0803b2a6-87ee-4e68-891c-e50002ee004e · Klaipėdos apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-3619-1025/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00338-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1; 2.3.5.2.1.;3.2.3.1; 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.2. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Eglei KončiÅ«tei, Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. Ž., jos atstovei advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, atsakovui M. V., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei Irenai Å aulytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus: nustatyti nepilnametės dukros G. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove); nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ :

1. atsakovas bendrauja su dukra du savaitgalius iÅ¡ eilės kiekvienų metų kovo ir spalio mėnesiais nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grÄ Å¾ina į jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2. atsakovas kiekvienÄ trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku), bendrauja su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliacijÄ užtikrinančias programas). Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitÄ iÅ¡ anksto suderintÄ laikÄ ;

3. kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022, 2024 ir t.t.) atsakovas su dukra Å¡venčia Å v. Kalėdas. PirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val. AntrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.;

4. kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021, 2023 ir .t.t.) atsakovas su dukra Å¡venčia Å v. Velykas. PirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val. AntrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.;

5. atsakovas su dukra Å¡venčia Tėvo dienÄ (kiekvienų metų pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį). Atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.;

6. dukrai paaugus ir sustiprėjus jos ir atsakovo tarpusavio ryÅ¡iui, Å¡alys gali susitarti dėl kitokios Atsakovo bendravimo su dukra tvarkos; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 1555 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. ? Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybės, jog su atsakovu 2014-10-03 susilaukė dukters G.

V.. Nuo dukros gimimo iki 2018 m. vasario mėnesio atsakovas dirbo ir finansiÅ¡kai iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Atsakovas pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtÄ tiek prieÅ¡ jÄ , tiek ir dukros atžvilgiu. Dėl tokio atsakovo elgesio jų bendras gyvenimas nutrÅ«ko ir nuo 2018-04-09 ji iÅ¡sikraustė su dukra gyventi į kitÄ gyvenamÄ vietÄ . Pradėjus gyventi skyrium sutarė su atsakovu, jog dukra su kiekvienu tėvu gyvens po keturias dienas. Pagal šį susitarimÄ dukra buvo rÅ«pinamasi iki 2018-05-31, 2018-08-05 atsakovas pasiėmė dukrÄ ir jos nebegrÄ Å¾ino.

Dukra buvo grÄ Å¾inta tik su policija. Siekiant užtikrinti dukros, taip pat savo saugumÄ 2018-10-09 iÅ¡vyko gyventi į LietuvÄ . Su dukra gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Gyvenamoji aplinka atitinka vaiko interesus. Kadangi gyvena skyrium su atsakovu, be to, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, anksčiau tarp jų jau buvo kilę ginčai dėl bendravimo su dukra, todėl bÅ«tina nustatyti bendravimo tvarkÄ . Nustatant bendravimo tvarkÄ bÅ«tina atsižvelgti, jog atsakovas smurtavo vaiko atžvilgiu, dukra jaučia baimę, nuo 2018 m. spalio mėnesio dukra su atsakovu nebuvo susitikusi, nuo jo atpratusi.

VidutiniÅ¡kai per mėnesį dukros iÅ¡laikymui reikia apie 700 Eur. Nuo 2019-02-13 pradėjo dirbti, jos gaunamas atlyginimas 420 Eur, iÅ¡ darbo užmokesčio prisideda prie gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymo ir iÅ¡laiko dukrÄ , nes atsakovas dukrai pinigų neskiria. IÅ¡silaikyti ir iÅ¡laikyti dukrÄ padeda mama. Atsakovas dirba, kai kartu gyveno atsakovas dirbo ir jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 1500-1800 Eur. Kadangi atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio prie dukros iÅ¡laikymo neprisideda, todėl susidarė 1555,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki 2019 m. sausio mėnesio.

IÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžiui apskaičiuoti mokėtinÄ sumÄ Ä—mė 1/2 dalis minimalios mėnesinės algos, t. y. 200 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio 1 d. iki gruodžio mėnesio ir 277,50 Eur per mėnesį nuo 2019 m. vasario 28 d. (200 Eur x 5 mėn.+277,50 Eur x 2 mėn.) Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje pateikė preliminariÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, jokios informacijos, jog netinkamai rÅ«pinamasi vaiku ar nepaisoma jo interesų nėra gavę.

Institucija neturi duomenų, jog ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Išlaikymo dydžio nustatymas turi būti vaiko interesų naudai. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 metų kovo mėnesio, dukra gyvena su ja nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio.

Dukra priprato gyventi Lietuvoje, turi daug draugų, lanko darželį. Atsakovas su dukra nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio nebuvo susitikęs ir bendravęs. Atsakovas grįžęs į LietuvÄ 2019 m. kovo mėnesį susitiko su dukra, bendravime dalyvavo jos motina, bendravimas vyko keletÄ valandų, daugiau atsakovas su dukra nebuvo susitikęs. Dukra po susitikimo su tėvu kovo mėnesį nurodė, jog nori susitikti su tėvu, bet gyventi su juo nenori. Å iuo metu dukrai blogi prisiminimai nuslÅ«gę, jau tėvo nebijo.

Bendravimo tvarkÄ rengė įvertinus tai, jog atsakovas gyvena užsienyje ir į LietuvÄ grįžta du kartus į metus: kovo ir spalio mėnesiais. Jei atsakovas sugrįžtų į LietuvÄ , tuomet galėtų bendrauti dažniau, kiekvieno mėnesio du savaitgalius. Å iuo metu atsakovas su dukra galėtų bendrauti be nakvynės, nes bijojo dėl dukros saugumo ir atsakovo elgesio, atsakovu nepasitiki. Nenori, jog atsakovas ilgÄ laikÄ praleistų su dukra, nes jis nuotaikos žmogus, nekontroliuoja kalbos, keikiasi prie vaiko, nesirÅ«pina vaiko dieta, neprižiÅ«ri aprangos, neprausia, nesilaiko dienos režimo, nesirÅ«pina dukros edukacija.

Atsakovas naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , skambindavo nuolatos ir persekiodavo, užsienyje jautėsi nesaugiai, patyrė stresÄ , gėrė antidepresantus, jos namas buvo pažymėtas – pirmenybės žyma ir policija iÅ¡karto reaguodavo ir atvažiuodavo. Dėl atostogų Å¡iÄ vasarÄ nesutinka, o kitÄ vasarÄ , jei jau atsakovas grįš į LietuvÄ , tai galėtų dvi savaites bendrauti, su sÄ lyga, jog bet kuriuo metu galėtų su dukra susisiekti. Dukra auga, reikalingi rÅ«bai, avalynė, lanko Å¡okių bÅ«relius, su atsakovu nesitarė dėl dukros lankomų bÅ«relių.

Dukra sveikatos problemų, specialių poreikių neturi. Dukra lanko darželį Girkaliuose, kuris nuo namų Normantų kaimo yra apie 15 km, todėl patiria iÅ¡laidas kurui. Prisideda prie bÅ«sto iÅ¡laikymo, duoda mamai pinigus, bÅ«stas priklauso mamai, gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laidos: elektra, vanduo, dujos, interneto mokestis, kad nereiktų nuomotis gyvena pas mamÄ ir prisideda prie mamos kredito mokėjimo. Nuo 2019 sausio mėnesį pradėjo dirbti, tačiau dirbo neilgai, nes dukra sirgdavo, todėl nebuvo galimybių dirbti.

Å iuo metu dirba vadybininke, dirba už minimalų atlyginimÄ . Jokių įsipareigojimų neturi, nekilnojamojo turto neturi, tik automobilį. Kitų iÅ¡laikytinių neturi, sveikatos problemų neturi. Kai gyveno kartu, tai atsakovas iÅ¡laikė dukrÄ ir jÄ . Å iuo metu vaiko iÅ¡laikymui skiria visÄ savo atlyginimÄ , jai pačiai save iÅ¡laikyti bÅ«tina minimali suma 150 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, sutiko, jog dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, sutiko su vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimu, tačiau nesutiko su periodinių iÅ¡mokų dydžiu bei bendravimo tvarka.

PaaiÅ¡kino, jog ketina grįžti į LietuvÄ , dukra nori bÅ«ti su juo, paskutinis susitikimas buvo labai geras, nebuvo jokių problemų. Kai grįš gyventi į LietuvÄ nori bendrauti su dukra tiek pat laiko, kaip ir ieÅ¡kovė. Å iuo metu gyvena užsienyje, su dukra galėtų bendrauti telefonu. Nori vasarÄ su dukra bendrauti visÄ mėnesį. Dirba pagal ilgalaikę darbo sutartį pamainos virÅ¡ininko pareigose, Å¡iuo metu gaunamas darbo užmokestis 1600 svarai, dirbdamas virÅ¡valandžius gali gauti ir daugiau.

Gyvena nuomojame name, vienas, moka nuomÄ 520 svarų į mėnesį. Kai gyveno su ieÅ¡kove, tai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , dirbo tame pačiame darbe, tik dabar pareigos pasikeitė, pajamos padidėjo. Anksčiau gaudavo 1600 svarų, bet tik todėl, jog dirbdavo virÅ¡valandžius, kartais bÅ«davo ir daugiau. Nori su dukra bendrauti kiekvienÄ savaitgalį arba kas antrÄ , su nakvyne, nuo penktadienio iki sekmadienio, tokios tvarkos galėtų laikytis, kai grįš į LietuvÄ . Grįžęs į LietuvÄ ketina pradėti dirbti vairuotoju, gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra susiradęs. Mano, jog praÅ¡oma iÅ¡laikymo suma per didelė, pakanka 500 Eur vaiko poreikiams patenkinti, galėtų teikti vaikui 230 Eur.

Jei dukrai reikėtų papildomai, tai galėtų prisidėti. Sutinka, jog dukra toliau lankytų Å¡okių bÅ«relius, bet anglų kalbos bÅ«relis nebÅ«tinas. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio dukrai iÅ¡laikymo neteikia, nes nedirbo, turėjo sveikatos problemų. Turėjo įsiskolinimÄ 6000 svarų, nebegalėjo iÅ¡gyventi, todėl 2018 m. kovo mėnesį bankrutavo. Turi automobilį 2005 m., nekilnojamojo turto neturi, moka po 86 svarus bankroto administratoriui ir Å¡iÄ sumÄ mokės dar 5 metus, kreditorių jau neturi.

Gydymas jam yra kompensuojamas, gydosi nuo depresijos bei nerimų sutrikimų. Kitų iÅ¡laikytinių neturi. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė Irena Å aulytė teismo posėdžio metu palaikė pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir pritarė, jog vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su mama. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė turi sudaryti galimybę vaikui bendrauti su tėvu ryÅ¡io priemonėmis 3 kartus per savaitę, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Taip pat atsakovas turėtų bendrauti su dukra kas antrÄ savaitgalį, bet susitikimai turėtų vykti nuo ryto iki vakaro ir be nakvynes.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas yra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 9). Liverpulio Å¡eimos smurto tarnybos 2018-06-26, 2019-02-07 raÅ¡tai patvirtina, jog ieÅ¡kovė patyrė Å¡eimyninę prievartÄ , priekabiavimÄ , finansinį smurtÄ iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovė kentėjo nuo emocinio, psichologinio, fizinio smurto, taip pat du kartus fizinį smurtÄ patyrė ir Å¡alių dukra (b. l. 11, 14). 2019-02-13 Mersisaido policijos raÅ¡tas patvirtina, jog ieÅ¡kovė patyrė smurtÄ iÅ¡ atsakovo, imtasi priemonių apsaugoti ieÅ¡kovę nuo atsakovo daromos žalos (b. l. 17).

Mersisaido policijoje 2018-08-18 užfiksuotas įvykis, jog atsakovas nori paimti dukrÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės namų (b. l. 20). Mersisaido policijoje 2018-08-09 užfiksuota, jog tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl dukros priežiÅ«ros ir auginimo Å¡alims pradėjus gyventi skyrium (b. l. 23). IeÅ¡kovė su dukra Goda deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdos r., Normantų k., Pilsoto g. 31 (b. l. 25). VÄ® "Registrų centro" duomenimis ieÅ¡kovės motinai L. Ž. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame Å¡iuo metu gyvena ieÅ¡kovė ir Å¡alių dukra (b. l. 26-30).

Kretingalės pagrindinės mokyklos kvitai patvirtina, jog Å¡alių dukra lanko darželį, kiekvienÄ mėnesį mokėtina suma skiriasi, už vasario mėnesį mokėtina suma - 56,18 Eur (b. l. 30). SÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, jog Å¡alių dukra lanko Å¡okių pamokas, mėnesinė įmoka 12 Eur (b. l. 35). Pateikti kvitai, jog buvo perkamos prekės vaikui (b. l. 36). Pateikti kvitai apie turėtas iÅ¡laidas kuro įsigijimui (b. l. 37), maistui už lapkričio, gruodžio, sausio mėnesius (b. l. 38-44), rÅ«bams (b. l. 45), vaistams (b. l. 46).

IeÅ¡kovės motinos banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-02-06, patvirtina, jog perkami maisto produktai, vaistai, rÅ«bai, dengiama ieÅ¡kovės motinos paskola bankui, mokami komunaliniai mokesčiai (b. l. 47-57), ieÅ¡kovės motinos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį 2019-02-07 iki 2019-02-11 patvirtina, jog buvo mokėta už energijos tiekimÄ , už (duomenys neskelbtini) tvarkymÄ , įmoka bendrijai, ryÅ¡io paslaugas (b. l. 55). IeÅ¡kovė nuo 2019-02-13 dirbo pagal neterminuotÄ darbo sutartį UAB "Metal construction International" administratore, darbo užmokestis 600,00 Eur (b. l. 31-32).

Sodros duomenimis ieškovė nuo 2019-01-25 iki 2019-02-11 dirbo UAB Sveikatos centre "Energetikas" (b. l. 81, 100-101), nuo 2019-05-02 pradėjo dirbti UAB "Tomorrow's Trends Tools" prekių priežiūros vadybininke-asistente, darbo užmokestis 555,00 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 129-130).VĮ "Regitra" duomenis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė "Mitsubishi" 2012 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-84). Ieškovės vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota (b. l. 98).

Atsakovas gyvena Liverpool, Jungtinėje Karalystėje, pagal 2018-09-23 nuomos sutartį - Anglija-Velsas nuomojasi namÄ , nuomos mokestis 520 svarų į mėnesį (b.l. 159). IÅ¡ atsakovo pateiktos mėnesio pajamų ir iÅ¡laidų lentelės 2018-07-30 nustatyta, jog atsakovo pajamos 1617,00 svarai, iÅ¡laidos 1532,00 svarai, 85 svarai lieka, kuriuos kaip nurodė atsakovas perveda įmonei tvarkančiai jo fizinio asmens bankroto bylÄ (b. l. 164). Sodros duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 82). VÄ® "Regitra" duomenis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvoje nėra (b.l. 97).

Tačiau iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovas turi transporto priemonę, dirba pagal neterminuotÄ darbo sutartį, jo gaunamas darbo užmokestis 1600 svarų, 2018 m. kovo mėnesį atsakovas bankrutavo, kreditorių neturi. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota (b. l. 99). 2019-02-06 pažyma patvirtina, jog Å¡alys taikė mediacijÄ , tačiau taikiai klausimų dėl dukros iÅ¡laikymo, bendravimo tvarkos nepavyko iÅ¡spręsti (b. l. 34). Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimÄ ir tinkamų jų raidos sÄ lygų sudarymÄ . Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginÄÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alių nepilnametė dukra G. V. nuo gimimo gyveno kartu su abiem tėvais Jungtinėje Karalystėje, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio Å¡alių dukra gyvena su motina – ieÅ¡kove, nuo 2018 metų spalio mėnesio ieÅ¡kovė gyvena su dukra Lietuvoje ieÅ¡kovės motinai priklausančiame name. Tarp ieÅ¡kovės ir dukros yra glaudus emociÅ¡kai tvirtas ryÅ¡ys, jos tarpusavyje nuolatos bendrauja, mama visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri dukrÄ .

Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje įvertino ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygas ir nurodė, jog ieÅ¡kovė su dukra gyvena name su visais patogumais, dukra turi atskirÄ jį kambarį, kambarys Å¡viesus, jaukus, yra visi reikalingi baldai, vaiko lova, daug vaiko amžių atitinkančių žaislų, knygelių, žaidimų, buities ir gyvenimo sÄ lygos labai geros, sudarytos tinkamos sÄ lygos mergaitės vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas Å¡iuo metu gyvena užsienyje, nuomojasi namÄ , atsakovo gyvenimo sÄ lygos nebuvo vertintos, atsakovas su dukra nebendravo nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio.

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, jog dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieÅ¡kovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitinka vaiko interesus, ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos vaikui gyventi, augti ir vystytis, atsakovas sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, todėl darytina iÅ¡vada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės G.

V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai). Dėl atsakovo gyvenančio skyriumi su vaiku bendravimo su vaiku tvarkos Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys pradėjus gyventi skyrium bendru sutarimu nusistatė tėvų bendravimo su dukra tvarkÄ , t. y. kiekvienas iÅ¡ tėvų bendravo su dukra po lygiai, t. y. po keturias dienas iÅ¡ eilės, tačiau Å¡alių sutarta tvarka atsakovo buvo pažeista, nes atsakovas, pasiėmęs dukrÄ pas save, motinai jos negrÄ Å¾ino.

Dukra motinai buvo grÄ Å¾inta su policijos pagalba. PrieÅ¡ kreipiantis į teismÄ Å¡alys bandė mediacijos procese susitarti dėl bendravimo tvarkos, tačiau joms nepavyko. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovės paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tina nustatyti atsakovo gyvenančio skyrium bendravimo su dukra tvarkÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ bÅ«tina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvų gyvenimo sÄ lygas, užimtumÄ ir t. t.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių dukra Å¡iuo metu yra ketverių metų amžiaus, lanko darželį. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė gyvendama su atsakovu patyrė iÅ¡ atsakovo fizinį bei psichologinį smurtÄ , taip pat atsakovas smurtavo ir prieÅ¡ dukrÄ , tiek ieÅ¡kovė, tiek dukra jautė didžiulę baimę, dukra bijojo susitikti su atsakovu. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovei ir dukrai buvo taikyta policijos bei kitų institucijų pagalba tikslu apsaugoti nuo atsakovo netinkamo, agresyvaus ir neadekvataus elgesio.

IeÅ¡kovė nurodė, jog nepasitiki atsakovu, bijo dėl dukros saugumo, atsakovas nuotaikos žmogus, nekontroliuoja savo elgesio, kalbos. Atsakovas pasibaigus bendravimo laikui negrÄ Å¾ino dukros motinai, tokiu elgesiu sukėlė dukrai baimę, iÅ¡gÄ stį dėl ko dukra pradėjo bijoti tėvo, jo vengti. Be to, mergaitė su tėvu nebendravo visiÅ¡kai nuo 2018 metų spalio mėnesio ir jų bendravimas vėl prasidėjo atsakovui atvykus į LietuvÄ 2019 metų kovo mėnesį, taip pat atsakovas su vaiku kartais pabendraudavo ryÅ¡io priemonėmis.

Taigi vaiko ir tėvo ryÅ¡ys yra labai susilpnėjęs. Kita svarbi aplinkybė, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, ir nors atsakovas nurodė, jog ketina grįžti gyventi į LietuvÄ , tačiau Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nustatyti bendravimÄ su tėvu su nakvyne nepertraukiamas tris dienas kaip praÅ¡o atsakovas, neatitiktų vaiko interesų ir darytų žalÄ jo psichinei bei psichologinei bÅ«senai, be to, realiai nebÅ«tų vykdoma, nes atsakovas ir vaikas gyvena skirtingose valstybėse.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės:

CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių Å¡alims sutaikyti, taip pat siekti, jog bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu; taip pat, jeigu byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ .

Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaikų interesus ir kuriÄ realiai galima vykdyti. IeÅ¡kovė siÅ«lo atsakovui bendrauti su dukra du savaitgalius iÅ¡ eilės kiekvienų metų kovo ir spalio mėnesiais nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Atsakovas nesutinka su tokia bendravimo tvarka ir praÅ¡o leisti su dukra bendrauti kiekvienÄ mėnesį kas antrÄ savaitgalį.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovės siÅ«lomas atsakovo ir dukros sutikimų skaičius yra labai minimalus ir bendraujant tokiu bÅ«du atsakovo ryÅ¡ys su dukra nebus atkurtas ir jų tarpusavio santykiai nesustiprės. Atsakovas nurodė, jog dukra paskutinio susitikimo metu jautėsi gerai. Duomenų, jog 2019 m. kovo mėnesį įvykęs susitikimas vaikui sukėlė stresÄ , jis nenorėtų bendrauti su tėvu nėra. PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovė nurodė, jog Å¡iuo metu dukrai neigiamos emocijos yra atslÅ«gusios ir ji nori bendrauti su tėvu.

Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovė taip pat pažymėjo, jog atsakovo bendravimas su dukra turėtų bÅ«ti dažnesnis. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas neturi įgÅ«džių pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku, jos tinkamai neprižiÅ«ri, nesilaiko dienos bei valgio režimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alių dukra yra abiejų pirmagimis, Å¡alys kartu gyveno ir abi rÅ«pinosi dukra, vėliau pradėjus gyventi skyrium atsakovas taip pat po keturias dienas bÅ«davo su dukra ir jÄ prižiÅ«rėdavo.

Konkrečių duomenų, faktų, kad šiuo metu galimai atsakovas nesugebės tinkamai bendrauti ir pasirūpinti savo vaiku nėra. Teismas nurodo, jog nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir būti auklėjamas abiejų tėvų vienodai. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas nuo pat gimimo dalyvavo vaiko gyvenime ir šiuo metu siekia jame dalyvauti. Teismo vertinimu ieškovės siūlomas bendravimas tik du kartus per metus spalio ir kovo mėnesiais neatitinka vaiko interesų.

Kita vertus Å¡iuo metu atsakovas gyvena užsienyje, duomenų, kur atsakovas apsistotų su dukra ir leistų nepertraukiamÄ laikÄ nėra. Taip pat svarbia laikytina aplinkybe, kad Å¡alių dukra be motinos, o su tėvu viena palikta nebuvo pakankamai ilgÄ laikÄ . Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog Å¡iuo metu pasilikti vaikui, kuriam Å¡iuo metu tik ketveri metai ir atsakovas pusę metų su dukra nebendravo visiÅ¡kai, be to, prieÅ¡ vaikÄ smurtavo, su atsakovu bÅ«tų nesaugu ir neatitiktų vaiko interesų, kol nėra atkurti santykiai bei emocinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo.

Pažymėtina, jog kiekviena iÅ¡ Å¡alių, bÅ«dami atsakingais tėvais, turi dėti pastangas užtikrinant vaiko saugumÄ , gerovę, todėl abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų siekiant pakeisti savo elgesį bei požiÅ«rį vienas kito atžvilgiu. Akivaizdu, jog atsakovas nori praleisti su dukra kuo daugiau laiko, tačiau pagal Å¡iuo metu esamÄ situacijÄ iÅ¡ karto bendravimas kelioms dienoms su nakvyne bÅ«tų per staigus ir neatitiktų vaiko interesų. Pirmiausia turėtų vaikas bendrauti su tėvu dienos metu, vėliau stiprėjant tarpusavio ryÅ¡iui, emociniams santykiams, galimas bendravimas ir su nakvyne, t. y. atsakovas turės teisę, esant nesutarimui su ieÅ¡kove, praÅ¡yti pakeisti bendravimo tvarkÄ ateityje.

Kadangi atsakovas atvyksta į LietuvÄ bendrauti su vaiku ir pastovios apsigyvenimo vietos neturi, todėl nėra galimybės įvertinti ar laikina atsakovo apsistojimo vieta bÅ«tų tinkama vaikui keletui dienų iÅ¡ eilės. Kadangi bendravimo tvarka nustatoma tokia, koks bendravimas turi bÅ«ti Å¡iuo metu, todėl nėra galima nustatyti sÄ lyginės bendravimo tvarkos, nes tokiu atveju priimtas teismo sprendimas bÅ«tų sÄ lyginis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nustatytina, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvienÄ mėnesį kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkÄ su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas bÅ«na trumpesnis, bet iÅ¡naudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.). Byloje nustatyta, jog ginčo Å¡alys gyvena skirtingose valstybėse, t. y. ieÅ¡kovė su vaiku gyvena Lietuvoje, o atsakovas Å¡iuo metu gyvena ir dirba užsienyje - Jungtinėje Karalystėje.

Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, abu tėvai turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Abi Å¡alys sutiko, jog atsakovas su dukra galės bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, tačiau ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvienÄ trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku) nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliacijÄ užtikrinančias programas), o atsakovas prašė leisti bendrauti su dukra dažniau, kas antrÄ dienÄ .

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieÅ¡kovė turi sudaryti sÄ lygas dukrai bendrauti ryÅ¡io priemonėmis dažniau, mažiausiai tris kartus savaitėje. Teismo vertinimu Å¡alių pasirinkta bendravimo tvarka, įvertinus tai, jog atsakovas gyvena užsienyje, ryÅ¡io bei telekomunikacijos priemonėmis yra tinkama, tačiau mano, jog ieÅ¡kovė turi sudaryti sÄ lygas tėvui bendrauti ryÅ¡io priemonėmis dažniau, todėl nustatytina, jog atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku) nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliacijÄ užtikrinančias programas).

Teismas nurodo, kad tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Å ios teises apima ne tik bendravimÄ Ä¯prastomis dienomis, tačiau ir per valstybines Å¡ventes ar Å¡alims svarbias dienas. Teismas nurodo, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku religinių Å¡venčių metu, yra skirtas vaiko ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryÅ¡io stiprinimui. Teismo vertinimu nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iÅ¡ tėvų iÅ¡skirtines sÄ lygas bendrauti Å v.

Velykas, Å v. Kalėdų dienomis. Å uo atveju, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga pripažintini pagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ , kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiu vaiku religinių Å¡venčių dienomis, t. y. per Å v. Velykas, Å v. Kalėdas, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų sistemÄ . IeÅ¡kovė bendravimo tvarkoje nenurodė, kaip atsakovas galėtų bendrauti vasaros atostogų metu, iÅ¡ esmės sutiko, jog atsakovas galėtų bendrauti su dukra dvi savaites vasaros atostogų metu, bet tik nuo kitų metų, kai bus atkurti vaiko ir tėvo ryÅ¡iai, dukra nebijos bÅ«ti su atsakovu.

Atsakovas prašė leisti vasaros metu su dukra bendrauti vienÄ mėnesį. Teismas nurodo, jog kiekvienas tėvas turi teisę dalį atostogų praleisti su savo vaiku, tačiau teismui nustačius, kad Å¡iuo metu nėra galimybės leisti atsakovui su dukra bendrauti su nakvynėmis, akivaizdu, kad atsakovas negalėtų pasiimti vienos dukros tokiam ilgam laikui kaip praÅ¡o atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas auga ir greitu laiku galės savarankiÅ¡kai pasakyti savo nuomonę, poreikius jį dominančiais klausimais, todėl sprendžiant tėvų nesutarimus bus svarbi ir vaiko nuomonė.

Kadangi kiekvienas tėvas turi teisę dalį atostogų praleisti su savo vaiku, todėl pripažintina, kad atsakovas turi teisę nemažiau, kaip dvi savaites praleisti su vaiku vasaros metu, t. y. pasiimdamas vaikÄ ryte 10 val. ir grÄ Å¾indamas tos pačios dienos pavakare, t. y. 20 val. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , atsakovo galimybę bendrauti su vaiku, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir iÅ¡sakytÄ pozicijÄ bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir gali bÅ«ti realiai vykdoma (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims, jog po kurio laiko, vieno iÅ¡ tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iÅ¡ tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos iÅ¡plėtimo vėl kreiptis į teismÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Tėvų pareiga vaikus iÅ¡laikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje.

CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iÅ¡ tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Å ie kriterijai nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas, iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymÄ mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 350,00 Eur. Nurodo, jog per mėnesį dukros iÅ¡laikymui reikalinga skirti apie 703,00 Eur, t. y. 100,00 Eur maistui, 40,00 Eur aprangai, 40,00 Eur avalynei, 56,00 Eur darželiui, 98,00 Eur bÅ«reliams, 30,00 Eur vaistams ir vitaminams, 65,00 Eur Å¡ventėms ir pramogoms, 39 Eur vaiko lavinimui, 25,00 Eur buitinėms prekėms, 80,00 Eur transporto iÅ¡laidoms, 100,00 Eur gyvenamajam bÅ«stui, 30,00 Eur kitoms nenumatytoms iÅ¡laidoms.

Atsakovas sutinka nepilnamečiui vaikui mokėti po 230,00 Eur iÅ¡laikymÄ mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, pažymėjo, jog esant bÅ«tinumui galės ir daugiau prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, tačiau mano, jog Å¡iuo metu vaiko poreikių tenkinimui nėra bÅ«tina ieÅ¡kovės nurodoma 700,00 Eur suma, pažymėjo, jog jis dukrÄ nuo gimimo iÅ¡laikė ir žino kokie jos poreikiai, mano, jog 500,00 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Sutiktina, jog Å¡alių vaikui gyvenant kartu su ieÅ¡kove, jai yra geriau žinomi realÅ«s vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi bÅ«ti nurodomi realÅ«s, o jiems tenkinti reikalinga suma turi bÅ«ti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek bÅ«tinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės nurodoma būtina 703,00 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra akivaizdžiai per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad tokio amžiaus vaikui per mėnesį būtina skirti 80,00 Eur rūbams bei avalynei.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovės nurodoma pramogoms skirtina 65,00 Eur suma yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Ketverių metų vaiko laisvalaikis (pvz. lankymasis teatre, kine, žaidimų kambariuose, muziejuose ir pan.) nėra siejamas su didelėmis iÅ¡laidomis. Be to, turiningÄ vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Å alių dukra lanko Å¡okių bÅ«relius, atsakovas nurodė, jog sutinka, jog dukra lankytų Å¡iuos bÅ«relius, tačiau mano, jog anglų kalbos bÅ«relis nėra bÅ«tinas.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog dukra lanko Å¡okių pamokas bei pateikė duomenis apie mokėtinas sumas, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko lankomÄ anglų kalbos bÅ«relį bei tokio pobÅ«džio užsiėmimų kainÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog dukra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Teismo vertinimu vaikui neturint nuolatinių sveikatos problemų ir nesant byloje duomenų, jog mergaitė dažnai sirgtų, kas mėnesį skirti po 30,00 Eur medikamentams, gydymui nėra bÅ«tina, taip pat įvertinus ir tai, jog vaistai tokio amžiaus vaikui yra valstybės kompensuojami.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus pripažintina, kad ieÅ¡kovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai bÅ«tinos, todėl teismas negali besÄ lygiÅ¡kai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir bÅ«tinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rÅ«bais ir dėvėti avalynę, atitinkančiÄ metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog mergaitė neturi specialių poreikių, jai nėra paskirtas specialus gydymas, be to įvertinus tai, jog Å¡alių dukra kas mėnesį iÅ¡ savivaldybės administracijos gauna 50,00 Eur iÅ¡mokÄ vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, vadovaudamasis formuojama teismų praktikÄ , konstatuoja, kad 500,00 Eur sumos kas mėnesį visiÅ¡kai pakanka Å¡alių dukros visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti bÅ«tinas materialines sÄ lygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai bÅ«tų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui iÅ¡laikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba užsienyje, darbo užmokestis 1789,21 Eur (1600,00 svarų) per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog gyvena vienas, iÅ¡laikytinių neturi, turi sveikatos problemų, tačiau gydymas jam kompensuojamas, atsakovas 2018 m. kovo mėnesį bankrutavo, todėl kiekvienÄ mėnesį moka bankroto administratoriui po 85,00 Eur, daugiau įsipareigojimų neturi, kitų iÅ¡laikytinių neturi. Atsakovas nuomojasi namÄ , moka nuoma 582 Eur (520 svarų), pagal atsakovo pateiktÄ lentelę atsakovo iÅ¡laidos 1713,00 Eur.

Atsakovo vardu Lietuvoje registruotino turto nėra, atsakovas nurodė, jog užsienyje turi automobilį. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes apie gaunamÄ darbo užmokestį, jo patiriamas iÅ¡laidas bei užsienyje registruotinÄ turtÄ . Vertinant ieÅ¡kovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieÅ¡kovė neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę, gyvena su motina, motinai nuosavybės teise priklausančiam name, dirba, jos gaunamos pajamos į atskaičius mokesčius sudarytų 395,77 Eur, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, kitų iÅ¡laikytinių neturi, jai padeda pragyventi motina, jokių įsipareigojimų neturi, neturi sveikatos problemų, dėl kurių bÅ«tų ribojamos jos galimybės dirbti ir gauti pajamas iÅ¡ darbinės veiklos.

IeÅ¡kovė turi iÅ¡silavinimÄ , tačiau dirba ne pagal specialybę. Ä®vertinus byloje esančius duomenis pripažintina, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ženkliai skiriasi, atsakovo gaunamos pajamos kelis kartus virÅ¡ija ieÅ¡kovės gaunamÄ darbo. Taip pat svarbia laikytina aplinkybe asmens galėjimas gauti didesnes pajamas. Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatas pripažintina, kad Jungtinėje Karalystėje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo Å¡alių ekonominio, socialinio ir kt. iÅ¡sivystymo lygio.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės galimybės gauti didesnes pajamas Lietuvoje yra labiau ribotos nei atsakovo dirbant Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės skiriasi, tačiau teismo vertinimu duomenų, kad ieÅ¡kovė elgtųsi pasyviai, nesistengtų gauti didesnes pajamas nėra pateikta. Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ .

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, t. y. gaunamos pajamos skiriasi daugiau nei kelis kartus, galimybės gauti papildomas pajamas pakankamai ribotos, be to ieškovė nurodė, jog savo poreikių patenkinimui skiria tik 150,00 Eur, o likusias lėšas skiria vaiko išlaikymui, tuo tarpu iš atsakovo pateiktos išlaidų lentelės matyti, jog atsakovas savo asmeniniams poreikiams patenkinti skiria pakankamai daug lėšų, todėl pripažintina, kad atsakovas turėtų sumažinti savo išlaidas ir prisidėti didesne dalimi prie būtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, tačiau atsakovo Å¡iuo metu gaunamos pajamos yra akivaizdžiai didesnės nei ieÅ¡kovės, taip pat įvertinus tai, jog Å¡alių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka didesnė vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta užtikrinant dukrai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iÅ¡kyla nenumatytų iÅ¡laidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis iÅ¡laikymÄ , prie tų iÅ¡laidų paprastai neprisideda ir tokios iÅ¡laidos Å¡iuo metu tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose, konstatuoja, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio iÅ¡laikymas kartu su ieÅ¡kovės skiriamu iÅ¡laikymu 220,00 Eur yra visiÅ¡kai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant iÅ¡laikymo formÄ periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu iÅ¡laikymas priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis, tai iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko iÅ¡laikymui ir daugiau lėšų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui IÅ¡laikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamÄ jo vystymÄ si, ugdymÄ , gebėjimų tobulinimÄ . Tam, jog nebÅ«tų pažeisti vaiko interesai, iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu bÅ«du įmanoma užtikrinti visapusiÅ¡kas ir saugias sÄ lygas vaikui sveikai vystytis. IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas vaikui iÅ¡laikymo neteikė nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio, todėl susidarė 1555,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

Atsakovas pripažino, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio neteikė dukrai iÅ¡laikymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas dukrÄ iÅ¡laikė iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, daugiau iÅ¡laikymo dukrai neteikė. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio visiÅ¡kai iÅ¡laikė dukrÄ ir ja rÅ«pinosi. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, sutinka su ieÅ¡kove, jog vaiko bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu pakako pusė minimalios mėnesinės algos, tačiau atsakovas dukrai iÅ¡laikymo nemokėjo visiÅ¡kai, nors pagal atsakovo sudarytÄ lentelę bei duotus paaiÅ¡kinimus turėjo tam finansinių galimybių ir visa dukros iÅ¡laikymo naÅ¡ta teko ieÅ¡kovei.

Taigi atsakovas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui 2019 m. vasario 27 d. dukrai turėjo išlaikymui skirti 1555,00 Eur, tačiau prie dukros išlaikymo neprisidėjo, todėl iš atsakovo priteistinas 1555,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Nepilnametei G.

V. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

IÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovę byloje atstovavo advokatė, tačiau ieÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo ieÅ¡kovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 76,00 Eur žyminio mokesčio už priteistÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis ir 35,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, iÅ¡ viso 111,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos. Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniai, 392 straipsnis, teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove motina M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti atsakovo M.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., tvarkÄ :

1. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., kas antrÄ savaitgalį kiekvienÄ mėnesį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 20 val. ir nuo sekmadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grÄ Å¾ina į jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Lietuvos laiku), bendrauja su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (telefonu ar per vaizdo ir garso transliacijÄ užtikrinančias programas). Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitÄ iÅ¡ anksto suderintÄ laikÄ ;

3. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022, 2024 ir t.t.) atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), Å¡venčia Å v. Kalėdas. PirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val. AntrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.;

4. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (2019, 2021, 2023 ir .t.t.) atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. V., (duomenys neskelbtini) Å¡venčia Å v. Velykas. PirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val. AntrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.;

5. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d. Å¡venčia Tėvo dienÄ (kiekvienų metų pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį). Atsakovas pasiima dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 20 val.;

6. Atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., kiekvienų metų vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ vaikui saugiÄ ir pagal jo amžių priimtinÄ vietÄ ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. V., gim. 2(duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2019-02-27 iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. V., gim. 2014 m. spalio 3 d., iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tai yra 1555,00 Eur. Vaiko G. V., (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Asta Matulevičienė