2020-11-25 Nr. AB-22963-3-64-3-00012-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1895-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00012-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 69 ir Nr. 76 nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Minėtose kamerose sanitarinis mazgas atitvertas sienelėmis, tačiau viršaus nėra, tualetas tupimas, t. y. skylė grindyse, iš jos pastoviai dvokia, kadangi nėra ištraukiamosios ventiliacijos ir tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, tai blogo kvapo pilna kamera. Kamerose nebuvo nei radijo taško, nei pareigūnų iškvietimo mygtuko, norint išsikviesti pareigūnus pareiškėjui teko dvi valandas daužyti į duris. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl pareigūnų iškvietimo ir skundą, tačiau atsakymų negavo. Kamera Nr. 76 katastrofiškos būklės, negyvenama, nuo sienų ir lubų krenta tinkas, apšvietimas nesiekė 200 lx, lempos netvarkingos, kyšo pliki laidai, lova buvo per trumpa, turėjo miegoti susirietęs, nes negalėjo išsitiesti. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą pasinaudoti riboto interneto prieiga, nes norėjo pasiruošti teismo posėdžiui, tačiau to padaryti niekas neleido. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinius nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktais numatytomis sąlygomis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 69 ir Nr. 76, jam teko nuo 7,14 kv. m iki 9,24 kv. m. ploto.

5. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės iš visų pusių atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pareiškėjas visą laikotarpį kameroje buvo vienas, o sanitariniai mazgai iš šonų atitverti plokštėmis, akivaizdu, kad niekas negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

6. Kiekvienoje kameroje yra baldai, inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Šiaulių TI pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus sanitarinio mazgo įrenginys gali būti ir tupimas.

7. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 134:2015) taikomi tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

8. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai (2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d.) patvirtina, kad kameroje Nr. 69 apšvieta tinkama, patalpa vėdinama per langą, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 76 temperatūra tinkama. Pareiškėjo nusiskundimai dėl nemalonaus kvapo kameroje yra subjektyvaus pobūdžio, nes kvapo parametrų nereglamentuoja teisės aktai. Kvapas susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, tačiau jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Pareiškėjas kameroje buvo vienas, galėjo patalpą vėdinti per langą.

9. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo radijo taško, taip pat atmestini, nes Šiaulių TI pastatas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, tad jame rekonstrukcijos darbai ar kapitalinis remontas, kad būtų įrengta vidinio ryšio sistema, negali būti atliekami.

10. Šiaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį ir suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Pastebėjus gyvenamojoje kameroje trūkumus, turi būti rašomas prašymas ir Ūkio skyriaus darbuotojai juos šalina, tačiau pareiškėjas dėl gulto prailginimo nesikreipė.

11. Dėl pareiškėjo pateikto prašymo pasinaudoti ribota interneto prieiga, atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP) tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-27, 10 punktu, suimtajam ar nuteistajam laikas riboto interneto prieigai rezervuojamas atsižvelgiant į RIP užimtumą, o pagal 11 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems galimybė pasinaudoti RIP sudaroma ne rečiau kaip kartą per 15 dienų. Pareiškėjui buvo rezervuotas laikas prisijungimui prie RIP 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau jis 2018 m. lapkričio 12 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Neturtinė žala pinigais priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., viso 8 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 69 ir 76 vienas.

15. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos sąlygų kameroje Nr. 76, teismas pažymėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir Nr. 76, išmatuota oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus, kiti mikroklimato parametrai nebuvo tikrinami. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2018 metais atliktus remonto darbus nustatė, kad kamera Nr. 76 nebuvo remontuojama. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 76, dėl byrančio tinko, kyšančių laidų, o iš byloje esančios fotonuotraukos nustatyti apšvietimo parametrus ir kameros sienų bei lubų būklę nebuvo galimybės. Atsižvelgęs į įrodinėjimo pareigos paskirstymą panašiose bylose, nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kameroje Nr. 76 buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punkto, reglamentuojančio, kad laisvės atėmimo vietų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, ir 14 punkto, numatančio, kad patalpų dirbtinė apšvieta negali būti mažesnė kaip 200 lx, reikalavimus t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

16. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, jog sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kamerose pagaminta iš OSB plokštės, sienelių aukštis – 1,81 m kameroje Nr. 69 ir 1,92 m kameroje Nr. 76. Iš į bylą pateiktų kamerų Nr. 76 ir Nr. 69 fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 76 nuo likusios kameros erdvės atskirtas tik užuolaida, jokios atskiriamosios sienelės nėra, o kameroje Nr. 69 – tik plona sienele iš vienos pusės, o įėjimas uždengtas užuolaida, unitazų nėra, tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, jog atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, nesuderinami su higienos normos reikalavimais ir tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių, kad blogą kvapą kameroje lemia tai, kad tualetas nėra atskirtas nuo bendros kameros erdvės, į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad net ir tuo atveju, kai pareiškėjas buvo laikomas vienas, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

17. Dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos įrengimo bei radijo taško teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurios taikomos naujiems ir rekonstruojamiems statiniams, turi būti įrengta aliarminio iškvietimo sistema gyvenamosiose, laikino sulaikymo ir karantino kamerose. Teismo vertinimu, teisės aktai Šiaulių TI numatė vidinio ryšio sistemos įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Tačiau teismas nenustatė, jog pareiškėjas kaip nors konkretizavo jam kilusią neturtinę žalą dėl vidinio ryšio sistemos neįrengimo, todėl šias pretenzijas atmetė.

18. Teismas atmetė skundo argumentus dėl per trumpos lovos kameroje Nr. 76. Teismo vertinimu, nei Eksploatavimo taisyklėse, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose lovos išmatavimai nereglamentuoti. Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjo ūgis 1,78 m, byloje nebuvo duomenų, kad dėl netinkamos lovos pareiškėjas buvo kreipęsis į Šiaulių TI administraciją. Teismas nenustatė, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

19. Kadangi, teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti įrodymai patvirtino, jog skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pateikė tik vieną prašymą leisti pasinaudoti riboto interneto prieiga, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jo 2018 m. lapkričio 7 d. prašymas dėl pareigūnų iškvietimo ir skundas nebuvo išnagrinėti.

20. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1/01-27 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga (RIP) Šiaulių TI tvarkos aprašas įtvirtinta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems galimybė pasinaudoti RIP sudaroma ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą leisti pasinaudoti riboto interneto prieiga Šiaulių TI direktoriui pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. ir jam buvo rezervuota naudojimosi RIP diena 2018 m. lapkričio 14 d., tačiau 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas buvo išvežtas į kitą pataisos įstaigą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas buvo priimtas ir jam paskirtas naudojimosi ribota interneto prieiga laikas, atsižvelgiant į RIP užimtumą, tačiau šiuo laiku jis negalėjo pasinaudoti dėl aplinkybių, nepriklausančių nei nuo jo, nei nuo Šiaulių TI pareigūnų valios. Taigi teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista naudojimosi ribota interneto prieiga tvarka ir pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

21. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas tik 8 dienas (higienos normos pažeidimai kameroje Nr. 76 truko 6 dienas ir nemalonus kvapas visas 8 dienas), kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų nesiskundė, duomenų apie sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias įkalinimo sąlygų neigiamą poveikį, intensyvumą, byloje nebuvo, atsakovo atstovas nesiekė elgtis su pareiškėju nežmoniškai ar žeminto jo orumą.

22. Atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti pilnai.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nors pažeidimai konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI, neįrengdamas iškvietimo mygtuko ir radijo taško, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas negalėjo klausytis radijo (jo nebuvo), buvo priverstas leisti laiką visiškoje tyloje vienas, kad išsikviestų pareigūną pareiškėjas daužė duris. Pareiškėjas buvo padavęs skundą dėl šios situacijos (2018 m. lapkričio 7 d.), bet Šiaulių TI administracija jo net neregistravo, o siekdama išvengti atsakomybės teismui nurodė, kad tokie pareiškėjo skundai nebuvo užregistruoti.

25. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti ribota interneto prieiga. Be šių priemonių pareiškėjas negalėjo pasiruošti teismo posėdžiui, paskaityti teisės aktų. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) riboto interneto prieigos iš viso nėra. Be to, pareiškėjas teismui teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, tačiau teismas jau antrą kartą atsiuntė kompaktinę plokštelę, kurios nėra galimybių peržiūrėti. Laikmena iš karto iš pareiškėjo buvo paimta ir palikta prie saugomų daiktų, kurių pareiškėjas negali turėti kameroje. Pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, be to, pareiškėjas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį, taip apribotos galimybės apginti pažeistas teises.

26. Teismas nustatė, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, kamerose laikėsi nemalonus kvapas, tačiau šių pažeidimų pripažinimas, nepriteisiant piniginės kompensacijos, nėra pakankamas. Toks teisių gynimo būdas pareiškėjo padėties nepagerina. Šiaulių TI laikymo sąlygos tokios pat blogos, jos nesikeičia.

27. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių dėl bylos medžiagos kompaktinėje plokštelėje paėmimo ir saugojimo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų dėl riboto interneto prieigos ir skundų (prašymų) neregistravimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neargumentuoja, kad dėl pagalbos mygtuko ir radijo taško neįrengimo jis patyrė kokią nors žalą. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus ir tai, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI praleido tik 8 dienas, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.

30. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 76 sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, nustatytų higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktuose, taip pat nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas, tupimas, grindyse įrengtas sanitarinis įrenginys lėmė, kad gyvenamosiose patalpose visu skundžiamu laikotarpiu galėjo būti jaučiamas blogas kvapas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų Šiaulių TI (higienos reikalavimų pažeidimų, nemalonaus kvapo kamerose) pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl riboto interneto prieigos nesuteikimo, nepagrįstai konstatavo, jog pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško neįrengimas nesukėlė pareiškėjui neigimų pasekmių, prilyginamų neturtinei žalai. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nesudarė galimybių susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdyje, todėl apribojo pareiškėjo galimybes ginti savo pažeistas teises.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ).

33. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo leisti susipažinti su bylos medžiaga, taip pat nebuvo užtikrintas pareiškėjo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje.

35. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus.

36. ABTĮ 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).

37. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas gavęs atsakovo atstovo Šiaulių TI atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir su bylos nagrinėjimu susijusią medžiagą 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė išsiųsti pareiškėjui atsakovo atsiliepimo kopiją, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. balandžio 17 d. žodinio proceso tvarka, pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti vaizdo konferencijos būdu, apie teismo posėdį šalis informuoti teismo šaukimais. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo šaukimas ir Šiaulių TI atsiliepimo kopija pareiškėjui buvo išsiųsta 2019 m. sausio 31 d.

38. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2019 m. vasario 8 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, jame, be kita ko, prašė leisti susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. vasario 12 d. buvo gautas pareiškėjo patvirtinimas (persiųstas Pravieniškių PN-AK), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti vaizdo konferencijos būdu rengiamame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie tai informavo bylos šalis pranešimais. Byla 2019 m. balandžio 17 d. išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

39. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priėmęs į bylą pareiškėjo 2019 m. vasario 11 d. gautą atsikirtimą, niekaip nesprendė šiame procesiniame dokumente suformuluoto prašymo dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo išsiųsta kartu su Šiaulių TI 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. 14/01-1207 pirmosios instancijos teismui pateikta su nagrinėjama byla susijusi medžiaga (b. l. 8–45).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišsprendęs pareiškėjo prašymo susipažinti su bylos medžiaga, neužtikrino pareiškėjo teisės į visos apimties teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą, teisės į teisingą teismą, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų (ABTĮ 52 str. 1 d., 56 str. 4 d.).

41. Pažymėtina, kad ištaisyti šį pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atitinkamai teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė