2013-07-10 Nr. AB-3542-3-62-3-00128-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-412/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00128-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Jurbarko agroservisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Jurbarko agroservisas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūrai dėl atsisakymo išduoti pažymą panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas BUAB „Jurbarko agroservisas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. vasario 15 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. atsisakymą Nr. JU2-190 išduoti pažymą dėl atliekų sutvarkymo įmonės likvidavimui; 2) įpareigoti išduoti BUAB „Jurbarko agroservisas“ pažymą įmonės likvidavimui apie atliekų sutvarkymą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) BUAB „Jurbarko agroservisas“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 100 Lt žyminį mokestį.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

2013 m. kovo 4 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo BUAB „Jurbarko agroservisas“ skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. atsisakymą Nr. JU2-190 išduoti pažymą dėl atliekų sutvarkymo įmonės likvidavimui; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti BUAB „Jurbarko agroservisas“ pažymą įmonės likvidavimui apie atliekų sutvarkymą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) BUAB „Jurbarko agroservisas“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 100 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, jog BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto administratorius 2012 m. rugpjūčio 23 d. su prašymu kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – Kauno RAAD) dėl pažymos apie atliekų sutvarkymą išdavimo. 2012 m. spalio 8 d. raštu Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūra pranešė, jog pažymos išduoti negali. BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto administratorius, nesutikdamas su Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. JU2-190, su skundu 2012 m. spalio 19 d. kreipėsi į Kauno RAAD. Kauno RAAD 2012 m. lapkričio 20 d. atsakymu į skundą, BUAB „Jurbarko agroservisas“ skundą tenkinti atsisakė. BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto administratorius 2012 m. gruodžio 14 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti BUAB „Jurbarko agroservisas“ skundą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino. Pareiškėjas BUAB „Jurbarko agroservisas“ Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties neskundė, o 2013 m. vasario 12 d. (t. y. praėjus 26 dienoms po Kauno apygardos administracinio teismo nutarties gavimo dienos) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Manė, jog terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, kadangi jis praleistas dėl objektyvių ir ne nuo BUAB „Jurbarko agroservisas“ priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. rašte nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Be to, Kauno RAAD 2012 m. lapkričio 20 d. atsakyme nebuvo nurodytas konkretus apskundimo terminas. Nurodė, kad toks informavimas apie galimybę aktą skųsti yra ydingas ir nesuteikiantis tinkamos ir teisingos informacijos pareiškėjui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, be kita ko, atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012 bei pažymėjo, jog nors pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą grindžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojančia individualiame administraciniame akte aiškiai nurodyti akto apskundimo tvarką ir tvirtina, jog Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. sprendime apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, o ir Kauno RAAD 2012 m. lapkričio 20 d. atsakyme nebuvo nurodytas konkretus apskundimo terminas, tačiau sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis. Pridūrė, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką bei toks apskundimo tvarkos trūkumas turi būti vertinamas kiekvienos bylos kontekste. Be to, kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes inter alia pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (rėmėsi LVAT 2010 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858–603/2010).

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi bei išdėstė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo BUAB „Jurbarko agroservisas“ skundą, kadangi buvo praleistas terminas skundui paduoti ir nepateiktas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Kaip pareiškėjas nurodė savo patikslintame prašyme, jis minėtos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties neskundė, o praėjus 26 dienoms vėl kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atkreipė dėmesį, jog operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Šiuo aspektu pažymėjo, jog pareiškėjas, gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, kurioje jam išaiškinta, kad atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pakartotinai paduoti teismui skundą bei pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, tik po 26 dienų kreipėsi su nauju prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kas leidžia daryti išvadą, jog buvo delsiama. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas jau turėjo parengtą skundo tekstą (kurį teikė Kauno apygardos administraciniam teismui), todėl teismo vertinimu, pareiškėjas prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundą turėjo galimybę teikti Kauno apygardos administraciniam teismui iškart, kai tik sužinojo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties turinį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjui į Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis iškart, nelaukiant 26 dienų po Kauno apygardos administracinio teismo nutarties gavimo.

Apibendrino, jog pareiškėjas, gindamas savo teises, nebuvo pakankamai aktyvus, delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių. Konstatavo, jog skundą pareiškėjas uždelsė paduoti dėl savo paties elgesio, todėl jo prašymas atnaujinti terminą negali būti tenkintinas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 92 – 94), kuriuo prašo ginčijamą teismo nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti jam terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde išdėsto faktines bylos aplinkybes bei ginčijamos teismo nutarties motyvus ir nurodo, jog konkrečiu atveju teisines pasekmes jam sukėlė Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. atsisakymas Nr. JU2-190 išduoti pažymą dėl atliekų sutvarkymo įmonės likvidavimui, kurioje nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis bei suformuota teismų praktika. Be to, joje nebuvo nurodyta, kad tokio pobūdžio administracinis aktas apskritai gali būti skundžiamas teismui, jis nebuvo pagrįstas jokiomis teisės normomis, nepatvirtintas antspaudu. Tikina, jog atsižvelgdamas į tai, kad pastaroji pažyma neatitiko VAĮ 8 straipsnyje keliamų administracinio akto reikalavimų, jis kreipėsi į Kauno RAAD, o iš pastarojo 2012 m. lapkričio 24 d. gavusi sau nepalankų Kauno RAAD 2012 m. lapkričio 20 d. atsakymą į skundą Nr. (TBRS)-D2-2635 per 20 dienų laikotarpį su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kas atitiko išankstinio ginčo nagrinėjimo terminus. Be to, ydingai apskundimo tvarka buvo nurodyta ir Kauno RAAD 2012 m. lapkričio 20 d. atsakyme į skundą Nr. (TBRS)-D2-2635, nes jame buvo tik pažymėta, kad šis atsakymas, vadovaujantis VAĮ 36 straipsniu, gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, tačiau konkreti jo apskundimo tvarka ir terminai išaiškinti nebuvo.

Pabrėžia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atsisakyta atnaujinti jam praleistą terminą, t. y. su tuo, jog į teismą po pirminės nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skundą, kreipėsi per 26 dienų terminą, kas buvo nepagrįstas delsimas. Šiuo aspektu remiasi ABTĮ 33 straipsniu bei pažymi, jog administracinėje teisenoje vieno mėnesio laiko tarpas laikytinas priimtinu, protingu ir įstatymu įtvirtintu terminu veiksmams atlikti. Mano, jog nepagrįsto delsimo faktą būtų galima konstatuoti tuomet, jei būtų praleistas bendrasis mėnesio terminas skundui paduoti, tačiau konkrečiu atveju jis į teismą pakartotinai su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi per 26 dienų laikotarpį.

Priduria, jog neatnaujinus skundo nagrinėjimo termino ir neišsprendus kilusio ginčo iš esmės nebus galimybės užbaigti BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto bylos ir likviduoti šios įmonės. Mano, jog tokiu būdu kilusio ginčo išsprendimas turi ir viešąjį interesą, o praleistas terminas skundui paduoti jam turėtų būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus jam termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kreipdamasis į administracinį teismą pareiškėjas iš esmės siekė ginčyti Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. atsisakymą Nr. JU2-190 išduoti pažymą, tačiau į teismą kreipėsi (pirmą kartą) – tik 2012 m. gruodžio 14 d. Todėl iš esmės nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs bendrąjį įstatymo nustatytąjį terminą, tačiau teisėjų kolegija konkrečiu atveju turi patikrinti, ar egzistuoja termino atnaujinimo pagrindai.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto administratorius 2012 m. rugpjūčio 23 d. su prašymu Nr. 08-1008 kreipėsi į Kauno RAAD (nuorašas išsiųstas Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūrai) dėl pažymos apie atliekų sutvarkymą išdavimo. Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūra ginčijamu 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. JU2-190 pareiškėjui tokią pažymą išduoti atsisakė. BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto administratorius, nesutikdamas su pastaruoju raštu, 2012 m. spalio 19 d. kreipėsi į Kauno RAAD, kuris 2012 m. lapkričio 20 d. atsakymu Nr. (TBRS)-D2-2635 minėtąjį skundą tenkinti atsisakė. BUAB „Jurbarko agroservisas“ bankroto administratorius, nesutikdamas su pastaruoju Kauno RAAD atsakymu, 2012 m. gruodžio 14 d. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl praleisto termino bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio pateikti pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis pagrindžiančius įrodymus. Šią nutartį pareiškėjas gavo 2013 m. sausio 17 d. ir 2012 m. vasario 12 d., t. y. po 26 dienų pakartotinai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog minėtasis 26 dienų laiko tarpas, per kurį pareiškėjas su skundu pakartotinai kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti buvo pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip nepagrįstai ilgas delsimas, lėmęs atsisakymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į specifines bylos aplinkybes, minėtąjį kertinį atsisakymo atnaujinti praleistą terminą motyvą vertina kritiškai ir sprendžia, jog norint tinkamai išspręsti termino atnaujinimo klausimą turėtų būti taikomas protingo termino laikymosi principas, kuris pagal savo pobūdį yra lankstus.

Pažymėtina, jog protingo termino koncepcija termino atnaujinimo plotmėje savyje talpina teisės subjekto teisę į veiksmingą teisminę gynybą, kuri reiškia, kad jis turi turėti pakankamai laiko įvertinti jo nenaudai priimto akto teisėtumą ir prireikus parengti skundą, ir, antra, teisinio saugumo reikalavimą, kuriuo siekiama, kad pasibaigus tam tikram terminui administracinis aktas, kurį siekta ginčyti, galutinai įsigaliotų. Kitais žodžiais tariant, protingo termino paisymas yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą derinimo su teisinio saugumo reikalavimu rezultatas, o tam tikro termino protingumo vertinimas priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, inter alia – besikreipiančiojo teisminės gynybos subjekto elgesio.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, veikė pakankamai operatyviai, t. y. per protingą terminą. Tokia išvada darytina todėl, kad nors pareiškėjo procesiškai klaidingą pirminį kreipimąsi ne į teismą, bet į Kauno RAAD, kaip aukštesniąją instituciją, lėmė subjektyvios priežastys, pasirinkdamas faktinį išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisminiu būdu kelią, pareiškėjas, po jo išsėmimo, į teismą kreipėsi per 20 dienų terminą, kas atitinka ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Be to, teismui pirmąjį kartą atsisakius priimti jo pateiktą skundą remiantis tuo pagrindu, jog yra praleistas terminas skundui paduoti ir jo neprašoma atnaujinti, pareiškėjas pakartotinai į teismą su prašymu atnaujinti terminą kreipėsi nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtinto bendrojo administracinio akto apskundimo teismui termino. Visa tai, termino atnaujinimo kontekste, teismo manymu, sudaro priežastis, įtikinamai pagrindžiančias, jog protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo paisoma.

Pastebėtina ir tai, kad nei bendrosios ABTĮ normos, reglamentuojančios procesinius terminus, nei minėtos normos dėl skundo administraciniam teismui padavimo nenustato konkretaus termino (kuris būtų trumpesnis negu skundo padavimo terminas), kurio pradžią reikėtų skaičiuoti nuo aplinkybių, dėl kurių procesinis terminas buvo praleistas, išnykimo ir reikėtų nepažeisti tokio termino. Nesant įstatyme tokios konkrečios normos dėl minėto termino, kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, gavęs pirminę teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą nagrinėti, jau turėjo parengęs skundą, todėl galėjo veikti operatyviau, pakartotinai kreipdamasis į teismą. Tačiau tokie motyvai, teisėjų kolegijos manymu, aukščiau išdėstytų išvadų nepaneigia, nes pareiškėjui neabejotinai galėjo užtrukti prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo parengimas, kuris, kaip matyti byloje, yra atskiras bei motyvuotas (b. l. 60 – 61).

Todėl spręstina, jog pareiškėjo elgesys termino atnaujinimo kontekste buvo pakankamai operatyvus bei aktyvus, taigi suponuojantis jam teigiamą pasekmę – termino skundui paduoti atnaujinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas savaime nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų, aiškinantis skundo padavimo tvarką, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011).

Iš pareiškėjo ginčyti siekiamo Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros 2012 m. spalio 8 d. atsisakymo išduoti pažymą Nr. JU2-190 matyti, kad šiame akte nebuvo nurodyta jokia šio akto apskundimo tvarka ar terminai. Todėl aukščiau konstatavus pareiškėjo kreipimąsi į teismą per protingą terminą, a fortiori darytina išvada, kad terminas jam turėtų būti atnaujinamas ir dėl tinkamos apskundimo tvarkos išaiškinimo trūkumo ginčijamame akte.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundas grąžintinas pirmosios instancijos teismui įvertinti, ar jis atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, ir spręsti skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo BUAB „Jurbarko agroservisas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti, o skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius