2018-05-23 Nr. AB-10407-3-61-3-03235-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1234-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03235-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. I. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti Komisijai jo skundus išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisijai padavė 2016 m. sausio 21 d. skundą (toliau – ir Skundas) ir patikslintą skundą, tačiau Komisija atsisakė priimti jo kreipimąsi. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi gynybos į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6959-473/2016 (toliau – ir Teismo sprendimas) tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Komisiją iš naujo spręsti jai pateikto skundo priėmimo klausimą. Vykdydama minėtą teismo sprendimą, Komisija įpareigojo pareiškėją pašalinti Skundo trūkumus. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo pašalino Komisijos nurodytus trūkumus, tačiau Komisija 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3) paliko pareiškėjo Skundą ir jo patikslinimus nenagrinėtus.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas ištaisė visus Komisijos nurodytus Skundo trūkumus, todėl pareiškėjo kreipimasis atitinka jam keliamus reikalavimus ir turėjo būti išnagrinėtas. Komisija neįsigilino į visus pareiškėjo pateiktus dokumentus bei teismų sprendimus, skundžiamu administraciniu aktu nepagrįstai atsisakė vykdyti Teismo sprendimą.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nenurodo jokių 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3) nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų. Komisija, vykdydama Teismo sprendimą bei siekdama tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo Skundą, nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2016 m. birželio 29 d. pateikė Komisijai patikslintą skundą, tačiau šis dokumentas ir vėl neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija kreipėsi į Administracijos direktorę, prašydama įpareigoti Administracijos Teisės departamento Teisinės pagalbos skyrių paskirti specialistą, kuris padėtų pareiškėjui tinkamai surašyti skundą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jam yra paskirtas specialistas. Pareiškėjas nustatytu laiku atvyko į Teisinės pagalbos skyrių, tačiau nesutiko su specialisto patarimais dėl skundo turinio bei atsisakė pasinaudoti advokato paslaugomis.

6. Pareiškėjas 2016 m. liepos 27 d. Komisijai pateikė dar vieną Skundo patikslinimą, su kuriuo susipažinusi, Komisija 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo Skundą nepašalinus jo trūkumų. Sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, kad 2016 m. liepos 27 d. pateiktame skundo patikslinime nenurodyti pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, nenurodyti tarnautojo (-jų), kurio (-ių) veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, nenurodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (arba nenurodyta, kad jų nėra), nenurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, nenurodyti liudytojų duomenys, kitų įrodymų buvimo vieta (arba nenurodyta, kad jų nėra), nesuformuluotas pareiškėjo reikalavimas, nenurodyti skundo (prašymo) surašymo vieta ir data. Be to, kai kurie pareiškėjo skunde padaryti rankraštiniai įrašai neįskaitomi. Dėl šių priežasčių buvo prieita išvados, kad pareiškėjas Skundo trūkumų nepašalino.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo P. I. V. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 21 d. pateikė Komisijai skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. rašto Nr. A51-3303/16-(2.14.2.12-MP8). Komisijos pirmininkas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu „Dėl įpareigojimo ištaisyti 2016 m. sausio 21 d. skundo trūkumus“ nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2016 m. vasario 18 d. pateikė skundo papildymą. Komisija 2016 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą nepašalinus skundo trūkumų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6959-473/2016 panaikino Komisijos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 9-45/16(1.1.43-PD3) ir įpareigojo Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skundo ir 2016 m. vasario 8 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Komisija konkrečiai nenurodė, kokių trūkumų pareiškėjas nepašalino, nors, kaip matyti iš pareiškėjo 2016 m. vasario 18 d. skundo papildymo, pareiškėjo reiškiami reikalavimai Komisijai yra pakankamai aiškūs. Teismas pabrėžė, kad Komisija turėjo dar kartą nustatyti terminą šalinti skundo trūkumus, be to, pasiūlyti pareiškėjui kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo.

9. Vykdydama Teismo sprendimą Komisija priėmė 2016 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 9-168/16(1.1.43-PD3), kuriuo pareiškėjui nurodė konkrečius trūkumus bei nustatė 14 dienų laikotarpį jiems pašalinti, be to, 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. A51-47720/16(59456)(3.2.1-EM4) pasiūlė pareiškėjui dėl patikslinto skundo parengimo kreiptis į Administracijos Teisės departamento Teisinės pagalbos skyrių. 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. A51-53059/16(59456)(3.2.1-EM4) pareiškėjas buvo informuotas, jog jam yra paskirtas specialistas bei nurodytas konsultacijų laikas.

10. Iš Administracijos Teisės departamento Teisinės pagalbos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. A51-62134/16(3.3.14.1) teismas sprendė, jog teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta, jam buvo išaiškintos sąlygos dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo. Taigi, teismo vertinimu, Komisija įvykdė visus Teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, t. y. nurodė konkrečius skundo trūkumus (nenurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė bei kontaktiniai duomenys, taip pat atstovas, jeigu jis yra, pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos arba institucijos pavadinimas, buveinė bei jų kontaktiniai duomenys, tretieji suinteresuoti asmenys, jei jie yra, bei jų kontaktiniai duomenys, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojai, kitų įrodymų buvimo vieta, pareiškėjo reikalavimas, skundo (prašymo) surašymo vieta ir data) bei pasiūlė kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo.

11. Teismas pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6959-473/2016 nurodė, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai Komisijai yra pakankamai aiškūs, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumų negalima atsisakyti priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Būtent skundo dalyko ir pagrindo nesuformulavimas laikytina esminiais skundo trūkumais, sudarančiais pagrindą skundą palikti nenagrinėtu, o atsisakymas nagrinėti skundą dėl likusiųjų trūkumų būtų pernelyg formalus.

12. Teismas nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. sprendime Nr. 9-168/16(1.1.43-PD3) buvo paminėtos tik ABTĮ nuostatos, kurių pareiškėjo skundas neatitiko, tačiau pareiškėjui nepaaiškinta, kaip jis turėtų suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, kurių nesuformulavimas laikytinas esminiu skundo trūkumu. Tačiau pareiškėjui buvo suteikta pirminė teisinė pagalba dėl skundo trūkumų pašalinimo bei paaiškintos sąlygos dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo. Todėl, teismo įsitikinimu, nors pareiškėjui visiškai aiškiai minėtame sprendime nebuvo išaiškinta, kaip jis turėtų pašalinti skundo trūkumus, tačiau pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba, kurios metu jam buvo paaiškinta kaip tinkamai ginti galbūt pažeistas teises, jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prašė Komisijos pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti dėl to, kad per nustatytą terminą jis negali gauti antrinės teisinės pagalbos ir dėl to objektyviai negalės pašalinti nustatytų trūkumų.

13. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad Sprendimu atsakovas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir jį grąžino pareiškėjui.

III. 14. Pareiškėjas P. I. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas paaiškina, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16. Tik teismui pateikto Komisijos 2016 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 9-168/16(1.1.43-PD3) pareiškėjas, jo teigimu, negavo.

17. Atsakovas Administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo teiginys, jog teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, yra nepagrįstas konkrečiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl to, ar Komisija, priimdama 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 9-212/16(1.1.43-PD3), tinkamai atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6959-473/2016 suformuluotus nurodymus dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skundo ir 2016 m. vasario 8 d. patikslinto skundo priėmimo procesinių aspektų.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Pagal ABTĮ (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

22. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2026-520/2017).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl nekartoja teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skundo trūkumų šalinimo instituto panaudojimu ir pareiškėjo teisės į gynybą įgyvendinimu, vertinimo. Nustatyta, kad teismo sprendimas yra pagrįstas nuodugnia įrodymų analize. Išsamiai atsakant į pagrindinius ginčo faktinius ir teisinius klausimus, juo pripažinta, kad Komisija vadovavosi aktualiais teisės aktais, veikė pagal savo kompetenciją bei tinkamai atsižvelgė į susiklosčiusią individualią situaciją. Kitaip vertinti bylos faktinių duomenų, nei tai padarė Vilniaus apygardos administracinis teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

24. Pabrėžtina, jog teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Ja neturi būti piktnaudžiaujama, naudojamasi nepagrįstai ir vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-350-556/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1471-556/2018).

25. Nors, kaip matyti, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė didelės apimties apeliacinį skundą, tačiau jame nėra išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvai, t. y. pareiškėjas nurodo daug ir įvairios perteklinės, gintinoms jo teisėms ir teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nereikšmingos informacijos.

26. Analizuojamu atveju P. I. V. tik deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, nepaaiškindamas ir nedetalizuodamas, kuo būtent konkretūs pažeidimai pasireiškė. Taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jis negavo Komisijos 2016 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 9-168/16(1.1.43-PD3) dėl trūkumų šalinimo, kas suponuotų prielaidą, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie ginčo procedūrą. Priešingai, administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas palaikė ryšį su pareiškėju ir dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas (užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti teisine pagalba, skyrė pakankamą terminą), kad pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. skundo pagrindu būtų parengtas ABTĮ nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkantis dokumentas, kurį nekiltų įstatyminių kliūčių priimti ir iš esmės išnagrinėti Komisijoje.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė