2015-10-14 Nr. AB-20106-3-63-3-01173-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1237-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01173-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. 2D-9752(16.24) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos įpareigoti aktyviai dalyvauti vykdymo procese, teikiant prašymą antstolei R. V., kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti kreditoriaus lėšomis jas išieškant iš skolininko.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad nors tinkamas atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, yra viešojo administravimo subjektas, matyti, jog pagal savo esmę ginčas kilo iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamų teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymo proceso santykių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodeksą vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka, vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio proceso kodekso 510, 585, 593, 594, 617 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad byla teisminga Palangos miesto apylinkės teismui.

II. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) yra pasyvi, nevykdanti jai įstatymuose nustatytų funkcijų – užtikrinti, kad teritorijų planavimas, statybų plėtra ir statinių naudojimo priežiūra būtų vykdoma teisėtai. Pažymi, kad pareiškėjo ir Inspekcijos nesieja jokie civiliniai santykiai. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė pareiškėjui grąžinti žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos Palangos miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, t. y. pasirūpinti savavališkų statybų pašalinimu pagal Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Inspekcija buvo ieškovė. Gavęs Inspekcijos atsakymą, pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl Inspekcijos neveikimo vykdant jai įstatymų nustatytas funkcijas – užtikrinti, kad teritorijų planavimas, statybų plėtra ir statinių naudojimo priežiūra būtų vykdomi pagal teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas mano, kad Inspekcijos atsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pastebėtina, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis – jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui (šiuo atveju – pareiškėjui), veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Inspekcijos raštas negali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jis neatitinka bendrųjų administracinio akto požymių.

Kaip nurodo pareiškėjas, jis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją kreipėsi, kadangi, pareiškėjo vertinimu, ši institucija yra pasyvi, nevykdanti jai įstatymuose nustatytų funkcijų – užtikrinti, kad teritorijų planavimas, statybų plėtra ir statinių naudojimo priežiūra būtų vykdoma teisėtai. Iš pareiškėjo skundo teismui, prašymo Inspekcijai bei Inspekcijos atsakymo matyti, jog pareiškėjas į Inspekciją iš esmės kreipėsi dėl šio viešojo administravimo subjekto teisių ir pareigų, susijusių su Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas bylos dalyviu nebuvo. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo kreipimąsi, informavo apie priemones, kurios buvo atliktos vykdant minėtą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, bei nurodė, jog teismo sprendimas yra įvykdytas – atsakovas minėtoje civilinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka įteisino ginčo objektą. Inspekcija pažymėjo, jog kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis iš esmės nesutinka su būdu, kuruo buvo įvykdytas Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sprendimo, priimto civilinėje byloje, vykdymo klausimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, kuriame buvo priimtas aktualus sprendimas.

Spręsdama klausimą dėl pareiškėjo teisės administraciniam teismui skųsti Inspekcijos raštą ir vadovaudamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjo ginčijamame Inspekcijos rašte jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes konkrečiai pareiškėjui ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, nėra. Šiame rašte tik konstatuotos faktinės informacinio pobūdžio aplinkybės apie sprendimo, priimto civilinėje byloje, vykdymą, kurioje, akcentuotina, pareiškėjas nebuvo proceso dalyviu, todėl toks aktas pats savaime pareiškėjui negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo reikalavimą dėl Inspekcijos rašto panaikinimo atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Iš šio sprendimo seka išvada, jog analogiškais motyvais nagrinėjamu atveju negali būti priimtas nagrinėti ir pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją įpareigoti aktyviai dalyvauti vykdymo procese, teikiant prašymą antstolei R. V., kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti kreditoriaus lėšomis jas išieškant iš skolininko.

ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis nustato, jog nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo sumokėtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, kuris jam grąžintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje atsisakyti priimti skundą nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį, teismas nepagrįstai neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, todėl šis trūkumas ištaisytinas, nurodant, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui J. P. 28 Eur (dvidešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė