2019-10-29 Nr. AB-20766-3-65-3-00022-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1141-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00022-201-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elitėja“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elitėja“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, R. B., E. B., uždaroji akcinė bendrovė „Kiwa Inspecta“) dėl sprendimo, aktų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elitėja“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė darbo inspekcija) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. (toliau – ir Vyriausiasis darbo inspektorius) 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SD-37-15652 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2016 m. vasario 15 d. UAB „Elitėja“ darbuotojui A. B., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti 2016 m. kovo 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), 2016 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo akto (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) ir papildomo tyrimo metu bei Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus tyrimo metu surinktų duomenų, kurie laikomi neatsiejama Valstybinės darbo inspekcijos atliktų tyrimų dalimi (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcijos tyrimų duomenys), 5 ir 11.1 punktus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 31 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nurodyta, kad pareiškėjo darbuotojas A. B., vykdęs medienos pjovimo staklių operatoriaus pareigas, 2016 m. vasario 15 d. apie 15 val. 30 min. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), nesilaikė darbų saugos reikalavimų, pasitraukė iš operatoriaus darbo vietos, neišjungęs staklių pjovimo mechanizmo, atsistojo netinkamoje vietoje ir dėl to buvo sužalotas ir nuo sužalojimų mirė. Nustatyta, kad A. B. buvo neblaivus. Pareiškėjas apskundė Nelaimingo atsitikimo darbe akto dalį, kurioje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nebuvimas. Valstybinė darbo inspekcija atliko papildomą tyrimą. Vyriausiasis darbo inspektorius priėmė Sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad 2016 m. vasario 15 d. UAB „Elitėja“ darbuotojui A. B. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais. Taip pat buvo nuspręsta laikyti Papildomo tyrimo aktą, surašytą 2016 m. gruodžio 5 d., ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktą bei papildomo tyrimo metu ir Valstybinė darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Valstybinės darbo inspekcijos atliktų tyrimų dalimi.

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami aktai nesuprantami, susideda iš kelių dalių, nebuvo surašytas vientisas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, todėl buvo sunku reikšti prieštaravimus, tyrimus atliko ne tik valstybiniai darbo inspektoriai, bet ir kiti asmenys, todėl aktai prieštaravo Nuostatų 15, 43, 45 punktams. Taip pat pareiškėjas ir jos atstovai nesutiko su Nelaimingo atsitikimo darbe akte, Papildomo tyrimo akte bei Valstybinės darbo inspekcijos atliktuose tyrimuose padarytomis išvadomis. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstai nebuvo atskleista, jog nelaimingą atsitikimą darbe nulėmė ypač neatsargūs, tyčiniai girto darbuotojo veiksmai, kurie ir buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

Pareiškėjas nesutiko su Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 ir 11.1 punktais, jų papildymais, 11 punkto pakeitimais, kuriais iš esmės buvo nustatyta, jog pareiškėjas neužtikrino vidinės kontrolės, nesiėmė priemonių, kad nebūtų girtaujama, neįvertino A. B. profesinės rizikos prie gaterio, neįvertino darbo įrenginio atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nenustatė prevencijos priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti. Pareiškėjo teigimu, priimti vidaus teisės aktai, su kuriais A.

B. buvo supažindintas, įtvirtino jo kaip darbuotojo pareigą dirbti blaiviam, pareiškėjo atsakingi darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka nuolatos tikrindavo darbuotojų blaivumą. Juostinio gaterio Wood-Miser LT40 (toliau – ir gateris) gamintojas patvirtino, kad gaminys atitinka visus reikalavimus, reglamentuotus Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102 patvirtintuose Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose (toliau – ir Darbo įrenginių nuostatai). Gateris turi apsauginį įtaisą, kuris stabdo pavojingų dalių judėjimą, kadangi nupjovus vieną rasto lentą, įjungiama sankaba ir pjovimo juosta sustabdoma.

Tik po sustabdymo darbuotojas nukelia lentą žemyn, o grįžęs prie valdymo pulto, sankabą išjungia ir vykdo pjovimo darbą. Pareiškėjo parengti vidaus teisės aktai draudžia darbuotojui pasitraukti iš saugios savo darbo vietos prie valdymo pulto, jeigu pjovimo pjūklas nėra išjungtas. Pareiškėjas negalėjo pats savavališkai įrengti gamintojo nenumatytų papildomų apsaugų, nes jų įrengimas dėl gaterio darbo ypatumų buvo negalimas ir sukeltų pavojų juo dirbančiam asmeniui. Pareiškėjo nuomone, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis nebuvo gateris, kaip potencialiai pavojingas įrenginys, kuris turėjo saugos reikalavimų trūkumų, o tokia priežastimi buvo išimtinai žmogiškasis faktorius – pažeidžiantis bet kokius saugos reikalavimus, girto operatoriaus elgesys.

Pareiškėjo teigimu, Bendrovėje buvo įvertinta visų darbo vietų profesinė rizika. Pareiškėjo užsakymu atliktas juostinio gaterio vertinimo aktas patvirtino, jog įrenginys iš esmės atitinka Nuostatų 1 priedo 2.1 punkto nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo iniciatyva atliktos 2016 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akto išvadomis, nes ekspertizę atliko nekompetentingi ekspertai, neturintys tam būtinos kvalifikacijos, ekspertizės techninėje užduotyje nebuvo keliamas klausimas, kokiems teisės aktams turėjo atitikti įrenginys.

Be to, ekspertams nebuvo užduoti pareiškėjo keliami klausimai, nebuvo pakviestas gaterio gamintojo atstovas. Taip pat pareiškėjo atstovai rėmėsi Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. B. žūties, nenustačius darbdavio kaltės dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimų.

4. Atsakovas atsiliepimuose į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo darbe 2016 m. vasario 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. B., ištyrė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius S. B. ir 2016 m. kovo 31 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Pareiškėjas nesutiko su Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta priežastimi, t. y., jog Bendrovėje buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė ir prašė šį punktą panaikinti. 2016 m. birželio 17 d. Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-180 buvo paskirtas įvykio darbe papildomas tyrimas ir surašytas 2016 m. rugpjūčio 5 d.

Papildomo tyrimo aktas, su kuriuo darbdavys nesutiko ir pateikė 2016 m. rugpjūčio 12 d. parengtą skundą. Siekiant išsamiai bei objektyviai įvertinti pareiškėjo skundo argumentus, buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė išvadas Nr. EPR-1004. Taip pat tam, kad būtų kvalifikuotai įvertintas gaterio atitikimas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko VĮ Mašinų bandymo stoties specialistai. 2016 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr.6A-2016 (toliau – ir Ekspertizės aktas) padarytos išvados, kad gateris neatitiko Darbo įrenginių nuostatų 1 priedo 2.1 ir 2.8 punktų reikalavimų.

Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius surašė 2016 m. gruodžio 5 d. Papildomo tyrimo aktą. Vyriausiojo darbo inspektoriaus Sprendimu buvo pripažinta, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais. Atsakovas, remdamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 13 punktu, 33 straipsniu, 39 straipsnio 2 dalimi, 46 straipsnio 2 dalimi, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2012 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. A1-457/V-961, (toliau – ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatai) 3 ir 9 punktais, teigė, kad pareiškėjas išsamiai ir pagal teisės aktų reikalavimus neįvertino profesinės rizikos darbo vietoje prie gaterio. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė konkrečiam gateriui, kuriuo dirbdamas mirtinai susižalojo A. B., dokumentų, kurie patvirtintų, kokiems standartams ir teisės aktų reikalavimams gaminys atitinka. Atsakovas, remdamiesi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Darbo įrenginių nuostatų 5, 6, 7, 9.2 punktais, 1 priedo 2.8 punktu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teigė, kad pareiškėjas nevykdė reikalavimų, jog gateris, darbo vieta prie gaterio, nesudarytų galimybės darbuotojui patekti į gaterio pavojingas zonas, ypač į zonas, kur yra judančios dalys, o jeigu to užtikrinti neįmanoma, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad rizika būtų mažesnė, nevykdė pareigos patobulinti įrenginį, kuris įmonėje pradėtas naudoti iki Darbo įrenginių nuostatų įsigaliojimo, kad jis atitiktų Darbo įrenginių nuostatų 1 priede numatytus minimalius reikalavimus.

Atsakovas nurodė, kad skiriant ekspertizę buvo vadovaujamasi teisės aktais, o klausimai formuluojami atsižvelgus į pareiškėjo siūlomus užduoti klausimus ir įvertinus nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tikslus, įtvirtintus Nuostatuose bei Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Atsakovo nuomone, ekspertai, atlikę ekspertizę turėjo didelę patirtį mašinų vertinimo srityje ir jų kompetencija nebuvo pagrindo abejoti.

6. Atsakovas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato, jog atlikus papildomą įvykio darbe tyrimą būtinai turi būti surašomas vieningas, vientisas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, taip pat nurodė, jog visi tyrime dalyvavę asmenys buvo valstybiniai darbo inspektoriai. Pasisakydami dėl pareiškėjo teismui pateikto UAB „Atitikties vertinimo centras“ 2017 m. sausio 25 d. darbuotojų vertinimo akte pateiktų išvadų, atsakovas pažymėjo, kad atliekant įvykio darbe tyrimą nebuvo pateikta gaterio naudojimo instrukcija, parengta gamintojo, o A. B. su gaterio naudojimo instrukcija nebuvo supažindintas. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog su gateriu dirbantis A. B. vykdė ir rastų užkrovimo bei ruošinių nuėmimo funkcijas, todėl turėjo nuolatos patekti į rasto pjovimo zoną bei dėl žmogiškosios klaidos galėjo neatleisti sankabos, tad vertinimo akto išvada, kad darbuotojas, dirbantis su medžio apdirbimo staklėmis, įprasto darbo gateriu metu negali patekti į pjovimo zoną gaterio veikimo metu, buvo nepagrįsta. Atsakovas nesutiko su išvada, jog papildomų gaterio aptvėrimų įrengimas savaime nesumažina patekimo į pjovimo zoną rizikos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kiwa Inspecta“ (UAB “Inspecta“ pavadinimas pakeistas į UAB „Kiwa Inspecta“) atsiliepime dėl pareiškėjo skundo tenkinimo nepasisakė, tačiau paaiškino, kad vertindamas pareiškėjo darbo vietų riziką, neturėjo duomenų, jog pareiškėjas eksploatuoja tris to paties tipo gaterius. Vykdydamas pareiškėjo nurodymus, atliko matavimus ir rizikos vertinimą tame pačiame pastate, tačiau ne toje darbo vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, o gretimame ceche esančioje staklininko – gateristo darbo vietoje. UAB „Kiwa Inspecta“ nuomone, pareiškėjas turi teisę profesinės rizikos duomenis taikyti ir kitoms dviem staklininko – gateristo darbo vietoms, jei šios darbo vietos ir darbo priemonės yra vienodos. Be to, UAB „Kiwa Inspecta“ neatliko pareiškėjo darbo irenginių rizikos vertinimo. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje buvo Profesinės rizikos kortelė Nr. 6, kurioje pateikiami apibendrinti vertinimo duomenys. Šie duomenys buvo konkretizuoti Fizikinių veiksnių tyrimo darbo vietoje protokole Nr. PRV-F-053, kuriame fizinis veiksnys „Pavojus dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginių judančiomis dalimis yra išskaidytas į penkias dalis (a; b; c; d; e), kuriose: a) judanti dalis pasiekiama darbuotojo, nustatant, kad rizika yra labai maža, ir b) apsaugų, aptvarų prie judančių dalių nebuvimas įvertintas kaip didelė rizika. UAB „Kiwa Inspecta“ paaiškino, kad profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas įvertinus, jog nuo įmonės darbo pradžios staklininko gateristo darbo vietoje neįvyko nei vieno nelaimingo atsitikimo, tačiau, atsakovo nuomone, profesinę riziką būtina vertinti iš naujo po to, kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas darbuotojas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir VSD Panevėžio skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą nepasisakė dėl pareiškėjo skundo tenkinimo, paliko tai spręsti teismui.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Elitėja“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino tą Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. gruodžio 5 d. įvykio darbe, įvykusio 2016 m. vasario 15 d. UAB “Elitėja“ darbuotojui A. B., papildomo tyrimo akto 11 punkto 1 dalies dalį, kurioje yra įrašyti teisės aktai: Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų 9.2 punktas bei 1 priedo 2.1 ir 2.8 punktai.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe bei atlikus jo papildomą tyrimą, nebuvo surašytas vientisas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nurodė, jog teisės aktai (Įstatymas, Nuostatai, Metodiniai nurodymai ar Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3) imperatyviai nereglamentuoja papildomo įvykio darbe tyrimo įforminimo nauju nelaimingo atsitikimo darbe aktu būtinumo bei nenustato papildomo tyrimo akto formos. Teismo vertinimu, tik tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo darbe aktas panaikinamas, yra surašomas naujas atitinkamos formos aktas. Kadangi įvykio darbe papildomo tyrimo metu priimtu Papildomo tyrimo aktu buvo papildytas ankstesnio tyrimo metu surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punktas ir nauja redakcija išdėstytas 11 punktas, tačiau Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo panaikintas, teismas sprendė, kad vientiso nelaimingo atsitikimo darbe akto nesurašymas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

11. Teismas nurodė, kad Papildomo tyrimo aktas kartu su papildytu ir nauja redakcija išdėstytu Nelaimingo atsitikimo darbe aktu yra viešojo administravimo subjekto priimti individualūs teisės aktai, kurie pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes ir kurių priedais yra visa Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo medžiaga. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo keliama abejonė dėl 2016 m. rugpjūčio 5 d. Papildomo tyrimo akto galiojimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Papildomo tyrimo akto 5 ir 11.1 punktus.

12. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje išvadas surašę specialistai taip pat yra darbo inspektoriai, nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad tyrimą atliko ne darbo inspektoriai ir kad buvo pažeistas Nuostatų 15 punkto reikalavimas.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundė Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punktą, kuris papildytas būtent Papildomo tyrimo akte nurodytomis aplinkybėmis, o dėl paties Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punkte nurodytų aplinkybių prieštaravimų skunde nepareikšta. Atsakovas 5 punkto papildyme aprašė, kad: darbdavys organizavo profesinės rizikos vertinimą medienos apdirbimo staklių operatoriaus, staklininko – gateristo darbo vietose (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. spalio 15 d. užpildė Profesinės rizikos vertinimo kortelę Nr.6; pagal Profesinės rizikos vertinimo kortelės duomenis, joje nenustatyti duomenys, kad būtų vertinama profesinė rizika prie gaterio, su kuriuo dirbant žuvo A. B., tai yra neidentifikuoti visi pavojai, veikiantys darbo vietoje dirbant su gateriu; darbdavys kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis išsamiai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų įvertino profesinę riziką A. B. darbo vietoje prie gaterio nepateikė. Teismo vertinimu šias, pareiškėjo ginčijamas aplinkybes atsakovas aprašė pagrįstai. Teismas nustatė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl A. B. profesinės rizikos prie gaterio nevertinimo yra patvirtintos bylos duomenimis. Be to, nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas neidentifikavo visų pavojų, veikiančių darbo vietoje dirbant su gateriu, o darbdavys kitų duomenų nepateikė, patvirtino pačio pareiškėjo darbo inspektoriui pateikta Profesinės rizikos vertinimo kortelė Nr. 6. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių visų darbo vietos pavojų identifikavimą, buvo nustatyta teisingai. Byloje surinkti dokumentai patvirtino, kad išvados buvo surašytos, o ekspertizė atlikta atliekant papildomą įvykio darbe tyrimą, todėl teismas tai vertino kaip duomenų apie Valstybinės darbo inspekcijos gautas išvadas ir atliktą ekspertizę aprašymą. Be to, atsakovas, pildydamas 5 punktą, išdėstė galiojančių teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatų išdėstymas Nelaimingo atsitikimo akto 5 punkte, pagal Metodiniuose nurodymuose numatytą šio punkto paskirtį, yra perteklinio pobūdžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nurodyti teisės aktai yra galiojantys, teismas darė išvadą, jog šių perteklinių duomenų įrašymas akto 5 punkte pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog A. B. sąmoningai ir tyčia susižalojo ir tokių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu nauja redakcija išdėstyta Papildomo tyrimo akto 11 punkto 2 dalis, kurioje nustatyta, kad viena iš įvykio darbe priežasčių yra paties A. B. saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt. teisės aktų) reikalavimų pažeidimas, paneigia pareiškėjo argumentus, kad aktuose nėra atskleista, jog A. B. veiksmai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

15. Ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-07607-16 byloje 2016 m. balandžio 20 d. priimtu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. G. nutarimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nebuvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, jog Valstybinės darbo inspekcijos atliekamo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu yra sprendžiami skirtingi klausimai, ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesudaro pagrindo pripažinti Valstybinės darbo inspekcijos priimtus sprendimus neteisėtais.

16. Teismas įvertino, kad tyrimui pateiktoje Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 6 neidentifikuoti konkretūs juostinio gaterio operatoriui darbo proceso metu kylantys pavojai ir rizikos veiksniai bei nenumatytos konkrečios profesinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės. Nenustačius šių svarbių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe duomenų, saugos ir sveikatos darbe laikymosi kontrolė įmonėje pripažintina neefektyvia ir sudariusia prielaidas įvykiui darbe.

17. Teismas nustatė, kad UAB „Inspecta“ (UAB „Kiwa Inspecta“ ) atliktos profesinės rizikos rezultatai, įforminti protokolais ir 2014 m. spalio 15 d. Profesinės rizikos įvertinimo lentele Nr. 6 (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos 165–168 lapai) nėra skirti konkrečios A. B. darbo vietos prie gaterio rizikos įvertinimui, kadangi A. B. darbo vieta šiai bendrovei iš viso nebuvo parodyta. Nežinojusi apie A. B. darbo vietą, jos neapžiūrėjusi ir netyrusi, bendrovė negalėjo nustatyti, kad buvo vienodi rizikos veiksniai ir jų dydžiai su kitos bendrovės vertintos darbo vietos rizikos veiksniais ir dydžiais. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 20 punkto 2 dalies.

18. Papildomo tyrimo metu buvo atlikta Juostinio medienos pjovimo gaterio Wood-Mizer LT40 ekspertizė, kurią atliko valstybės įmonės Mašinų bandymo stotis darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, Nuostatų 36 punktas, Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. spalio 1d. įsakymu Nr.V-290 patvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimo tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai ir profesines ligas, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), nenustato ekspertizės akto formos, o pagal Aprašą klausimus ekspertizei sudaro ją inicijuojantis darbo inspektorius. Teismo vertinimu, pareiškėjo abejonės dėl specialistų kvalifikacijos nėra pagrįstos. Be to, teismas pažymėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte ir Papildomo tyrimo akte, tai yra administraciniuose teisės aktuose, kuriuose pagal tyrimo metu surinktą medžiagą yra nustatomos įvykio darbe aplinkybės ir priežastys, atsakovas, įvertinęs įrodymų visumą ir aprašydamas konkretaus nelaimingo atsitikimo priežastį nulėmusį teisės aktų pažeidimą, ekspertizės akto išvadomis nesirėmė.

19. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomi darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai yra nustatomi konkrečios darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose), tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog A. B. buvo supažindintas ir nuolatos galėjo naudotis gaterio Wood-Mizer LT40 naudojimo instrukcija, kadangi nebuvo duomenų, jog jis pasirašytinai buvo supažindintas su šia instrukcija.

20. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad, organizuodamas darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę įmonėje, darbdavys nesiėmė visų tinkamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti bei nelaimingam atsitikimui darbe išvengti ir tai sudarė sąlygas bei buvo viena iš priežasčių nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo Papildomo tyrimo akto 11 punkto 1 dalyje įvardinta apibendrinta ir pagal Metodinius nurodymus suredaguota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“ ir ją atitinkantys pažeidimai: profesinės rizikos veiksnių gaterio operatoriaus darbo vietoje ir darbo įrenginio atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams neįvertinimas bei tinkamas nenumatymas ir nesudarymas prevencijos priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti, pažeidžiant Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas, atsakovo nustatyta teisingai. Nebuvo pagrindo nuspręsti, kad nelaimingas atsitikimas darbe buvo sąlygotas vien paties A. B. padarytų darbo ir sveikatos saugos aktų pažeidimo.

21. Teismas, iš Papildomo tyrimo akto 11 punkto 1 dalyje nustatytos nelaimingo atsitikimo priežasties formulavimo bei įvardintų pažeidimų turinio nustatė, kad joje nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe apibendrinta priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, buvo įvardinta nustačius šiuos pareiškėjo pažeidimus: neįvertinimą visų profesinės rizikos veiksnių juostinio gaterio operatoriaus darbo vietoje, neįvertinimą gaterio atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei tinkamą nenumatymą ir nesudarymą prevencijos priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti, kuriais buvo nesilaikoma Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto nuostatų. Tačiau 11 punkto 1 dalyje nėra aprašyti konkretūs pareiškėjo padaryti pažeidimai, kuriais jis nevykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Darbo įrenginių nuostatų 9.2 punkto bei 1 priedo 2.1 ir 2.8 punktų nuostatų bei minėtų teisės aktų pažeidimai, atskirai juos aprašant, nebuvo įvardinti kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastis(-ys). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad akto 11 punkte turi būti įvardinti tik tie norminiai aktai, kurių pažeidimas yra susijęs su nustatytomis ir aprašytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, panaikino kaip perteklinę tą Papildomo tyrimo akto 11 punkto 1 dalies dalį, kurioje išvardinti minėti teisės aktai. Teismo vertinimu, panaikinus aptartą Papildomo tyrimo akto 11 punkto 1 dalies perteklinę dalį, 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo esmė nesikeičia.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Elitėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais motyvais:

22.1. Pareiškėjo nuomone, Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, surašytas 2016 m. kovo 31 d., bei kiti papildomi tyrimo aktai tarpusavyje yra prieštaringi, o galutinis tyrimo aktas, kuris apjungtų pradinį aktą, visus tarpinius tyrimų aktus ir medžiagą nebuvo surašytas. Nebuvo surašytas vientisas Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktas, nors surašyta eilė išvadų, sprendimų, kurie laikomi sudėtinėmis, papildomomis dalimis, tačiau Nuostatų 19, 43 ir 45 punktai reikalauja vientiso dokumento surašymo;

22.2. Nors pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad UAB „Elitėja“ pateikė teismui vieną instrukciją visų trijų gaterių, tačiau aiškina, kad tyrimo metu nebuvo tokia instrukcija pateikta, todėl A. B. nebuvo supažindintas su instrukcija. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes pareiškėjo pateikta instrukcija visiems trims gateriams yra bendra ir su ja buvo supažindintas A. B.. Papildomai pareiškėjas paaiškina, kad trijų pavadinimų gateriai skiriasi tik išmatavimais, jų veikimo principai, sauga dirbant su jais, ta pati;

22.3. Pareiškėjo teigimu, Valstybinė mašinų bandymo stotis negalėjo atlikti įrenginio tyrimo, o jos atliktas tyrimas neparemtas Darbo įrenginių nuostatais. Be to, Valstybinės mašinų bandymo stoties specialistai neturi kvalifikacinių žinių ir patirties atsakant į jiems užduotus klausimus, jie yra kitos srities specialistai;

22.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Bendrovė neužtikrino ir nesilaikė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, kadangi UAB „Elitėja“ užtikrino vidinę kontrolę ir ėmėsi visų priemonių, kad nebūtų girtaujama darbo vietoje ir nedirbtų apsvaigę asmenys (žr., Medienos pjovimo staklių operatoriaus pareigybinių nuostatų 5.1 p., Staklininko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos 1.4 p., Darbuotojo, dirbančio pakrovimo iškrovimo darbus rankomis Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15, 10 p, Darbuotojo, dirbančio medienos apdirbimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5 1.4.1 p., Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. l 9 p., Darbuotojų nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarką);

22.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo UAB „Elitėja“ užsakymu atlikto juostinio gaterio vertinimo, t. y. 2017 m. sausio 25 d. Juostinio gaterio „Wood-Mizer LT40“ vertinimo akto (toliau – Vertinimo aktas), kuriame nurodyta, kad juostinis gateris pradėtas naudoti iki įsigaliojant Nuostatams, Reglamentui ir Standartams, tačiau yra pateiktos juostinio gaterio naudotojo instrukcijos paruoštos tiekėjo.

23. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai sprendime pasisakė dėl įvykio darbe, įvykusio 2016 m. vasario 15 d. UAB „Elitėja“ darbuotojui A. B., Papildomo tyrimo akto galiojimo, bet pareiškėjo apeliaciniame skunde minimų teiginių („2016-08-05 Papildomo tyrimo aktas yra sudėtinė akto dalis, kuri sukelia materialines teisines pasekmes UAB „Elitėja“) teismo sprendime nėra.

25. Atsakovas nurodo, kad nei įvykio darbe tyrimo ar papildomo tyrimo, o taip pat administracinės bylos nagrinėjimo metu formalizuotų įrodymų, kad nukentėjusysis buvo supažindintas su gamintojo parengta įrenginio Wood-Mizer LT40 (ar Wood-Mizer LT50 arba Wood-Mizer LT70) naudojimo instrukcija pareiškėjas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „A. B. su ta gamintojo instrukcija, kuri buvo skirta konkrečios LT 40 modifikacijos gaterio, su kuriuo jis dirbo, saugiam naudojimui nustatyti, iš viso nebuvo supažindintas“. Tokią nuostatą patvirtina ir akivaizdžios gamintojo parengtoje juostinio gaterio Wood-Mizer LT40 saugos, derinimo, naudojimo ir priežiūros instrukcijoje ir UAB „Elitėja“ patvirtintų Staklininko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 24 bei Darbuotojo, dirbančio su medienos apdirbimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 5 pateikiamų reikalavimų, dirbant su įrenginiu Wood-Mizer LT40, loginės neatitiktys. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde bando klaidinančiai įteigti, kad juostinis gateris Wood-Mizer LT40, su kuriuo dirbo nukentėjusysis, buvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka paženklintas CE ženklu bei turėjo atitikties deklaraciją. Atsakovas pamini, jog įvykio darbe tyrimų metu konstatuota, kad juostinis gateris Wood-Mizer LT40 (Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo dirbo nukentėjusysis, pagamintas 1994 metais ir CE ženklu neženklintas. Atitikties deklaracija, kurią pateikė pareiškėjas papildomo įvykio darbe tyrimo metu, išduota ne minėtam įrenginiui (unikalūs VIN numeriai nesutampa) bei atitikties deklaracijoje (Papildomo tyrimo dokumentų byla, 37 lapas) nurodomo įrenginio unikalaus numerio (Nr. (duomenys neskelbtini)) analizė įgalina teigti, kad ši deklaracija išduota apskritai neegzistuojančiam įrenginiui. Kadangi juostinis gateris Wood-Mizer LT40, su kuriuo dirbo nukentėjusysis, pagamintas 1994 metais, o Bendrovėje įsigytas 1997 metais, vadovaujantis Darbo įrenginių nuostatų 10 punktu, įrenginys privalo atitikti nuostatų 1 priede nurodytus minimalius reikalavimus. Atsakovo nuomone, faktinių įvykio darbe aplinkybių bei teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, kad pareiškėjo nuomonė „Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, UAB „Elitėja“ naudojamas įrenginys Wood-Mizer LT40 yra laikomas saugiu“ neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

26. Atsakovas nurodo, kad darbuotojų supažindinimas su UAB „Elitėja“ Staklininko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 bei Darbuotojo, dirbančio su medienos apdirbimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5 reikalavimais, kaip nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonė, yra nereikšminga, nes profesinės rizikos vertinimas įmonėje nebuvo tinkamai organizuotas, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolė neįgyvendinta, o pareiškėjo minimo UAB „Elitėja“ užsakymu atlikto juostinio gaterio vertinimo ir 2017 m. sausio 25 d. juostinio gaterio „WOOD MIZER LT40“ vertinimo akto, kurį surašę subjektai, pasisakydami dėl įrenginio atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, vadovavosi minėtų UAB „Elitėja“ instrukcijų nuostatomis, išvados vertintinos kritiškai.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

28. VSD Panevėžio skyrius pažymi, kad pareiškėjo ginčijama įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – nėra sąlyga, dėl kurios A. B. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas negali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu, todėl teismo priimtas sprendimas neįtakos VSD Panevėžio skyriaus priimto sprendimo pripažinti A. B. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe nedraudžiamuoju įvykiu.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kiwa Inspecta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą tenkinti.

30. UAB „Kiwa Inspecta“ nurodo, kad 2017 metų vasarą lankėsi UAB „Elitėja“, visus tris gaterius ir darbo vietas apžiūrėjo vizualiai, bet tai nebuvo rizikos vertinimas. Apžiūrėjus minėtas darbo vietas esminių skirtumų nepastebėjo, todėl patvirtina, kad fizinių, ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo išvados galioja visoms trims darbo vietoms. Kadangi gateris, prie kurio įvyko nelaimingas atsitikimas yra tapatus aprašytam, todėl visiems trims gateriams galioja tos pačios tyrimų išvados (profesinės rizikos įvertinimo dokumentas su priedais – protokolais). UAB „Kiwa Inspecta“ teigimu, profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, taip pat atliekant profesinės rizikos vertinimą buvo nagrinėta ir surinkta informacija, todėl UAB „Kiwa Inspecta“ įsitikinimu, profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei sutartiniais įsipareigojimais ir patvirtina, kad UAB „Elitėja“ turi teisę profesinės rizikos vertinimo duomenis naudoti visose trijose „staklininko gateristo“ darbo vietose (kadangi UAB „Elitėja“ atstovai patvirtino, kad visi trys eksploatuojami gateriai yra to paties gamintojo bei yra identiški).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl 2016 m. kovo 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr.1, kuris buvo papildytas 2016 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo aktu, 5 ir 11.1 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Jeigu tirdamas įvykį darbe tyrėjas nustato, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, jis pripažįsta šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, baigia tyrimą ir surašo N-1 formos aktą (Nuostatų 43 punktas).

33. Nuostatų 2 priede yra patvirtinta nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto forma. Pagal Nuostatų 2 priedo reikalavimus nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto 5 punkte turi būti išdėstytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o 11 punkte nelaimingo atsitikimo priežastys (pagal svarbą išvardijamos priežastys, nurodant pažeidimo ryšį su atsitikimu ir nesilaikytų norminių teisės aktų pavadinimus, juos priėmusias ar tvirtinusias institucijas, pasirašymo datas, straipsnius, punktus ir pateikiant reikalavimų tekstą ar nuorodą į priedą su tekstu).

34. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas yra individualus administracinis aktas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

35. Taigi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo N-1 formos akto 5 punkte yra išdėstomi faktai, kuriais remiantis akto 11 punkte išdėstomos nelaimingo atsitikimo priežastys, nurodomi pažeidimai ir jų ryšys su atsitikimu bei norminių teisės aktų nuostatos, kurių buvo nesilaikyta. Būtent nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo N-1 formos akto 11 punkte ir yra suformuluojamos nuostatos, kurios sukelia suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes.

36. Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti ginčijamo akto 5 punktą, kuriame yra išdėstytos faktinės nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku. Pareiškėjo nesutikimas su ginčijame viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame akte (nelaimingo atitikimo darbe tyrimo akte) išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų būti vertinamas kaip jo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, pagrindas, o ne dalykas. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punktas ir Papildomo tyrimo akto 5 punktas pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, nes minėtų aktų 5 punkte yra tik išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis yra priimtas ginčijamas individualus administracinis aktas (nelaimingo atitikimo darbe tyrimo aktas). Net ir patenkinus pareiškėjo skundą dėl ginčijamų aktų 5 punkto panaikinimo pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų. Taigi minėtų aktų 5 punktas nėra administracinės bylos dalykas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punkto ir Papildomo tyrimo akto 5 punkto panaikinimo nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, t. y. byla pagal tokį skundo reikalavimą nepriskirtina teismų kompetencijai, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti minėtų ginčijamų aktų 5 punktą, yra naikintina, o byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra surašytas vientisas Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas, surašyta keletas išvadų, sprendimų, kurie laikomi sudėtinėmis ar papildomomis dalimis, tačiau, pareiškėjo nuomone, pagal Nuostatų reikalavimus turėjo būti surašytas vientisas dokumentas.

38. Nuostatų 77 punkte numatyta, kad, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2016 m. kovo 31d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktu Nr. 1 jį apskundė vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (t. I, b. l. 172–174).

40. Nuostatų 78 punktas nustato, kad Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją.

41. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. EV-180 buvo paskirtas įvykio darbe, įvykusio 2016 m. vasario 15 d. UAB „Elitėja“ darbuotojui A. B., papildomas tyrimas (t. I, b. l. 152).

42. Atlikus papildomą įvykio darbe tyrimą, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriame naujai buvo išdėstyti 2016 m. kovo 31 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 5 ir 11 punktai. Papildomo tyrimo aktą pasirašė tyrimą atlikęs darbo inspektorius, UAB „Elitėja“ atstovas bei šios bendrovės darbuotojų atstovas (t. I, b. l. 129–131)

43. Nuostatų 74 punkte įtvirtinta, kad atlikus papildomą tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas, panaikintas arba surašytas naujas.

44. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. SD-37-15652 nuspręsta: 1) pripažinti, jog 2016 m. vasario 15 d. UAB „Elitėja“ darbuotojui A. B. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) laikyti papildomo tyrimo aktą, surašytą 2016 m. gruodžio 5 d. ir nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, surašytą 2016 m. kovo 31 d., bei papildomo tyrimo metu ir Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Valstybinės darbo inspekcijos atliktų tyrimų dalimi (t. I, b. l. 124–125).

45. Šiuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu buvo papildytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas Nr. 1, surašytas 2016 m. kovo 31 d., šio akto 5 ir 11 punktus išdėstant taip, kaip jie yra išdėstyti 2016 m. gruodžio 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte. Taigi pagal Nuostatų 74 punktą, nagrinėjamu atveju, atlikus papildomą tyrimą ir papildžius ankstesnio tyrimo metu 2016 m. kovo 31 d. surašytą nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, nebuvo būtina surašyti naują nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą.

46. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindą ir dalyką.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ir tą dalį, kuria jo skundas buvo iš dalies patenkintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, būdamas susaistytas draudimo priimti apeliantui blogesnį sprendimą, nesprendžia dėl minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Pažymėtina, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

49. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti visą ginčijamo Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11.1 punktą, pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagrįsdamas šį savo nesutikimą pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių dėl šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

50. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

51. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo Papildomo tyrimo akto 11.1 punktas toje dalyje, kurioje nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, bei nustatyta, kad profesinės rizikos veiksnių gaterio operatoriaus darbo vietoje ir darbo įrenginio atitikimo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams neįvertinimas bei tinkamas nenumatymas ir nesudarymas prevencijos priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti yra Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto nuostatų pažeidimas.

52. Priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ginčijamo Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11.1 punkto minėtos dalies teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir, pritardama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nelaimingo atsitikimo darbe akto ir Papildomo tyrimo akto 11.1 punktą motyvams, detaliai pakartotinai nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei dėl minėto pareiškėjo reikalavimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Nelaimingo atsitikimo darbe akto ir Papildomo tyrimo akto 5 punktą, panaikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elitėja“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2016 m. kovo 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 ir 2016 m. gruodžio 5 d. papildomo tyrimo akto 5 punktą, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė