0c4e8f50-daeb-46ed-b73a-e8bb6a79ba37 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4072-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02062-2013-9                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.6; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,dalyvaujant pareiškėjui J.

T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. T. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. T. praÅ¡o:

1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neteisėtai neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ 2010–2012 m., pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas;

2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-23 sprendimÄ Nr. 1D-5211(11). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 2 002,42 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, J. T. kiekvienÄ mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigÅ«no pensija. Kadangi galiojant Laikinajam įstatymui buvo dirbantis pensininkas – turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 dalies nuostatas, bet ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Todėl jis negavo teisėtai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos – užtarnautų, valstybės paskirtų ir priklausančių pajamų, kurias bÅ«tų gavęs jei neteisėtas valstybės reguliavimas Laikinajame įstatyme nebÅ«tų buvęs nustatytas. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Mano, kad Vidaus reikalų ministerija netinkamai taikė VieÅ¡ojo administravimo nuostatas ir nepagrįstai nesprendė klausimo dėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo, kadangi ginčui aktualų teisinį santykį reglamentuoja PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtinti PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai.

Skunde remiasi 2013-03-12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kur nurodyta, kad ginčuose dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Mano, kad pareigÅ«nų ir karių pensijų klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra specialiosios normos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatų atžvilgiu, todėl Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti kreipimÄ si, vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu.

Nurodo, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 priimtÄ nutarimÄ paskelbus „Valstybės žiniose“ 2012-09-21, todėl nepraėjo treji metai nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, todėl mano, kad nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti.

Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį į ministerijÄ kreipėsi tik 2013-05-09, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo 2012-09-21 paskelbimo „Valstybės žiniose“), ir vadovaudamiesi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu pagrįstai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija nurodytu laikotarpiu perskaičiuota ir mokėta pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas.

Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai buvo teisėti. Kadangi J. T. su praÅ¡ymu į Vidaus reikalų ministerijÄ kreipėsi tik 2013-05-09, t. y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėnesių) termino, nes apie savo teisių pažeidimÄ jis žinojo (turėjo sužinoti) dar 2010-02-26, kai gavo pirmÄ kartÄ sumažintÄ pensijÄ , jo skundas turėtų bÅ«ti atmestas ar byla nutraukta.

Mano, kad nėra pagrindo tenkinti skundo, kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar Å¡iuo metu galiojančius įstatymus privalėjo ar privalo veikti.Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , ar tenkinti jį iÅ¡ dalies, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl sprendimų įvykdymo atidėjimo, prašė teismo valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ pareiÅ¡kėjui atidėti iki 2014-02-01, nes Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos.

Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ institucijoms buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 31–33). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti procesinį sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Byla nutrauktina.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2003-06-25 sprendimu Nr. 2/17D-749 pareiÅ¡kėjui nuo 2003-05-03 paskirta 2 002,42 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 32 metų 11 mėnesių ir 26 dienų tarnybÄ (b. l. 15).

Vidaus reikalų ministerijos 2011-08-03 sprendimu Nr. 11SP-3213, vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi bei remiantis pareiÅ¡kėjo 2011-08-01 praÅ¡ymu (b. l. 16), nuspręsta nuo 2011-07-21 mokėti J. T. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ (b. l. 17). Nuo 2011-09-25 Vidaus reikalų ministerijos 2011-10-17 sprendimu Nr. 11SP-4226 Å¡io priedo mokėjimas buvo nutrauktas (b. l. 18). J. T. su 2011-05-09 praÅ¡ymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ ir prašė pavesti pavaldiems tarnautojams apskaičiuoti, kokio dydžio pensija jam neiÅ¡mokėta dėl neteisėto teisinio reguliavimo per 2010–2012 m., pateikti pažymÄ apie per 2010–2012 m. susidariusius pensijos nepriemokų dydžius ir iÅ¡mokėti dėl neteisėto teisinio reguliavimo per 2010–2012 m. susidariusias pensijos nepriemokas (b. l. 19).

Vidaus reikalų ministerija 2013-05-23 sprendime Nr. 1D-5211(11) „Dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo“ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie priemokos neteisėtumÄ dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 20). 1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Å is terminas pagal analogijÄ pritaikytas iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumo pagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . Darytina iÅ¡vada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismÄ pripažintas tinkamu ir iÅ¡ esmės pakankamu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos.Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį. IÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ atsakovo veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡mokėtos pensijos dydžio. Ä® teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik su 2013-06-14 skundu, kuris teisme gautas 2013-06-17, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises.

J. T. žinojo, kada jam turi bÅ«ti mokama pensija, o iÅ¡ žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga.

Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-69/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad esant praleistai ieÅ¡kinio senačiai „pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 dalys, 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009)“.

Teismo posėdyje J. T., vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalimi tvirtino, kad pensijoms iÅ¡mokėti yra taikomas 5 metų senaties terminas. Å iÄ pozicijÄ jis grindė procesiniais sprendimais, priimtais administracinėse bylose Nr. I-1542-356/2013 ir A756-1464/2013. Pažymėtina, kad tokia pareiÅ¡kėjo iÅ¡vada neatitinka aptartos naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ . Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti iÅ¡vados, kad yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ .Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , bei vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminÄ , o nesant aplinkybių, dėl kurių Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas, byla nutrauktina (Administracinių bylų eisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,  n u t a r ė: BylÄ nutraukti.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                Ina Kirkutienė             JÅ«ra Marija Strumskienė                                                      Donatas Vansevičius