2016-09-12 Nr. AB-17242-3-63-3-00562-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1273-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00562-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 365,93 Eur nesumokėtą vietinės rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. vasario 28 d. ir už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426 redakcija), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nurodytus nekilnojamojo turto objektus, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies: iš atsakovo A. S. priteisė pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 5,55 Eur (penkis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 331,42 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt du euro centus) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114, 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330, 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345, 2012 m. kovo 29 Nr. T2-86, 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200, 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) ir nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenų teismas nustatė, kad atsakovas iki 2010 m. kovo 2 d. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas; jis taip pat yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo ją mokėti. Byloje nustačius, kad A. S. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo iš viso 336,97 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma buvo priteista pareiškėjui.

Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 21 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, jam iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Tuo tarpu pareiškėjui iš atsakovo A. S. priteistina visa vietinė rinkliava už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusi už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

III. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., o kitą teismo sprendimo dalį palikti galioti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostata. Pažymi, kad kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, kad Klaipėdos RATC į teismą kreipiasi siekdamas priverstinai išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. S. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas jam iš atsakovo iš viso 336,97 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis). Pareiškėjo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 teisėjų kolegija nesivadovauja, kadangi jis prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai dėl senaties taikymo.

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2015 m. gegužės 19 d. prašymu, kuris teisme buvo gautas 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 3), todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė