2015-09-29 Nr. AB-18869-3-62-3-00575-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1630-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00575-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 17 663 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad atlikdamas laivės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. dirbo šios laisvės atėmimo vietos maitinimo salės maisto dalintoju. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis pareiškėjas dirbo 21–22 darbo dienas per mėnesį, tačiau iš tiesų pareiškėjas dirbo be išeiginių – 30–31 dieną per mėnesį. Be to, vietoj 6 valandų darbo dienos jis dirbo 7 val. 30 min., taip dirbdamas per dieną viena valanda daugiau, nei turėjo dirbti. Per ginčo laikotarpį jam nebuvo suteiktos 448 išeiginės dienos. Už vieną darbo dieną jam buvo mokama 15,35 Lt. Kadangi darbas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas dvigubai, pareiškėjui nesumokėta 13 753 Lt. Už kiekvieną dirbtą valandą viršvalandžių metu per dieną jam nesumokėta po 2,30 Lt. Nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. jis dirbo 1 700 valandų viršvalandžių, už kuriuos jam turi būti sumokėta 3 910 Lt. Klausimas dėl darbo laiko apskaitos buvo iškeltas 2013 m. sausio 2 d. pareiškėjo pareiškime, tačiau Alytaus PN administracija nesiėmė minėto pareiškimo nagrinėti ir netgi grasino atleidimu iš darbo. Faktiškas jo darbo laikas nurodytas Nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grąžinimo) iš lokalinio sektoriaus grafikuose. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas patyrė turtinę žalą, apskaičiuotą susumavus neišmokėtą atlyginimą už viršvalandžius bei darbo laiką išeiginių dienomis, taip pat neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Lt.

Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 2-194 pagrindu pareiškėjas nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. įgijo teisę dirbti maisto dalintoju, jam paskirta 0,75 pareigybės, o pareiginės algos koeficientas buvo 0,43 minimalios mėnesinės algos dydžio. Alytaus PN nuteistųjų maitinimosi grafike nurodyta, kad nuteistųjų maitinimas trunka 5 val. 50 min., toks buvo realus pareiškėjo darbo dienos laikas, kitas laikas skirtas poilsiui. Atsakingi darbuotojai pildo nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodomas faktiškas darbo laikas, pagal kurį skaičiuojamas nuteistųjų darbo užmokestis. Vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, pareiškėjas nedirbo daugiau laiko, nei buvo nustatyta, už darbą poilsio dienomis jam buvo suteiktos papildomos poilsio dienos. Paaiškino, kad Nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grąžinimo) iš lokalinio sektoriaus grafikai nėra darbo laiko apskaitos dokumentai, jie sudaromi vienam mėnesiui ir nesaugomi.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., kai netinkamai buvo vedama pareiškėjo darbo laiko apskaita, nesuteikiama poilsio dienų, turėjo dirbti viršvalandžių metu. Už kiekvienus išdirbtus metus pareiškėjas prašė priteisti po 5 000 Lt neturtinės žalos – iš viso 20 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 1 d. nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grįžimo) iš lokalinio sektoriaus grafiko pastabose nurodytas nuteistųjų išleidimo į darbą ir grįžimo į lokalinį sektorių laikas negali būti laikomas faktiniu pareiškėjo darbo laiku, nes šis laikas fiksuoja pareiškėjo išleidimo bei grįžimo į lokalinį sektorių laiką, o ne jo darbo laiką. Pagal liudytojos ir Alytaus PN paaiškinimus, šis laikas apima ir nuteistųjų nuėjimo ir grįžimo iš darbo laiką, laiką, būtiną nuteistųjų kratai poste, nuteistųjų pasiruošimą darbui, apsirengimui ir t. t. Teismas nevertino pareiškėjo pateikto minėto grafiko kaip patikimo įrodymo, nes jis nėra oficialus nuteistųjų darbo laiko apskaitos dokumentas. Pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą 2012 m. lapkričio 23 d. Nuteistųjų maitinimo grafiką Nr. 4-4893 nuteistųjų maitinimas per dieną užtrunka 6 val. 20 min., tačiau negalima traktuoti, kad visą šį laiką pareiškėjas dirbo, nes į jį įskaitomas ir paties pareiškėjo valgymo laikas (t. y. 50 min.). Pats pareiškėjas bei liudytoja paaiškino, kad padengti stalus bei juos nudengti pareiškėjas užtrukdavo apie 10 min. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nuteistųjų valgymo metu jis nedirbdavo, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas penkis kartus turėdavo padengti ir nudengti stalus ir taip faktiškai užtrukdavo po 1 val. 40 min. (pusryčių, pietų ir vakarienės metu), taigi per dieną jis realiai dirbdavo 5 val. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. dirbo be poilsio dienų bei viršvalandžių metu. Pagal byloje esančius duomenis darbo užmokestis pareiškėjui buvo išmokėtas už jo faktiškai dirbtą laiką, užfiksuotą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir darbo grafikuose.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas vienašališkai, neįvertinus pareiškėjo pateiktų įrodymų, teismo sprendime išdėstyti liudytojos parodymų teiginiai yra išimti iš bendro konteksto, neatskleidžia tikrųjų liudytojos nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Be kita ko, teismas nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių liudytojų parodymų, nenagrinėjo pareiškėjo prašymo sudaryti komisiją, kuri patikrintų pareiškėjo išdėstytas aplinkybės jo darbo vietoje ir jas patvirtintų. Pabrėžia, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kada pareiškėjui buvo suteikti laisvadieniai už darbą švenčių dienomis. Pažymi, jog Nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grįžimo) iš lokalinio sektoriaus grafiko pastabose yra nurodytas laikas, kada pareiškėjas turi būti darbe. Nurodo, kad darbo dienos laikas ryte prasidėdavo nuo 6 val. 45 min. ir baigdavosi 9 val. 25 min. ar 9 val. 30 min., pietų metu – nuo 11 val. 30 min. iki 14 val. 30 min., o kartais ir vėliau, vakare – nuo 18 val. 45 min. iki 21 val. ar 21 val. 10 min.

Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismui buvo pateikti ir teismo tinkamai įvertinti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas už jo faktišką darbo laiką, užfiksuotą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir darbo grafikuose. Pareiškėjas teismui nepateikė Alytaus PN duomenis paneigiančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, todėl teismo išvada yra teisėta ir pagrįsta. Taigi nėra teisinio pagrindo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kadangi maisto dalintoju Alytaus pataisos namų nuteistųjų valgykloje dirbo viršvalandžių metu, poilsio ir švenčių dienomis, tačiau didesnio atlyginimo už savo darbą negavo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atsiliepime į Alytaus PN atsiliepimą (b. l. 108–109) bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautame pareiškėjo prašyme (b. l. 110) prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, kuriame galėtų išdėstyti savo argumentus, taip pat teismo posėdžio metu galėtų paliudyti buvusi Alytaus PN nuteistųjų valgyklos vedėja J. F..

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus procesiniuose dokumentuose (b. l. 13–16, 44, 95–97, 108–109, 110), ir atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (b. l. 84–88) yra įvertinti pareiškėjo bei liudytojos J. F. teismo posėdyje išsakyti paaiškinimai, parodymai, neturi pagrindo rengti žodinį teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, kurio metu pakartotinai būtų išklausomi pareiškėjo bei liudytojos jau pirmosios instancijos teismo posėdyje išsakyti teiginiai.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo išreikalauti duomenis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalis numato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismui nepateikė pagrįsto prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Be to, pabrėžtina, kad byloje yra pateiktas vienas iš prašomų išreikalauti Nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grįžimo) iš lokalinio sektoriaus grafikų, t. y. 2013 m. birželio 1 d. Nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grįžimo) iš lokalinio sektoriaus grafikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat turėjo galimybę pasiklausyti pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašus ir išsakytus proceso šalių bei liudytojos teiginius nagrinėjamoje byloje įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip 8 valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 3 dalis). Pastaroji nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“ 12 punkte.

Nors oficialiai Alytaus PN nuteistųjų valgykloje pareiškėjas turėjo dirbti 21–22 darbo dienas per mėnesį, tačiau, jis teigia, kad dirbo be išeiginių, t. y. 30–31 dieną per mėnesį, o vietoj 6 val. darbo dienos – 7 val. 30 min. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalį darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Taigi nagrinėjamu atveju byloje pateikti pareiškėjo darbo Alytaus PN nuteistųjų valgykloje grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra reikšmingi duomenys, kuriais vadovaudamasi teisėjų kolegija gali nustatyti, ar minėti pareiškėjo teiginiai yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas viršvalandžių metu nedirbo, o už darbą švenčių ir poilsio dienomis jam buvo suteikti laisvadieniai. Pastarąją teismo išvadą taip pat patvirtina liudytojos J. F. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Byloje pateikti rašytiniai subjektyvaus pobūdžio paaiškinimai (b. l. 40–42) nepaneigia rašytinių byloje esančių įrodymų bei minėtos liudytojos parodymų, kurių objektyvumu abejoti pagrindo nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN nuteistųjų valgykloje dirbo viršvalandžių metu, o už darbą poilsio ir švenčių dienomis jam nebuvo suteiktos poilsio dienos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo netinkamai supažindintas su darbo grafiku Alytaus PN nuteistųjų valgykloje. Pareiškėjo teiginys, kad Alytaus PN buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis ir tai buvo konstatuota teismo sprendime, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėjo reikalavimai šioje byloje kildinami iš jo teisių tariamų pažeidimų, susijusių su pareiškėjo darbu nuteistųjų valgykloje, o ne iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui sudarymo Alytaus PN. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymų reikalavimus turėjo veikti, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė žalą (turtinę ir neturtinę) nėra pagrindo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė