075eb8d5-5998-4c95-be49-eec3cb4e11f6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1376-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00203-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.6.16.8.; 3.1.7.11.; 3.4.3.7.3; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Enapa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-921-656/2017, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Enapa“ skundas dėl pripažinimo neteisėtu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Andova“ (toliau – UAB ,,Andova“) iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“ (toliau – UAB ,,Admivita“, bankroto administratorė); teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Enapa“ (toliau – UAB ,,Enapa“, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriame nutarta parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ : negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“administracinį pastatÄ bei pastatÄ â€“administracinį pastatÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip vienÄ objektÄ , skelbiant vienerias varžytynes; pradinė turto pardavimo kaina – 143 143 Eur.

Bankroto administratorė įpareigota pastabose pateikti informacijÄ apie žemės sklypo nuomos teisę. PareiÅ¡kėjos teigimu, pastatai stovi ant valstybinės žemės sklypo dalies, į kuriÄ BUAB „Andova“ nuomos teisių neturi, todėl negalės įvykdyti įstatymo reikalavimo nekilnojamojo turto pirkėjui kartu su nuosavybės teise perduoti ir nuomos teisę į žemę, todėl priimtas nutarimas turi bÅ«ti panaikintas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl pripažinimo neteisėtu BUAB „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu.

Teismas visų pirma atmetė kaip nepagrįstus skundo teiginius, kad kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu nusprendė parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį valstybinės žemės dalyje, kuri nėra nuomojama. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, jog pastatai nepatenka į BUAB „Andova“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalį (CPK 178 straipsnis). Taip pat nustatė, kad BUAB „Andova“ yra pardavusi UAB „Literna“ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), BUAB „Andova“ ir UAB „Literna“ 2017 m. vasario 21 d. pasirašė susitarimÄ Nr.49SŽN-52-(14.49.57) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatyti BUAB „Andova“ ir UAB „Literna“ nuomojamos žemės sklypų dalių dydžiai.

Teismas taip pat atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, kad ginčijamu nutarimu pažeidžiamos jos, kaip kreditorės ir potencialios pirkėjos, teisės. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorė turi projektų rengimo inicijavimo teisę, tačiau neįrodyta, jog tokios teisės neturėtų pareiÅ¡kėja, jei varžytynėse įgytų nekilnojamÄ jį turtÄ , nes remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 13.2 punktu, tokia teisė jai bÅ«tų garantuota kaip statinių savininkei, prie kurių formuojami sklypai.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , o bÅ«tent CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ , Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 papunktį, – sprendė, kad asmuo, įgijęs iÅ¡ varžytynių parduodamus bankrutavusiai bendrovei priklausančius pastatus, įgys ir teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti Å¡ių statinių eksploatavimui skirtÄ Å¾emės sklypo dalį, o Å¡iÄ teisę galės realizuoti pateikiant praÅ¡ymÄ valstybinės žemės patikėtiniui.

Be to, pažymėjo, kad pastatų savininkas, siekdamas identifikuoti nuomojamÄ Å¾emės sklypo dalį, teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę parengti sklypo planÄ su iÅ¡skirtomis dalimis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimÄ .Teismas, įvertinęs bylos procesinę baigtį, nusprendė priteisti kreditorei UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB ,,Enapa“ 1 237 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai PareiÅ¡kėja UAB „Enapa“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 31 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ pirmuoju darbotvarkės klausimu.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos pridėtų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas nepatenka į BUAB „Andova“ nuomojamÄ valstybinės žemės sklypo dalį.

Teismas nevertino 2017 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime į skundÄ pateiktos informacijos, susijusios su ginčo žemės sklypu, patvirtinančio, kad nėra aiÅ¡kiai identifikuota, kokia konkreti žemės sklypo dalis priskirtina kiekvienam iÅ¡ nuomininkų. Civilinių teisių objektu gali bÅ«ti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). Sudarant visus žemės sandorius bÅ«tinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektÄ ir leidžiantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas.

Nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieÅ¡tarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms Teismas turėjo taikyti teisės aktų normas, kuriomis savo skundÄ grindė pareiÅ¡kėja ir nurodyti, kad pardavėja BUAB „Andova“ privalo pastatų pirkėjui kartu su nuosavybės teise į pastatus perduoti ir CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytÄ nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kuriÄ nekilnojamasis turtas užima ir kuri bÅ«tina pastatui naudoti pagal paskirtį.Jeigu BUAB „Andova“ neperduos pastato pirkėjui nuomos teisės į žemės sklypo dalį, kuriÄ pastatai užima ir kuri bÅ«tina juos naudoti pagal paskirtį, gali kilti ginčas dėl varžytynių akto panaikinimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes įsigytas nekilnojamasis turtas nepatenka į priskirto žemės sklypo ribas, o tai prieÅ¡tarauja CK 6.394 straipsnio nuostatoms.

 Teismas nepagrįstai UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys iÅ¡laidų dydį bei jų apmokėjimÄ . Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: Valstybinės žemės nuomos teisė negali bÅ«ti pardavimo varžytynėse objektas. Žemės Å«kio ministerija 2017 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. 2D-798 (12.151E) Dėl bankroto administratorių veiklos, skirtu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡imtine teise parduoti arba nuomoti valstybinę žemę turi tik valstybės patikėtinė – NŽT, vadovaudamasi Žemės įstatymo ir jį įgyvendinančių Vyriausybės nutarimų teisės normomis.

Bankroto administratorė ir / ar bankrutuojanti bendrovė, kuriai nuosavybės teise priklausantys statiniai yra ant valstybinės žemės sklypo, nėra laikomi patikėtiniais.BÅ«simo pirkėjo reikalų tvarkymas nėra bÅ«tini veiksmai bankrutavusios įmonės turto pardavimui ir neatitinka bankroto administratorės funkcijų ar bankroto proceso tikslų ir paskirties. Nėra pagrįstos ir racionalios priežasties finansuoti Å¡ių procedÅ«rų atlikimÄ , eikvojant BUAB „Andova“ turtÄ , tuo pačiu vilkinant tokio turto pardavimÄ , kreditorių reikalavimų dengimÄ , mokant atlyginimÄ administratorei, kreditorių sÄ skaita patiriant kitas sÄ naudas.Nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad įgijusi pastatus, ji negalėtų imtis veiksmų dėl jų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo suformavimo ir nuomos sutarties sudarymo.

Skundžiamoje nutartyje teisingai nustatyta, kad asmuo, įgijęs iÅ¡ varžytynių parduodamus bankrutavusiai bendrovei priklausančius statinius, įgis ir teisę lengvatine tvarka (ne aukciono) nuomoti Å¡ių statinių eksploatavimui skirtÄ Å¾emės sklypo dalį (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3.punktas).  PrieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateiktas tiek praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tiek jų dydį pagrindžianti ataskaita, tiek PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

O į bylÄ pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, jog minėtos paslaugos buvo faktiÅ¡kai suteiktos. Mokėjimas pagal minėtÄ sÄ skaitÄ klientui buvo atidėtas, todėl tai patvirtinantys įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: BUAB „Andova“ valdomų pastatų eksploatacijai yra iÅ¡nuomota žemės sklypo dalis, kurioje yra ginčo pastatai. 2017 m. vasario 21 d. susitarimu Nr. 49SŽN-52-(14.49.57.) nustatyta, kad BUAB „Andova“ iÅ¡nuomojama 432 kv. m ploto dalis, esanti 88 249 kv. m ploto žemės sklype, ir UAB „Literna" nuomojama 3 188 kv. m ploto dalis, žemės sklype.

Išnuomota idealioji žemės sklypo dalis, t. y. nuomojama žemės sklypo dalis nėra pažymėta žemės sklype, nurodytas tik nuomojamas žemės sklypo plotas, nesiejant jo su konkrečia žemės sklypo dalimi.Valstybinės žemės nuomos teisė negali būti varžytynėse vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių objektu, o išimtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinę žemę turi tik valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas.

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tokių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais ir yra imperatyvus.. Aplinkybė, jog pastatas įregistruotas NTR, savaime nereiÅ¡kia, jog statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrÄ veiklÄ ir eksploatuojant jį pagal esamÄ (tiesioginę) paskirtį.

Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tam, kad atsirastų teisė nuomoti valstybinės žemės sklypÄ , nepakanka žemės sklype nuosavybės teise turėti statinių ar įrenginių, bÅ«tina sÄ lyga yra Å¡ių statinių ir įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

             Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirojo skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320, 338 straipsniai). Kaip minėta, apeliantė kreditorė UAB ,,Enapa“ mano, kad neteisėta ir nepagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria atsisakyta panaikinti atsakovės BUAB ,,Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ pirmuoju darbotvarkės klausimu bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus minėtos kreditorės skundo argumentus pažymėjo, kad ji neapteikė įrodymų, jog vienas iÅ¡ ketinamų parduoti pastatų nėra pastatytas ant iÅ¡ valstybės nuomojamos žemės sklypo dalies (CPK 178 straipsnis), o taip pat, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ (CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ , Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 papunktį), – sprendė, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, ginčo turto pirkėjas įgys teisę lengvatine tvarka nuomotis Å¡ių statinių eksploatavimui skirtÄ Å¾emės sklypo dalį ir Å¡iÄ teisę galės realizuoti pateikęs praÅ¡ymÄ valstybinės žemės patikėtiniui.

Apeliantė, nesutikdama su paminėtais teismo argumentais bei iÅ¡vadomis, teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl prie skundo pridėtų dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo pastatas nepatenka į nuomojamÄ valstybinės žemės sklypo dalį. Taip pat ignoravo ir nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas prieÅ¡tarauja CK 6.394 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytai taisyklei, jog kartu su pastatu turi bÅ«ti perduodama žemės sklypo nuomos teisė, o taip pat dėl to, kad nesant dokumentų, identifikuojančių sandorio objektÄ , toks sandoris negali bÅ«ti sudarytas.

Mano, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jos pastarajai neturėjo bÅ«ti priteisiamos.Apeliacinis teismas atmeta Å¡iuos argumentus. Pirmiausiai pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog minimas kreditorių susirinkimas, kuriame priimtÄ nutarimÄ skundė pareiÅ¡kėja, buvo suÅ¡auktas, įvyko ir nutarimai buvo priimti laikantis Ä®BÄ® numatytų procedÅ«rinių reikalavimų.

Taigi remiantis gausia ir nuosekliai susiformavusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nenustačius procedÅ«rinių pažeidimų, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, gali bÅ«ti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iÅ¡ esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, vieÅ¡Ä interesÄ bei savo esme prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065/2011 etc.). Antra, kaip teisingai nurodyta skunde, kreditorių susirinkimo, vykusio 2017 m. kovo 31 d., pirmuoju darbotvarkės klausimu nuspręstÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį sudaro negyvenamoji patalpa–administracinės patalpos (58,12 kv.

m) bei pastatas–administracinis pastatas (220,91 kv. m), parduoti kartu kaip vienÄ turto vienetÄ ; administratorė įpareigota informuoti varžytynių dalyvius, kad minėti statiniai stovi ant nuomojamo žemės sklypo. Papildomai pažymėtina tai, kad atsakovės bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie ne kartÄ tikslinti – skundžiamo kreditorių surinkimo nutarimo priėmimo metu įmonė turėjo 53 kreditorius su 19 698 180,86 Eur reikalavimais, iÅ¡ kurių apeliantės UAB ,,Enapa“ – 411 422,38 Eur (2,089 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų) (žr.

Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. B2-921-656/2017). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo, už ginčo nutarimÄ balsavo 93,693 proc., prieÅ¡ – 2,587 proc. (apeliantės UAB ,,Enapa“ bei kreditorės UAB ,,Seveta“ balsai). Taigi skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas įmonės kreditorių balsų dauguma.    Trečia, kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vada, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys faktÄ , jog vienas iÅ¡ ketinamų parduoti pastatų (220,91 kv. m ploto administracinis pastatas) pastatyti ne ant iÅ¡ valstybės nuomojamos žemės, teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl kartu su skundu pateiktų įrodymų ir juose užfiksuotų faktinių aplinkybių.

Kaip matyti iÅ¡ skundo, iÅ¡ tiesų, apeliantė kartu su juo pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – Valstybinės žemės nuomos sutartį bei jos pakeitimus, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, nuomojamo žemės sklypo bei minėto pastato planus. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas savo nutartyje pasisakė dėl dalies Å¡ių įrodymų vertinimo ir jų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB ,,Literna“ bei BUAB ,,Andova“ 2017 m. vasario 21 d. susitarimo dėl 1998 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, pakeistos 2011 m. kovo 17 d., pakeitimo.

Teismas, įvertinęs tai, kad minėtame susitarime nurodyta, jog įmonei iÅ¡nuomojama 432 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 88 249 kv. m žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei tai, kad nustatytas tik nuomojamo sklypo plotas, bet ne konkreti dalis jame (idealioji dalis), – sprendė, kad kreditorė neįrodė aplinkybės, jog po pastatu esanti žemė nepatenka į Å¡ios sutarties objektÄ . Ketvirta, nors sutiktina su apeliante, kad teismas iÅ¡tyrė ir pasisakė tik dėl paminėto įrodymo vertinimo, o dėl kitų nepasisakė, apeliacinis teismas, bÅ«damas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo klaidÄ iÅ¡taiso.

Taigi, kaip minėta, apeliantė, siekdama pagrįsti savo pozicijÄ privalėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius faktÄ , jog ginčo pastatas nėra pastatytas ant žemės sklypo, kurį įmonė nuomojasi iÅ¡ valstybės minėtos Sutarties pagrindu. Apeliacinio teismo vertinimu, nei iÅ¡ įmonei priklausančių pastatų, nei iÅ¡ žemės sklypo planuose bei Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad minėtas ginčo pastatas nėra pastatytas ant nuomojamos žemės dalies.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ paminėto registro iÅ¡raÅ¡o, abiejų ginčo pastatų bendras plotas yra 279,03 kv. m (58,12 kv. m + 220,91 kv. m), tuo tarpu iÅ¡ valstybės nuomojamas 432 kv. m ploto žemės sklypas, todėl net ir Å¡iems pastatams esant vieno aukÅ¡to, nuomojamo žemės sklypo dalis atitinka jų plotÄ . Taigi, nors, kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, teismas paminėtų įrodymų neiÅ¡tyrė ir nepasisakė dėl jų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, tačiau juose užfiksuotos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo minėtų iÅ¡vadų, o juo labiau nesuteikia pagrindo dėl to keisti ar panaikinti Å¡iÄ teismo nutarties dalį (CPK 12, 178 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis).  Penkta, apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog priimti nutarimai pažeidė CK 6.394, 6.547 straipsnių nuostatas ir spręsdamas bylÄ nepagrįstai taikė kitas įstatymų nuostatas nei nurodytos skunde, visų pirma pažymi, kad, kaip teisingai savo atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, bÅ«tent teismo kompetencijai priskirti teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.

Apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčo nutarimas negalės bÅ«ti įgyvendintas, nes kartu su statiniu turi bÅ«ti perleistas ir po juo esantis žemės sklypas (CK 6.394 2-3 dalys), tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pastatai pastatyti ant valstybinės žemės, kuriÄ Ä¯monė iÅ¡ pastarosios nuomojasi, todėl Å¡iam ginčui aktualios specialiajame Žemė įstatyme numatytos specifinės taisyklės, susijusios su valstybinės žemės nuomos perleidimu – iÅ¡imtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinę žemė turi tik valstybinės žemės patikėtinis (Žemės įstatymo 9 straipsnis).

Teisė į valstybinės žemės nuomÄ negali bÅ«ti parduodama iÅ¡ varžytinių. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kino ir atskleidė Å¡iam ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ bei procedÅ«ras, kurias pagal įstatymus gali / turi atlikti asmuo įsigijęs pastatÄ , kuris stovi ant valstybei priklausančios žemės (CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ , Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 papunktį).

Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad nėra keliamas klausimas dėl paminėto pastato savavaliÅ¡kos statybos etc. Ä®vertinus tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai nesuteikia pagrindo manyti, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia įmonės ar jos kreditorių interesus, prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms ir todėl skundžiama teismo nutarties dalis turėtų bÅ«ti panaikinta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). ŠeÅ¡ta, kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su teismo nutarties dalimi, kuria iÅ¡ jos kreditorės UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteista 1 237 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, teigia, jog pastaroji kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Å¡ių iÅ¡laidų sumokėjimÄ , todėl jos negalėjo bÅ«ti priteistos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡ tiesų, kartu su 2017 m. gegužės 25 d. praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ pateikė tik suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡samų sÄ raÅ¡Ä bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau nepateikė įrodymo, patvirtinančio minėtoje sÄ skaitoje nurodytų pinigų sumų apmokėjimÄ (t. 19, b. l. 22-25). Ir nors kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“, reaguodama į Å¡iuos skundo argumentus, kartu su atsiliepimu pateikė 2017 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymÄ (t. 19, b. l. 114), kuris prijungiamas prie bylos ir vertinamas (CPK 314 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, jog, kaip yra / turi bÅ«ti žinoma minėtÄ kreditorę atstovaujantiems profesionaliems teisininkams – advokatams, – praÅ¡ymas dėl tokių iÅ¡laidų priteisimo, jų dydį patvirtinantys įrodymai turi bÅ«ti pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), o pagal naujausiÄ bei Å¡iam klausimui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ â€“ mokėjimÄ patvirtinančiame dokumente turi bÅ«ti konkrečiai nurodyta tai, už kokioje byloje ir kokias suteiktas paslaugas yra atliktas mokėjimas ir tik Å¡iuos reikalavimus atitinkantis įrodymas gali bÅ«ti laikomas tinkamu, pagrindžiančiu patirtas ir atlygintinas iÅ¡laidas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartie, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 25 punktÄ ). Taigi teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl teismo nutarties dalis, kuria pastarosios naudai iÅ¡ UAB ,,Enapa“ priteistas 1 237 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, panaikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – toks praÅ¡ymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Septinta, nors kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės UAB ,,Enapa“ 911,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip ir pirmiau minėtu atveju – nepateikė tinkamų – jų apmokėjimÄ pagrindžiančių, įrodymų, todėl ir Å¡is praÅ¡ymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Taigi apeliacinis teismas, remdamasis Å¡ioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ BUAB ,,Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ (Ä®BÄ® 23 straipsnio 17 punktas, 24 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantė UAB ,,Enapa“ nepaneigė Å¡ios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Å¡i jos atskirojo skundo dalis atmetama, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.

Tuo tarpu teismo nutarties dalis, kuria kreditorei UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ priteista 1 237 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – praÅ¡ymas netenkinamas. Dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės (CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).  Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Enapa“ (j. a. k. 302896827) skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Andova“ 2013 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistÄ .               Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos kredito sprendimai“ (j. a. k. 303939377) priteista iÅ¡ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Enapa“ (j. a. k. 302896827) 1 237 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymo dėl Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti..

TeisėjaVirginija Čekanauskaitė