0c3f2bb3-4552-440e-bfb2-e34faee4488f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-394-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00160-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.13 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų V. P. ir N. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ bankroto byloje. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ (toliau ir - Kredito unija, Unija) bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama buvusiems Kredito unijos administracijos vadovams V. P. ir N. P. apriboti teisę penkerius metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

2. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba inspektavimo ataskaitoje nustatė, kad Kredito unija turi nedelsiant imtis priemonių kapitalo stiprinimui ir paskolų portfelio kokybės gerinimui, todėl 2013 m. Lietuvos bankui inspektuojant Kredito unijÄ , jau buvo iÅ¡kilusi rizika dėl nemokumo. Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba inspektavimo metu nustačiusi, kad Kredito unijos vadovybė neužtikrino, jog Unijos veikla atitiktų saugiÄ ir patikimÄ veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu nusprendė iÅ¡ užimamų pareigų nuÅ¡alinti Unijos administracijos vadovÄ ir valdybos pirmininkÄ , stebėtojų tarybos pirmininkÄ bei paskolų komiteto pirmininkÄ .

Tuo metu Unijai vadovavo N. P., o iki jos - V. P.. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Audito tikslas“, atlikusi nepriklausomÄ auditÄ , taip pat pateikė sÄ lyginę nuomonę, jog Kredito unija nepilnai atsižvelgė į skolininkų finansinę, ekonominę bÅ«klę bei kitas aplinkybes, dėl kurių paskolų vertė turėtų bÅ«ti sumažinta 207 tÅ«kst. litų ir atitinkamai, Å¡ia suma padidinti Kredito unijos ataskaitinių metų nuostoliai. Audito nuomone, Unijos ilgalaikio materialaus turto vertė buvo mažesnė nei atvaizduojama apskaitoje (nuvertėjimo suma sudarytų ne mažiau kaip 250 000 Lt) ir Å¡is vertės sumažėjimas taip pat turėtų padidinti Kredito unijos nuostolius.

Tai pagrindžia, kad V. P. ir N. P. 2005-2014 m. neatsakingais veiksmais ir veikdami prieÅ¡ Ä®statų bei administracijos vadovų pareigines instrukcijas, veikė prieÅ¡ingai Unijos vykdomai veiklai, kas sÄ lygojo toliau Unijoje atsiradusias pasekmes dėl tolimesnių bankroto inicijavimo veiksmų.

3. Bankroto bylos iškėlimo metu administracijos vadovu buvo A. L., tačiau Unijos oficialiais administracijos vadovais nuo įsteigimo dienos iki 2015 m. liepos 1 d. buvo N. P. ir V. P., kurių valdymo laikotarpiu ir pabloginta Unijos finansinė padėtis.

4. Laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. Unijos administracijos vadovu buvo V. P.. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalyje, BK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, už tai, kad iššvaistė didelę Unijos turto dalį (net 111 594,03 Eur) bei netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas.

5. N. P. nuo pat 2011 m. balandžio 20 d. (o pagal darbo sutartį nuo 2010 m. lapkričio 24 d.) iki bankroto bylos iškėlimo Unijoje užėmė tam tikras pareigas (tiek kaip administracijos vadovės laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d., tiek kaip paskolų komiteto narės laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.). Remiantis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dėl N. P. veikos Unijoje nustatyta, kad ji padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 229 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-518/2018 nurodoma, jog N. P. neužtikrino tinkamo Unijos turto saugumo; laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. spalio 17 d. Å¡eÅ¡iais atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, priimdama neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo asmenims, ir tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ - 379 211,28 Eur piniginių lėšų ir dėl to sumenkino Kredito unijos autoritetÄ bei prestiÅ¾Ä , sukėlė ja nepasitikėjimÄ , kaip sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „PajÅ«rio kredito unija“ patyrė didelės žalos.

N. P. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d. bÅ«dama Unijos administracijos vadove, turėjo galimybę disponuoti visais Unijos dokumentais bei informacija, susijusia su Unijos finansine padėtimi, todėl turėjo pareigÄ inicijuoti Unijos bankroto bylÄ jos vadovavimo laikotarpiu, nes remiantis Inspektavimo ataskaita, nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagrindinė žala, turto neiÅ¡saugojimas ir aplaidus Unijos veiklos valdymas buvo pastebėtas N. P. valdymo laikotarpiu (o tęsėsi nuo V.

P., kaip administracijos vadovo vadovavimo, t. y. nuo Unijos įsteigimo).

6. Unijos veiklos organizavimas ir priežiÅ«ra buvo vykdoma iÅ¡imtinai dviejų asmenų. V. P. neužtikrino visuotinių susirinkimo ir valdybos nutarimų vykdymo, padarė nusikalstamÄ veikÄ , o N. P., priimdama sprendimus dėl paskolų suteikimo, privedė UnijÄ prie nemokumo ribos, kas konstatuota 2017 m. kovo 17 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktorius sprendime, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuriuose patvirtinamas aplaidus vadovo elgesys. N. P. ir V.

P. buvo atsakingi už tinkamÄ Unijos veiklos organizavimÄ , priežiÅ«rÄ ir privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ karto kai Unija tapo nemoki. Vien aplinkybė, kad Unijos bankroto bylÄ inicijavo ne patys vadovai, rodo jų aplaidumÄ , nerÅ«pestingumÄ ir sÄ moningÄ Å¾alos darymÄ Unijai. Lietuvos bankui atÅ¡aukus Unijos licencijÄ , vadovai turėjo pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ ar imtis veiksmų Unijos mokumo atstatymui, tačiau jokių veiksmų jie nesiėmė, bankroto bylos neinicijavo.

Kadangi tiek V. P., tiek N. P. laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos Unijai iÅ¡kėlimo, nors abu tokiÄ pareigÄ turėjo - V. P., kaip vadovas de facto, kuris turėjo informacijÄ apie Unijos finansinę situacijÄ , o N. P., kaip administracijos vadovė po V. P. vadovavimo, jie privalo bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ administratorės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir apribojo buvusio administracijos vadovo V.

P. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bei buvusios administracijos vadovės N. P. teisę 4 metus eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi kredito unijai „Pajūrio kredito unija“ iškelta bankroto byla. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija teismas nustatė, kad Kredito unijos administracijos vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo datai buvo A. L.. Prieš tai, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. administracijos vadovu buvo R. Ž., o nuo 2014 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. - S. S.. N. P. išrinkimo Kredito unijos administracijos vadove data yra 2011 m. sausio 14 d., o įgaliojimų pabaigos data 2013 m. gruodžio 19 d. Registruota nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d. V. P. administracijos vadovu paskirtas 2008 m. sausio 14 d., o registruotas nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. U. J. asmenų registre įregistruota 2005 m. liepos 13 d.

9. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, kuria Kredito unijai iÅ¡kelta bankroto byla, nustatyta, jog Lietuvos banko valdyba, atsižvelgdama į Kredito unijos 2017 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 85 pateiktas 2017 m. vasario 28 d. duomenimis parengtas finansines ir priežiÅ«rai skirtas ataskaitas, nustatė, jog Kredito unijos turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, Kredito unijÄ pripažino nemokia ir visam laikui atÅ¡aukė jai licencijÄ . Nutartyje nurodyta, kad iÅ¡ 2017 m. kovo 17 nutarimo turinio matyti, jog Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas 2016 m. birželio 30 d. buvo neigiamas, o Lietuvos bankui pateiktos 2017 m. vasario 28 d.

Balansinės ataskaitos duomenimis Unijos turtas 0,2 mln. Eur mažesnis už įsipareigojimus. Taip pat nustatyta, kad Kredito unijai nuo pat veiklos pradžios Lietuvos bankas ne kartÄ taikė poveikio priemones ir teikė raÅ¡ytinius nurodymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių saugiÄ ir patikimÄ kredito unijų veiklÄ , reikalavimų pažeidimus (Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 95; Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. 241-239 ir 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 241-233), bei konstatuota, kad yra nustatytų stabiliai ir patikimai kredito unijų veiklai užtikrinti reikÅ¡mingų teisės aktų pažeidimų turinys ir kartotinumas.

10. Iš 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos inspektavimo ataskaitos teismas nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., paskolų portfelio kokybės rodikliai blogėjo. Unijos vykdytas kreditavimas nebuvo paremtas tinkamu rizikos valdymu, skolininkų būklės vertinimas buvo paviršutiniškas, nebuvo laikomasi atsakingo skolinimo reikalavimų, nevykdoma paskolų tikslinio panaudojimo kontrolė, neužtikrinama pakankama už paskolas įkeičiamo turto vertinimo kontrolė.

Kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika konservatyvi, o suteiktų bei perleistų paskolų vertė yra ženkliai mažesnė nei apskaitoma finansinėse ataskaitose, dėl to yra iÅ¡kilusi grėsmė kredito unijos veiklos stabilumui (kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat bÅ«tų nevykdomas su paskaičiuotu kredito unijos kapitalu susiję veiklos rizikÄ ribojantys normatyvai). Atlikus apie 70 procentų paskolų portfelio peržiÅ«rÄ nustatyta, kad unija vykdė rizikingÄ kreditavimo politikÄ , kuri ne visada buvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla, o kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika yra nekonstruktyvi.

Nurodyta, kad sudarius inspektavimo metu apskaičiuotus specialiuosius atidėjimus, kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat, nebÅ«tų vykdomi su perskaičiuotu kredito unijos kapitalu susiję veiklos rizikÄ ribojantys normatyvai. Todėl Kredito unija turi nedelsiant imtis priemonių kapitalo stiprinimui ir paskolų portfelio kokybės gerinimui ir daroma iÅ¡vada, kad 2013 metais Lietuvos bankui inspektuojant UnijÄ buvo nustatyta jai iÅ¡kilusi rizika dėl nemokumo. Apibendrinus padaryta iÅ¡vada, kad kredito unijos organai ir paskolų komitetas netinkamai vykdė savo funkcijas, atskirais atvejais neužtikrino teisės aktų, reglamentuojančių unijų veiklÄ , vykdymo, nepakankamÄ dėmesį skyrė veiksmingos vidaus kontrolės sistemos užtikrinimui ir kredito rizikos valdymo vertinimui.

11. Unijos audito patikra, kuriÄ atliko UAB „Audito tikslas“ prieÅ¡ formuojant inspektavimo ataskaitÄ , patvirtino iÅ¡vadas, pateikdamas sÄ lyginę nuomonę dėl kredito unijos rezultato, kad audito vertinimu, Kredito unija nepilnai atsižvelgė į skolininkų finansinę, ekonominę bÅ«klę bei kitas aplinkybes, dėl kurių paskolų vertė turėtų bÅ«ti sumažinta 207 tÅ«kst. Lt ir, atitinkamai, Å¡ia suma padidinti kredito unijos ataskaitinių metų nuostoliai. Taip pat, audito nuomone, kredito unijos ilgalaikio materialaus turto vertė buvo mažesnė nei atvaizduojama apskaitoje (nuvertėjimo suma sudarytų ne mažiau kaip 250 tÅ«kst. Lt ir Å¡is vertės sumažėjimas taip pat turėtų padidinti kredito unijos nuostolius.

12. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi unija pripažinta nemokia atsižvelgiant į teismui pateiktas 2017 m. vasario 28 d. duomenimis parengtas finansines ir priežiÅ«rai skirtas ataskaitas. Ankstesnių metų Unijos mokumo istorijos teismas netyrė, nes tokios bÅ«tinybės pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis nebuvo. Nagrinėjant praÅ¡ymÄ dėl apribojimo buvusiems vadovams teisės eiti vieÅ¡ojo ir(ar) privataus juridinio asmens pareigas, teismas vertino visų į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, tiek pateiktos 2013 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaitos Nr. 03-35RN duomenis ir sprendė, kad jau 2013 m. Lietuvos bankui inspektuojant UnijÄ Å¡iai buvo iÅ¡kilusi rizika dėl nemokumo. Unija vykdė rizikingÄ kreditavimo politikÄ , kuri ne visada buvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla, kÄ patvirtina 70 procentų paskolų portfelio patikrinimo rezultatai. Aplinkybė, kad iÅ¡kart po minėto patikrinimo, t. y. 2013 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas sprendimas nuÅ¡alinti Unijos vadovybę, teismo vertinimu, patvirtina, kad Unijos valdymo politika buvo neatsakinga, kad tuometinė administracijos vadovė N. P., kuri pareigas ėjo nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., jas vykdė neatsakingai ir prieÅ¡taraujant Unijos įstatams, administracijos vadovo pareiginiams nuostatams.

Teismas nustatė, kad jos vadovavimo laikotarpiu buvo atlikta daug Unijos paskolos iÅ¡davimo pažeidimų, kurių pagrindu Unija patyrė didžiulių nuostolių ir priartėjo prie labai prastos finansinės padėties. Aplinkybė, jog Lietuvos banko valdybos pirmininkas 2017 m. kovo 24 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos Unijai iÅ¡kėlimo, kuris 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo patenkintas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina dar 2013 m. nustatytas aplinkybes, kad bloga ir artima nemokiai Unijos veikla toliau stabiliai ir nuosekliai blogėjo, kas atvedė jÄ iki bankroto situacijos.

13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumÄ , teismas manė, kad pakanka duomenų pripažinti, jog Unijos administracijos vadovai V. P., kuris administracijos vadovo pareigas ėjo nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 17 d. (atleidimo datÄ atsiliepime nurodė pats) ir N. P., kuri pareigas ėjo nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., neatsakingais veiksmais ir veikdami prieÅ¡ priimtas Unijos įstatų redakcijas bei administracijos vadovų pareigines instrukcijas veikė prieÅ¡ingai Unijos vykdomai veiklai dėl ko Unija patyrė didžiulių nuostolių ir priartėjo prie labai prastos finansinės padėties.

Lietuvos bankas ne kartÄ taikė poveikio priemones ir teikė raÅ¡ytinius nurodymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių saugiÄ ir patikimÄ kredito unijų veiklÄ , reikalavimų pažeidimus, tarp kurių yra ir Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 95, t. y. ir V. P. vadovavimo laikotarpiu. N. P. beveik trejų metų trukmės vadovavimo laikotarpis, kurio metu ir nustatytas Unijos ypač rizikingos kreditavimo politikos vykdymas, pabloginta Unijos finansinė padėtis, teismo manymu, ir sÄ lygojo vėliau Unijoje atsiradusias neigiamas pasekmes bei bankroto situacijÄ .

Teismas nustatė, kad bÅ«tent laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. sausio 21 d., t. y. kai administracijos vadovais buvo V. P. ir N. P., Unija pasiekė kritinę stadijÄ nemokumo prasme. Unijos vadovai Unijai patiriant didžiulių nuostolių ir priartėjus prie labai prastos finansinės padėties, neužtikrino, jog Unijos veikla atitiktų saugiÄ ir patikimÄ veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat teismas nenustatė, kad vadovai bÅ«tų ėmęsi priemonių padėčiai stabilizuoti ir pagerinti, o nesant tokių galimybių, savalaikiai kreipęsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors pagal įstatymus bei jiems pavestas pareigas privalėjo tai padaryti, nes pagal 2013 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaitos iÅ¡vadas Unija pripažinta nemokia dar 2013 m. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tiek V. P., tiek N. P. veikė nerÅ«pestingai, aplaidžiai bei nusikalstamai, todėl negali bÅ«ti laikomi tinkamais eiti vadovaujančias pareigas.

14. Teismas pažymėjo ir tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 N. P. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, už 379 211,28 Eur Unijos lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ ir tarnybos pareigų neatlikimÄ bei nuteista. V. P. taip pat buvo pripažintas kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 229 straipsnyje, už 111 594,03 Eur Unijos lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ bei tarnybos pareigų neatlikimÄ ir nuteistas.

Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-518/2018, nuosprendis iÅ¡ esmės dėl nusikalstamų veikų vertinimo paliktas nepakeistas. Teismo manymu, Å¡ios aplinkybės, patvirtina, kad suinteresuoti asmenys vadovavimo Unijai laikotarpiu savo pareigos užtikrinti tinkamÄ ir teisės aktų reikalavimus bei Unijos veiklos tikslus atitinkančiÄ Unijos veiklÄ , taip pat tinkamÄ Unijos piniginių lėšų bei perduoto turto tvarkymÄ nevykdė arba vykdė netinkamai, vadovavimo laikotarpiu blogėjant Unijos finansinei padėčiai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos Unijai iÅ¡kėlimo.

15. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog V. P. ir N. P., privalėdami pagal įstatymÄ , nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pavėlavo jį pateikti per Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, nes pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaitos iÅ¡vadas Unijos finansinė padėtis buvo bloga ir artima nemokiai arba galimai nemoki buvo dar 2013 m.

Teismas konstatavo akivaizdų ir sÄ moningÄ buvusių vadovų aplaidumÄ bei pareigų netinkamÄ vykdymÄ ir darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas buvusiems administracijos vadovams už savalaikio pareigos užkirsti keliÄ Unijos finansinės padėties blogėjimui neužkirtimo ir pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymÄ , taikyti teisės eiti vieÅ¡ojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimÄ . Vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais, teismas manė, kad tiek V.

P., tiek N. P. tikslinga apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, atitinkami V. P. 3 (trejus) metus, o N. P. 4 metus. Nustatydamas minimalų V. P. ir vidurkio N. P. terminÄ , teismas atsižvelgė į jų vadovavimo laikotarpių trukmę ir finansinės padėties kitimo tendencijas, bei į tai, kad tokia sankcija jiems taikytina pirmÄ kartÄ . Taip pat į proporcingumo principus, nes tiek V. P., tiek N. P. yra nuteisti ir už nusikalstamas veikas, kurios taip pat yra inkriminuotos už veikas, susijusias su jų vadovaujančiomis pareigomis, eitomis Unijoje.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 16. Suinteresuotas asmuo V. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį apimtyje, kuria apribota jo teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 14 dalį, nes nenustatė įmonės nemokumo fakto suinteresuoto asmens vadovavimo Kredito unijai metu bei suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo). 16.2.

Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę, todėl nepagrįstai darė prielaidas apie Unijos nemokumÄ suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu. Pagrindinis raÅ¡ytinis įrodymas, kuriuo grindžiamas suinteresuoto asmens Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas yra 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaita, nors ji apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai Unijai vadovavo N. P., o ne suinteresuotas asmuo, kuris Unijai nebevadovavo 2,5 m.

Taip pat nei Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 95, nei suinteresuotam asmeniui iÅ¡kelta baudžiamoji byla neįrodo, kad Unija buvo nemoki suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu. Be to, po 2006 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 95, Unija vykdė veiklÄ dar 7 metus, o jos nemokumas konstatuotas tik 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaitos iÅ¡vadoje. 16.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2017 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi, nes minėti procesiniai sprendimai nėra įsiteisėję, bus peržiÅ«rimi kasacine tvarka, ko pasekmė, jie gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pakeisti. 16.4.

Suinteresuotas asmuo iš vadovo pareigų buvo atleistas suėjus pensijos amžiui, šiuo metu jam yra 72 metai, ateityje jis nemato galimybių vystyti nuosavo verslo ar dirbti samdomu privataus juridinio asmens vadovu, todėl taikomais apribojimais nebus pasiekti įstatymo siekiami tikslai. Be to, apeliantas yra 2007 m. jo paties įkurtos asociacijos ,,Jūros veteranai” pirmininkas, todėl apribojus suinteresuoto asmens teisę, jis bus pašalintas iš aktyvaus socialinio gyvenimo.

17. Suinteresuotas asmuo N. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria apribota jos teisė 4 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Unija savo praÅ¡yme nenurodė nemokumo atsiradimo momento, o teismo nustatytas nemokumo atsiradimo momentas yra 4 metų laikotarpis, per kurį N. P. vadovavo ne pilnÄ mėnesį. Unijos veikla stabiliai ir nuosekliai blogėjo jau po to, kai N. P. nebebuvo administracijos vadove, t. y. 2013 m. lapkričio 5 d. nustatyta prasta ekonominė Unijos bÅ«klė (bet ne nemokumas), o N. P. administracijos vadovės pareigų nebėjo nuo 2013 m. gruodžio 19 d.

Vykdant tokiÄ veikiÄ , kaip paskolų suteikimas, Unijos finansiniai rodikliai nuolat kinta, tokia situacija susiklostė ir N. P. valdant UnijÄ , jos rodikliai po kurio laiko buvo suprastėję, bet nemokumo Unija nepasiekė, todėl N. P. neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 17.2. 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad Unija iÅ¡ esmės paÅ¡alino nustatytus trÅ«kumus, sumažino jos veiklos apribojimus - iki 150 tÅ«kst. Lt padidino Unijai leistinÄ skolinimo sandorių dydį ir atÅ¡aukė 2013 m. gruodžio 17 d. duotÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ nurodymÄ dėl indėlių palÅ«kanų normų ribojimo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Unijos padėtis nuosekliai ir stabiliai neblogėjo, prieÅ¡ingai - buvo pagerėjusi ir jokio nemokumo N. P. valdant UnijÄ nebuvo, kaip ir nebuvo nemokumo 2014 m.

Unijos veikla pablogėjo praėjus dar 2 m., t. y. 2016 m. gruodžio 7 d., kai Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba nusprendė paskirti laikinÄ jį atstovÄ veiklos priežiÅ«rai. 17.3. FaktÄ , kad Unija, N. P. jÄ valdant, nebuvo nemoki, patvirtina 2015 m. pagrindiniai kredito unijų sektoriaus veiklos rodikliai po audito, iÅ¡ kurių matyti, kad Unijos kapitalo pakankamumas buvo 13,23, kapitalas tapo neigiamas 2016 m. birželio 30 d., laikinasis atstovas veiklos priežiÅ«rai paskirtas praėjus dar pusei metų – 2016 m. gruodžio 7 d. 17.4.

Jeigu Unija bÅ«tų Lietuvos banko pripažinta nemokia jau 2013 m., tai Lietuvos bankas, konstatavęs Å¡iÄ aplinkybę inspektavimo metu, bÅ«tų kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 17.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, nes minėtas nuosprendis yra apskųstas kasaciniu skundu, todėl N. P. gali bÅ«ti ir iÅ¡teisinta. Atitinkamai nebebÅ«tų pagrindo iÅ¡ jos reikalauti žalos atlyginimo bei taikyti apribojimo eiti vadovo pareigas. 17.6.

Teismas iÅ¡imtinai rėmėsi tik Unijos pateiktais dokumentais bei nurodytomis aplinkybėmis, o apeliantės nurodytų aplinkybių nevertino. 17.7. Nepaisant to, kad A. L. Unijai vadovavo dar apie 2 m. po N. P. faktinio išėjimo iÅ¡ užimamų pareigų, tačiau Unija Å¡iam vadovui jokių reikalavimų nereiÅ¡kia, nors bÅ«tent Å¡io vadovo vadovavimo metu Unijai iÅ¡kelta bankroto byla (kadangi ne pats vadovas inicijavo Å¡ios bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , akivaizdu, kad jis netinkamai vykdė jam pavestas pareigas). 17.8.

Teismas nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad Unija dėl N. P. ir kitų narių iÅ¡duotų paskolų (kuriomis neva grindžia nemokumo atsiradimÄ ir pan.) gavo naudos, t. y. atgavo ne tik paskolintus pinigus, bet ir palÅ«kanas, numatytas sutartyse. Be vertinimo liko ir svarbi aplinkybė, jog suteiktos paskolos (kurių iÅ¡davimo procese dalyvavo ir N. P. su kitais valdymo organais) iki Å¡iol yra galiojančios, nėra nuginčytos ar nutrauktos ir Unija turi visas galimybes jas iÅ¡siieÅ¡koti. IÅ¡ to seka, jog N. P. veikė iÅ¡imtinai Unijos naudai ir tiesiog priėmė rizikingus verslo sprendimus, už kuriuos jai atsakomybė negali kilti.

18. PareiÅ¡kėja bankrutavusi kredito unija „PajÅ«rio kredito unija“, atstovaujama bankroto administratorės S. V., atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o juos atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais. 18.1. Nutartyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad Unijos nemokumo faktas atsirado 2013 m., kuomet buvo pateikta Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaita, todėl apeliantai klaidingai teigia, jog Å¡is faktas teismo nebuvo nustatytas.

Teismas taip pat teisingai nustatė, kad iÅ¡ Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaitos matyti, jog tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., paskolų portfelio kokybės rodikliai blogėjo. Teismas įvertino, jog Unijos nemokumo faktÄ patvirtina ir UAB „Audito tikslas“ atliktas nepriklausomas auditas už 2005-2014 m. laikotarpį. 18.2. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 priimtas nuosprendis įrodo, jog apeliantai nebuvo sÄ Å¾iningi, apdairÅ«s ir tinkamai neatliko jiems patikėtų pareigų, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Unijai iÅ¡kėlimo.

Unija yra finansų įstaiga, todėl Å¡ios įstaigos vadovams yra keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, atidumo bei sÄ Å¾iningumo standartai. 18.3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad Unijos nemokumas nebuvo sÄ lygotas jų veiksmų, atsakovai reikÅ¡mingÄ laiko tarpÄ Unijoje užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo įgaliojimus, suteiktus teisės aktų pagrindais, taip pat įpareigojimÄ veikti iÅ¡imtinai tik Unijos naudai ir interesais. 18.4. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad vykdyta neatsakinga Unijos valdymo politika.

Šiuo pagrindu Lietuvos banko priežiūros tarnyba nusprendė iš užimamų pareigų nušalinti Unijos vadovybę. Sprendimas nušalinti Unijos vadovybę buvo priimtas 2013 m. gruodžio 19 d., kuomet Unijos administracijos vadove buvo N. P.. Unijos vadovais 2009-2014 m. buvę apeliantai nevykdė imperatyvių, teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, ko pasekoje, iš užimamų pareigų buvo nuspręsta nušalinti Unijos vadovybę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19.

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas buvusiems bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ administracijos vadovams V. P. ir N. P. taikė Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ â€“ ribojimÄ atitinkamai 3 ir 4 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ BKU „PajÅ«rio kredito unija“ pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ginčijamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas vertina atskirųjų skundų ribose, t. y. pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 20.

Apeliantė N. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pagrindinius kredito unijų sektoriaus veiklos rodiklius 2015 – 2016 m. laikotarpiu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimÄ Ä¯rodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta Å¡alių prieÅ¡taravimų dėl naujų įrodymų priėmimo. Dėl ginčo esmės 21. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

22. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sÄ lygomis ir (ar) akivaizdžiu vadovo darbo aplaidumu, sÄ moningu pareigų nevykdymu (netinkamu vykdymu).

Sprendžiant, ar taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytÄ teisės nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimÄ , bÅ«tina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-218/2016).

23. Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimÄ taikyti buvusiems bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ administracijos vadovams V. P. ir N. P. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ sankcijÄ (apribojimÄ ) grindė pareigos (laiku) inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimu.

24. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ .

25. Taigi, sprendžiant, ar Kredito unijos administracijos vadovai pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, už kÄ jiems buvo taikyta Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias Ä®BÄ® nurodytas tokios pareigos atsiradimo sÄ lygas – įmonės nemokumo momentÄ , o nustačius Å¡ios pareigos pažeidimÄ â€“ įvertinti tokį neveikimÄ lėmusias aplinkybes.

26. Apeliantai nesutikimÄ su skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog jų vadovavimo laikotarpiu Unija nebuvo nemoki, todėl jiems pareiga inicijuoti bankroto bylÄ nekilo. Atsižvelgiant į tokiÄ suinteresuotų asmenų pozicijÄ ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui iÅ¡ bylos duomenų nustačius, kad BKU „PajÅ«rio kredito unija“ faktiÅ¡kai nemoki buvo jau 2013 m., kai bankroto byla bendrovei iÅ¡kelta tik 2017 m. balandžio 19 d. pagal Lietuvos banko pareiÅ¡kimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir (ar) pasisakė dėl visų Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba atliko Kredito unijos tikslinį inspektavimÄ , tikrinimo laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Inspektavimo metu buvo nustatyta, kad Kredito unijos vykdytas kreditavimas nebuvo paremtas tinkamu rizikos valdymu: skolininkų bÅ«klės vertinimas buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, nebuvo laikomasi atsakingo skolinimo reikalavimų, nevykdoma paskolų tikslinio panaudojimo kontrolė, neužtikrinama pakankama už paskolas įkeičiamo turto vertinimo kontrolė.

Kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika konservatyvi, o suteiktų bei perleistų paskolų vertė yra ženkliai mažesnė nei apskaitoma finansinėse ataskaitose, dėl to yra iÅ¡kilusi grėsmė kredito unijos veiklos stabilumui (kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat bÅ«tų nevykdomas su paskaičiuotu kredito unijos kapitalu susiję veiklos rizikÄ ribojantys normatyvai). Atlikus apie 70 procentų paskolų portfelio peržiÅ«rÄ nustatyta, kad unija vykdė rizikingÄ kreditavimo politikÄ , kuri ne visada buvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla, o kredito unijos taikoma paskolų vertinimo praktika yra nekonstruktyvi.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba pažymėjo, kad sudarius inspektavimo metu apskaičiuotus specialiuosius atidėjimus, Kredito unija priartėtų prie nemokumo ribos, taip pat, nebÅ«tų vykdomi su perskaičiuotu Kredito unijos kapitalu susiję veiklos rizikÄ ribojantys normatyvai. Todėl Kredito unija turi nedelsiant imtis priemonių kapitalo stiprinimui ir paskolų portfelio kokybės gerinimui ir darė iÅ¡vadÄ , kad Kredito unijos organai ir paskolų komitetas netinkamai vykdė savo funkcijas, atskirais atvejais neužtikrino teisės aktų, reglamentuojančių unijų veiklÄ , vykdymo, nepakankamÄ dėmesį skyrė veiksmingos vidaus kontrolės sistemos užtikrinimui ir kredito rizikos valdymo vertinimui.

Aptariamoje Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnyba pastebėjo, kad vertinant 2012 m. Kredito unijos finansines ataskaitas, UAB „Audito tikslas“ atliko nepriklausomÄ auditÄ , kurio iÅ¡vadoje pateikė sÄ lyginę nuomonę dėl Kredito unijos rezultato, kad Kredito unija nepilnai atsižvelgė į skolininkų finansinę, ekonominę bÅ«klę bei kitas aplinkybes, dėl kurių paskolų vertė turėtų bÅ«ti sumažinta 207 tÅ«kst. Lt ir, atitinkamai, Å¡ia suma padidinti kredito unijos ataskaitinių metų nuostoliai;

Kredito unijos ilgalaikio materialaus turto vertė buvo mažesnė nei atvaizduojama apskaitoje (nuvertėjimo suma sudarytų ne mažiau kaip 250 tūkst. Lt) ir šis vertės sumažėjimas taip pat turėtų padidinti Kredito unijos nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartų dokumentų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kredito unijos nemokumo faktas atsirado 2013 m., kuomet Lietuvos banko priežiūros tarnyba pateikė 2013 m. lapkričio 5 d.

Tikslinio inspektavimo ataskaitÄ , kurioje konstatuota, kad 2013 m. Unijai buvo iÅ¡kilusi rizika dėl nemokumo. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, apeliantų argumentai, susiję su nemokumo fakto konstatavimu, atmesti kaip nepagrįsti.

28. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. P. administracijos vadovu paskirtas 2008 m. sausio 14 d., o registruotas nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Nutarties 27 punkte konstatuotas aplinkybes, kad Kredito unijos nemokumas nustatytas 2013 m., taip pat į tai, kad Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos atlikto tikslinio inspektavimo tikrinimo laikotarpis buvo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., o UAB „Audito tikslas“ nepriklausomÄ auditÄ atliko vertindama 2012 m.

Kredito unijos finansines ataskaitas, sutinka su apelianto V. P. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Unijos nemokumo jo vadovavimo laikotarpiu (nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 17 d. (atleidimo datÄ nurodė pats apeliantas V. P.)). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad iki nustatyto Kredito unijos faktinio nemokumo, suinteresuotas asmuo daugiau nei 2 metus nebebuvo Unijos administracijos vadovu. Nors pirmosios instancijos teismas apeliantui V. P. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos taikymÄ grindė ir tuo, kad Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 95, kuris priimtas V.

P. vadovavimo laikotarpiu, taikė poveikio priemones, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, taikytos poveikio priemonės nepagrindžia Kredito unijos nemokumo jo vadovavimo laikotarpiu. Be to, po 2006 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 95 taikytų poveikio priemonių, Unija veiklÄ vykdė dar 7 metus, kuomet 2013 m. lapkričio 5 d. Tikslinio inspektavimo ataskaitoje buvo konstatuotas jos nemokumas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui V. P. apribojo teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jis nustatyto Kredito unijos faktinio nemokumo laikotarpiu Kredito unijos administracijos vadovo pareigų nėjo, todėl neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis dalyje dėl V. P. taikytų apribojimų, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. P. Kredito unijos administracijos vadove buvo iÅ¡rinkta 2011 m. sausio 14 d., o jos įgaliojimai pasibaigė 2013 m. gruodžio 19 d.; registruota nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 21 d. Tuo tarpu Nutarties 27 punkte konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kredito unijos nemokumo momentÄ nustatė 2013 m., remdamasis Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos atliktu tiksliniu inspektavimu laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Taip pat minėta, kad UAB „Audito tikslas“ nepriklausomÄ auditÄ atliko vertindama 2012 m. Kredito unijos finansines ataskaitas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė N. P. nepaneigė tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinio teismo iÅ¡vadų dėl Kredito unijos faktinio nemokumo atsiradimo momento jos vadovavimo laikotarpiu. Kad Unijos valdymo politika buvo neatsakinga patvirtina ir 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko priimtas sprendimas iÅ¡ užimamų pareigų nuÅ¡alinti Kredito unijos administracijos vadovÄ , t. y.

N. P., valdybos pirmininkÄ , stebėtojų tarybos pirmininkÄ bei paskolų komiteto pirmininkÄ .

31. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019 tiek apeliantas V. P., tiek ir apeliantė N. P. nuteisti pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Unijos nemokumo faktas nustatytas N. P. vadovavimo laikotarpiu, darytina iÅ¡vada, kad apeliantės nuteisimas už tarnybos pareigų neatlikimÄ , taip pat patvirtina pareigos užtikrinti tinkamÄ Unijos veiklÄ bei laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad N. P. ir V. P., kaip valdybos nariai, pritardami paskolų iÅ¡davimui, tinkamai neįvertino skolininkų finansinės bÅ«klės, kurios prieÅ¡ tai tinkamai neįvertino nei paskolų vadybininkas, nei Paskolų komitetas, pritarė skolinimui papildomam pajui, neužtikrino, kad nebÅ«tų skolinama didesnė nei deÅ¡imteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio suma, nesant realaus ir pagrįsto įkeičiamo turto vertinimo, turtÄ Ä¯vertino nepagrįstai per didele verte, taip neužtikrindami, kad iÅ¡duodamos paskolos suma nevirÅ¡ytų 70 proc.

įkeičiamo turto vertės, pažeisdami pareigÄ savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į PajÅ«rio kredito unijos ir jos narių interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantės argumentai, susiję su iÅ¡duotomis paskolomis ir naudos iÅ¡ jų gavimu, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės faktinio nemokumo atsiradimo momento 2013 m., vadovavosi iÅ¡imtinai bankroto administratorės pateiktais duomenimis, tačiau nevertino jos argumentų, neatsižvelgė į gerėjančius Kredito unijos veiklos rodiklius. Atitinkamai jai nekilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , inter alia, Å¡iuos apeliantės argumentus bei bankroto administratorės atsiliepime į atskiruosius skundus iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , neturi pagrindo Å¡ių apeliantės argumentų vertinti kaip pagrindžiančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ir (ar) nepagrįstumÄ .

Suinteresuoto asmens N. P. argumentai dėl Kredito unijos gerų veiklos rodiklių neturi pagrindo, nes Å¡iÄ aplinkybę paneigia tiek 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos Tikslinio inspektavimo iÅ¡vada, tiek ir UAB „Audito tikslas“ atlikto nepriklausomo audito iÅ¡vados. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino susiklosčiusiÄ situacijÄ nei siekė apeliantė, t. y. priėmė jai nepalankiÄ nutartį, negali bÅ«ti vertinami kaip skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumÄ pagrindžiantys įrodymai.

Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtÄ sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

33. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes dėl Kredito unijos nemokumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu taikė N. P. (CPK 185 straipsnis). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintam apribojimui taikyti N. P. atžvilgiu, todėl skundžiama Å¡ioje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 185 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės N. P. atskirÄ jį skundÄ , o V. P. – patenkinus, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo pareiÅ¡kėja bei apeliantas V. P., tačiau V. P. neprašė jo naudai naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, o pareiÅ¡kėja nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje dėl bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ buvusio administracijos vadovo V. P. teisės 3 (trejus) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – bankrutavusios kredito unijos „PajÅ«rio kredito unija“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ apriboti buvusiam administracijos vadovui V.

P. teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, atmesti. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Asta Radzevičienė