2025-02-12 Nr. AB-2528-3-65-3-00444-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1292-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00444-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2021 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 89-TE-284 „Dėl D. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2021 m. spalio 14 d. įsakymas, ir Įsakymas); 2) grąžinti į buvusias Komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. sausio 27 d. informavo, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02203-21 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas). 2021 m. sausio 28 d. pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas ir tą pačią dieną sustabdytas, kol pasibaigs Ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. buvo apklaustas kaip liudytojas. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, ir Nutarimas), kuriame nutarė nutraukti Ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nenustačius šių nusikalstamų veikų sudėties, šią dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo ir patraukimo tarnybinėn atsakomybėn perduoti Komisariatui. 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. Pareiškėjui įteiktas Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas Nr. 89-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyrius surašė 2021 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-6 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje pareiškėjas pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, pasiūlyta pareiškėją atleisti iš pareigų. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, nepagrįstas, nes priimtas remiantis Išvada, kuri parengta neatsižvelgus į Ikiteisminio tyrimo metu padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus.

2.2. Išvadoje minimi tarnybinio nusižengimo požymiai yra užfiksuoti tik dėka elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, kas yra neleidžiama.

2.3. Įsakymas priimtas, pažeidžiant tarnybinio nusižengimo procedūrą. Tarnybinio tyrimo medžiagoje nėra tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, o yra tik 2021 m. sausio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo byloje ant 2021 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra ranka įrašytas vadovo V. V. (toliau – ir Vadovas) įrašas „Pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“.

2.4. Tarnybinį patikrinimą gali sankcionuoti tik Vadovas. Vadovas nurodė, kad informacija apie tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo jam buvo pateikta per dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS). DVS nėra duomenų, kad pradedant tarnybinį patikrinimą Vadovas būtų susipažinęs su tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Tai yra tuo metu Vadovas nepriėmė sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą. Pats Komisariatas pripažino, kad kiekvienos kopijos darymas atsispindi DVS. Tačiau šiuo atveju 2021 m. sausio 27 d. dokumentą atspausdino R. M., o ne Vadovas, tai yra DVS nėra kito nuorašo, todėl įrašas DVS atsirado vėliau, nes baudžiamojoje byloje esančio 2021 m. sausio 27 d. „dokumento“ kopijoje vizos nėra.

2.5. Nuobauda – atleidimas iš pareigų – nebuvo individualizuota. Kitiems policijos pareigūnams už tuos pačius veiksmus paskirti tik įspėjimas ir pastaba.

2.6. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių Komisariato ir policijos sistemos įvaizdžiui, pareiškėjas jais nepažemino pareigūno vardo.

2.7. Pareiškėjas yra kaltinamas pažeidęs teisės aktų reikalavimus, su kuriais nebuvo supažindintas.

3. Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Tarnybinis patikrinimas pradėtas Vadovui gavus R. M. 2021 m. sausio 27 d. tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame informuojama apie pareiškėjo galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir galimą pareigūno vardo pažeminimą ir 2021 m. sausio 28 d. pavedus (įrašant rezoliuciją) Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkui S. D. organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. Tą pačią dieną tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti vyriausiajam tyrėjui R. M. Taigi, tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas ir atliktas įgalintų tai daryti subjektų. Šiuo aspektu tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir jo pagrindu Išvada surašyta teisėtai, nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos.

3.2. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai (telefoniniai pokalbiai, įtariamųjų, liudytojų apklausos ir kiti duomenys) leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažemino pareigūno vardą.

3.3. Pareiškėjo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nes nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Būdamas policijos pareigūnu, pareiškėjas turėjo pareigą, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pačiam būnant teisės pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui ir pranešti apie tai policijai. Pareiškėjas sąmoningai sutiko padėti įgyvendinti nusikalstamą sumanymą apgaule gauti draudimo išmoką, sutikdamas savo tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį. Tokie pareiškėjo veiksmai neabejotinai pažeidė tiek visuomenės lūkesčius, susijusius su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas, ir yra akivaizdžiai griaunantys vidaus reikalų sistemos autoritetą, diskredituojantys valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipantys valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, pažeidžiantys valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarantys žalą policijos įstaigai. Tokie pareiškėjo veiksmai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, kai vieni pareigūnai stengiasi ginti ir saugoti asmenų teises ir laisves, kiti, pasinaudodami tarnybine padėtimi, suteiktais įgaliojimais, patys atlieka ar ketina atlikti veiksmus, uždraustus įstatymuose.

3.4. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas teisėtai. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kitos aplinkybės įtakos neturi. Esminis elementas, lemiantis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema.

3.5. Išvadoje, be kitų įrodymų, buvo remtasi ir Ikiteisminio tyrimo duomenimis.

3.6. Tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, kad pareiškėjas buvo pasirašęs vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, buvo raštiškai supažindintas su Komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 89-V-77 patvirtintu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas).

3.7. Nors nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo supažindintas raštiškai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) (toliau – ir 2018 m. birželio 28 d. įsakymas), kuriuo patvirtintos Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), tačiau tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinojo Taisyklių 22 punkte numatytą iš asmenų gautos informacijos įforminimo ir panaudojimo tvarką. Pareiškėjas, vykdydamas 2018 m. birželio 28 d. įsakymą, 2020 metais pateikė 10 informacijų, o 2021 metais – 2 informacijas.

3.8. Nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtintu Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašu (toliau – ir Galimo neteisėto poveikio aprašas).

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo ėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.

5.2. Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. sausio 27 d. informavo pareiškėją, kad atliekamas Ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

5.3. 2021 m. sausio 28 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris tą pačią dieną buvo sustabdytas, kol pasibaigs baudžiamasis procesas.

5.4. 2021 m. birželio 22 d. pareiškėjas Ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (kaip specialusis liudytojas). 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju.

5.5. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nenustačius šių nusikalstamų veikų sudėties), nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 1 dalyje. Nutarimo dalis dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo bei patraukimo tarnybinėn atsakomybėn perduota Komisariatui.

5.6. 2021 m. rugsėjo 15 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. 2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 89-PR1-12 dėl tarnybinio nusižengimo – pareigūno vardo pažeminimo. 2021 m. spalio 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą. 2021 m. spalio 13 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyrius surašė Išvadą, kuria pareiškėją pripažino pažeminus pareigūno vardą ir pasiūlė atleisti jį iš pareigų. 2021 m. spalio 14 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų.

5.7. Prie administracinės bylos pridėta atsakovo tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. 5-IS-6 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo medžiaga).

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 2 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 9.1 papunkčiu, 24 punktu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5, 6.6, 7.1, 7.2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.

7. Teismas rėmėsi Išvada, kuri yra sudėtinė ginčijamo Įsakymo dalis, ir kurioje konstatuota, kad pareigūnas D. P., žinodamas, jog 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje eismo įvykio metu buvo apgadintas D. F. priklausantis automobilis „Audi A4“, bei žinodamas apie D. F. nusikalstamą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. jau po minėto automobilio apgadinimo, nuslepiant automobilio apgadinimus, su draudimo bendrove sudaryti automobilio draudimo sutartį, po to šiuo apgadintu automobiliu inscenizuoti eismo įvykį ir taip už anksčiau padarytus automobilio apgadinimus iš draudimo bendrovės neteisėtai gauti draudimo išmoką, nesiėmė jokių priemonių tam užkirsti kelią, o netgi atvirkščiai, ėmėsi nesuderinamų su policijos pareigūno statusu veiksmų, t. y. 2021 m. sausio 8 d. apie 9.44 val., 2021 m. sausio 16 d. apie 10.29 val. ir 2021 m. sausio 27 d. apie 22.54 val. bendraudamas su D.

F. telefonu (pokalbiai Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2021 m. sausio 8 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), tarnybos metu susitikęs su D. F., iš draugiškumo sutiko padėti D. F. įgyvendinti šį nusikalstamą ketinimą, sutikdamas savo tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį, taip pat pareikšdamas, kad nebėra ką galvoti, jog automobilį reikia kur nors tempti ir viskas, ragindamas D. F. greičiau tai daryti, šį skatino atlikti neteisėtus veiksmus, teikė D. F. informaciją apie savo tarnybos laiką, be to, vadovaudamasis tarnybinės veiklos metu sukaupta informacija, patarinėjo D.

F. dėl eismo įvykio inscenizavimo vietos, laiko, konsultavo D. F. dėl eismo įvykio pėdsakų formavimo, įvykio įforminimo, galimų policijos pajėgų išsiuntimo į eismo įvykius ir kitų aplinkybių. Ši pareiškėjo D. F. pateikta informacija ir tuo pačiu nusikalstamam D. F. sumanymui išreikštas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, pritarimas, duotas sutikimas įforminti inscenizuotą eismo įvykį, akivaizdžiai buvo visiškai nesuderinami su nusikalstamų veikų prevencijos ar išaiškinimo užtikrinimu ir, tikėtina, D. F. pastūmėjo nusikalstamos veikos darymui.

Nei apie žinomus D. F. ketinimus inscenizuoti eismo įvykį, nei apie D. F. jam išreikštą prašymą atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį, pareiškėjas teisėsaugos institucijoms (policijai) nepranešė ir net neketino to daryti. 2021 m. sausio 29 d. nakties metu, D. F. planuojant inscenizuoti eismo įvykį ir kartu su kitais asmenimis (O. Z., I. S., A. K.) ketinant vykti į planuojamo inscenizuoti įvykio vietą, tam iš policijos pareigūno D. P. pritarimo norėjusiems ir dėl to pastarajam skambinusiems O.

Z. ir I. S. D. P. pateikė informaciją apie savo tarnybos vietą, kartu su juo viename ekipaže dirbantį pareigūną, atskleidė duomenis apie kitus tuo metu mieste dirbusius policijos pareigūnus, ir, suprasdamas, kad skambinusieji, kartu su D. F., ketina išvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto apžiūrėti planuojamo inscenizuoti eismo įvykio vietos bei apgadintu D. F. automobiliu inscenizuoti eismo įvykį, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, ne tik kad leido šiems tai daryti pažeidžiant karantino taisykles (I. S. ir D. F. buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), todėl tuo metu galiojusio karantino metu negalėjo išvykti į kitą savivaldybę), duodamas suprasti, jog jų išvykstančių netikrins, tačiau išreiškė pritarimą šių nusikalstamam sumanymui ir todėl nesiėmė jokių neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamai nusikalstamai veikai, be visa to, dar net pažymėdamas, kad jei ką, jog šie jam skambintų (telefoniniai pokalbiai Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kai 2021 m. sausio 30 d. apie 00.12 val. pareiškėjui paskambino I. S. ir pasiteiravo apie planuojamo inscenizuoti eismo įvykio vietoje įtartinai važinėjantį automobilį „Peugeot“, pareiškėjas šį įspėjo, kad tai yra nežymėtas specialiųjų tyrimų tarnybos automobilis, ir patarė atsisakyti tuo metu planuojamo eismo įvykio inscenizavimo (telefoninis pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl Išvadoje konstatuota, jog tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 5 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Statuto 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Etikos kodekso 5 punktą, 6.8 punktą, 7.1 punktą ir 7.2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių 22 punktą, Galimo neteisėto poveikio aprašo 5.8 punktą ir 5.9 punktą, Pareigybės aprašymo 6.3 punktą. Išvada remiasi tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis – telefoniniais pokalbiais, įtariamųjų ir liudytojų apklausos protokolais, kitais ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis.

8. Teismas pažymėjo, kad Išvada yra surašyta po to, kai Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu nutraukė Ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 1 dalyje, ir Nutarimo dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo bei patraukimo tarnybinėn atsakomybėn perdavė Komisariatui. Iš Nutarimo turinio nustatyta, kad ginčo ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, dėl pareiškėjo buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu surinktais įrodymais iš dalies pagrįstas Nutarimas ir Išvada. Reikšminga dalis tokiu būdu surinktos informacijos išslaptinta. Dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo. Būtent su šita informacija pirminių apklausų metu buvo supažindinti pareiškėjas ir kiti asmenys, ir jie iš esmės ją atkartojo apklausų metu.

9. Teismas vadovavosi 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – ir Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, ir Direktyva 2002/58) 15 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, C-162/22, EU:C:2023:631 (toliau – ir ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas) pateiktu išaiškinimu, kad su elektroniniais ryšiais susiję asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, negali būti naudojami, tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, kaip ir kitus tarnybinius nusižengimus.

Teismas, įvertinęs tai, kad Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių yra skirta užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių, ypač teisės į privatumą ir konfidencialumą, apsaugą, padarė išvadą, jog asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais teisme įrodinėjant tarnybinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai tiriant ginčo tarnybinį pažeidimą yra surinkti akivaizdžiai pažeidžiant Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reikalavimus ir nėra leistini teismo procese, todėl jais teismas nesivadovavo ir jų nevertino.

Tačiau teismas pažymėjo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą remtasi ne tik išimtinai ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais išslaptinus kriminalinės žvalgybos informaciją, tačiau taip pat kitais ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis. Nepaisant to, kad dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, tai negali sudaryti pagrindo nelaikyti įrodymais kitomis priemonėmis (t. y. vykdant apklausas ir kt.) gautų tų pačių ar panašių duomenų.

Teismo vertinimu, pareiškėjo, kaip liudytojo, duoti parodymai, taip pat D. F., I. S., O. Z. (kurie apklausti kaip įtariamieji, tačiau vėliau kaip liudytojai, išskyrus D. F.) parodymai duoti jokių asmens duomenų, patenkančių į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, tiesiogiai nepanaudojus ir yra leistini įrodymai byloje, todėl jais teismas vadovavosi šioje byloje.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas liudytoju. Apklausiamas pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog: „(duomenys neskelbtini)“.

11. Teismas nustatė, kad Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. F. parodė, jog: „<...> (duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. S. parodė, kad: „<...> (duomenys neskelbtini)“. I. S. 2021 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju parodė analogiškai kaip ir įtariamojo apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju O. Z. parodė, kad: „<...> (duomenys neskelbtini)“. O. Z. 2021 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju parodė analogiškai kaip ir įtariamojo apklausos metu.

12. Iš Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančio rašytinio įrodymo – pareiškėjo paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo teismas nustatė, jog pareiškėjas Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, be kita ko, nurodė, kad: „(duomenys neskelbtini)“.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo, kaip liudytojo, duoti parodymai, taip pat D. F., I. S., O. Z. (kurie apklausti kaip įtariamieji, tačiau vėliau kaip liudytojai, išskyrus D. F.) parodymai duoti jokių asmens duomenų, patenkančių į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, tiesiogiai nepanaudojus ir yra leistini įrodymai byloje, todėl jais teismas vadovavosi šioje byloje. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo teiginiai, kad nėra įrodytas jo padėjimas įvykdyti eismo įvykio inscenizavimą ir nepranešimą apie tai teisėsaugos institucijoms; detalių, susijusių su eismo įvykiais bei policijos pareigūnų ir specialaus transporto (STT) patruliavimo, atskleidimas asmenims ketinantiems inscenizuoti eismo įvykį; prisidėjimo prie karantino sąlygų taisyklių pažeidimo, nepripažintini pagrįstais.

14. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog net jei ir pareiškėjas nėra pasirašytinai supažindintas su Galimo neteisėto poveikio aprašu ir Taisyklėmis, tačiau pareiškėjas juos žinojo arba kaip pareigūnas privalėjo žinoti ir vykdė arba turėjo vykdyti (kaip žinia, ginčo atveju pareiškėjas to nedarė).

15. Teismas pareiškėjo teiginį, jog tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas reikiama tvarka, nes nebuvo įgalioto vadovo vizos – atmetė kaip neatitinkantį nustatytų faktinių aplinkybių, nes tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame 2021 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra Komisariato vadovo V. V. viza „Pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“, 2021 m. sausio 28 d. data ir jo parašas. Aplinkybė, kad šito tarnybinio pranešimo kopija ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-02203-21 yra be Komisariato Vadovo vizos, nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes teismas nėra kompetentingas spręsti klausimų dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-02203-21 teisėtumo ir pagrįstumo, tai nėra šios bylos dalykas. Teismas pareiškėjo teiginį, kad Komisariato Vadovo viza „Pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“, 2021 m. sausio 28 d. data ir jo parašas atsirado vėliau nei nurodyta tarnybiniame pranešime – atmetė kaip pasirinktą gynybinę taktiką, nes jokių nepaneigiamų įrodymų, kad Komisariato Vadovas šią vizą uždėjo vėliau nei nurodyta tarnybiniame pranešime, teismui nėra pateikta. Aplinkybė, jog ši viza atlikta rankraštiniu būdu, o ne elektroniniu būdu DVS, pati savaime nepaneigia, jog ji buvo surašyta 2021 m. sausio 28 d.

16. Teismas pareiškėjo teiginį, kad 2021 m. sausio 27 d. tarnybinis pranešimas Komisariato Vadovui laiku nebuvo pateiktas, per DVS jis su juo nesusipažino, todėl jis negalėjo 2021 m. sausio 28 d. uždėti savo vizos – atmetė kaip pasirinktą gynybinę taktiką, nes Komisariato Vadovas galėjo susipažinti su jau R. M. atspausdintu ir jam pristatytu tarnybiniu pranešimu, taip pat galėjo būti daromos tarnybinio pranešimo kopijos naudojant ne DVS, o kopijavimo aparatus (ką iš esmės patvirtina Ikiteisminio tyrimo medžiaga). Visos šitos prielaidos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos, todėl pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo. Aplinkybė, jog Komisariato Vadovas teisminio nagrinėjimo metu, būdamas apklausiamas liudytoju, nurodė, kad su tarnybiniu pranešimu susipažino DVS, nors DVS tai neužfiksuota, vertintina kaip sąžiningas liudytojo suklydimas, neturintis reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes liudytojas buvo apklausiamas teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 2021 m. sausio 28 d. įvykius (ką patvirtina garso įrašas), todėl galėjo sąžiningai klysti.

17. Teismas nurodė, kad vertino būtent pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, todėl dėl kitiems pareigūnams taikytų tarnybinių nuobaudų nepasisakė. Teismas pareiškėjo teiginį, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių Komisariato ir policijos sistemos įvaizdžiui, bei nepažemino pareigūno vardo – atmetė kaip pasirinktą gynybinę taktiką. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai elgsis visose situacijose, laikysis teisės aktų reikalavimų, nepatarinės kaip organizuoti nusikalstamą veiką, o tuo labiau naudosis tarnybine padėtimi. Teismas papildomai pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Teismas pastebėjo, jog Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

19. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas – grąžinti jį į Komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., 80 str.)), nukrypo nuo ESTT aiškinimo, teismų praktikos, neatsakė arba nemotyvuotai atsakė į skundo argumentus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apsiribojo tų pačių aplinkybių deklaravimu ir šališko sprendimo priėmimu. Teismas pareiškėjui inkriminuojamą nusižengimą konstatavo nurodant nusižengimo sudėties reikalavimus ir nukreipiant į panašius teisinius santykius nagrinėjančias bylas, bet be motyvavimo ir sudėtinių nusižengimo dalių kiekvienos atskirai nustatymo, kopijuojant tekstą iš neteisėta laikomos tarnybinio patikrinimo išvados.

20.2. LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, tenkindamas Komisariato apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad „byloje gausu leistinų, bet tinkamai pirmosios instancijos teismo neištirtų ir neįvertintų įrodymų, kuriuose yra duomenų apie galimai pareiškėjo padarytus pažeidimus. Nepaisant to, kad dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, tai negali sudaryti pagrindo nelaikyti įrodymais kitomis priemonėmis (t. y. vykdant apklausas ir kt.) gautų tų pačių ar panašių duomenų (nutarties 41 p.)“, taip pat pažymėjo, kad „iš 2021 m. spalio 14 d. įsakymo, vertinant jį kartu su Išvada, matyti, kad pareiškėjas yra nubaustas ne dėl vieno, bet keleto pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti dėl jų visų, t. y. ar jie įrodyti, atsižvelgiant tik į tuos įrodymus, kurie nėra susiję su asmens duomenimis, patenkančiais į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį“.

20.3. Teismas padarė esminį pažeidimą vertindamas įrodymus leistinumo prasme, nepagrįstai apklausas, kurios sekė po elektroninių ryšių kontrolės atskleidimo, laikė leistinu įrodymų šaltiniu pagal ABTĮ 56 straipsnį. Apklausiami jau teisme liudytojai D. F., I. S., O. Z. nepatvirtino jų apklausų metu duotų aplinkybių. Teismas išskirtinai naujai įvertino tik pareiškėjo paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Tokius duomenis teismas laiko pakankamais ir leistinais. Teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime, nevertino nurodytų apklausų leistinumo prasme, kaip gautų iš neteisėto įrodymų šaltinio.

20.4. Teismas nevertino esminio fakto, kad Išvada yra surašyta po to, kai 2021 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nutarimu nutraukė Ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 198 straipsnio 1 dalyje, ir Nutarimo dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo bei patraukimo tarnybinėn atsakomybėn perdavė pareiškėjo darbovietei. Iš Nutarimo turinio buvo nustatyta, kad ginčo Ikiteisminio tyrimo metu dėl pareiškėjo buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu surinktais įrodymais pagrįstas Nutarimas ir Išvada. Reikšminga dalis tokiu būdu surinktos informacijos išslaptinta. Dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo. Būtent su šita informacija pirminių apklausų metu buvo supažindinti pareiškėjas ir kiti asmenys, ir jie iš esmės ją atkartojo apklausų metu. Iki to momento pareiškėjas ir kiti asmenys duomenų apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nebuvo pateikę.

20.5. Teismas skundžiamame sprendime primityviai nurodo, kad išdėstytose apklausose nėra panaudota duomenų, patenkančių į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, todėl šie duomenys yra leistini įrodymai byloje, kas vertinama kaip ciniškas ir neobjektyvus požiūris, teisingumo, protingumo ir ex iniuria non oritur ius pažeidimas – pagrindinį įrodymų šaltinį pripažinus neleistinu – iš jo kildinami įrodymai turėtų būti vertinami ta pačia tvarka, nes iš ne teisės teisė neatsiranda. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. KT13-N5/2019, LVAT 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2331-968/2023. Asmenų parodymams po supažindinimo su išslaptintais duomenimis taikomi lygiai tokie patys kriterijai.

20.6. Be to, tiek vertinant, tiek pateikiant, tiek renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas įrodymų sąsajumo reikalavimo nepaisė, taip pat ir sąžiningumo kriterijų, kai iš neleistino šaltinio kildinamas asmenų apklausas pripažino kaip pagrindžiančias pareiškėjo kaltę tariamo pareigūno vardo pažeminimo ginče.

20.7. Teismas neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, pasirinko vadovautis abejotino leistinumo parodymais iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, skundžiamame sprendime apie asmenų paaiškinimus net neužsiminta, nors toks tikslas – naujų duomenų surinkimas, grąžinus bylą į pirmąją instanciją. Nei vienas iš liudytojų neparodė, kad pareiškėjas būtų atlikęs kažkokią pravažiuojančios transporto priemonės kontrolę, pro jį būtų pravežamas automobilis, su kuriuo neva tai bus inscenizuotas įvykis, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, pažeidęs reikalavimus, ir praleido transportą pravažiuoti, tokiu būdu netinkamai vykdant savo pareigas tuo metu buvusio karantino reikalavimų prasme, jokie objektyvūs ir apčiuopiami įrodytini pareiškėjo veiksmai viso proceso metu nebuvo nustatyti.

20.8. Geras viešasis administravimas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytais principais. Šis principas pažeidinėjamas iš esmės visos administracinės procedūros metu, tiek pažeidžiant tarnybinio pradėjimo imperatyvias sąlygas, tiek ignoruojant pareiškėjo kreipimąsi su skundu. Teisminio nagrinėjimo metu Komisariato vadovas nurodė, kad su tarnybiniu pranešimu susipažino DVS, nors DVS tai neužfiksuota, ir tai teismas vertino kaip sąžiningo liudytojo suklydimą, nesiaiškino, ar visa administracinė procedūra pradėta neteisėtai netenka savo galios dėl procedūrinių pažeidimų. Nėra aišku, kodėl 2021 m. sausio 27 d. dokumentą atspausdino R. M., o ne įgaliotas pradėti procedūrą įstaigos vadovas, be to, pareiškėjui nėra žinoma, kodėl dokumentas suformuotas ir atspausdintas DVS, tačiau neperduotas nei vizuoti, nei pasirašyti, nei susipažinti būtent šioje sistemoje, o atspausdintas ir perduotas pasirašymui rankiniu būdu – kodėl tokia praktika taikoma šiuo atveju atsakovas nepaaiškino, nors manytina, kad turėjo. Manytina, kad tokio dokumento registravimo tvarka reglamentuota Policijos dokumentų valdymo sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 5-V-259 „Dėl policijos dokumentų valdymo sistemos aprašo patvirtinimo“, kas nėra viešai prieinama, tačiau teismui nekilo abejonė dėl šios versijos išsklaidymo. Tarnybinio nusižengimo procedūros teisėtumo klausimas iš principo nulemia ir būtinybę analizuoti sprendimo pagrįstumą kitais aspektais. LVAT praktikoje yra pripažįstama, jog tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos netinkamas atribojimas yra esminis procedūrinis tarnybinio patikrinimo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis)).

20.9. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, tokiu būdu apribojant galimybę visapusiškai apsiginti ir detalizuoti pažeidimus. Nežiūrint į tai, pareiškėjas pateikė skunde argumentus, kuriuos teismas iš naujo nagrinėdamas ginčą, tikėtina, sąmoningai ignoravo. Kai tuo metu pareiškėjui prieinamuose duomenyse teikiant skundą teismui buvo matyti, kad tarnybinio patikrinimo byloje iš viso nėra pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, tik tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo IBPS-V-199024-21 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga). Šis dokumentas su rezoliucijomis, tačiau jo juridinė reikšmė pareiškėjui iki pat skundo padavimo dienos nėra aiški, o 2021 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo turinys iš esmės neatskleidžia pažeidimo, dėl kurio vyko tyrimas.

20.10. LVAT yra konstatavęs, kad vien dėl to, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas ar buvo atliktas neįgalinto subjekto, tarnybinio nusižengimo tyrimas ir jo pagrindu surašyta išvada yra neteisėti. LVAT tokius pažeidimus pripažįsta esminiais, sudarančiais pakankamą pagrindą panaikinti paskirtą nuobaudą (žr., pvz., 2004 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-675/2004; 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012), kaip šiuo atveju laiku neįforminant ir registruojant tarnybinio patikrinimo pradžios.

20.11. Teismas nurodė, jog pareiškėjas žinojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių 22 punkte numatytą iš asmenų gautos informacijos įforminimo ir panaudojimo tvarką, kadangi, vykdydamas šį įsakymą, šio įsakymo nustatyta tvarka 2020 m. pateikė 10 informacijų, o 2021 m. – 2 informacijas, tačiau, nežiūrint į tai, dėl D. F. planuojamo eismo įvykio inscenizavimo ir neteisėto draudimo išmokos gavimo jokios informacijos pateikęs nebuvo. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, jog net jei ir pareiškėjas nėra pasirašytinai supažindintas su minėtais teisės aktais, tačiau pareiškėjas juos žinojo arba kaip pareigūnas privalėjo žinoti ir vykdė arba turėjo vykdyti. Akivaizdu ir neginčytina, kad pareiškėjas nėra supažindintas su tarnyboje reikšmingu dokumentu. DVS pateikiamų dokumentų susipažinimo kontrolę atlieka kompetentingi dokumentų valdymo specialistai, kurių tiesioginė pareiga yra pateikti dokumentus susipažinimui, kontroliuoti kaip vykdomas susipažinimas. Šiuo atveju asmeniui nebuvo nei fiziškai pateiktas dokumentas susipažinti, nei DVS priemonėmis, taigi nurodyti dokumentai adresato nepasiekė, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti jo konkretaus turinio. Teismo prielaida, kad jis „pagal pareigas turėjo žinoti“ nevertinama kaip objektyvi ir kritiška, o kaip nepagrįsta prezumpcija. Tinkamai neatlikus supažindinimo su tarnybos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, asmuo pagrįstai nežino visų savo teisių, nei pareigų, nei atsakomybių, kurios numatytos nurodytame dokumente, taigi prielaida, kad pareiškėjas „turėjo žinoti“, nėra pagrindas spręsti būtent dėl Taisyklių 22 punkto, Galimo neteisėto poveikio aprašo 5.8 ir 5.9 punktų pažeidimo, nes pareiškėjas nesupažindintas su tikslia šio imperatyvo formuluote.

20.12. Teismas paviršutiniškai konstatavo tariamai pareiškėjo padarytą pažeidimą, nors buvo keliamas klausimas ir dėl žalos, ir dėl akivaizdumo, tačiau esminis ginčo dalykas – pažeidimo sudėtis, kvalifikacija, teismo buvo ignoruotas, tiesiog konstatuojant iš prielaidų. Tarnybinio patikrinimo išvada, kaip juridinę galią turintis reikšmingas dokumentas, iš principo turi būti panaikinta, teismui nustačius, kad dėl tikėtino Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių pažeidimo, duomenų, susijusių su elektroninių ryšių kontrolės metu gauta informacija, panaudojimas būtų neteisėtas. Išvados motyvuojamoji dalis yra naikintina, nes teismo pripažinta, kad didžioji dalis išvados faktinio pagrindo yra gauta neteisėtai (Išvados motyvai sudaryti būtent iš sankcionuotų telefoninių pokalbių), taigi kyla pagrįstas klausimas kaip neteisėtais duomenimis paremtas juridinis dokumentas galėjo sukurti pasekmes pareiškėjui. Be to, nei Išvadoje, nei teismo nėra aiškiai nustatyta kompleksinė pažeidimo sudėtis pagal Statuto 39 straipsnį.

20.13. Teismas ignoravo pažeidimo sudėtinių dalių vertinimą, neatsakant į pareiškėjo skundo argumentus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas galbūt pažeidė Galimo neteisėto poveikio aprašo 5.8 punktą ir 5.9 punktą, tačiau Aprašo 5 punktas numato, kada policijos darbuotojai privalo pateikti žinomą informaciją, susijusią su jais ir jų šeimos nariais, kai: 5.8. domimasi tarnybine ar įslaptinta informacija (ikiteisminio tyrimo duomenimis, neviešų policijos padalinių veikla, valstybės ir žinybinių registrų duomenimis, kita policijos disponuojama viešai neskelbtina informacija), privačiu gyvenimu, asmeninėmis, dalykinėmis savybėmis bei kitomis aplinkybėmis, kurios leistų ateityje kompromituoti; 5.9. prašoma atlikti kitus neteisėtus veiksmus ar kitokiu būdu bandoma padaryti įtaką policijos darbuotojų priimamiems sprendimams. Šis epizodas negali būti taikomas ne tik dėl procedūrinių pažeidimų, bet ir fakto, kad jokių sprendimų pareiškėjas nepriiminėjo ir negalėjo priimti, o jo kompromituoti nebuvo pagrindo, nes pareiškėjas jokių objektyviai veiksmų neatliko ir neketino atlikti. Šis epizodas būtent pareigūno vardo pažeminimo kontekste neatskleistas.

20.14. Tas pats pasakytina ir apie Pareigybės aprašymo 6.3 punktą, kuris nurodo, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste. Šis punktas yra formaliai nurodytas Išvadoje, tiek teismo sprendime, apie ką turbūt ir pasisakė LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartyje nurodydamas, kad teismas nepasisakė apie „apie kitus pažeidimus “, nes šio pažeidimo esmė neatskleista, tik konstatuota. Akivaizdu, kad apie šiuos išvardintus punktus, jų ryšį būtent su inkriminuojamu pareigūno vardo pažeminimo institutu pakartotinai ginčą tyręs teismas ignoravo, nors šie motyvai buvo teikti pareiškėjo skunde dėl Įsakymo panaikinimo.

20.15. Pareiškėjas skunde dėl Įsakymo panaikinimo nurodė, kad Išvada nėra nustatyti požymiai, kurie patenka į pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimą. Šios spragos nepašalino ir teismas pakartotinai nagrinėdamas ginčą. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kokie požymiai, jų darna tarpusavyje, nustatyti pareiškėjo veiksmuose būtent pareigūno vardo pažeminimo instituto prasme. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai nustatomi kalti pareigūno veiksmai dėl tam tikrų veikų (veikimo ar neveikimo), priešingų teisei ar tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, ir šios veikos sukeliamos pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas. Esminis momentas tokio pažeidimo pripažinime yra asmens tyčinės kaltės nustatymas, kas šiuo atveju nebuvo padaryta nei įstaigos surašant Išvadą, nei teismo nagrinėjant ginčą. Pažeidimo sudėtį sudarantys visi požymiai turi būti akivaizdūs ir įrodyti, o ne preziumuoti.

20.16. Teismas nenustatė privalomo akivaizdumo požymio – pažeidimas turi būti akivaizdus, apčiuopiamas ne vien tik interpretacijomis iš neteisėtu pripažįstamo įrodymo šaltinio, interpretuojant asmenų pokalbius su tikslu juos kriminalizuoti, tokiam metodui nepasiteisinus – taikant bet kokią atsakomybę. Įvykis nesukėlė rezonansinio susidomėjimo visuomenėje, todėl šiuo atveju ne tik, kad nekilo žalingi padariniai valstybės tarnybos ir tarnybos, kaip institucijos, autoritetui, bet tokie nebuvo net aprašyti klaidinančioje Išvadoje. Nebuvo nustatytas ir padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai. Priimtas sprendimas skirti nuobaudą – atleidimą – neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, neproporcingas, nepagrįstas objektyviais ir leistinais įrodymais.

20.17. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime aiškindamas konstitucinį proporcingumo principą yra pabrėžęs, jog, nustatant teisinius apribojimus už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vertinant Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą konstitucinio proporcingumo principo įgyvendinimo aspektu, galima teigti, jog atleidimas iš tarnybos 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu šiuo atveju pažeidžia proporcingumo principą. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog kitiems pareigūnams skirtos atsakomybės priemonės yra ne šio ginčo dalykas. Manytina, kad į tai turėjo būti atsižvelgta teismui vertinant skirtą nuobaudą proporcingumo prasme, kaip to buvo prašoma pareiškėjo skunde, turėjo būti atsižvelgta į kompleksines aplinkybes dėstomas skunde, šalinančias šio kraštutinio nubaudimo taikymo būtinybę. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

21. Atsakovas Komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas pagrįstai vertino, kad net jei ir pareiškėjas nėra pasirašytinai supažindintas su minėtais teisės aktais (Galimo neteisėto poveikio aprašu, Taisyklėmis), tačiau pareiškėjas juos žinojo arba kaip pareigūnas privalėjo žinoti ir vykdė arba turėjo vykdyti. Pareiškėjo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas reikiama tvarka, nes nebuvo įgalioto vadovo vizos – atmestinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių, nes 2021 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra Komisariato Vadovo viza „Pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“, 2021 m. sausio 28 d. data ir jo parašas. Aplinkybė, kad šito tarnybinio pranešimo kopija Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra be Komisariato Vadovo vizos, nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes teismas neprivalėjo ir neturėjo kompetencijos spręsti klausimų dėl Ikiteisminio tyrimo medžiagos teisėtumo ir pagrįstumo, tai nebuvo šios bylos dalykas. Pareiškėjo teiginys, kad Komisariato Vadovo viza „Pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“, 2021 m. sausio 28 d. data ir jo parašas atsirado vėliau nei nurodyta tarnybiniame pranešime – atmestinas kaip pasirinkta gynybinė taktika, nes jokių nepaneigiamų įrodymų, kad Komisariato Vadovas šią vizą uždėjo vėliau nei nurodyta tarnybiniame pranešime, teismui nėra pateikta. Aplinkybė, jog ši viza atlikta rankraštiniu būdu, o ne elektroniniu būdu DVS, pati savaime nepaneigia, jog ji buvo surašyta 2021 m. sausio 28 d. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog dalis įrodymų buvo surinkta laikantis teisės normų, o kitų teisėtumas buvo vertintas pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės principus. Teismas taip pat aiškiai pabrėžė, kad elektroninių ryšių duomenys, surinkti galbūt pažeidžiant Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių, nėra laikomi leistinais įrodymais, tačiau kitų įrodymų – apklausų ir dokumentų – pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teismo sprendimo motyvacija yra nepakankama.

23. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Išvados juridinės galios kvestionavimo, dėl pažeidimo sudėties nebuvimo, dėl žalos ar pareigūno vardą žeminančios veikos padarinių nebuvimo, dėl nuobaudos neproporcingumo. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir vykdytas laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos tvarkos. Tarnybinio patikrinimo metu gauti įrodymai – liudytojų parodymai, paaiškinimai ir dokumentai – buvo tinkamai surinkti ir pagrįsti bylos medžiagoje.

Atsakovas mano, kad teismas teisingai vertino būtent pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, ir dėl kitų pareigūnų taikytų tarnybinių nuobaudų neprivalo pasisakyti, nes tai nesusiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių Komisariato ir policijos sistemos įvaizdžiui bei nepažemino pareigūno vardo – atmestini kaip pasirinkta gynybinė taktika. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu.

Pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. LVAT yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Teismas teisingai įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavo, jog atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Įsakymo, kuriuo pareigūnas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą grąžinti į buvusias Komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.

25. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu D. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsakovas pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiškėjo atžvilgiu ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti jį į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.

26. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir patenkinti jo skundą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6985-809/2024 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis įrodymų vertinimo taisykles, nukrypstantis nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimo, teismų praktikos, taip pat neatsakyta arba nemotyvuotai atsakyta į skundo argumentus.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Policijos įstatymo, Statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (galiojusio pažeidimo padarymo metu), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtinto Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių nuostatos.

29. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) reglamentuota, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).

31. Policijos departamento Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyrius 2021 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-1S-6 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. P. veiksmų“ konstatavo, kad vyr. patrulis D. P., veikdamas priešingai tarnybos interesams, buvo sutaręs su D. F. įvykdyti pastarojo prašymą tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį, o tam, kad D. F. nusikalstamas sumanymas būtų sėkmingai įgyvendintas, davė šiam patarimus dėl įvykio inscenizavimo laiko, vietos, pėdsakų formavimo ir kitų įvykio aplinkybių, teikė informaciją apie savo ir kitų policijos pareigūnų tarnybos laiką, 2021 m. sausio 29 d. savo tarnybos metu D.

F., I. S., O. Z., A. K. davė sutikimą netrukdomai vykti į planuojamą eismo įvykio inscenizavimo vietą, taip sudarydamas sąlygas šiems atlikti eismo įvykio inscenizavimą ir pritardamas jų neteisėtiems veiksmams, bei 2021 m. sausio 30 d. įspėjo I. S. apie planuojamo inscenizuoti įvykio vietoje važinėjantį specialiųjų tarnybų automobilį, taip parodydamas savo asmeninį suinteresuotumą, kad nusikalstamą veiką planavę asmenys nebūtų nustatyti ar už savo neteisėtus veiksmus patraukti atsakomybėn, todėl atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad kaip pareigūnas D.

P. elgėsi nepateisinamai, priešingai nustatytoms teisės, moralės, etikos normoms ir tarnybos interesams, tuo sumenkindamas policijos įvaizdį. Tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d., 5 str. 1 d. 4 p. ir 5 p., 7 str. 2 d., 25 str. 1 d. 2 p., Statuto 21 str. 1 d. 1 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 6.8 p., 7.1 p. ir 7.2 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių 22 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtinto Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo 5.8 p. ir 5.9 p., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 89-V-77 patvirtinto Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.3 p. Anksčiau paminėti D.

P. veiksmai, įvertinti kaip pareigūno priesaikos, numatytos Statuto 17 straipsnio 1 dalyje, sulaužymas ir policijos pareigūno vardo pažeminimas.

32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime byloje Nr. C-162/22 laikėsi pozicijos, kad tokie argumentai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi vėlesniam srauto ir vietos nustatymo duomenų, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomų taikant priemonę, kurios imtasi pagal Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalį, naudojimui siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais. Tokie duomenys, saugomi ir pateikti kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, negali būti perduoti kitoms institucijoms ir naudojami norint įgyvendinti tokius tikslus kaip nagrinėjamu atveju, t. y. kovoti su korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais, kurie bendrojo intereso tikslų hierarchijoje yra ne tokie svarbūs kaip kovos su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencijos tikslai. Pasak Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tokiu atveju prieigos prie saugomų duomenų suteikimas prieštarautų šiai bendrojo intereso tikslų hierarchijai. Taip pat pastebėta, kad nors tarnybiniai patikrinimai dėl korupcinio pobūdžio drausminių arba tarnybinių nusižengimų gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su tokiais veiksmais, vis dėlto teisėkūros priemonė, kurioje numatyti tokie patikrinimai, faktiškai ir griežtai neatitinka Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyto tikslo persekioti už nusikalstamas veikas ir už jas nubausti, kuris susijęs tik su baudžiamuoju persekiojimu. Taigi, Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino kaip draudžiančią su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus (sprendimo 41, 43–44 p.).

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių yra skirta užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių, ypač teisės į privatumą ir konfidencialumą, apsaugą, padarė išvadą, kad asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais teisme įrodinėjant tarnybinius nusižengimus bei sprendė, jog byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai tiriant ginčo tarnybinį pažeidimą yra surinkti akivaizdžiai pažeidžiant Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reikalavimus ir nėra leistini teismo procese, todėl jais teismas nesivadovavo ir jų nevertino. Iš esmės tai reiškia, kad anksčiau nurodyta informacija negalėjo būti perduota (pateikta) bei panaudota atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

34. Pastebėtina, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi ne tik išimtinai ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais išslaptinus kriminalinės žvalgybos informaciją, tačiau taip pat kitais ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis. Sutiktina, kad nepaisant to, jog dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, tačiau tai negali sudaryti pagrindo nelaikyti įrodymais kitomis priemonėmis (t. y. vykdant apklausas ir kt.) gautų tų pačių ar panašių duomenų. Teismas teisingai vertino, jog pareiškėjo, kaip liudytojo, duoti parodymai, taip pat D. F., I. S., O. Z. (kurie apklausti kaip įtariamieji, tačiau vėliau kaip liudytojai, išskyrus D. F.) parodymai duoti jokių asmens duomenų, patenkančių į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, tiesiogiai nepanaudojus ir yra leistini įrodymai byloje, todėl jais teismas pagrįstai rėmėsi šioje byloje.

35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas įtariamųjų, liudytojų apklausos, kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis bei pareiškėjo paaiškinimu dėl tarnybinio nusižengimo. Teismo sprendime aptariami ir analizuojami ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. P., įtariamųjų D. F., I. S., O. Z. parodymai. Atlikdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą pirmosios instancijos teismas išsamiai pacitavo jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir atskleidė aplinkybes, susijusias su planuotu inscenizuoti eismo įvykiu bei pareiškėjo jame vaidmeniu. Minėtame paaiškinime pareiškėjas pripažino, kad pasielgė netinkamai ir neturėjo konsultuoti D. F. apie tai, kaip turi atrodyti tokio pobūdžio eismo įvykiai, t. y. kokie turi būti pėdsakai ir kitos įvykio detalės. Pripažintina, kad pareiškėjo, kaip liudytojo, duoti parodymai, taip pat D. F., I. S., O. Z. (kurie apklausti kaip įtariamieji, tačiau vėliau kaip liudytojai, išskyrus D. F.) parodymai pagal fiksavimo pobūdį, taip pat pareiškėjo paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pateikta informacija, nepatenka į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir atliko jų tyrimą ir vertinimą.

36. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Policijos departamento Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus faktus, kuriais remiantis, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko kaltus (tyčinius) neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei D. P. argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįrodė jo padėjimo įvykdyti eismo įvykio inscenizavimą ir nepranešimą apie tai teisėsaugos institucijoms, detalių, susijusių su eismo įvykiais bei policijos pareigūnų ir specialaus transporto (STT) patruliavimo, atskleidimu asmenims ketinantiems inscenizuoti eismo įvykį, t. y. neteisingai nustatė faktus bei jo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Taigi byloje surinkta pakankamai ir patikimų įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymo faktą.

38. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024). Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuobauda (atleidimas iš pareigų) pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota ir paskirta nuobauda yra neproporcinga. Konstatavus pareigūno vardo pažeminimo faktą, atleidimas iš pareigų negali būti keičiamas jokia kita tarnybine nuobauda.

39. Pažymėtina, kad ne kiekvienas administracinio nusižengimo padarymas reiškia ir pareigūno vardo pažeminimą, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių (sąmoningai dalyvavo eismo įvykio inscenizavime (konsultavo, informavo) ir akivaizdžiai žemina policijos autoritetą visuomenėje).

40. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su padarytais tarnybinio patikrinimo procedūriniais pažeidimais, dėl pareiškėjo veiksmų, kad jie nesukėlė neigiamų pasekmių Komisariato ir policijos sistemos įvaizdžiui, bei jis nepažemino pareigūno vardo, taip pat dėl supažindinimo su teisės aktais (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtintu Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintomis Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklėmis). Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl jų nebepasisako.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip pažeidžiantis įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad asmenų parodymams tiesiogiai turėjo įtakos informacija, gauta elektroninių ryšių tinklais perduodama informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu, bei nepaneigia šių įrodymų (liudytojų ir įtariamojo parodymų) pripažinimo leistinais įrodymais.

42. Nagrinėjamu atveju nereikšmingi D. P. apeliacinio skundo argumentai, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime kitaip vertino įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi minėtas sprendimas buvo panaikintas ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (iš esmės byla grąžinta nagrinėti iš naujo būtent dėl netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo)), todėl plačiau šiuo aspektu nėra tikslinga pasisakyti. Be kita ko, šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad tarnybinio pažeidimo sudėtis gali būti konstatuojama ne tik tuomet, kai yra tiesioginių įrodymų, bet gali pakakti ir netiesioginių įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1204-575/2024).

43. Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. kaip pareigūno vardo pažeminimas.

44. Pripažinus, kad D. P. buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą: įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi D. P. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Milda Vainienė