2019-10-02 Nr. AB-18498-3-65-3-00132-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1046-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00132-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo dalies, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2017 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-143 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, kadangi tiek Įsakymas, tiek tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes, neišsamiai atlikus tarnybinį patikrinimą, nepašalinus prieštaravimų, be to, skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta apskundimo tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta dėl to, kad kartu su Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos (toliau – ir VTT) Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir AKS) vyriausiuoju postiniu V. B., vykdant tarnybinę užduotį, t. y. pristačius konvojuojamą asmenį A. S. į Panevėžio AVPK areštinę bei pateikus tarnybinį pranešimą, dokumentus dėl sulaikyto asmens patalpinimo į areštinę, sulaikyto asmens daiktus, taip pat ir galimai suklastotus dokumentus, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. nepateikė tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

4. Pareiškėjas teigė, jog jis Panevėžio AVPK VTT AKS specialistui S. Ž. paminėjo, kad perduoti konvojuojamo asmens sulaikymo metu turėti dokumentai galimai yra suklastoti. Teigė, kad apie tai jis nurodė 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2747 bei 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-4401, pateiktame atliekant tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjo vertinimu konvojavimo metu gautus dokumentus išsaugojo, juos pateikė teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamiems asmenims, informavo apie dokumentų turinį, užfiksavo tai raštiškai, todėl iš esmės įvykdė įstatyme numatytas pareigas.

5. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintų Rekomendacijų 57 punktą. Pareiškėjo vertinimu, ši 57 punkte numatyta norma taikytina konkrečiam darbuotojui, kuris policijos įstaigoje visą parą atlieka jam nustatytas pareigas, tuo tarpu pareiškėjas, įstaigos vadovo įsakymu, buvo išsiųstas į komandiruotę kur vykdė specialų pavedimą – konvojavimą. Vadinasi, jis nebuvo policijos įstaigoje visą parą dirbantis darbuotojas, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta Rekomendacijų 57 punkto pažeidimo sudėtis ir tarnybinė atsakomybė negalima.

6. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra užuominų, kad pareiškėjas būtų slėpęs kokias nors aplinkybes, vengęs atsakomybės už savo veiksmus, todėl jis nepažeidė atsakomybės principo, kuriuo grindžiama tarnyba policijoje. Be to pažymėjo, kad A. Z. paaiškinimai prieštarauja tiek jo, tiek V. B. išdėstytiems teiginiams. Atkreipė dėmesį, kad pagal tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantį išrašą matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl suklastotų dokumentų pradėtas pagal Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės specialisto V. M. rašytinį pranešimą.

7. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, jog pristačius nuteistąjį A. S. į Panevėžio AVPK areštinę, jis pateikė tarnybinį pranešimą bei kitus turimus dokumentus dėl sulaikyto asmens patalpinimo į areštinę, sulaikyto asmens daiktus ir suklastotus dokumentus: pasą, vairuotojo pažymėjimą, kuriuos sulaikymo metu Prancūzijoje turėjo konvojuotas asmuo. Atkreipė dėmesį, jog nei vienas pareigūnas, įskaitant ir pareiškėją, laiku nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl su nuteistuoju perduotų suklastotų dokumentų. Nurodė, jog pareiškėjas atlieka Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, todėl jam priskirtina pareiga imtis priemonių, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat esant tarnybiniam būtinumui, organizuoti ir vykdyti sulaikytų asmenų, suimtų asmenų konvojavimą į paskirties punktus. Pareiškėjas, žinodamas, kad dokumentai suklastoti, turėjo nedelsdamas imtis priemonių, jog šis faktas būtų tinkamai įformintas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, todėl neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atlikti jam nustatytų pareigų. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo teiginiai, kad nenustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, yra nepagrįsti.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 50-TE-143 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis, eidamas Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir atlikdamas specialiąją užduotį, t. y. 2017 m. vasario 2 d. apie 20 val. 39 min. į Panevėžio AVPK areštinę pristatydamas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išduotus Europos arešto orderius Prancūzijos teisėsaugos institucijų perduotą nuteistą A. S. ir kartu su juo rastus akivaizdžiai suklastotus dokumentus, žinodamas, kad dokumentai suklastoti, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nedelsiant pradėtas tyrimas, t. y. nepateikė tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 3 straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 57 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Pareigūnų etikos kodeksas) 3 punkto reikalavimus.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.). Vidaus tarnybos statuto penktojo skirsnio nuostatos įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų rūšis, kriterijus, kuriais turi būti vadovaujamasi skiriant tarnybinę nuobaudą, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, aktuali 2015 m. lapkričio 9 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) nuostatomis. Pagal Tvarkos aprašo 28 punktą, pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinio patikrinimo išvada. Reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvados turiniui nustato Tvarkos aprašo 13 punktas.

12. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjimo tarnybinio ginčo atveju, kurio esmę sudaro pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

13. Teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities VPK 2017 m. kovo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-20 nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 5-AK-47 „Dėl A. S. ir V. B. komandiruotės į Paryžių (Prancūzijos Respublika)“, 2017 m. vasario 2 d. apie 20 val. 39 min. šie policijos pareigūnai pristatė į Panevėžio AVPK areštinę nuteistąjį A. S., kuris buvo perduotas Prancūzijos teisėsaugos institucijų pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. kovo 28 d. išduotą Europos arešto orderį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 16 d. išduotą Europos arešto orderį. Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. S. buvo perduoti pas A. S. surasti dokumentai. Pristačius A. S. į Panevėžio AVPK areštinę, A. S. surašė tarnybinį pranešimą apie konvojavimo eigą, o rastus dokumentus ir pinigus pasirašytinai perdavė Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistui S. Ž., kuris Panevėžio apskrities VPK VTT areštinės budėtojo nurodymu atliko A. S. asmens kratą ir jo daiktų apžiūrą. Rastus dokumentus ir pinigus perdavė Panevėžio apskrities VPK VTT areštinės budėtojui, kad būtų užfiksuota Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulyje, kurį užpildė ir priėmė tolimesnius sprendimus dėl A. S. patalpinimo į areštinę Panevėžio apskrities VPK VTT AKS specialistas A. Z.. Išvadoje taip pat nustatyta, kad suradus pas A. S. dokumentus, kurie turėjo akivaizdžių klastojimo požymių, šis įvykis turėjo būti nedelsiant užregistruotas ir atlikti procesiniai veiksmai, tačiau nei pareiškėjas, nei S. Ž., nei A. Z. nesiėmė priemonių, kad būtų nedelsiant pradėtas tyrimas, o suklastoti dokumentai buvo įdėti į asmens bylą ir išsiųsti į Šiaulių apskrities VPK. Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnai, pastebėję, kad yra dokumentai, kurie galimai suklastoti, nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą.

14. Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, žinodamas, jog dokumentai yra suklastoti, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. nepateikė tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas būtų suinteresuotas ar siekęs, kad būtų nepradėtas tyrimas, todėl jis savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nusikalstamas nerūpestingumas, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Rekomendacijų 57 dalį, Pareigūnų etikos kodekso 3 punkte reglamentuotą atsakomybės principą.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės ginčo šalys nesutaria dėl to, ar egzistavo pagrindai skirti nurodytą nuobaudą atsakovo įvardintais pagrindais.

16. Teismas pažymėjo, jog sistemiškai vertinant Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punktą bei kitus straipsnius, taip pat specialius įstatymus, kuriuose nustatytos bendrosios pareigūno pareigos, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei kitą Išvadoje bei Įsakyme nurodytą teisinį pagrindą, kuriuo pareiškėjas laikomas padaręs pažeidimą – tai Rekomendacijų 57 punktas. Šioje teisės normoje nustatyta pareiga darbuotojui, gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoti ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoti neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas. Viena iš pagrindinių vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti už tai, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas pavestas tyrimas ar nusikalstama veika; taip pat ir už tai, kad pranešimai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo eigą, priimti procesiniai sprendimai ikiteisminiame tyrime būtų laiku išsiųsti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui (6.3. punktas). Atsižvelgdamas į teisės aktų analizę teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, atlikdamas Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, tame tarpe ir pradėti bei atlikti ikiteisminį tyrimą, taip, kaip tai numato Rekomendacijų III skyriaus nuostatos.

17. Pareiškėjo teiginius, jog atsakovas, pripažindamas pareiškėją padariusiu tarnybinį nusižengimą dėl Rekomendacijų 57 punkto pažeidimo, turėjo sistemiškai vertinti ir minėtųjų Rekomendacijų 56 punktą, teismas vertino kaip nepaneigiančius pareiškėjo pareigos vykdyti bendrąsias pareigas, nustatytas Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei išvardintas jo pareigybės aprašyme. Teismas pažymėjo, jog Rekomendacijos laikytinos poįstatyminiu teisės aktu, kuriame detalizuojamas aukštesnės galios teisės akte, t. y. Policijos įstatyme, policijos pareigūnui keliami reikalavimai – įpareigojimas imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, šiuo atveju, imtis veiksmų, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kartu su nuteistuoju asmeniu perduotų jo turėtų suklastotų dokumentų, todėl nagrinėjamu atveju Rekomendacijų 57 punkto nuostata neturėtų būti vertinama vien formaliai ir pažodžiui. Ir nors šios situacijos aplinkybių kontekste pareiškėjas nebuvo policijoje, kaip ikiteisminį tyrimą atliekančioje įstaigoje, visą parą dirbančiu darbuotoju, tačiau Rekomendacijų 56 punkto nuostata negali būti vertintina siaurinamuoju aspektu. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 57 punkte įtvirtintas įpareigojimas privalomas ir pareiškėjui, kuris yra ikiteisminio tyrimo įstaigos taip, kaip ji apibūdinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 165 straipsnyje, t. y. policijos, darbuotojas.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo pareigos įvardinamos kaip vyresniojo specialisto, o kartu su pareiškėju vykdžiusio specialiąją užduotį V. B. pareigos yra vyriausiojo postinio, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas V. B. teigė, jog pareiškėjas buvo vyresnysis. Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 (toliau – ir Organizavimo taisyklės) 3 priede išdėstytos lentelės „Nekarinių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų vidaus tarnybos ir policijos laipsnių priklausymas nuo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų einamų atitinkamų pareigų“ duomenis, pareiškėjo einamos pareigos laikytinos aukštesnėmis nei V. B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas paneigė pareiškėjo teiginius, jog atlikdamas specialiąją užduotį, jis nebuvo paskirtas vyresniuoju bei darė išvadą, jog specialiųjų tarnybinių užduočių vykdymas negali paneigti policijos pareigūno einamų pareigų hierarchinio lygmens, o kartu ir jo atsakomybės atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.

19. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kad 2017 m. vasario 2 d. pristatęs nuteistąjį asmenį A. S. į Panevėžio AVPK areštinę, areštinės specialistui S. Ž. paminėjo, kad pareigūnų perduoti A. S. sulaikymo metu jo turėti dokumentai galimai yra suklastoti bei tai, kad jis apie tai pranešė savo tarnybiniuose pranešimuose, teismas pažymėjo, jog įvertinus pareiškėjo 2017 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-2747 turinį, jame nurodytos tik faktinės aplinkybės, susijusios su tarnybinės užduoties vykdymu. Kartu su minėtuoju tarnybiniu pranešimu pateiktame lape pareiškėjas įvardino, kas yra perduodama Panevėžio AVPK VTT AKS specialistui S. Ž., t. y.:

1) pinigų suma;

2) vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. D.;

3) Lietuvos Respublikos piliečio pasas, taip pat išduotas minėtojo asmens vardu. Duomenų, kad areštinės darbuotojui perduodami dokumentai yra suklastoti ar galimai suklastoti, pareiškėjas tarnybiniame pranešime nenurodė. 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-4401 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjas nurodė, jog pateikęs minėtuosius daiktus, Panevėžio AVPK VTT AKS specialistui S. Ž. jis pasakė, kad A. S. su savimi turi A. D. išduotus galimai suklastotus dokumentus, kuriuos Prancūzijos kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnas perdavė asmens perėmimo metu.

Šiame tarnybiniame pranešime pareiškėjas taip pat paaiškino, kad specialistas S. Ž., apžiūrėjęs dokumentus nurodė, jog pristatytą asmenį, jo turimus daiktus, o taip pat minėtus dokumentus, t. y. A. D. išduotus dokumentus: pasą, vairuotojo pažymėjimą paliktų jam, nes jis pats informuos Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją ir bus iškviesta operatyvinė grupė. Tarnybiniame pranešime pareiškėjas taip pat nurodė, kad specialistas S. Ž. pasirašė, patvirtindamas ant pareiškėjo pateikto tarnybinio pranešimo, kad buvo pristatytas konvojuotas asmuo bei pateikti aukščiau minėti dokumentai.

Tai, jog pareiškėjas Panevėžio AVPK VTT AKS specialistui S. Ž. pasakė, kad A. S. su savimi turi A. D. išduotus dokumentus, kurie yra galimai suklastoti ar neteisėtai įgyti, patvirtino ir Panevėžio AVPK VTT AKS vyriausiasis postinis V. B. 2017 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-5526. Iš Panevėžio AVPK VTT AKS specialisto A. Z. 2017 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-5527 „Dėl suklastotų dokumentų“ matyti, kad pareiškėjas, pristatęs A. S. į areštinę ir pateikęs tarnybinį pranešimą dėl jo sulaikymo, pasakė, kad jo dokumentai galimai suklastoti, tačiau tarnybinio pranešimo apie galimai suklastotus dokumentus neturėjo, nors būdamas įvykio liudininku, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai.

A. Z. teigė, jog jis iš karto pasakė pareiškėjui, kad surašytų tarnybinį pranešimą ir apie tai praneštų Panevėžio AVPK budėtojui, tačiau pareiškėjas jam pasakė, kad tarnybinį pranešimą surašys išėjęs iš areštinės ir apie tai praneš Panevėžio AVPK budėtojui.

20. Pareiškėjo 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2747 ir pranešimo (ROIK 0117000057573) apie A. S. pristatymą ir patalpinimą į Panevėžio AVPK areštinę išraše BIRT ataskaitų žiūryklėje nėra duomenų, kad kartu su Prancūzijos teisėsaugos institucijų perduotu asmeniu, būtų perduoti ir suklastoti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog kartu su 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniu pranešimu pateiktas dokumentas, kuriame pareiškėjas išvardino pridedamus dokumentus, nėra laikytinas pranešimu apie galimai suklastotus dokumentus. Ištyręs Panevėžio AVPK Vidaus tyrimo poskyrio tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nereaguojant į galimą nusikalstamą veiką“ medžiagą (Reg. Nr. 50-IS-20) teismas nenustatė, jog pareiškėjas būtų pateikęs kitus tarnybinius pranešimus ar kitokios formos pranešimus, kuriais būtų siekęs nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą.

21. Teismas konstatavo, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas, turėdamas pakankamai duomenų apie galimai suklastotus dokumentus bei nesiimdamas aktyvių veiksmų ir nepateikdamas tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnį (tarnybinį nusižengimą atliko neveikimu). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių duomenų dėl ko pareigūnas negalėjo atlikti veiksmų.

22. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų.

23. Pareiškėjas ginčijo, jog skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje. VAĮ 8 straipsniu iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytais terminais kreiptis į teismą, ir taip įgyvendinti teisę į gynybą, todėl šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

III. 24. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 50-TE-143 2 punktą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius visus įrodymus ir aplinkybes, kas lėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nesivadovavo nustatytu imperatyviu teisiniu reguliavimu, netiksliai suprato policijos pareigūnų darbą ir veiklos ypatumus, netiksliai taikė arba išvis netaikė pareiškėjo darbą reglamentuojančių teisės normų, neteisingai konstatavo, kad jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

24.2. Tarnybinio patikrinimo metu ir pirmosios instancijos teismo sprendime nenustatyta pareiškėjo Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo sudėtis. Ši Policijos įstatymo norma numato bendrą blanketinio pobūdžio taisyklę. Tuo tarpu pareiškėjas vykdydamas specialią užduotį – konvojavimą, privalėjo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) įtvirtintų nuostatų – perduoti visus konvojaus metu gautus dokumentus konvojų priimantiems pareigūnams, t. y. areštinės pareigūnams. Visų ar dalies dokumentų neperdavimas areštinės darbuotojams būtų laikytinas šiurkščiu Konvojavimo taisyklių pažeidimu. Kartu pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kaip S. Ž. (taip pat kiti patalpoje buvę pareigūnai) detaliai apžiūri suklastotus dokumentus, o konkliudentiniais rankų judesiais rodo visus dokumentus palikti areštinėje (vaizdo įrašas apie 3 min. 28 sek., apie 5 min. 41–46 sek., apie 8 min. 5 sek.). Teigia, kad nei S. Ž., nei A. Z. tarnybinio patikrinimo metu ar teismo posėdyje neneigė, kad informaciją apie galimai suklastotus dokumentus jiems pateikė ir šios aplinkybės jiems buvo žinomos.

24.3. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Rekomendacijų 57 punkto nuostatą, teigdamas, kad jame įtvirtintas įpareigojimas pareiškėjui yra privalomas. Teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių ši elgesio taisyklė, suformuota konkrečias pareigas einančiam pareigūnui yra privaloma ir pareiškėjui. Pažymi, kad joks teisės aktas nesuteikia pareiškėjui diskrecijos teisės pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą arba persiųsti skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai.

24.4. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas buvo paskirtas vyresniuoju. Konvojavimo taisyklių 5 punktas numato, kad konvojuojamųjų apsaugą užtikrina (konvojaus viršininkas (konvojaus vyresnysis), konvojaus viršininko padėjėjas (-ai) (kai būtina), konvojuotojas (-ai) ir kt.). Konvojuoti vieną asmenį negali būti skiriama mažiau nei du pareigūnai. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 5-AK-47 ir 2017 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 50-AK-41, A. S. ir V. B. buvo komandiruoti vykdyti sulaikyto asmens perėmimą. Skyręs konvojų pareigūnas nurodė vardinę konvojaus sudėtį, tačiau neskyrė konvojaus viršininko (konvojaus vyresniojo), konvojaus viršininko padėjėjo, todėl tiek pareiškėjas, tiek V. B. buvome tiesiog lygiateisiai konvojaus pareigūnai, kurie vykdė įsakymu paskirtą specialiąją užduotį. Taigi, teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl konvojaus vyresniojo, nesivadovavo specialiaisiais teisės aktais, o rėmėsi vieno pareigūno teiginiais apie jo ir pareiškėjo turimus laipsnius.

24.5. Nesutinka su teismo išvada, kad sprendžiant iš pareiškėjo 2017 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-2747 turinio, pareiškėjas nurodė tik faktines aplinkybes, tačiau duomenų, jog areštinės darbuotojui perduodami dokumentai yra suklastoti ar galimai suklastoti, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo vertinimu, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismo sprendime nenurodyta, kokia teisės norma remiantis, darytina išvada, kad pateikti kažkokio turinio tarnybinį pranešimą pareiga yra numatyta būtent pareiškėjui. Be to, pareiškėjas nesutinka, kad informacija apie kito asmens vardu išduotus dokumentus nėra areštinės darbuotojų informavimas apie galimai suklastotus dokumentus. Pažymi, kad ginčas dėl to nekilo ir tarnybinio patikrinimo metu, nes visi areštinės darbuotojai būtent iš pareiškėjo pateiktos informacijos žinojo apie galimai suklastotus dokumentus. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teismas sprendime visai nepasisakė dėl svaraus įrodymo – vaizdo įrašo. Vaizdo įrašas paneigia tarnybinio patikrinimo metu teiktus A. Z. paaiškinimo teiginius bei patvirtina teismo posėdžio metu duotus melagingus paaiškinimus. Pažymi, jog ar dokumentai galimai suklastoti, ar galimai išduoti kitam asmeniui ir neteisėtai valdomi konvojuojamojo gali būti sprendžiama tik ateityje. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog 2017 m. vasario 3 d. ryte atėjęs į tarnybą ir pastebėjęs, kad nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotų dokumentų, apie tai informavo Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininką O. B., kuris nurodė, kad išsiaiškins visas aplinkybes.

24.6. Pareiškėjui nesuprantama kuo remiantis atsakovas ir teismas nustatė, kad buvo pažeista Policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto nuostata, nes ji neformuoja jokios elgesio taisyklės. Kartu pažymi, jog taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimu padarytą pažeidimą, privalo būti nustatyta aiški ir imperatyvi pareiga kaip elgtis vienu ar kitu būdu. Šiuo atveju, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismo sprendime nėra akcentuojamos ar nurodomos aiškios, imperatyvios teisės normos, numatančios konkrečias elgesio taisykles.

25. Atsakovas Panevėžio AVPK nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo sudėtis, yra nepagrįsti bei paneigti byloje esančia medžiaga. Panevėžio AVPK nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalimi, pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

28. Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnyje nurodomos bendrosios pareigūno pareigos.

“Pareigūnai privalo atlikti šias bendrąsias pareigas:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves;

2) sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;

3) gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą;

4) imtis priemonių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų, šių organizacijų ar juridinių asmenų padalinių arba valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais;

5) saugoti jiems patikėtas ar einant tarnybines pareigas sužinotas valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis;

6) kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas”.

29. Pareiškėjas yra Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas. Viena iš vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti už tai, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas pavestas tyrimas ar nusikalstama veika; taip pat ir už tai, kad pranešimai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo eigą, priimti procesiniai sprendimai ikiteisminiame tyrime būtų laiku išsiųsti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui (6.3 punktas). Be kita ko, tos pačios pareigybės aprašyme nurodoma, kad Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas esant tarnybiniam būtinumui, organizuoja ir vykdo sulaikytų, suimtų asmenų konvojavimą į paskirties punktus (6.10 punktas), vykdo kitus su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato funkcijomis susijusius pavedimus ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tam, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai (6.12 punktas).

30. Nutarties 26–29 punktuose nurodytos iš įstatymo ir pareigybės aprašymo kylančios policijos pareigūno pareigos leidžia padaryti išvadą, kad konvojavimo pareigos vykdymas neatleidžia Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto nuo pareigos pradėti bei atlikti ikiteisminį tyrimą, kai yra sužinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, o tai, kad pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie galimai suklastotus dokumentus, byloje yra nustatyta (ABTĮ 56 str.).

31. Nutarties 30 punkte nurodyti teisiniai argumentai paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis, vykdydamas konvojavimą, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų – perduoti visus konvojaus metu gautus dokumentus konvojų priimantiems pareigūnams, t. y. areštinės pareigūnams, ir jo, kaip pareigūno, atlikusio būtent konvojavimo pareigas, funkcijos pasibaigė.

32. Dėl Policijos pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnio, nustatančio, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo, taikymo konstatuojant pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis nusižengimas – Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.). Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 33 str. 1 d.)

33. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) tikslas – suteikti policijos pareigūnui dorovinius orientyrus, padėti formuotis doroviniams poreikiams, prisidėti prie dorovinių santykių kūrimo ir įtvirtinimo visuomenėje bei prie policijos pareigūnų dorovinės atsakomybės jausmo puoselėjimo ir išsaugojimo, stiprinti policijos pareigūno autoritetą saugant ir gerbiant asmens teises ir laisves, įtvirtintas tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose (Kodekso 1 str.).

34. Teisėjų kolegija, aiškindama atsakomybės principo turinį konstatuoja, kad Nutarties 26–28 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste atsakomybės principas inter alia reiškia bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo imperatyvą, o atsakomybės principo pažeidimas yra kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ir pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.), o už tokius tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Vidaus tarnybos statuto 33 str. 1 d.).

35. Dėl anksčiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Rytis Krasauskas Gintaras Kryževičius