2025-02-05 Nr. AB-2178-3-62-3-02283-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-185-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02283-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. spalio 7 d. raštą Nr. 2D-23210 „Dėl statybos darbų teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą bei atlikti kitą statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą pagal tvarką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, kuriose yra nustatyta Inspekcijos kompetencija, pareigos ir teisės, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimo ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti – iki 2024 m. lapkričio 21 d. Teismas nurodė, kad, pirma, pareiškėjo skundas yra neaiškus ir perkrautas pertekline informacija. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, kartu su kitais asmenimis, kreipėsi į Inspekciją su 2024 m. balandžio 2 d. prašymu (skundu) (toliau – ir Prašymas) dėl statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), teisėtumo, o į šį Prašymą buvo atsakyta Raštu. Atsižvelgiant į tai, patikslintame skunde turėtų būti trumpai ir aiškiai nurodomos aplinkybės, susijusios su Raštu. Antra, teismo vertinimu, skundo reikalavimas yra netikslus, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį. Teismui panaikinus Raštą, Inspekcija galėtų būti įpareigota iš naujo atsakyti į Prašymą, tačiau teismas paprastai neturi įgaliojimų įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti konkrečius jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Trečia, teismas pažymėjo, kad iš skundo neaišku, ar pareiškėjas (kartu su kitais asmenimis) gina savo teises ir interesus, ar viešąjį interesą. Jeigu pareiškėjas (kartu su kitais asmenimis) gina savo interesą, tai jis turėtų nurodyti, kaip Raštas konkrečiai pažeidžia jo (ir kitų asmenų) teises ir interesus, o jeigu siekia ginti viešąjį interesą, – konkrečiai pagrįsti, koks konkretus teisės aktas jam ir kitiems Prašymą padavusiems asmenims suteikia teisę ginti viešąjį interesą. Ketvirta, kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su Prašymu, kartu su kitais asmenimis, t. y. V. V., J. G., S. B., V. K., I. D., J. D., I. S., V. S., J. V. ir V. M.. Taigi, Raštas yra skirtas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems nurodytiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, tikslindamas skundą, turėtų įtraukti ir kitus minėtus asmenis, be kita ko, nurodyti juos identifikuojančius duomenis. Pareiškėjo teiginiai, jog jis atstovauja kitiems asmenims, nepaneigia pareigos skunde nurodyti visus suinteresuotus asmenis; be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėtų teisę atstovauti teisme kitiems asmenims. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė pageidavimų dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti jo skundą (Prašymą).

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje nutarė pareiškėjo A. V. skundą (patikslintą skundą) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai nepašalino 2024 m. lapkričio 8 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įpareigotas įtraukti į bylą visus asmenis, su kuriais jis kreipėsi į Inspekciją ir gavo Raštą, bei nurodyti juos identifikuojančius duomenis. Jeigu minėti asmenys nepageidavo dalyvauti byloje kaip pareiškėjai, tai jie privalėjo būti įtraukti į bylą kaip tretieji suinteresuoti asmenys. Jeigu pareiškėjas atstovavo minėtiems asmenims, tai jis privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, kad jis turi teisę atstovauti teisme nurodytiems kitiems asmenims. Pareiškėjas nepašalino šių trūkumų.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo patikslinti skundo pagrindą, t. y. trumpai ir aiškiai nurodyti, kodėl Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas; nurodyti, ar gina savo teises ir interesus, ar viešąjį interesą; nurodyti teisinį pagrindą, jeigu ginamas viešasis interesas, ir pan. Iš patikslinto skundo turinio vis dar nėra aišku, ar jis gina savo teises ir interesus, ar viešąjį interesą. Pareiškėjas patikslinto skundo vienoje pastraipoje (l. 14) teigė, kad Inspekcijos veiksmai / neveikimas, rengiant atsakymus į prašymus / skundus (nors pareiškėjas skundžia tik Raštą), pažeidė jo, kaip fizinio asmens, teises ar įstatymų saugomus interesus. Tačiau pačiame patikslintame skunde dėstomi argumentai teismui leido manyti, kad pareiškėjas siekė ginti viešąjį interesą. Taigi, pareiškėjo patikslintas skundas yra neaiškus.

III. Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilnius rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, patikslintas skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas dėl bylos proceso šalių pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 46 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pabaigos, todėl skundžiama teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms.

Pareiškėjas teigia, kad jis skunde buvo išvardijęs teisės aktų nuostatas, kurioms prieštarauja Inspekcijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), ir, remdamasis šiais pažeidimais, jis prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti Prašymą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės patenka į skundo nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad Inspekcijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), rengiant atsakymus į pareiškėjo minėtus prašymus (skundus), pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Taigi, skunde yra aiškiai nurodyti pagrindai, kodėl Inspekcijos veiksmai (neveikimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas, vadovaudamasis teismų praktika dėl viešojo intereso sampratos ir jos ryšio su statybų procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, tvirtina, jog Inspekcija turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad skunde nurodytais pažeidimais taip pat yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl Inspekcija neturėjo nei teisės, nei pareigos atsisakyti tirti skunde nurodytus pažeidimus. Inspekcija, turėdama informacijos, dėl kurios kyla įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, t. y. dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo neteisėtumo, turėjo pareigą savo iniciatyva tikrinti šių dokumentų teisėtumą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 31 str. 1 d.). Pareiškėjas akcentuoja teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, jeigu pareiškėjas sujungė reikalavimus dėl subjektinių teisių ir įstatomų saugomų interesų bei viešojo intereso gynimo, teismas priima nagrinėti tik tuos reikalavimus, kurie skirti apginti pareiškėjo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji yra neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintos skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-150-520/2019).

Skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-39-756/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo suformulavęs tris materialiuosius reikalavimus: 1) panaikinti Raštą; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą (Prašymą); 3) atlikti kitą statybos ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą pagal tvarką, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, kuriose yra nustatyta Inspekcijos kompetencija, pareigos ir teisės, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimo ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Pareiškėjas patikslintame skunde atsisakė trečiojo skundo reikalavimo ir prašė tik panaikinti Raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą (Prašymą). Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nebenurodė, kad skundo reikalavimai yra suformuluoti netinkamai, todėl laikytina, kad teismas pripažino, jog pareiškėjas pašalino 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytus trūkumus dėl skundo dalyko. Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde neišreiškia nesutikimo dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo dalyko trūkumų, teisėjų kolegija plačiau nepasisako šiuo aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo pagrindą, 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodė, kad skundas yra neaiškus ir perkrautas pertekline informacija, bei pasiūlė pareiškėjui, tikslinant skundą, trumpai ir aiškiai nurodyti aplinkybes, susijusias su Raštu, t. y. kodėl Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei dėl ko jis turėtų būti panaikintas. Be to, 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodyta, kad neaišku, ar pareiškėjas (kartu su kitais asmenimis) gina savo teises ir interesus, ar viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje konstatavo, kad iš patikslinto skundo turinio vis dar nėra aišku, ar pareiškėjas gina savo teises ir interesus, ar viešąjį interesą.

Primintina, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Raštą. Rašto viršuje yra nurodyti asmenys, kuriems jis skirtas, – „A. V. ir jo atstovaujamiems asmenims“, taip pat pasikreipimai, į kuriuos atsakoma, – 2024 m. balandžio 2 d. Nr. 3D-946 ir 2024 m. balandžio 9 d. Nr. 3D-1028. Rašto pradžioje teigiama, kad 2024 m. balandžio 2 ir 9 d. buvo gauti tapatūs skundai, kuriais pranešėjai, atstovaujami A. V., kreipėsi į Inspekciją, prašydami atlikti statybos darbų Žemės sklype ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo patikrinimą. Rašte yra apžvelgiami Inspekcijos atlikti veiksmai ir gauta informacija, nagrinėjant šiuos skundus. Rašte nurodyta, kad Inspekcija 2024 m. liepos 19 d. rašte Nr. 2024 m. liepos 19 d. nusprendė nevertinti 2008 m. spalio 27 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, t. y. atsižvelgdama į tai, kad minėtas dokumentas buvo išduotas prieš daugiau nei 15 metų. Rašte informuojama, kad, jei jų (pranešėjų) teisės yra pažeistos ar jie dėl statytojo veiklos patyrė žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98, 1.137 ir 1.138 straipsniais, jie turi teisę Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Pareiškėjas, kartu su kitais asmenimis, 2024 m. balandžio 2 d. skunde (Prašyme) Inspekcijos prašė patikrinti statybos darbų Žemės sklype teisėtumą ir ištirti statybos leidimo teisėtumą, o jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso gynimo. Prašyme yra išdėstytos priežastys, dėl kurių šį prašymą teikiantys asmenys manė, jog Žemės sklype pradėtos vykdyti keturių daugiabučių gyvenamųjų namų statybos yra savavališkos (pvz., statybos leidimas buvo išduotas 2008 metais, todėl, prieš dabar pradedant statybas, turėjo būti gautas naujas leidimas; statybos leidimas buvo išduotas gyvenamajam vieno aukšto daugiabučiam namui; Žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas buvo apskaičiuoti sąmoningai klaidingai), bei teigiama, kad tokiu būdu pažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki statybų pradžios, o viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) buvo galbūt padarytas asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.

Pareiškėjas skunde teismui iš esmės pakartojo Prašyme išdėstytus argumentus, išvardijo Inspekcijos padarytus procedūrinių taisyklių pažeidimus nagrinėjant šį Prašymą (pvz., praleisti terminai, nesudaryta galimybė pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus), aptarė sunkumus gauti reikalingą informaciją, apžvelgė teismų pasisakymus dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas akcentavo Inspekcijos pareigą, turint informacijos, dėl kurios kyla įtarimų dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, savo iniciatyva tikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.), bei pareigą planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu patikrinti, ar tikrinami objektai yra naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 24 str. 3 d.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 metais statytojui buvo išduota nauja leidimo versija / naujas leidimas, kuris ir turėjo būti vertinamas pagal Prašyme nurodytas aplinkybes, todėl Inspekcija nepagrįstai nusprendė nenagrinėti Prašymo, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas tvirtino, kad Inspekcijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) pažeidė materialiosios ir proceso normas, teisės principus ir viešąjį interesą. Pareiškėjas patikslintame skunde papildomai nurodė, kad Inspekcijos veiksmai (neveikimas) pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinant žmogaus teises ir laisves bei įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo galima suprasti priežastis, dėl kurių jis prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti Prašymą. Pareiškėjo argumentai dėl Rašto neteisėtumo ir pareiškėjo teisių pažeidimo gali būti patikslinti, papildomai išsiaiškinti bylą nagrinėjant iš esmės (pvz., pasiūlant raštu pateikti papildomus paaiškinimus, užduodant klausimus teismo posėdyje). Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo iškeltos abejonės dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje paprastai gali būti pagrindu atmesti skundą, bet ne pagrindu atsisakyti priimti skundą (laikyti skundą nepaduotu). Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nepateikė išsamių motyvų, sudarančių prielaidas laikyti, kad šiuo individualiu atveju skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Raštą (t. y. atsakymą į pareiškėjo, kartu su kitais asmenimis, pateiktą Prašymą) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti Prašymą nėra susiję su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais. Taigi, tikrinamoje nutartyje išdėstyti motyvai šiuo aspektu neįrodo procesinių kliūčių priimti pareiškėjo skundą (patikslintą skundą).

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje taip pat nustatė skundo trūkumą dėl administracinės bylos proceso šalių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Raštas yra skirtas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems Prašyme nurodytiems asmenims, pasiūlė pareiškėjui įtraukti į bylą ir kitus minėtus asmenis, be kita ko, nurodant juos identifikuojančius duomenis; taip pat, atsižvelgdamas į skunde išdėstytus teiginius, jog jis atstovauja kitiems asmenims, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis turi teisę atstovauti teisme kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino šių trūkumų.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyti pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (2 p.); viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (4 p.); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (5 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

ABTĮ 53 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

Teisėjų kolegija nustatė, kad skundą ir patikslintą skundą teismui padavė A. V., šiuose procesiniuose dokumentuose yra nurodytas vienas pareiškėjas – A. V., tretieji suinteresuoti asmenys nėra nurodyti. Byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas manyti, kad A. V. šioje byloje nesiekia tiesiogiai apginti savo paties galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų ir veikia tik kaip atstovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi ir 53 straipsniu, konstatuoja, jog šiuo atveju administracinės bylos proceso šalių nurodymas pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nesudaro procesinių kliūčių priimti skundą (patikslintą skundą), o pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skunde (patikslintame skunde) buvo nurodytas netinkamas pareiškėjas ir / ar atsakovas arba kad skunde (patikslintame skunde) nepagrįstai nenurodyti tretieji suinteresuoti asmenys, gali pats išspręsti šį klausimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patikslintą skundą ir todėl nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) laikyti nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas