2021-07-14 Nr. AB-14335-3-62-3-01325-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-516-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01325-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN priėmė 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymus, kuriais dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų laikinai apribojo teises. Minėtais įsakymai laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. (10 dienų) pareiškėjui buvo neteisėtai suvaržytos konstitucinės teisės ir laisvės. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbė bado akciją ir tai yra jo asmens saviraiška. Paskelbus bado akciją pareiškėjas susisiekė su artimaisiais ir informavo apie savo sprendimą bei nurodė, jog artimiausiu metu periodiškai susisieks ir informuos apie savo padėtį. Tačiau paskambinti (išsiųsti laiško) pareiškėjas negalėjo, kadangi tai draudė priimti Alytaus PN įsakymai ir taip jis prarado galimybę bet kokiu būdu susisiekti su artimaisiais bei pranešti apie savo padėtį, sveikatą. Dėl to labai pergyveno, nemiegojo. Pareiškėjas nurodė, jog badavimas apėmė tik tai, jog nevalgė maisto, tačiau skysčius vartojo, tačiau negalėjo parduotuvėje įsigyti kakavos, arbatos bei vandens. Taip pat buvo pasibaigę higienos priemonės, kurių negalėjo įsigyti. Dėl to patyrė išgyvenimus, stresą. Teisės aktai nenumato, jog yra draudžiama badauti. Priešingai nuteistojo badavimas nėra draudžiamas. Jokios nuobaudos pareiškėjui nebuvo skirtos, todėl neaišku kodėl tai buvo pripažinta neteisėtais veiksmais. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamus padarinius, neigiamą žalą asmens sveikatai.

3. Pareiškėjas teismui pateiktame paaiškinime nurodė, jog jis bado akciją paskelbė dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 pakeitimų kaip kiti nuteistieji dėl ko ir buvo priimti atsakovo įsakymai apriboti laikinai nuteistųjų teises. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. spalio 31 d. dėl dingusių daiktų ne kartą kreipėsi į administraciją ir tik neatgavus savo daiktų paskelbė bado akciją. Be to, paskelbus bado akciją, nebuvo apžiūrėtas gydytojų ir tik parašius prašymą gydytojas jį apžiūrėjo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 20 būryje (4 lokalinis sektorius) 5 gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas yra priskirtas drausmės grupei. Nuteistieji nuo 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. masiškai skelbė bado akciją, kadangi nebuvo patenkinti naujos nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimu. Atsižvelgiant į tai, ir buvo priimti įsakymai, kuriais buvo sustabdytos pareiškėjo ir kitų nuteistųjų teisės. Paskutinis įsakymas neteko galios 2018 m. lapkričio 26 d. Papildomuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodė, jog laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Alytaus PN nebuvo gauta pareiškėjo prašymų dėl leidimo paskambinti bei suteikti pasimatymus. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kur buvo laikinai izoliuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsniu. Nuo 2018 m. lapkričio 22 d. buvo paskirta nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas dvejiems mėnesiams. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui buvo grąžinti jo dingę daiktai. Teismo posėdžio metu teigė, jog apribojimai buvo taikomi visiems badaujantiems asmenims.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo R. K. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbė bado akciją, kadangi iš jo buvo paimti ir negrąžinti treningai. Pareiškėjas paskelbdamas bado akciją nurodė, jog atsisako Alytaus PN maisto. Alytaus PN 2018 m. lapkričio 23 d. pranešime Nr. 7.20/4-13291 numatyta, jog pareiškėjas nutraukia badavimą. 2018 m. lapkričio 23 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog sutinka valgyti maistą, tačiau nurodo, jog drabužiai iki šiol negrąžinti. Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 2-1366 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaudamasis BVK 118 ir 119 straipsniais nuo 2018 m. lapkričio 14 d. sustabdė: pasimatymų suteikimą nuteistiesiems, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą. Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaudamasis BVK 118 ir 119 straipsniais nuo 2018 m. lapkričio 19 d. sustabdė: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems (1.1 p.); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1.2 p.); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1.3 p.); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1.4 p.); leidimą skambinti telefonu (1.5 p.); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1.6 p.) bei suteikė teisę nuteistiesiems, kuriems skirti ilgalaikiai pasimatymai, paskambinti artimiesiems. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2-1421 minėtas įsakymas neteko galios.

8. Teismas, iš pateiktų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinių, nustatė, jog 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN užregistruota, jog 76 nuteistieji pareiškė atsisakymą valgyti dėl pradėto įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto pakeitimo, kuriuo numatomas patalynės surinkimas. 2018 m. lapkričio 14 d. maitinimo atsisakė 139 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 15 d. maitinimo atsisakė 146 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 17 d. protestuodami nuteistieji prieš pradėtus įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus atsisakė valgyti 127 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 18 d. bado akciją tęsia 127 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 19 d. bado akciją tęsia 140 nuteistųjų, 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. lapkričio 22 d. 226 nuteistieji buvo paskelbę bado akciją, 2018 m. lapkričio 23 d. bado akciją tęsia 33 nuteistieji, 2018 m. lapkričio 24 d. nuteistieji atsisakė bado akcijos įteikdami raštiškus paaiškinimus ir iki 19 val. pataisos namuose palaikančių masinę bado akciją nebuvo. Du nuteistieji badauja dėl asmeninių priežasčių.

9. Teismas sprendė, kad grupės nuteistųjų paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, buvo nepagrįstas teisėtais reikalavimais, ir kad grupės nuteistųjų reikalavimai buvo neteisėti. Taigi nuteistiesiems buvo pasiūlyta nutraukti neteisėtus veiksmus (grupinius neteisėtus veiksmus), t. y. nuteistieji nevykdė pataisos įstaigos administracijos teisėtų reikalavimų ir tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką.

10. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaujantis BVK 118 ir 119 straipsniais. Alytaus PN įsakymuose nenurodė neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką. Todėl teismas iš dalies pripažino, jog minėti įsakymai buvo priimti pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo nurodytas faktinis įsakymo pagrindas. Be to, badavimo nedraudžia nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.

11. Tačiau vertindamas pateiktus teismui įrodymus, bei atsižvelgęs į tai, jog grupė nuteistųjų bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai priėmė 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymus. Teismas sprendė, jog atsakovas priimdamas įsakymus veikė pagal situaciją pagrįstai ir teisėtai. Ir tai patvirtino prie skundo pateiktos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinės.

12. Tačiau, teismo vertinimu, kaip matyti iš pareiškėjo skundo aplinkybių ir nurodytos badavimo priežasties jam negalėjo būti taikomi Alytaus PN įsakymais numatyti apribojimai, kadangi pareiškėjas kėlė pagrįstą reikalavimą (grąžinti per kratą paimtus treningus), kuris kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 8-10954 buvo įvykdytas.

13. Teismas, iš badaujančio priežiūros kortelės nustatė, jog pareiškėjas sveikatos priežiūros specialisto buvo apžiūrėtas ir informuotas apie badavimo žalą tik 2018 m. lapkričio 20 d., t. y. daugiau nei po 3 dienų, todėl teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) (toliau – ir Taisyklės) 266 punktas.

14. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. priklausė drausmės grupei ir buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, o likusį laikotarpį (2 dienas) paskyrus nuobaudą buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog bado akciją jis paskelbė 2018 m. lapkričio 13 d. ir apie tai pranešė savo artimiesiems, tačiau priėmus 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymus jis jau negalėjo savo artimiesiems paskambinti ir pranešti apie savo sveikatą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos pareiškėjas vieną skambutį buvo išnaudojęs 2018 m. lapkričio 9 d., o kitą kaip pats skunde teismui teigė 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbus bado akciją, todėl pareiškėjui 2018 m. lapkričio mėnesį priklausantis skambučių limitas buvo išnaudotas (drausmės grupei priklausantiems asmenims priklauso 2 skambučiai per mėnesį). Pareiškėjas teigė, jog negalėjo išsiųsti laiško artimiesiems ir informuoti apie sveikatos būklę, tačiau šia teise pareiškėjas galėjo pasinaudoti iki priimant 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą, kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. įsakyme teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų nebuvo sustabdyta, todėl teismas šioje dalyje (laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d.) pažeidimo nenustatė, tačiau teismas konstatavo, jog nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. ši teisė pareiškėjui buvo apribota neteisėtai. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpoje, teisė siųsti laiškus buvo apribota įstatymu (BVK 145 str. 1 d.).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigė, jog paskelbdamas apie badavimą jis neatsisakė gerti arbatos, kakavos, vandens, tačiau ginčo laikotarpiu negalėjo apsipirkti parduotuvėje, nes ši teisė taipogi buvo sustabdyta. Taip pat buvo pasibaigę higienos priemonės, kurių negalėjo įsigyti. Pareiškėjas paaiškinime dėl bado akcijos nurodė, jog atsisako skirto Alytaus PN maisto. Duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreiptųsi dėl galimybės apsipirkti ar dėl to, jog būtų pasibaigę higienos priemonės nėra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga nurodyti faktines aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti konkrečius pareiškėjo teisių pažeidimus tenka pačiam pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl jo pažeistų teisių nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui trūktų visų higienos priemonių ginčo laikotarpiu (2018 m. lapkričio 14 d. – 2018 m. lapkričio 23 d.) nėra, duomenų apie teiktą pareiškėjo prašymą dėl higienos priemonių ar kitų produktų įsigijimą byloje taip pat nėra. Be to, iš badaujančio priežiūros kortelės teismas nustatė, jog skysčius pareiškėjas vartojo. Todėl šios aplinkybės galimai sąlygojusios pareiškėjui kilusią žalą teismo atmestos kaip nepagrįstos. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl galimybės įsigyti prekes iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikyti nepagrįstais ir atmesti.

17. Teismas nurodė, kad išrašai iš asmens sveikatos istorijos (2018 m. gruodžio 5 d. psichiatro įrašas) patvirtino, jog po bado akcijos pareiškėjas jautėsi prastai, paskirtas gydymas. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nebuvo užtikrinta teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat buvo pažeistas ir Taisyklių 266 punktas, todėl konstatuota, jog jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 100 Eur, kuri teismo priteista iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.).

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje, kuria priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padalyta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

20.2. Kadangi įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys (tame tarpe ir pareiškėjas) masiškai badavo, todėl šiuo aspektu (t. y. dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos (CK 6.249 str.).

20.3. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. įstaigai pateiktame paaiškinime nurodo, kad atsisako Alytaus PN maisto, tačiau apie paskelbtą badavimą, kaip to reikalauja Taisyklių XLIII skyriaus nuostatos, jis nepareiškia nei šiame paaiškinime nei 2018 m. lapkričio 13 d. skunde. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas neinformavo pataisos namų administracijos, todėl ši nepažeidė Taisyklių 266 punkto.

20.4. Nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

20.5. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo Alytaus PN apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo teismo apeliacinį skundą laikyti nepagrįstu.

22. Pareiškėjas atsiliepime teigia, kad:

22.1. Pirmosios instancijos teismui pateikė visą įmanomą medžiagą, jog pagrįstų argumentus dėl netinkamų pareigūnų veiksmų ir tai, kad kratos metu buvo paimta pareiškėjui priklausanti sportinė apranga, kurią pareigūnai išmetė iš 9 būrio bendro naudojimo skalbimo mašinos ir vėliau grąžino.

22.2. Neturtinę žalą kildina iš bado akcijos, kuri pareiškėjo buvo vykdoma dėl asmeninių priežasčių, metu jam nesuteiktos galimybės bendrauti su sužadėtine, draudimo skambinti telefonu, negalėjimo vaikščioti į pasimatymus, negalėjimo apsipirkti.

22.3. Visus nuteistuosius, kurie tuo metu badavo, po 3 badavimo dienų apžiūrėjo gydytojas, o pareiškėjas buvo apžiūrėtas tik pablogėjus sveikatai, 8 badavimo dieną. Be to, pirmosios instancijos teisme iškviestas liudytojas, paliudijo, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymais, tačiau Alytaus PN jų netenkino dėl išleistų įsakymų.

22.4. Nepagrįsti atsakovo atstovo teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė faktinių aplinkybių įrodančių susidariusios žalos dydį, nes pats atsakovo atstovas nepaneigė ir nepateikė jokių jo argumentus įrodančių dokumentų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis su skundu yra pateikęs paaiškinimą, kad badauja, nors atsakovo atstovas nurodo, kad tokio dokumento nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su neteisėtais Alytaus PN veiksmais, kuriais sustabdytos pareiškėjo tam tikras teisės (apsipirkti, paskambinti, siųsti ir gauti laiškus) ir laiku nesuteikta medicininė pagalba badaujant, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pagal pareiškėjo skundo aplinkybes ir nurodytą badavimo priežastį jam negalėjo būti taikomi Alytaus PN įsakymais numatyti apribojimai, kadangi pareiškėjas kėlė pagrįstą reikalavimą (grąžinti per kratą paimtus treningus), kuris buvo įvykdytas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nebuvo užtikrinta teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 266 punktas. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas laikė nepagrįstais ir atmetė.

24.1. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir teigia, kad šioje byloje nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos. Be to, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. įstaigai pateiktame paaiškinime nurodo, kad atsisako Alytaus PN maisto, tačiau apie paskelbtą badavimą, kaip to reikalauja Taisyklių XLIII skyriaus nuostatos, jis nepareiškia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad buvo pažeistas Taisyklių 266 punktas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT ) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms dėl skambučių limito, galimybės įsigyti prekių, bei nustatyto pažeidimo, jog nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad atsakovas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

29. Byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė Alytaus PN direktoriui paaiškinimą (b. l. 15–16), kuriuo atsisako maisto, kadangi iš jo buvo paimti ir negrąžinti treningai. Alytaus PN 2018 m. lapkričio 23 d. pranešime Nr. 7.20/4-13291 numatyta, jog pareiškėjas nutraukia badavimą (b. l. 24). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. paaiškinime nurodė, jog sutinka valgyti maistą, tačiau teigia, jog drabužiai iki šiol negrąžinti (b. l. 57). Alytaus PN direktoriui pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 8-10954 (b. l. 141) patvirtino, kad drabužiai buvo grąžinti ir pretenzijų neturi. Pabrėžtina, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 2-1366 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ (b. l. 25) ir 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ (b. l. 26) buvo priimti atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaujantis BVK 118 ir 119 straipsniais. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes, pareiškėjo badavimo priežastis, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog negalėjo būti taikomi Alytaus PN įsakymais numatyti apribojimai, kadangi pareiškėjas kėlė pagrįstą reikalavimą (grąžinti per kratą paimtus treningus).

30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. įstaigai pateiktame paaiškinime nurodo, kad atsisako Alytaus PN maisto, tačiau apie paskelbtą badavimą, kaip to reikalauja Taisyklių XLIII skyriaus nuostatos, jis nepareiškia nei šiame paaiškinime, nei skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas toks atsakovo atstovo teiginys, kadangi pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimu Alytaus PN direktorių informavo apie maisto atsisakymą, t. y. paskelbė apie bado akcijos pradžią, nurodydamas konkrečią tokio veiksmo priežastį.

31. Taisyklių 266 punkte yra numatyta, kad pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės; jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti; badaujantis nuteistasis, kuris ir toliau atsisako valgyti, pagal motyvuotą pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą gali būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Taisyklių 268 punktas nustato, kad ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistąjį apžiūri sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje; asmens sveikatos priežiūros paslaugos badaujančiam nuteistajam teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Badaujančio priežiūros kortelės įrašai patvirtina, jog pareiškėjas sveikatos priežiūros specialisto buvo apžiūrėtas ir informuotas apie badavimo žalą tik 2018 m. lapkričio 20 d. (b. l. 22), t. y. daugiau nei po 3 dienų (8-tą badavimo dieną), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistas Taisyklių 266 punktas.

33. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl padarytos neturtinės žalos nepagrindė jokiais įrodymais.

34. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat pareiškėjas gydytojo buvo apžiūrėtas ir informuotas apie badavimo žalą daugiau nei po 3 dienų, nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

36. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į nustatyto pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, ginamų vertybių pobūdį bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms pagrįstai priteista 100 Eur suma.

38. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė