 m aukščio. Dėl to atliekant gamtinius reikalus, jį galėjo matyti kameroje buvę kiti nuteistieji. Pareiškėjas tokį tualeto įrengimą laikė jo orumo žeminimu, kuris tęsėsi kiekvieną dieną. Dėl to jis patyrė gėdą, ėmė kompleksuoti. Tualetu stengėsi naudotis tik nakties metu, kai kiti kameroje buvę asmenys miegojo. Nesilaikant teisės aktų reikalavimų kameroje buvo įrengta ir praustuvė, kuri buvo viduryje patalpos ir neatskirta nuo likusio kameros ploto. Dėl to prausiantis visą kūną jis dažnai buvo matomas nuogas kitų kameroje buvusių asmenų ir pareigūnų, tuo pažeidžiant jo privatumą. Be to, praustuvės buvo naudojamos ne tik kūnui prausti, bet ir nešvariems indams, drabužiams plauti. Nešvarus vanduo taškydavosi ant arti praustuvės esančių lovų ir ant jų gulinčių asmenų. Atsakovo atstovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose buvo laikomas nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitariniame mazge buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje patalpoje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, naudojantis praustuve kameroje, kuri taip pat nebuvo atitverta, jį apsinuoginusį galėjo stebėti kiti asmenys, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateikto 2019 m. rugsėjo mėn. pranešimo „Dėl V. K. skundo“ duomenis, atsiliepimo argumentus bei pateiktus įrodymus. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus asmens privatumo užtikrinimo prasme. Įrodymais taip pat nepaneigtas ir pareiškėjo teiginys, jog jis jautė nepatogumus ir tais atvejais, kai jis ar kiti kameroje buvę asmenys naudojosi praustuve, kuri buvo įrengta arti miegamųjų vietų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovui neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taigi pareiškėjas patyrė neturtinę žalą

7. Teismas pripažino, kad 174 paras su pertraukomis (atskirais periodais jis buvo išvykęs į kitas kardomojo suėmimo įstaigas) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau patsižvelgė, kad ažeidimo intensyvumą mažino tai, kad didžiąją dalį laiko (166 paras iš 174) kameroje jis buvo laikomas vienas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, kurie viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Taigi pareiškėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog jo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Be to, pirmosios instancijos teismas kitų pažeidimų nenustatė. Teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti 6 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur.

III. 8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Vilniaus PN nurodo, kad nors teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Taigi teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija yra neargumentuota.

10. Vilniaus PN teigia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą aktualią praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, jo trukmę ir intensyvumą, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už jo patirtą skriaudą, be to, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

11. Pareiškėjas V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K periodiškai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 7 d.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo tenkinti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis, nuotraukas, b. l. 8–12, 40–42), bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 174 paras) naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir užuolaidomis). Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančio juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).

17. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiais laikotarpiais buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų. Įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priteisė adekvačią sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (300 Eur) nėra pagrindo mažinti.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys