2021-04-14 Nr. AB-7638-3-62-3-01677-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-369-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01677-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš atsakovo, atstovaujamo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas) 7 lokaliniame sektoriuje, kuriame gyvenamosios sekcijos buvo įrengtos virš gamybinių patalpų, kuriose vyko suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, dirbo metalo apdirbimo staklės, darbo cechuose laikomos įvairios pavojingos pramoninės medžiagos, suvirinimo įranga, acetileno, propano dujų, deguonies, angliarūgštės ir kitokie balionai, kitos pavojingos, degios ir galinčios sprogti talpos ir medžiagos. Miegamuosiuose trūko laisvo ploto. 13 būryje 4 gyvenamojoje sekcijoje kartu su juo buvo apgyvendinta 12 nuteistųjų. Atmetus baldų užimamą plotą, pareiškėjui nebuvo laisvos erdvės. Sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, grybelio, grindys supuvę, nebuvo spintos drabužiams, džiovyklos drabužiams ir avalynei, trūko taburečių, todėl nebuvo ant ko atsisėsti. 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta pakankamai praustuvių, unitazų ar pisuarų, visiškai nebuvo kojų plautuvių, kaip tai numato teisės aktai, apie 160 nuteistųjų naudojosi tik 6 tualetais. Rytais ir vakarais prieš miegą tekdavo laukti eilėje prie tualeto ir prie prausyklos nusiprausti, išsivalyti dantis. Tualetų būklė buvo nehigieniška, jie nuolat užsikimšdavo ir smirdėdavo, be to, pusė jų neveikdavo, nes būdavo užsikimšę. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, duše buvo sudaryta galimybė nusiprausti šiltu vandeniu tik vieną kartą per savaitę, dušas buvo įrengtas pažeidžiant higienos normos reikalavimus, jame per numatytą laiką išsimaudyti tokiai gausai nuteistųjų buvo praktiškai neįmanoma.

3. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės, numatytos teisės aktuose – dantų pasta, šepetėlis, skutimosi peiliukai, dėl to jis negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patytė diskriminaciją ir psichologines kančias. Priėmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, kalinimas iš esmės vykdomas uždaru režimu. Tokios sąlygos stipriai paveikė pareiškėjo psichiką, jis jautė pažeminimą ir kitus psichologinius išgyvenimus. Jo neigiama savijauta, fiziniai nepatogumai buvo tiesiogiai susiję su netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Kalinamas tokiomis sąlygomis jis patyrė dideles kančias.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas 13 būrio 4 miegamajame, kuris yra ne kameros, o bendrabučio tipo, pateikė miegamojo ploto ir jame įrengtų miegamųjų vietų duomenis. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje. Bendrabučio gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos baldais pagal teisės normų reikalavimus. Nėra duomenų, jog 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji nebuvo aprūpinti stalais. Kiekvienam nuteistajam buvo skirta taburetė ar suoliukas ar kitas priklausantis inventorius. Pareiškėjas į Alytaus PN dėl baldų trūkumo nesikreipė. Alytaus PN užtikrino pagal higienos normą santykinę oro drėgmę bendrabučio tipo kambariuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Pareigūnai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie sanitarinio mazgo įrengimą ir sanitarinių įrenginių skaičių ir teigė, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše pagal grafiką. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis nepateikė prašymo arba buvo laikomas mokiu. Atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, jog yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo atlyginti žalą.

6. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei pakeisti jo procesinę padėtį šioje administracinėje byloje – įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, ji konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankami intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Kalėjimų departamentas vertino, kad žala dėl kalinimo sąlygų jam galimai kilo dėl Alytaus PN darbuotojų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, kad neturtinė žala pareiškėjui galimai kilo dėl kalinimo sąlygų, Kalėjimų departamentas teigė, kad atstovauti atsakovą turi Alytaus PN, o Kalėjimų departamentas gali būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė. Kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, vertino pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo ir nustatė, jog nors jis skunde ir nurodė nuteistųjų skaičių gyvenamojoje patalpoje, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų abejoti atsakovo atstovo Alytaus PN atsiliepime, išraše iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“, kuriame yra duomenys apie lovų skaičių, nuteistųjų, buvusių 13 būrio 4 miegamajame tam tikrą dieną, sąrašuose ir šio miegamojo planuose, kuriuose yra duomenys apie miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių, esančiais duomenimis. Dėl nurodytų priežasčių, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, teismas vadovavosi Alytaus PN nurodytais duomenimis apie nuteistųjų skaičių.

10. Dėl pareiškėjo argumento, jog vienam kalinamam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pabrėžė, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio bei nėra teisiškai privalomi.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktą, kuris nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m ir nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas 13 būrio 4 gyvenamojoje bendrabučio tipo patalpoje, kurios plotas 37,13 kv. m, joje buvo laikoma nuo 9 iki 11 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl jam teko nuo 3,38 kv. m iki 4,13 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi yra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Taisyklių 111.1 p.).

12. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog dalį ploto gyvenamojoje patalpoje užėmė baldai, nes tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Kadangi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas nenustatytas, teismas nenustatė pagrindo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamą plotą.

13. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytų duomenų, jog pareiškėjo gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta virš darbo cecho, teisingumu. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad tokios pat aplinkybės, jog gyvenamosios patalpos virš darbo cechų (gamybinių patalpų) nėra įrengtos, buvo nustatytos kitose administracinėse bylose, todėl šį pareiškėjo skundo argumentą atmetė.

14. Dėl supuvusių grindų, teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 3, 12 punktus, vertino Alytaus PN atsiliepime pateiktą informaciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545, parengto 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinus Alytaus PN, kopiją ir nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo akto pagrįstumu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, o skunde teismui nenurodė, kokius nepatogumus jam sukėlė jo nurodyta grindų būklė, nekonkretizavo, kad dėl to jis patyrė žalą. Teismas ši pareiškėjo argumentą atmetė.

15. Dėl skundo argumentų, jog nebuvo spintos drabužiams, trūko taburečių, nebuvo ant ko atsisėsti, teismas analizavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Patalpų aprūpinimo normos) 1.3, 1.7 punktus, vertino Alytaus PN atsiliepimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl taburečių ir kitų baldų trūkumo nesikreipė. Teismas sprendė, jog pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo aprūpinta pagal teisės normų reikalavimus, todėl atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

16. Teismas aptarė Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.9 punktą, analizavo minėtą NVSC patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad kiekvienam būriui skirtos rūbų džiovyklos, todėl sprendė, kad tokia džiovykla buvo įrengta ir pareiškėjo būriui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas nemanė, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

17. Dėl privatumo užtikrinimo tualete, teismas nurodė, kad klozetų (unitazų) atitvėrimą sanitariniame mazge reglamentuoja Patalpų aprūpinimo normų 7 punktas. Teismas nustatė, kad 6, 8 ir 13 būrių 7 lokaliniame sektoriuje sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskirai nuo miegamųjų bei šiame sanitariniame mazge tualetai buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 13 būryje, 7 lokaliniame sektoriuje, jis ginčo laikotarpiu naudojosi šiuo sanitariniu mazgu. Iš fotografijų, kuriose užfiksuotas šio sanitarinio mazgo vaizdas, teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamųjų, ir jame unitazai vienas nuo kito iš šonų atskirti pakankamai aukštomis pertvaromis, su durimis, kurias galima užsidaryti. Nenustatęs pagrindo netikėti Alytaus PN nurodytais duomenimis, kad pertvaros tarp unitazų yra ne žemesnės kaip 1,5 m aukščio, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu 13 būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

18. Teismas nurodė, kad sanitarinių įrenginių skaičių sanitariniame mazge reglamentuoja Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 punktai, Eksploatavimo taisyklių 5.7, 6 punktai. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokaliniame sektoriuje) gyveno iki 156 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengtos 9 praustuvės, 6 unitazai ir 1 pisuaras, tad pareiškėjas, kuris buvo 13 būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem būriais. Teismas pripažino, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.7 punkto reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui, kadangi 6, 8 ir 13 būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Teismas vertino, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 punktų nuostatų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 13 būryje, kadangi 157 žmonėms (įskaitant pareiškėją) teko tik 9 praustuvės, 5 unitazai ir 1 pisuaras, tad 18 asmenų teko 1 praustuvė, 23 asmenims teko 1 unitazas ar pisuaras. Teismas pripažino pareiškėjo argumentus dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio pagrįstais.

19. Teismas pažymėjo, kad Patalpų aprūpinimo normos nenustato reikalavimo prausykloje įrengti plautuves kojoms, tad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, kad teisės aktai numato, jog turi būti kojų plautuvės. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus dėl to, kad nebuvo kojų plautuvių.

20. Teismas nurodė, kad pelėsis gali susidaryti dėl per didelės oro drėgmės, dėl prasto vėdinimo, dėl paviršiaus nenuvalymo, aptarė HN 134:2015 39, 16–17 punktus bei BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigą administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Teismas analizavo Taisyklių 255 punktą, HN 134:2015 34–35, 37 punktus, vertino atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, jog bendrabučio tipo miegamieji yra ventiliuojami atidarius langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Atsižvelgęs į NVSC 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo Alytaus PN duomenis, teismas sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro drėgmę gyvenamosiose patalpose, pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąją patalpą atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę.

21. Teismas, įvertinęs tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog tvarka sanitariniuose mazguose buvo palaikoma, atmetė pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su nehigieniška tualetų būkle.

22. Dėl galimybės praustis duše, teismas aptarė HN 134:2015 18, 44 punktus ir Taisyklių 258 punktą bei priėjo prie išvados, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas nustatė, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji (ir pareiškėjas) galėjo nusiprausti duše kiekvieną penktadienį 15–18 val. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčijo, jog jam buvo suteikta galimybė nusiprausti duše vieną kartą per savaitę ir nors teigė, kad duše per numatytą laiką išsimaudyti tokiai gausai nuteistųjų buvo praktiškai neįmanoma, tačiau nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jis nespėjo nusiprausti duše, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi ginčo laikotarpiu į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę.

23. Dėl nesuteiktų higienos priemonių, teismas analizavo BVK 173 straipsnio 8 dalį, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas) 4–5, 13 punktus ir Aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedo – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) įtvirtintus higienos reikmenų, išduodamų laisvės atėmimo vietose laikomiems nuteistiesiems vyrams, kiekius.

Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpis neapima laikotarpio nuo pat pareiškėjo atvykimo pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą, jis apima vėlesnį laikotarpį – nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., be to, pareiškėjas nesiskundė, kad jam pirmą kartą atvykus į laisvės atėmimo vietą, nebuvo išduotos higienos priemonės (Aprūpinimo tvarkos aprašo 4 p.). Tad teismas sprendė, kad pagal Aprūpinimo tvarkos aprašo 4, 5, 13 punktus ir Aprūpinimo normas, pareiškėjui ginčo laikotarpiu jo nurodytos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai – turėjo būti išduodamos tik esant dviem sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam šias higienos priemones.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur – galiojo ginčo laikotarpiu, tad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nemokiu, jeigu per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kurį skunde nurodė pareiškėjas, ir priėjo prie išvados, kad minėtoje byloje buvo nagrinėtas laikotarpis iki 2017 m. sausio 1 d., o nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis yra po 2017 m. sausio 1 d., ir galioja jau kitos teisės normos, nustatančios aprūpinimą higienos priemonėmis, todėl pareiškėjo situacija nėra analogiška situacijai minėtoje byloje.

Teismas iš Nuteistojo (pareiškėjo) pinigų apskaitos žiniaraščio duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus ir sprendė, jog pareiškėjo rašytinis prašymas išduoti jam higienos priemones nėra aktualus. Todėl teismas darė išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui higienos priemones, tad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą).

24. Pareiškėjas skunde nurodė, kad priėmus BVK ir Taisyklių pakeitimus, gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, kalinimas iš esmės buvo vykdomas uždaru režimu. Teismas analizavo BVK 70 straipsnio 7 dalį, Taisyklių 731, 732 punktus ir iš atsakovo atstovo atsiliepimo nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kuri nebuvo rakinama. Teismas, įvertinęs Alytaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintas Nuteistųjų dienotvarkės, kurios ginčo laikotarpiu buvo taikomos pareiškėjui, nustatė, jog jos patvirtina Alytaus PN teiginį, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo numatytas laikas laisvalaikiui, darbui, vykdyti pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemones, psichologinei terapijai, mokymuisi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčijo to, jog jam buvo sudarytos galimybės leisti laisvalaikį minėtomis formomis, dalyvauti pataisos programose, mokytis, dirbti. Teismo vertino, kad pareiškėjas laisvalaikio metu galėjo užsiimti fizine kultūra, tenkinti dvasinius ir religinius poreikius ir leisti laisvalaikį kitomis formomis, dalyvauti pataisos programose, jei būtų išreiškęs tokį pageidavimą, ir tai pareiškėjas galėjo daryti ne gyvenamojoje patalpoje. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo Alytaus PN veiksmus.

25. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Kalėjimų departamento, teismas vertino Kalėjimo departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 1, 7 punktus, nurodė, jog pareiškėjas Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad Kalėjimų departamentas yra tiesiogiai atsakingas už jam pavaldžios įstaigos (Alytaus PN) netinkamą priežiūrą, neužtikrinant teisės aktais nustatytų kalinimo sąlygų, ir jokių kitų konkrečių Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenurodė. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas), susiję su pareiškėjo neaprūpinimu tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai nenustatyti. Teismas analizavo Alytaus PN nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 7, 8.4 punktus ir priėjo prie išvados, jog už reikiamą sanitarinių įrenginių kiekį ir iš to kylančias pareiškėjo gyvenimo sąlygas pataisos įstaigoje yra tiesiogiai atsakingi Alytaus PN, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, o ne Kalėjimų departamentas. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus Kalėjimų departamento veiksmus (neveikimą) ir atitinkamai priežastinį ryšį tarp jų ir pareiškėjo patirtos žalos. Nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimų departamento veiksmų atmetė.

26. Teismas nurodė, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

27. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, ir nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Nustatęs neteisėtus veiksmus (neveikimą), teismas konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 str.). Teismas vertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, tačiau nenustatė duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytoją būtent su nusiskundimu dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl negalėjimo laiku pasinaudoti sanitariniu mazgu. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN paaiškinimą atsiliepime, kad dauguma 7 lokalinio sektoriaus (kuriame yra pareiškėjo 13 būrys ir šioje byloje nustatytas sanitarinių įrenginių trūkumas) nuteistųjų ginčo laikotarpiu dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir sanitarinius mazgus bei praustuves turėjo savo darbo vietoje, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, sprendė, kad pareiškėjui sanitarinių įrenginių trūkumu sukeltus nepatogumus 13 būryje sušvelnino tai, kad kiti nuteistieji jų darbo metu naudojosi sanitariniais įrenginiais darbo vietoje, o ne sanitariniame mazge. Aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leido teismui daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma, todėl teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 28. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 5 000 Eur, o iš atsakovo, atstovaujamo Kalėjimo departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad analogiškoje byloje (Nr. I-776-402/2019), kurioje kreiptasi į teismą dėl Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 13 būrio 4 miegamojo ploto, teismas skundą tenkino ir pripažino, kad laisvo ploto trūko;

29.2. Teismo pareiškėjas prašė, kad Alytaus PN administracija pateiktų 7 lokalinio sektoriaus gyvenamųjų patalpų nuotraukas iš kiemo pusės, kuriose būtų aiškiai matoma, kad 7 lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos yra įrengtos virš gamybinių patalpų, tačiau teismas neįpareigojo Alytaus PN pateikti šių nuotraukų, Alytaus PN jų nepateikė, taigi darytina išvada, kad 7 lokalinis sektorius yra įrengtas virš gamybinių patalpų;

29.3. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nebuvo pakankamai įrengta praustuvių, unitazų, pisuarų;

29.4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Alytaus PN nesuteikė pareiškėjui priklausančių higienos priemonių. Pareiškėjas kreipėsi su prašymais, tačiau prašymai Alytaus PN nėra registruojami, bet higienos priemonės priklauso kaip maistas, dėl kurių nereikia rašyti jokių prašymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020 pripažino, kad higienos priemonės priklauso kiekvienam nuteistajam bei turi būti skirtos ir be prašymų.

30. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą.

31. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

32. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nuostatų, priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo A. P. skundo reikalavimai priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN ir 500 Eur dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, susijusių su Alytaus PN priežiūra, neužtikrinant jam teisės aktais nustatytų kalinimo sąlygų, pagrįstumas ir teisėtumas.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas kitus pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus bei netenkino jo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą turėjo būti tenkinti, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo skundo argumentus, susijusius su gyvenamojo ploto trūkumu, 7 lokalinio sektoriaus patalpų buvimo virš gamybinių patalpų, privatumo užtikrinimu, praustuvių, unitazų, pisuarų kiekiu, higienos priemonių suteikimu.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-776-402/2019 teismas skundą tenkino ir pripažino, kad laisvo ploto 13 būrio 4 miegamajame trūko, teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-776-402/2019, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi Nr. A-1366-662/2020, buvo analizuojamos ir vertinamos pareiškėjo A. P. kalinimo sąlygos Alytaus PN nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2018 m. spalio 9 d. Šioje byloje ginčo laikotarpis yra 2018 m. spalio 9 d.–2019 m. rugpjūčio 16 d., taigi vien šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog aptarta byla ir nagrinėjama byla yra analogiškos. Į aplinkybę, jog administracinėje byloje Nr. I-776-402/2019 buvo nustatyta, kad nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. birželio 4 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 13 būrį, 4 miegamąjį, kuriame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,09 kv. m, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas žinant tikslų patalpoje laikytų asmenų skaičių, o tai pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą prieiti prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 13 būrio 4 miegamajame buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Taisyklių 111.1 p.).

39. Byloje nustatyta, kad darbo cecho (gamybinės patalpos) Alytaus PN nėra įrengtos virš gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, jog Alytaus PN nepateikus jo reikalautų fotonuotraukų (teismui neįpareigojus jų pateikti), laikytina, kad 7 lokalinis sektorius yra įrengtas virš gamybinių patalpų.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant Alytaus PN kalinčių asmenų skundus dėl to, jog 7 lokalinio sektoriaus patalpos yra įrengtos virš suvirinimo cecho, kuriame darbai atliekami naudojant dujų balionus, nustatyta, kad dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir nuteistieji virš jų negyvena, o darbams atlikti atsinešami angliarūgštės balionai, kurie sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, nenustatyta, kad asmenims kyla grėsmė jų sveikatai ar gyvybei (žr., pvz., 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-1062/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1564-520/2020; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šioje byloje pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad 7 lokalinio sektoriaus patalpų įrengimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir / ar dėl to jis patyrė neturtinę žalą, šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

41. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su privatumo užtikrinimu, tačiau nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėtų pareiškėjo kalinimo sąlygų turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas (kuriuo ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas) buvo ne miegamajame, o kitoje patalpoje, kad tualetai sanitariniame mazge buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018). Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes šiuo aspektu, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos bei teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu 13 būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo Alytaus PN veiksmus (neveikimą).

43. Nėra suprantamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus PN nebuvo pakankamai praustuvų, unitazų, pisuarų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą (Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 punktus, Eksploatavimo taisyklių 5.7, 6 punktus), byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 7 lokaliniame sektoriuje, kuriame ginčo laikotarpiu 6, 8 ir 13 būriuose gyveno iki 156 nuteistųjų, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengtos 9 praustuvės, 6 unitazai ir 1 pisuaras) pagrįstai sprendė, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.7 punkto arba 6 punkto nuostatų, Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 punktų ir pareiškėjo argumentus dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio pripažino pagrįstais.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, motyvais, todėl teismo argumentų nekartoja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2382-575/2020). Laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Suteikia tik tiek, kiek numatyta minėtoje Aprūpinimo normoje, o jų pritrūkus, asmenims sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jų sąskaitose esančias lėšas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus (Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis, b. l. 36–38), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo rašytinis prašymas išduoti jam higienos priemones nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

45. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-561-520/2020 nėra pagrindo vadovautis, kadangi joje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vertino, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus PN nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo A. B. asmens higienos priemonėmis, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis yra po 2017 m. sausio 1 d., ir galioja pasikeitęs teisinis reglamentavimas, nustatantis aprūpinimą higienos priemonėmis, todėl pareiškėjo situacija nėra analogiška situacijai minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė