2013-11-06 Nr. AB-7515-3-65-3-00192-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-893/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00192-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. prašymą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aukštaitijos vandenys“ dėl viešojo intereso gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2013 m. rugpjūčio 9 d. prašymą (b. l. 2–3) ginti valstybės vardu vartotojų interesus.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 13) konstatuota, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų (nenurodytas atsakovas, nepateiktas skundo nuorašas, nesumokėtas 100 Lt žyminis mokestis, nesuformuluotas tikslus reikalavimas teismui), neaiški skundo esmė, todėl negalima spręsti, ar skundas nagrinėtinas administracinių teismų. Pareiškėjas įpareigotas iki 2013 m. rugsėjo 3 d. pašalinti paduoto skundo trūkumus: nurodyti aplinkybes, išvardintas nutarties motyvuojamojoje dalyje, nurodyti atsakovą (jo pavadinimą ir buveinę), suformuluoti tikslų reikalavimą teismui, sumokėti 100 Lt žyminį mokestį (jeigu teikiamas patikslintas skundas nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje nurodytų ginčų kategorijas), taip pat patikslintą skundą ir jo nuorašą, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą pateikti teismui.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui patikslintą prašymą (b. l. 15–16), kuriuo prašė valstybės vardu ginti viešąjį interesą, vartotojų interesą, valstybės turto (geriamojo vandens) ekonomišką vartojimą, valstybės turtą (vandenį) grąžinti valdyti valstybei, stabdyti kainų įvedimą ir pasiųsti naujos kainos sandarą Panevėžio miesto savivaldybės tarybai.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (b. l. 38) pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikslintame prašyme nesuformulavo tikslaus ir konkretaus reikalavimo, adresuoto prašyme nurodytam atsakovui. Šiame prašyme pareiškėjas prašo valstybės vardu ginti viešąjį interesą, valstybės turtą vandenį grąžinti valdyti valstybei, stabdyti kainos įvedimą ir pasiųsti naujos kainos sandarą Panevėžio miesto savivaldos tarybai. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, gali tik įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėjui teisė ginti viešąjį interesą jokiais teisės aktais nėra suteikta. Teismas laikė, kad pareiškėjas nustatytu terminu nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties (b. l. 40–41, 45) ir prašo šią nutartį panaikinti bei išnagrinėti bylą iš esmės.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog valstybė gina vartotojų interesus. Tuo tarpu valstybė yra piliečiai, todėl piliečiai gali ginti savo, kaip vartotojų, interesus. Be to, jis viešojo intereso negynė, o prašė jį apginti teismą. Prašymo trūkumų nepašalino, nes nesuprato, ko trūksta, o ką suprato – tą pašalino. Dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo pažymėjo, kad prašė pirmosios instancijos teismo atleisti jį nuo šio mokesčio sumokėjimo dėl gaunamos mažos pensijos, tačiau šio jo prašymo teismas neišnagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

Pareiškėjas J. P. prašė pirmosios instancijos teismą valstybės vardu ginti viešąjį interesą – valstybės turtą vandenį grąžinti valdyti valstybei, stabdyti kainos įvedimą ir pasiųsti naujos kainos sandarą Panevėžio miesto savivaldos tarybai. Tačiau, kaip matyti iš prieš tai nurodytų ABTĮ nuostatų, tokia kompetencija administraciniams teismams nesuteikta. Dėl viešojo intereso gynimo į teismą turi teisę kreiptis prokuroras, administravimo subjektai, valstybės kontrolės pareigūnai, kitos valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais. Taigi tokios teisės neturi ir pareiškėjas J. P..

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pagal tokį asmens skundą ar prašymą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau kaip ir kiekviena teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą, turi būti įgyvendinta tinkamai, t. y. šiuo atveju pagal ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytas taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą prašymą (b. l. 15–16), pašalino ne visus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje (b. l. 13) nurodytus trūkumus (t. y. nesuformulavo tikslaus ir konkretaus reikalavimo, adresuoto prašyme nurodytam atsakovui), todėl pagrįstai 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (b. l. 38). Pareiškėjo reikalavimas valstybės vardu ginti viešąjį interesą, vartotojų interesą, valstybės turto (geriamojo vandens) ekonomišką vartojimą, valstybės turtą (vandenį) grąžinti valdyti valstybei, stabdyti kainų įvedimą ir pasiųsti naujos kainos sandarą Panevėžio miesto savivaldybės tarybai nelaikytinas konkrečiu ir tiksliu reikalavimu atsakovui, kaip kad reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Pažymėtina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, žyminio mokesčio nesumokėjimas nebėra nurodytas kaip skundo trūkumas, nes pareiškėjas, sutinkamai su ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimais, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 30), tačiau teismas, nustatęs kitus nepašalintus skundo trūkumus, minėto prašymo nenagrinėjo.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo J. P. atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė