2024-04-29 Nr. CB-2829-2-55-3-00578-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1561

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 11 d. paduotu ieškovės UAB „Romiris“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Romiris“ solidariai iš atsakovų R. S. ir R. S. 110 055,60 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021-06-01 (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 1196 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Romiris“ priteista solidariai iš atsakovės R. S. 110 055,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1196 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo išnagrinėjęs bylą Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Romiris“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje neteisingai aiškinant ir taikant ieškinio pagrindu nurodytas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalies normas bei klaidingai interpretuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 turinį, esą „BUAB „Mevex“ buvusiai vadovei R. S. negali būti taikoma sankcijų už neteisėtų veiksmų atlikimą atgalinio galiojimo išimtis (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis), t. y. atsakomybė kreditorei UAB „Romiris“ pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį nekyla“, klaidingai nustatė ieškinio pagrindą, ieškinio senaties skaičiavimo taisykles (skundo 6 psl.). Spręsdamas bylą pagal ieškinį apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi dėl atsakovų kaltų veiksmų pripažįstant BUAB „Mevex“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-2682-340/2018; nurodyta nutartimi nustatyti abiejų atsakovų konkretūs kalti veiksmai dėl BUAB „Mevex“ privedimo prie nemokumo bei žalos padarymo tiek visiems kreditoriams, tiek ir BUAB „Vevira“ (ieškovei, kaip BUAB „Vevira“ teisių perėmėjai) (CPK 18 straipsnis). Teismui iš esmės neteisingai paskirstant įrodinėjimo naštą, iš ieškovės nepagrįstai buvo reikalaujama dar kartą įrodyti tai, kas nutartimi dėl tyčinio bankroto jau nustatyta (skundo 7, 8 psl.).

2. Kreditorius tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo vadovams/dalyviams gali reikšti po juridinio asmens pabaigos, jei bankrotas pripažintas tyčiniu. Todėl kreditorius, reikšdamas tiesioginį ieškinį, nėra saistomas nei bankroto proceso stadijos (siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą ir proporcingą turto paskirstymą), nei kreditorius privalo įrodinėti, jog neteisėti veiksmai, sukėlę žalą, buvo nukreipti būtent į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Be to, kai kaltų asmenų veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises – ieškovo teisė bei senatis pareikšti tokį ieškinį siejama ne su momentu, nuo kurio asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o būtent su įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas) (skundo 12, 13, 14 psl.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis, nepridėti šio mokesčio sumokėjimo įrodymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė