2022-06-15 Nr. AB-16694-3-61-3-01252-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-347-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01252-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas spręsti dėl policijos rašto teisėtumo ir galimybės dėl pareiškėjo prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą priimti procesinį sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 ir 168 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 16 d. jį bandė partrenkti automobiliu, o po to sumušė, dėl to jis atvykusiam policijos ekipažui paliko pareiškimą dėl patirto smurto. Pakartotinai dėl šio atvejo kreipėsi 2020 m. liepos 28 d. ir gavo atsakymą, kad pareiškimai ir prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-23520-20. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurios 20 punkte konstatavo, jog K. G. nekilo teisė į būtinąją gintį, o jo atžvilgiu patirtas smurtas peržengia nagrinėjamos bylos ribas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo 21 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK) 2022 m. kovo 21 d. raštą Nr. 10-S-7945(1.39E-10) „Dėl K. G. skundo“ (toliau – ir Raštas), kuriame teigiama, jog jo prašymas yra išspręstas ikiteisminio tyrimo byloje, nors Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama priešingai, t. y., kad pareiškėjo patirtas smurtas peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Jokio kito ikiteisminio tyrimo dėl jo patirto smurto nėra buvę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo K. G. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK Rašte teigiama, jog pareiškėjo prašymai dėl patirto smurto neva yra išspręsti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23520-20, tačiau, pareiškėjo nuomone, jokio kito ikiteisminio tyrimo dėl jo atžvilgiu patirto smurto nėra buvę, todėl teismui pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės siekia, jog jo prašymai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtų tenkinti ir priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Teismas pažymėjo, kad, kaip galima suprasti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su Raštu, kuriame jam nurodyta, jog pareiškėjo skundai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo metu ir buvo išnagrinėti, ir prašo teismą spręsti dėl pareiškėjo pateiktų prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, baudžiamąjį persekiojimą, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar atsisakymą pradėti tyrimą, reglamentuoja BPK normos, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis.

Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, Vilniaus AVPK veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai ir keliamas ginčas yra susiję ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminio tyrimo pradėjimu/nepradėjimu, todėl sprendė, kad skundas nepriskirtinas administraciniams teismams.

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas K. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nesant galimybės išspręsti klausimo iš esmės, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamo Rašto, kuris priimtas ne dėl ikiteisminio tyrimo ir nėra jo dalis. Pažymi, kad Rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka, iš kurios aišku, jog jis skundžiamas administracine tvarka.

Pareiškėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame teisme, tačiau tam būtinas procesinis sprendimas, kaip numatyta BPK 168 ir 169 straipsniuose. Šiuo atveju vietoje procesinio sprendimo yra gautas administracinio pobūdžio raštas, kurį pareiškėjas ir skundžia administraciniam teismui. Akcentuoja, kad būtent Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui. Aplinkybė, kad Rašte minimas ikiteisminis tyrimas, nesuteikia pagrindo jį vertinti kaip procesinį dokumentą, priimtą ikiteisminiame tyrime.

Nurodo, kad teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl administracinis teismas negali priimti sprendimo dėl skundžiamo Rašto. Pareiškėjas teigia, kad skunde prašė panaikinti Raštą, o nesant tokios galimybės, ginčą išspręsti kitu, įstatymų nustatytu būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK, kuris pareiškėjo skundžiamame Rašte nurodė, jog pranešimas bendrojo pagalbos centro numeriu 2020 m. birželio 16 d. buvo registruotas policijos registruojamų įvykių registre. Dėl pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu pareiškėjas buvo apklaustas, o Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė. Nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal pareiškėjo skundą ar parodymus ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, baudžiamoji byla yra baigta, nuosprendžio apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta. Pažymėjo, kad analogiški pareiškėjo skundai buvo patekti ikiteisminio tyrimo metu ir buvo išnagrinėti. Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui.

Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o su ikiteisminio tyrimo pradėjimu/nepradėjimu, todėl turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdama į šiuo atveju aktualius Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo pareiškime (-uose) nurodytos galbūt padarytos nusikalstamos veikos, t. y. 2020 m. birželio 16 d. jo patirto smurto bei priimtas procesinis sprendimas BPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo skundžiamas Raštas yra atsakymas į pareiškėjo pareiškimą bei skundus pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiamas Raštas priimtas Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK veikiant ne viešojo administravimo srityje, o yra susijęs su pareiškėjo pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja BPK normos, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka pagal ABTĮ, taip pat skundžiamo akto forma (raštas, ne nutarimas), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio, atitinkamai nepakeičia bylos rūšinio teismingumo. Šiuo atveju pareiškėjas 2022 m. kovo 15 d. su pareiškimu, kaip galima suprasti iš Rašto turinio, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne dėl atsakovo veiksmų, kiek tai susiję su atsakovo veikla viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimų pagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė