078564f0-c951-4eed-bf3d-b8c6d93ecb44 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-696-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01597-2013-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5785-345/2015, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos tyrimų centro bankroto administratoriaus skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.

   Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė           PareiÅ¡kėjas BUAB Lietuvos tyrimų centro bankroto administratorius G. M. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė: panaikinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. BUAB Lietuvos tyrimų centro kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo iÅ¡laidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 5 d., patvirtinimo“ ir patvirtinti bankroto procese patirtas iÅ¡laidas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 5 d.; panaikinti 2015 m. rugpjūčio 10 d.

BUAB Lietuvos tyrimų centro kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 5 d. dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo“ ir klausimÄ perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo; panaikinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. BUAB „Lietuvos tyrimų centras“ kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ tryliktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2015 m. liepos 6 d. iki įmonės iÅ¡registravimo mokėjimo tvarkos nustatymo“ ir klausimÄ perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo.

        Bankroto administratorius nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimui pateikė administravimo iÅ¡laidų suvestinę (ataskaitÄ ) bei visus administravimo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. Kreditorių susirinkimas iÅ¡skyrė penkias iÅ¡laidų rÅ«Å¡is ir administratoriaus atlyginimo dalį, dėl kurių panaudojimo nesutiko ir jų bÅ«tinumo nepatvirtino, be to, nepagrįstai įpareigojo administratorių grÄ Å¾inti dalį įmonės bankroto administravimui panaudotų lėšų.

Nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas ir kitų iÅ¡laidų apmokėjimas. Administratorius bankroto procese panaudojo 111,52 Eur kurui apmokėti, 97,02 Eur transporto priemonės eksploatavimui. PaaiÅ¡kino, kad buvo poreikis vykti į įmonės buvusiÄ veiklos vietÄ perimti turtÄ ir visÄ dokumentacijÄ , administratorius taip pat važiavo į susitikimus su trečiaisiais asmenimis, kurie vyko ne bankroto administratoriaus kontoroje, administratoriui ne kartÄ teko vykti pas kreditorių susirinkimo pirmininkÄ , į kreditorių susirinkimus, kurie vyko ne bankroto administratoriaus kontoroje.

Pažymėjo, kad išlaidos administratoriaus kvalifikacijos kėlimui taip pat yra pagrįstos, kadangi kvalifikacijos kėlimas yra privalomas ir numatytas teisės aktuose, patys kreditoriai pripažįsta, jog šių išlaidų apmokėjimas yra galimas ir būtinas bankroto procese. Taip pat nurodė, kad administratoriaus vykdomų funkcijų įvairiapusiškumas dažnai reikalauja, kad administruojant įmonę būtų pasitelkti specialistai. Kreditoriai 2014 m. liepos 14 d. patvirtino 15 000 Lt (4 344,30 Eur) be PVM lėšas juridinėms paslaugoms įgyti, todėl yra pripažinę šių paslaugų poreikį.

Kreditoriai buvo informuoti, kad už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. liepos 15 d. patirtos 3678,72 Eur iÅ¡laidos už teisines paslaugas, kurios buvo teikiamos pagal 2013 m. spalio 3 d. teisinių paslaugų sutartį ir Å¡i sutartis pateikta kreditoriams. Teisinių paslaugų sutartyje numatyta, kad teisinės paslaugos bus teikiamos advokatų ir advokatų padėjėjų, todėl administratorius galėjo naudotis tiek advokato, tiek advokato padėjėjo paslaugomis. Siekdamas naudos įmonei ir jos kreditoriams administratorius, pasitelkęs teisininkus, ėmėsi visų priemonių dėl PVM permokos grÄ Å¾inimo.

Faktas, jog už suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, o ne pavedimu, įforminant per atsakingo asmens avansinę apyskaitÄ , nesudaro pagrindo Å¡ių iÅ¡laidų netvirtinti. Kreditoriai taip pat 2014 m. sausio 14 d. ir 2014 m. rugsėjo 4 d. susirinkimuose suteikė administratoriui teisę į iÅ¡laidų už patalpų nuomÄ apmokėjimÄ . Kreditoriams buvo žinoma, kad patalpose buvo laikomas ne tik įmonės turtas, tačiau ir perimti įmonės dokumentai, todėl pardavus įmonės turtÄ , nuomojamų patalpų poreikis neiÅ¡nyko.

Pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog nutartimi dėl administratoriui mokėtino atlyginimo Å¡is galioja nuo 2014 m. spalio 28 d., bankroto administratorius turėjo teisę iÅ¡simokėti 26 000 Lt (7 530,12 Eur) atlyginimÄ . Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 5 d. dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų nevykdė, kadangi jie buvo apskųsti. Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2015 m. liepos 6 d. iki įmonės iÅ¡registravimo mokėjimo tvarkos nustatymo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas reikalauja iÅ¡ administratoriaus teikti atlygintinas paslaugas, tačiau nusprendė už tokių paslaugų teikimÄ nemokėti.

Tam, kad administratorius profesionaliai galėtų vykdyti savo funkcijas, jis turi gauti deramÄ atlyginimÄ .           Suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ su administratoriaus skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ne visos administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje nurodytos iÅ¡laidos yra bÅ«tinos, tikslingos ir realios, užtikrinančios administratoriaus teisę ekonomiÅ¡kai naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas. Pažymėjo, kad administratorius pateikė patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, tačiau iÅ¡laidų poreikis nebuvo pagrįstas.

Nurodė, kad visas įmonės materialusis turtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo iÅ¡vežtas į nuomojamas patalpas, esančias Å¡alia administratoriaus patalpų, už turto ir dokumentų pervežimÄ buvo sumokėta transporto įmonei. Dėl administratoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų suinteresuotas asmuo nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos bÅ«tinosioms administravimo iÅ¡laidoms. Tvirtino neginčijÄ s administratoriaus teisės samdyti teisininkus, tačiau skirtas lėšas administratorius turi naudoti sÄ Å¾iningai, racionaliai, ekonomiÅ¡kai.

PaaiÅ¡kino, kad administratoriui nepateikus informacijos apie konkrečių teisinių paslaugų apimtį, administravimo iÅ¡laidų dalis negali bÅ«ti laikoma kaip sÄ Å¾iningai, racionaliai ir ekonomiÅ¡kai panaudota. Bankroto metu teisinių žinių poreikis sumažėjo. Dėl iÅ¡laidų už patalpų nuomÄ suinteresuotas asmuo nurodė, kad poreikis sandėliuoti įmonės materialųjį turtÄ iÅ¡nyko 2014 m. rugsėjo 8 d., pardavus turtÄ trečiajam asmeniui. Dėl administratoriaus atlyginimo suinteresuotas asmuo nurodė, kad iki 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo nustatytas naujas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, administratorius turėjo teisę gauti 7 177,54 Eur, todėl 352,58 Eur suma administratoriui iÅ¡mokėta nepagrįstai.

Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 5 d. dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino kreditorių susirinkimo teisę nustatyti atlyginimo dydį bankroto administratoriui, atsižvelgiant į per ataskaitinį laikotarpį atliktus administravimo veiksmus bei rezultatus. Administratoriui vienkartinis 100 Eur atlyginimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kreditorių interesus atitinkantys administratoriaus veiksmai atliekami pavėluotai, kreditorių susirinkimui ar kreditoriams paraginus ar net reikalaujant, informacija apie PVM atskaitÄ pateikta po pusės metų nuo kreditorių susirinkimo pakartotinio reikalavimo, taip pat administratorius nepateikė veiklos atskaitos nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d., be to, administratoriui paskirta nuobauda už pažeidimus administruojant įmonę, o nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2015 m. liepos 5 d. jokie nauji bankroto užbaigimui reikalingi ir įmonės kreditorių interesus atitinkantys bankroto administravimo veiksmai nebuvo atlikti.

Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2015 m. liepos 6 d. iki įmonės iÅ¡registravimo mokėjimo tvarkos nustatymo suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsižvelgdamas į administratoriaus veiklos trÅ«kumus administruojant įmonę, į pavedimo sutarties nuostatas, į tai, kad kreditoriams siÅ«lomi sprendimai neatitinka kreditorių interesų arba nėra tinkamai pagrįsti, kad bankroto procesas trunka ilgiau kaip 24 mėnesius, kad įmonė nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo veiklos nevykdo, o teisminių ginčų neturi, įvertindamas aplinkybę, jog administratoriui nustatytas atlyginimas priklauso nuo tiesiogiai pasiektų rezultatų, kreditorių susirinkimas pasinaudojo galimybe laikinai sustabdyti atlyginimo administratoriui mokėjimÄ ir jo atnaujinimÄ susieti su bankroto eigos pažanga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo BUAB Lietuvos tyrimų centro bankroto administratoriaus skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino BUAB Lietuvos tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo iÅ¡laidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 5 d., patvirtinimo“ dalyje dėl kuro iÅ¡laidų, UAB „Tanagra” sÄ skaitos apmokėjimo, dėl teisinių iÅ¡laidų apmokėjimo, ir Å¡ioje dalyje patvirtino bankroto procese administratoriaus patirtas iÅ¡laidas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 5 d.; panaikino nutarimÄ Å¡eÅ¡tuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 5 d. dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo“ ir klausimÄ perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo; panaikino nutarimÄ tryliktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2015 m. liepos 6 d. iki įmonės iÅ¡registravimo mokėjimo tvarkos nustatymo“ ir klausimÄ perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo.

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ teismas atmetė.Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkime nutarta nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro patvirtinti kitas administravimo iÅ¡laidas pagal faktÄ (iÅ¡laidos antstoliui, kuro, paÅ¡to, kanceliarinės iÅ¡laidos, paieÅ¡kos registruose ir kt. bÅ«tinosios iÅ¡laidos) iki 1000 Lt (289,62 Eur) be PVM kas mėnesį.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, yra bÅ«tinos tinkamam bankrutavusios įmonės administravimo procesui užtikrinti, nusprendė, kad administravimo iÅ¡laidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kad iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos siekiant tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras. Dėl iÅ¡laidų bankroto administratoriaus kvalifikacijai kelti teismas nutarė, kad administratoriaus bendrųjų profesinių įgÅ«džių tobulinimas bankroto proceso srityje Å¡iuo atveju nelaikytinas bankrutavusios įmonės bÅ«tinomis administravimo iÅ¡laidomis.

Dėl iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti teismas pripažino, kad administratorius nepateikė suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos, tačiau pateikė teisinių paslaugų sutartį, iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. Teismas akcentavo aplinkybę, jog suteiktų teisinių paslaugų suma nevirÅ¡ija 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkime nustatytos 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumos. Teismas konstatavo, kad administratorius pagrindė iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ , todėl kreditoriai nepagrįstai nepritarė Å¡ių iÅ¡laidų patvirtinimui.

Dėl administravimo iÅ¡laidų už patalpų nuomÄ teismas pažymėjo, kad visas materialusis įmonės turtas buvo parduotas ir nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡nyko poreikis sandėliuoti turtÄ . Teismo vertinimu, administratorius nepagrindė akcentuoto poreikio sandėliuoti įmonės dokumentacijÄ , todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė bankroto administratoriaus patirtoms iÅ¡laidoms patalpų nuomai. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su administratoriaus pozicija, esÄ jis turėjo teisę iÅ¡simokėti 26 000 Lt (7 530,12 Eur) atlyginimÄ .

Ä®vertinęs Å¡iuo klausimu priimtų kreditorių susirinkimų ir teismų procesinių dokumentų turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorius turėjo teisę iki 2014 m. spalio 28 d. gauti 24 782,60 Lt (7177,54 Eur) atlyginimÄ , dėl Å¡ios priežasties 1217,40 Lt (352,58 Eur) suma buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 100 Eur atlyginimas administratoriui nustatytas kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris buvo apskųstas teismui, o teismo procesinis sprendimas Å¡iuo klausimu priimtas tik 2015 m. balandžio 23 d.

Taip pat įvertinęs aplinkybes, jog bankroto administratorius teikė kreditorių susirinkimui  ataskaitas, kreditorių susirinkimuose diskutavo dėl nematerialaus turto vertinimo, jo realizavimo galimybių, kreipėsi dėl Å¡io turto pardavimo į trečiuosius asmenis, teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto administratoriaus pasyvumo yra nepagrįstas, todėl pritarė administratoriaus pozicijai, kad 100 Eur atlyginimo suma už 9 mėnesių laikotarpio bankroto procedÅ«rų vykdymÄ yra nepagrįsta.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto tryliktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta stabdyti atlyginimo administratoriui mokėjimÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atlyginimo mokėjimas sustabdytas nenurodant priežasčių. Aplinkybė, jog bankroto administratorius nesavalaikiai vykdo kreditorių susirinkimo nurodymus, ar administracinės nuobaudos jam skyrimas, nesudaro pagrindo manyti, jog bankroto administratorius galbÅ«t vilkins bankroto procedÅ«ras. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog kreditoriai įstatymų nustatyta tvarka nekėlė bankroto administratoriaus nuÅ¡alinimo klausimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo BUAB Lietuvos tyrimų centro bankroto administratoriaus skundÄ atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė kuro iÅ¡laidų pagrįstumui. Vien ta aplinkybė, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų dydžių ir yra pagrįstos buhalteriniais dokumentais, neleidžia konstatuoti jų protingumo ir teisingumo.

Administratoriaus ataskaitoje nenurodyti konkretÅ«s veiksmai, susiję su automobilio naudojimu. Administravimo iÅ¡laidų pagrindimo pareiga tenka bankroto administratoriui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir aplinkybes, spręsdamas dėl iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas nevertino aplinkybės, jog advokatų kontoros pateikta sÄ skaita buvo apmokėta ne teisinių paslaugų sutartyje nustatyta tvarka. Avansinių apyskaitų datos neatitinka sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ iÅ¡raÅ¡ymo datos.

Teismas nevertino, kad sÄ skaitos už teisines paslaugas iÅ¡raÅ¡omos pagal advokato valandinį įkainį. Administratorius nedetalizavo suteiktų teisinių paslaugų. Teismo iÅ¡vada dėl 100 Eur atlyginimo administratoriui už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 5 d. nustatymo yra nepagrįsta. Teismas nevertino suinteresuoto asmens pateiktų duomenų dėl administratoriaus aplaidžiai atliekamų pareigų. Vien periodinių ataskaitų teikimo faktas nepagrindžia administratoriaus veiksmų tinkamumo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kreditorių susirinkimo nutarimo tryliktuoju darbotvarkės klausimu turinį. Kreditoriai ne tik sustabdė atlyginimo mokėjimÄ , bet ir nurodė aplinkybes, kurioms esant atlyginimo mokėjimas bus atnaujintas.              BUAB Lietuvos tyrimų centro bankroto administratorius G. M. su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad bankroto procese patirtos kuro iÅ¡laidos buvo realios ir bÅ«tinos, jos patvirtintos pirminiais buhalteriniais dokumentais.

Administratorius savo veikloje naudoja asmeninį automobilį, todėl turi teisę bent į minimalių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms paaiÅ¡kino, kad teisinių paslaugų sutarties nuostatos nedraudė atsiskaityti grynaisiais pinigais. Administratorius Å¡ias iÅ¡laidas apmokėjo asmeniniais pinigais, o vėliau iÅ¡ įmonės jas susigrÄ Å¾ino. Administratorius palaikė pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl kreditorių nustatyto administratoriaus atlyginimo dydžio.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo tryliktuoju darbotvarkės klausimu administratorius pažymėjo, kad tokiu nutarimu bankroto administratorius buvo įpareigotas neatlygintinai vykdyti bankroto administravimo paslaugas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).         Byloje sprendžiama, ar BUAB Lietuvos tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai penktuoju, Å¡eÅ¡tuoju ir tryliktuoju darbotvarkės klausimais yra teisėti.         ĮBÄ® 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje.

Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis).

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).          ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

Nors Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisė bankroto administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimus (nutarimus), tačiau tai kyla iÅ¡ administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialiÄ Ä¯statymo jam suteiktÄ kompetencijÄ , teisinės padėties ir yra vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-650/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, atsižvelgiant į administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties specifikÄ , bankroto administratorius, bÅ«damas atsakingas už bankroto procedÅ«rų teisėtumÄ ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

          Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamus kreditorių nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.          Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu          Iš bylos duomenų nustatyta, kad BUAB Lietuvos tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės kreditoriai svarstė dėl administravimo išlaidų, patirtų per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 5 d., patvirtinimo.

Kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidų (97,02 Eur pagal UAB „Tanagra“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , 115,84 Eur Nacionalinei verslo administratorių asociacijai už bankroto administratoriams skirtus kursus, 111,52 Eur kuro iÅ¡laidų, 1 225,64 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų, 708,95 Eur už patalpų nuomÄ , 352,28 Eur pagal avansines apyskaitas sumokėto atlyginimo administratoriui) ir nurodyta Å¡ias iÅ¡laidas grÄ Å¾inti į bankrutavusios įmonės sÄ skaitÄ .

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bankroto administratoriaus skundÄ , panaikino 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ penktuoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl kuro iÅ¡laidų, UAB „Tanagra” sÄ skaitos apmokėjimo bei dėl teisinių iÅ¡laidų apmokėjimo, ir Å¡ioje dalyje patvirtino bankroto procese patirtas iÅ¡laidas. Suinteresuotas asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (apeliantas) atskirajame skundu nesutinka su teismo procesiniu sprendimu patvirtinti nurodytas administravimo iÅ¡laidas.

Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia atskirojo skundo dalykas ir pagrindas, o pagrindo peržengti Å¡ias bylos nagrinėjimo ribas nenustatyta, apeliacinis teismas konstatuoja esant pagrindÄ atskirojo skundo argumentų kontekste įvertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kuriomis remiantis patvirtintos administravimo iÅ¡laidos (t. y. iÅ¡laidos pagal UAB „Tanagra“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡laidos kurui ir iÅ¡laidos už teisines paslaugas).

Dėl kitų išlaidų (ne) tvirtinimo atskirajame skunde argumentų nenurodyta, todėl jų vertinimui nėra pagrindo.         ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

Prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su įmonės Å«kine komercine veikla. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos (pvz., patalpų nuomos, paÅ¡to, teisinių paslaugų, Å¡ildymo ir pan.) yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ .

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti“ nereiÅ¡kia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rÅ«Å¡ių administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų ribas, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams).

Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo iÅ¡laidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , tiek tada, kai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti praÅ¡omų administravimo iÅ¡laidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Taigi, įrodinėjimo naÅ¡ta visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių iÅ¡laidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.          Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (apeliantė), nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu patvirtinti patirtas bankroto administravimo iÅ¡laidas, nurodė, kad iÅ¡laidos, turėtos sumokėjus už automobilio remontÄ ir kurÄ , nėra bÅ«tinos ir nesusijusios su įmonės bankroto procedÅ«romis.

Apeliacinis teismas pritaria tokiai apeliantės pozicijai.         IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad BUAB Lietuvos tyrimų centro 2014 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, pagal kuriÄ nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro leista administratoriui kitoms iÅ¡laidoms (iÅ¡laidos antstoliui, kuro, paÅ¡to, kanceliarinės iÅ¡laidos, paieÅ¡kos registruose ir kt. bÅ«tinos iÅ¡laidos) panaudoti iki 1 000 Lt be PVM kas mėnesį.

Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog iÅ¡laidos už kurÄ ir už automobilio remontÄ gali bÅ«ti priskiriamos prie Å¡ioje sÄ matos eilutėje numatytų „kitų“ administravimo iÅ¡laidų. Tačiau aptariamu atveju byloje kilo tokių iÅ¡laidų pagrindimo problema. Nors bankroto administratorius pateikė praÅ¡omas patvirtinti iÅ¡laidas pagrindžiančius pirminius finansinės apskaitos dokumentus, byloje nesutariama dėl jų (iÅ¡laidų) bÅ«tinumo. Apeliantė yra teisi teigdama, jog kreditorių susirinkimuose nebuvo priimtas sprendimas dėl bankroto administratoriaus asmeninės transporto priemonės naudojimo Å¡ios įmonės bankroto proceso reikalams tvarkyti (nebuvo sudaryta automobilio nuomos ar panaudos sutartis).

Net ir suinteresuotų asmenų ginÄÄ nagrinėjant teisme bankroto administratorius nepagrindė asmeninės transporto priemonės panaudojimo fakto vykdant bÅ«tent Å¡ios įmonės administravimo funkcijas, nekonkretizavo poreikio automobilio remontui ryÅ¡io su bankroto administravimo veiksmais. Vien ta aplinkybė, jog galėjo egzistuoti poreikis tam tikrus veiksmus vykdyti pasinaudojant asmenine transporto priemone, nesudaro pagrindo konstatuoti pateiktuose kvituose nurodytų iÅ¡laidų ryÅ¡io su konkrečiomis bankroto procedÅ«romis.

Administratorius nepagrindė, kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje ir kvituose nurodytos iÅ¡laidos patirtos vykdant bÅ«tent BUAB Lietuvos tyrimų centro bankroto procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas neturi duomenų, kad klausimas dėl poreikio naudotis asmeniniu transportu, bÅ«tinybė dengti su tuo susijusias iÅ¡laidas buvo keliami ankstesniuose kreditorių susirinkimuose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kilus abejonių, ar tam tikros iÅ¡laidos galės bÅ«ti dengiamos iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimÄ , siekdamas gauti kreditorių pritarimÄ ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas iÅ¡laidas, o prireikus praÅ¡yti patikslinti (papildyti) administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡ioje dalyje panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ penktuoju darbotvarkės klausimu, ir patvirtinti administratoriaus nurodytas kuro bei automobilio remonto iÅ¡laidas.            Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus skundÄ , panaikino ir kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu dalį dėl teisinių paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidų, patvirtindamas Å¡ias bankroto procese patirtas iÅ¡laidas.

Apeliantės teigimu, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog advokatų kontoros pateikta sÄ skaita buvo apmokėta ne teisinių paslaugų sutartyje nustatyta tvarka. Apeliantė taip pat akcentavo aplinkybę, jog avansinių apyskaitų datos neatitinka sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ iÅ¡raÅ¡ymo datos. Pasak apeliantės, teismas nevertino, kad sÄ skaita už teisines paslaugas iÅ¡raÅ¡oma pagal advokato valandinį įkainį, o ginčijama iÅ¡laidų suma nėra lygi, be to, administratorius nedetalizavo suteiktų teisinių paslaugų.

Apeliacinis teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.             Bylos duomenys patvirtina, kad grįsdamas ataskaitiniu laikotarpiu patirtas iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms apmokėti, bankroto administratorius pateikė su advokatų kontora sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį, įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡laidų suvestinę. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog advokatų kontora, su kuria sudaryta teisinių paslaugų sutartis, teikė Å¡ios rÅ«Å¡ies paslaugas.

Apeliacinio teismo vertinimu, administratoriaus pateiktų duomenų pakanka įrodant praÅ¡ytų patvirtinti administravimo iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju nėra paneigtas administratoriaus pateiktuose dokumentuose nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų egzistavimas ir jose fiksuotas paslaugų atlikimo faktas. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog aplinkybę apie teisinių paslaugų suteikimo realumÄ patvirtina administratoriaus ataskaitų turinys. Todėl vien ta aplinkybė, jog administratorius iÅ¡samiai nedetalizavo įmonei suteiktų teisinių paslaugų, nepaneigia iÅ¡laidų joms apmokėti realumo ir bÅ«tinumo.

Tokių abejonių nesukelia ir apeliantės reiÅ¡kiamos prielaidos dėl administratoriaus pasirinkto Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo bÅ«do (apmokant ne pavedimu), mokėjimo laikotarpio arba tos aplinkybės, jog Å¡ių iÅ¡laidų suma nėra lygi. Nors teismo iÅ¡vada, jog teisinės pagalbos paslaugų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija bendros maksimaliai galimos tokių iÅ¡laidų sumos, kuriÄ patvirtino kreditoriai, analizuojamu atveju nėra reikÅ¡minga, kitos byloje nustatytos aplinkybės dėl teisinių paslaugų faktinio suteikimo pakankamai pagrindžia Å¡ių iÅ¡laidų realumÄ ir bÅ«tinumÄ .

           Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu          Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB Lietuvos tyrimų centro bankroto administratoriaus atlyginimas buvo patvirtintas pirmajame (įvykusiame 2014 m. sausio 14 d.) kreditorių susirinkime. Å io kreditorių susirinkimo nutarimu administratoriui nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytas 6 000 Lt (1 737,72 Eur) atlyginimas. Nuo pirmojo kreditorių susirinkimo Å¡eÅ¡erių mėnesių laikotarpiui – 2 000 Lt (579,24 Eur) be PVM atlyginimas kas mėnesį.

Nuo 2014 m. liepos 14 d. iki įmonės iÅ¡registravimo pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ nustatytas 2 000 Lt (579,24 Eur) atlyginimas kas mėnesį. 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime bankroto administratoriaus atlyginimas pakeistas – administratoriui nustatytas iki 2 000 Lt (579,24 Eur) atlyginimas kas mėnesį ir numatyta jo mokėjimo tvarka (tvirtinamas kreditorių susirinkimo, įvertinus administravimo veiksmus bei rezultatus). Bylos duomenys patvirtina, kad tokia atlyginimo apskaičiavimo tvarka nepakeista ir galiojanti. 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 5 d. dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo“ priimtas kreditorių nutarimas už šį laikotarpį nustatyti vienkartinį 100 Eur atlyginimÄ , atsižvelgiant į kreditorių susirinkime pateiktas pastabas administratoriui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus skundo argumentus, konstatavo, kad toks kreditorių nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, todėl nutarimÄ panaikino. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino duomenų dėl administratoriaus aplaidžiai atliekamų pareigų. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytas atskirojo skundo argumentas neturi pagrindo.           ĮBÄ® 23 straipsnyje, be kita ko, apibrėžta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti administratoriui atlyginimÄ (Ä®BÄ® 23 straipsnio 9 punktas).

Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti – administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ bei jų kiekį. Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų bÅ«ti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumÄ .

Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog kreditorių susirinkime patvirtintas vienkartinis 100 Eur atlyginimas administratoriui už devynių mėnesių darbÄ neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, neužtikrina administratoriaus bei bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

Apeliacinio teismo įsitikinimu, toks atlyginimas visiÅ¡kai neskatina bankroto administravimo procedÅ«rų vykdymo. Nors byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Å¡iame bankroto procese buvo administravimo funkcijų vykdymo trÅ«kumų (pvz., administratorius už vienÄ laikotarpį nėra pateikęs veiklos ataskaitos, už pažeidimÄ jam skirta nuobauda), tačiau tokios aplinkybės nesudaro pagrindo administratoriui nemokėti atlyginimo arba nustatyti tik simbolinį užmokestį. Nors pagal teismų praktikÄ nedraudžiama nustatyti administratoriaus atlyginimÄ , priklausantį nuo darbo rezultatų (pvz., fiksuota atlyginimo dalis plius kintama dalis (sėkmės mokestis), analizuotas teisinis reguliavimas nesuteikia pagrindo manyti, kad dėl konkrečių funkcijų vykdymo trÅ«kumų arba kreditorių lÅ«kesčių nepateisinimo atlyginimas gali bÅ«ti nemokamas arba sumažinamas iki neprotingo, administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ iÅ¡kreipiančio, administratoriaus, kaip verslo subjekto, veiklÄ Å¾eminančio dydžio.

Apeliacinio teismo vertinimu, akivaizdÅ«s dominuojančio kreditoriaus ir bankroto administratoriaus konfliktai nesudaro pagrindo ignoruoti objektyvius administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijus, nurodytus tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimÄ Å¡eÅ¡tuoju darbotvarkės klausimu.          Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo tryliktuoju darbotvarkės klausimu          BUAB Lietuvos tyrimų centras 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime tryliktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus atlyginimo nuo 2015 m. liepos 6 d. iki įmonės iÅ¡registravimo mokėjimo tvarkos nustatymo“ priimtas nutarimas sustabdyti administratoriaus atlyginimo mokėjimÄ .

IÅ¡ Å¡io nutarimo turinio matyti, kad atlyginimo mokėjimas sustabdytas iki administratorius kreditorių susirinkimui pateiks ataskaitÄ , kurioje bus nurodyti konkretÅ«s per ataskaitinį laikotarpį atlikti darbai, o atlyginimas bus nustatytas atsižvelgiant į konkrečius pasiektus darbų rezultatus. Atlyginimas bus iÅ¡mokėtas tik kreditorių susirinkimui ar teismui priėmus nutarimÄ iÅ¡mokėti atlyginimÄ už atitinkamÄ administravimo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas šį nutarimÄ panaikino, konstatavęs, jog atlyginimo administratoriui mokėjimas sustabdytas nenurodant konkretaus pagrindo.

Apeliacinis teismas Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta pagrįsta.           Kaip matyti iÅ¡ BUAB Lietuvos tyrimų centro ir bankroto administratoriaus sudarytos pavedimo sutarties, joje numatyta galimybė sulaikyti administravimo iÅ¡laidų mokėjimÄ , kai bankroto administratorius nevykdo pavedimo sutartimi nustatytų pareigų, savo veikla įmonei ar jo kreditoriams padarė nuostolių, vilkina įmonės administravimÄ (pavedimo sutarties 9.1, 9.2, 9.3 punktai). Apeliacinio teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apskųstajame kreditorių nutarime nėra apibrėžta konkrečių atlyginimo mokėjimo sustabdymo pagrindų, susietų su pavedimo sutarties sÄ lygomis.

Kreditorių susirinkimo nutarimo turinys leidžia teigti, jog aptariamu atveju administravimo išlaidų mokėjimas iš esmės nėra laikinai sustabdomas, bet nustatoma nauja nuolatinio pobūdžio atlyginimo mokėjimo tvarka, faktiškai tapati įtvirtintai šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtame kreditorių nutarime, kuomet atlyginimas mokamas tik įvertinus ataskaitinio laikotarpio rezultatus, o atlyginimo dydis tampa tiesiogiai priklausomas nuo dominuojančio kreditoriaus subjektyvaus požiūrio vertinant tuos rezultatus.

Dėl tokios mokėjimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas prieina prie iÅ¡vados, jog kreditorių nutarimas sustabdyti administratoriaus atlyginimo mokėjimÄ , kuriame nenurodytas konkretus tokio sprendimo pagrindas, neatitinka pavedimo sutarties sÄ lygų, pažeidžia protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, neužtikrina administratoriaus bei bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros, neskatina bankroto administratoriaus vykdyti bankroto administravimo funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį kreditorių susirinkimo nutarimÄ panaikino.

            Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, apeliacinis teismas iÅ¡samiau nepasisako.           Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino bankroto administratoriaus skundo reikalavimus panaikinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Å¡eÅ¡tuoju ir tryliktuoju darbotvarkės klausimais, tačiau tenkindamas administratoriaus skundÄ nepagrįstai naikino penktuoju darbotvarkės klausimu priimto kreditorių nutarimo dalį dėl kuro iÅ¡laidų ir UAB „Tanagra“ sÄ skaitos apmokėjimo iÅ¡laidų netvirtinimo.

Apeliacinės kontrolės metu konstatuota, jog praÅ¡ymas patvirtinti kuro ir automobilio remonto iÅ¡laidas neatitiko galiojančio teisinio reguliavimo, tos iÅ¡laidos neatitiko realumo ir bÅ«tinumo kriterijų, todėl Å¡i kreditorių nutarimo dalis panaikinta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡ioje dalyje patvirtinti administravimo iÅ¡laidas. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, kiek tai susiję su BUAB Lietuvos tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu, dalies dėl kuro iÅ¡laidų ir UAB „Tanagra“ sÄ skaitos apmokėjimo iÅ¡laidų netvirtinimo panaikinimu ir Å¡ių iÅ¡laidų patvirtinimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).                    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

        Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria panaikinta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos tyrimų centro 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl administravimo iÅ¡laidų, patirtų nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 5 d., patvirtinimo“ dalis dėl kuro iÅ¡laidų ir UAB „Tanagra“ sÄ skaitos apmokėjimo iÅ¡laidų nepatvirtinimo bei patvirtintos Å¡ios iÅ¡laidos.         LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                  Gintaras Pečiulis